Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-58-828/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-01
Bylos Nr.: e2A-58-828/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-00012-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: K. E.
Atsakovas: A. E.
Trečiasis asmuo: Biržų rajono

Civilinė byla Nr. e2A-58-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00012-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės K. E. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. E. ieškinį atsakovui A. E., trečiajam asmeniui Biržų rajono 2 – ojo notarų biuro notarei J. P. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. E. prašė panaikinti tarp jos ir atsakovo 2019 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 64, patvirtintą Biržų rajono 2 - ojo notarų biuro notarės J. P.; taikyti restituciją - grąžinti ieškovės asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovui neatlygintinai dovanojimo sutarties pagrindu perdavė asmeninėn nuosavybėn didelės vertės turtą. Atsakovas jos atžvilgiu pademonstravo ypatingą nedėkingumą. Ji turtą padovanojo būdama silpnos sveikatos, suklydusi, tai nebuvo jos valios išraiška, dėl ko dovanojimo sutartis naikintina ir atsakovui neatlygintinai perduotas nekilnojamasis turtas jai grąžintinas asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad gulint 2018 m. gruodžio 27 d. ligoninėje, atsakovas ją aplankęs prašė padovanoti nekilnojamąjį turtą. Vyro pagailo, todėl pažadėjo padovanoti, nes norėjo išsaugoti santykius su atsakovu. Pasitikus 2019 naujuosius metus, atsakovas ją toliau įkalbinėjo padovanoti nekilnojamąjį turtą. Jos sveikata buvo silpna, nes tuo metu sūnus sirgo vėjaraupiais, ji buvo nėščia, grėsė persileidimas, buvo grįžusi ką tik iš ligoninės. Nenorėjo įtampos, nes siekė išsaugoti vaisių. Jeigu būtų reagavusi į susidariusią situaciją adekvačiai, dovanojimo sutarties nebūtų pasirašiusi. 2019 m. vasario 18 d. atsakovas ją ir gimusią dukrą aplankė ligoninėje ir pripažino neištikimybę. Sužinojęs, kad dukra gimė su naujagimio kvėpavimo patologija, atsakovas dukros nebuvo paėmęs ant rankų, nelankė jų ligoninėse. Mirus dukrai, atsakovas nedalyvavo kremavime ir materialiai neprisidėjo prie dukros kremavimo bei laidojimo išlaidų. Atsakovas išvardintais veiksmais pademonstravo ypatingą nedėkingumą, kuris vertinamas nepateisinamai pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Atsakovas savo veiksmais pažeidė, kaip sutuoktinio pareigas: būti vienas kitam lojaliu, gerbti sutuoktinį, remti moraliai ir materialiai. Atsakovo veiksmai akivaizdžiai smerktini geros moralės požiūriu. Sudarydama sandorį elgėsi spontaniškai, atsakovo įkalbinėjama tai daryti. Jos būsena įtakojo tai, kad prieš savo valią padovanojo asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, kurį jai padovanojo tėvas. Jeigu būtų žinojusi, kad atsakovas yra neištikimas, kad jo elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo iš esmės pasikeis, jeigu dėl sveikatos būsenos ir sveikatos problemų būtų galėjusi valdyti savo veiksmus, šio sandorio būtų nesudariusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 5,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei ir 3 949 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui.

4. Nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos 2014-11-27 ir 2015-07-17 dovanojimo sutarčių pagrindu ieškovei padovanojo tėvas Z. L. L.. Biržų rajono 2-ajame notaro biure 2019-01-07 sudaryta dovanojimo sutartis, kuria ieškovė padovanojo atsakovui pirmiau nurodytus žemės sklypą, pastatą - gyvenamą namą, pastatą - ūkinį pastatą, pastatą - kiemo rūsį, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Visa atsakovui dovanoto turto vertė buvo 35 495 Eur.

5. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus, medicininius išrašus iš ieškovės sveikatos sprendė, jog 2018 pabaigoje ir 2019 pradžioje ieškovės nėštumas bei gręsiantis tariamasis gimdymas negalėjo lemti ir nelėmė jos gebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti dovanojimo sandorio sudarymo metu 2019 m. sausio 7 d., o kiti susirgimai (sūnaus 2018 m. gruodžio 28 d. sirgimas), teismo nuomone, apskritai neturėjo įtakos K. E. psichikai nei dovanojimo sutarties sudarymo metu.

6. Teismui nekilo abejonių sandorio sudarymo teisėtumu ir pagrįstumu dėl ieškovės valios išraiškos. Atsakovas patvirtino, jog dovanojimo sutarties sudarymo momentu ieškovės sveikatos būsena buvo žinoma ir aiški, nes jie nuolat bendravo. Sandorį tvirtinusiai notarei J. P. taip pat nekilo jokių abejonių dėl šalių sveikatos. Trečiasis asmuo notarė posėdžio metu patvirtino, jog nei ieškovės amžius, nei jos nėštumo būklė dovanojimo sutarties sudarymo metu nekėlė abejonių dėl ieškovės valios ir nesudarė jai jokių prielaidų manyti, jos ieškovė galimai nesuvokia sandorio esmės ir/ar turi kitokių lūkesčių, nei tie padariniai, kuriuos sukelia dovanojimo sutarties sudarymas. Byloje nenustatė jokių duomenų, jog iki sandorio sudarymo ar jo sudarymo metu ieškovė būtų sirgusi kokiu nors lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste bei vartojusi vaistus įtakojančius psichiką.

7. Teismo vertinimu, byloje pateikta 2019 m. sausio 2 d. VŠĮ „Panevėžio Respublikinės ligoninė“ epikrizė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovės būsena ginčijamo sandorio sudarymo momentu buvo tokia, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Epikrizėje tik nurodoma, kokiu laikotarpiu ieškovė gulėjo ligoninėje, tai, kad ieškovė laukėsi ir atvyko į ligoninę su tariamuoju gimdymu, tačiau šiame dokumente nėra pasisakyta apie ieškovės gebėjimą suprasti savo veiksmus. Ieškovė nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų apie psichologinę sveikatos būseną, be to, taip pat paneigiančių trečiojo asmens notarės J. P. ir atsakovo paaiškinimus.

Šalies argumentai

8. Nors ieškinyje ieškovė nurodė, jog dėl silpnos sveikatos nesuprato savo veiksmų ir tai nebuvo jos tikroji valios išraiška, tačiau posėdžio metu aiškiai pasakė, jog pažadėjo vyrui padovanoti sklypus bei juos padovanojo bei tai, jog notarė ieškovei viską išaiškino. Taip pat teismas neįžvelgė, jog šis sandoris būtų žalingas ieškovei, ar nepagrįstas. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė sandorį sudarė tinkamai išreikšdama savo valią ir suvokdama iš šio sandorio sudarymo kylančias pasekmes.

9. Ieškovės teiginius, jog nesuprato sandorio teisinių aplinkybių bei neteisingai išreiškė valią, be atsakovo paaiškinimų, jog ieškovė suvokė, ką reiškia dovanoti turtą ir ko šiuo sandoriu ji siekė, yra paneigti trečiojo asmens notarės J. P. paaiškinimais. Trečiasis asmuo notarė J. P. paaiškino, jog išsiaiškino tikrąją šalių valią, kad šalis sutartį perskaitė ir pasirašė po kiekvienu jos lapu. Šios aplinkybės paneigė ieškovės teiginius, jog ji nesuprato sandorio teisinių aplinkybių pasekmių ir išreiškė neteisingą valią. Šių aplinkybių neginčijo nei ieškovė, nei atsakovas. Todėl teismo nuomone, netikėti ar kritiškai vertinti notarės paaiškinimus nėra teisinio pagrindo. Todėl ieškovės teiginius, kad suklydo dėl sandorio esmės, laikė neįrodytais ir nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad ieškovė laukėsi bei jai grėsė persileidimas, neįtakojo suklysti bei neteisingai išreikšti valią. Kaip pati ieškovė ir posėdžio metu nurodė, jog pažadėjo anksčiau padovanoti vyrui sklypus. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir atsakovas, nurodydamas, jog dėl sklypų dovanojimo buvo kalbama daug anksčiau, todėl nėra pagrįsto pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo metu ieškovė suklydo bei nesuprato teisinių aplinkybių. Pažymėjo, jog ieškovė nebe pirmą kartą dalyvavo dovanojimo santykiuose, nes ginčo dovana buvo padovanota jos tėvo, todėl sprendė, jog ieškovė suprato ir žinojo teisines aplinkybes. Įvertinus ieškovės amžių, gyvenimišką patirtį, patirtį sudarant kitus sandorius notarų biure, liudytojų parodymus dėl ieškovės valios sudaryti būtent dovanojimo sandorį atsakovui, teismas sprendė, kad dovanojimo sutarties sudarymo momentu ji turėjo ir galėjo suprasti dovanojimo sutarties esmę ir pasekmes. Kadangi ieškovė neįrodė, jog suklydo sudarydama sandorį su atsakovu, teismas nepasisakė dėl antro elemento, būtino pripažįstant negaliojančiu sandorį kaip sudarytą dėl suklydimo, jog suklydimas buvo esminis. Todėl darė išvadą, kad ieškovė neįrodė egzistuojant CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindą – suklydimą.

11. Pažymėjo, jog teisiškai reikšmingų faktų, kad apdovanotasis, t. y. atsakovas pasikėsino į dovanotojos, t. y. ieškovės ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sunkiai juos sužalojo, nėra nustatyta ir šalys tokių įrodymų į bylą neteikė. Nustatė, jog ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta šalių bendru sutarimu Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2757-847/2019. Tai, jog atsakovas pateikė pretenziją dėl 2019 m. kovo 21 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje ginčo nėra. Tačiau ši aplinkybė negali būti pakankamas faktas atsakovo veiksmus vertinti smerktinais geros moralės požiūriu. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas apginti, jo nuomone, pažeistą teisę ar interesą. Vien šios teisės realizavimas šios bylos kontekste negali patvirtinti, jog atsakovas, kaip apdovanotasis, ieškovės, kaip dovanotojos, atžvilgiu atliko veiksmus, kurie yra smerktini geros moralės požiūriu. Tarp šalių iškilusio ginčo sprendimas teisme neįrodo, kad atsakovo veiksmai yra smerktini moralės požiūriu.

12. Teismas laikė, kad ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovas atvykęs aplankyti ieškovės į ligoninę pripažino neištikimybę, laikė neįrodyta bei pripažino, jog ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Be to, pačios šalys po dovanojimo sutarties sudarymo santuoką nutraukė šalių bendru sutarimu.

13. Ieškovė atsakovo griežtai smerktinais geros moralės požiūriu veiksmus ieškovės atžvilgiu nurodė, jog nepaėmė dukters ant rankų, nelankė jų ligoninėje, mirus dukrai atsakovas nedalyvavo dukros kremavime, materialiai neprisidėjo prie dukros kremavimo bei laidojimo išlaidų. Tiek iš pačios ieškovės, tiek atsakovų paaiškinimų bei liudytojų paaiškinimų nustatė, jog šalys daug metų gyveno ir dirbo užsienyje. 2018 metų gruodžio mėn. bei 2019 metų sausio mėnesiais ieškovė buvo Lietuvoje, o atsakovas tuo metu dirbo Airijoje, grįžo tik per šventes. Aplinkybės, jog atsakovas nepaėmė dukters ant rankų, neginčijo ir atsakovas. Tačiau nepaėmimo priežastimi nurodė, jog negalėjo dukters paimti, kadangi dukra buvo prijungta prie aparatų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. Š., patvirtindama, jog po gimdymo vaikas buvo inkubatoriuje, prie jo neleido ir pačios K. E.. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nepaėmė savo dukros nei karto ant rankų, kadangi, jo tokius veiksmus įtakojo kitos aplinkybės, dėl ko jis ir negalėjo atlikti ieškovės nurodomų veiksmų. Dėl nelankymo ligoninėje fakto, akivaizdu, jog atsakovas gyvena ir dirba užsienyje ir neturėjo galimybės būti kiekvieną dieną, nors iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, jog atsakovas siūlėsi atvykti į Lietuvą ir klausinėjo apie esamą vaiko situaciją, domėjosi ieškovės ir vaiko būkle, tačiau ieškovė nurodė, jog atsakovas nevyktų ir toliau uždirbtų pinigus. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovas piktybiškai vengė vykti į ligoninę, laikyti dukrą ant rankų.

Šalies argumentai

14. Ieškovė nurodė, jog atsakovas neprisidėjo prie dukros laidojimo išlaidų, nedalyvavo kremavime. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė niekada pati nedirbo, kai ieškovė buvo Lietuvoje jai buvo nupirktas automobilis, kurį ieškovė pardavė už 10 000 Eur ir šiuos pinigus pasiliko sau. Taip pat mirusi dukra buvo apdrausta gyvybės draudimu ir ieškovė gavo 6 000 Eur draudimo išmoką, todėl atsakovui įtariant ieškovės piktnaudžiavimą atsakovas neatlygino šių išlaidų. Iš šalių susirašinėjimų nustatė, jog atsakovas ne kartą ieškovei siūlė pervesti pinigų, tačiau ieškovė nurodė, jog kai susitiksim ir paduosi. Dovanojami sklypai buvo pakankamai didelės vertės ir ieškovė paaiškino, jog tai yra jos šeimos vertybė, tačiau apie ketinimą padovanoti šį turtą bei padovanojimo faktą niekam iš šeimos narių ilgą laiką ir nesakė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės bei išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti dovanojimo sandorį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė K. E. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, jog teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas (CK 6.472 straipsnis), bei pažeidė civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, rungimosi, dispozityvumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti bylą. Teismas netenkino apeliantės prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos, nepagrįstai atsisakė priimti jos pateikiamus rašytinius įrodymus, kurie sprendžiant kilusį ginčą buvo reikšmingi, sudarantys įrodinėjimo dalyką. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nevertino, jog procesas buvo vilkinamas dėl atsakovo galimo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningų veiksmų. Pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2-957-434/2020, pagal apeliantės ieškinį atsakovui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, visai kitaip vertino apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus civilinėje byloje, nei skundžiamame sprendime. Teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendime už akių pažymėjo, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Taip pat padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu. Sprendė, kad dovanojimo sandorį ieškovė sudarė prieš savo valią, negalėdama valdyti savo veiksmų, nenorėdama pakenkti vaisiui, patirti įtampos ir išgyvenimų, įtikinta atsakovo, todėl ieškovės ieškinį tenkino, ieškovės ir atsakovo 2019 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia.

17. Apeliantė yra pateikusi rašytinius įrodymus, kurie patvirtina jos teiktus paaiškinimus, jog (duomenys neskelbtini) gimė dukra E., jai buvo diagnozuotas kvėpavimo nepakankamumas, dukra mirė (duomenys neskelbtini), jog po gimdymo, kai atsakovas aplankė ją ir gimusią dukrą ligoninėje, jis pripažino apeliantei neištikimybę, gimusios dukros nebuvo paėmęs net ant rankų bei nelankė apeliantės ir dukros ligoninėje. Mirus dukrai, atsakovas nedalyvavo dukros kremavime ir materialiai neprisidėjo prie dukros kremavimo bei laidojimo išlaidų. Neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo, nevykdo tėvo pareigos ir kt. Neabejotina, kad atsakovo veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu. Dovanojimo sandorį apeliantė sudarė prieš savo valią, negalėdama valdyti savo veiksmų, nenorėdama pakenkti vaisiui, patirti įtampos ir išgyvenimų, įtikinta atsakovo. Apeliantė jautė įtampą, baimę, kad jeigu atsakovui prašant atsisakys padovanoti turtą, nesutiks tai atlikti, jog atsakovas gali ją su vaikais palikti. Bijojo likti viena. Tuo metu buvo labai jautri.

18. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nebuvo bet koks su atsakovu dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas. Atsakovas priėmęs iš ieškovės didelės vertės dovaną pirmiau išvardintais veiksmais jos atžvilgiu pademonstravo ypatingą nedėkingumą, kuris vertintinas nepateisinamai pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

19. Teismas neįsigilino į tai, kad dovanojimo sandorio metu atsakovas apeliantei buvo neištikimas, apgaudinėjo ją, slėpė tai nuo jos. Tai nėra bet kokia situacija, ar kažkoks tai santykių su atsakovu pablogėjimas. Su atsakovu planavo šeimos pagausėjimą. Atsakovas aplankęs apeliantę ligoninėje paprašė padovanoti ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. Įkalbinėjo padovanoti asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą be jokios priežasties, guodėsi, kad norėtų ir jis asmenines nuosavybės teise valdyti nekilnojamojo turto. Tuo metu apeliantei pasirodė, jog atsakovo elgesys buvo deramas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Nesutinka su apelianto paaiškinimais teismo posėdžio metu, jog šalių santykiai buvo pašliję jau senai. Teismas atliko netinkamą įrodymų vertinimą, nes rėmėsi atsakovo paaiškinimais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dukra E. gimusi (duomenys neskelbtini), buvo lauktas ir planuotas vaikas, jog su atsakovu sudarant dovanojimo sutartį santuoka faktiškai nebuvo iširusi ir nebuvo jokių požymių apie faktinį santuokos iširimą, bei skyrybas.

Atsiliepimas

21. Atsakovas klaidina teismą, nurodymas, kad automobilį ieškovė pardavė už 10 000 Eur, nes jis buvo parduotas už 7 500 Eur. Taip pat klaidina teismą, nurodymas, jog apeliantė gavo 6 000 Eur draudimo išmoką, nes šią sumą gavo atsakovas, kuris iš vis neprisidėjo prie dukros laidojimo išlaidų, nedalyvavo kremavime. Pateikiamu antstolės I. B. raštu dėl informacijos pateikimo apeliantė įrodinėjo, kad atsakovas nevykdo tėvo pareigos ir neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau teismas priimdamas sprendimą dėl šios aplinkybės nepasisakė, ar ši aplinkybė nėra smerktina geros moralės požiūriu. Mano, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje: būti vienas kitam lojaliu, gerbti sutuoktinį, remti moraliai ir materialiai. Atsakovo veiksmai akivaizdžiai smerktini geros moralės požiūriu.

22. Pažymi, jog sudarant ginčo sutartį nebuvo apeliantės valios išraiškos, nes nekilnojamąjį turtą padovanojo būdama silpnos sveikatos, negalėdama valdyti savo veiksmų, suklydusi.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas vertino atsakovo teises kreiptis į teismą, realizuojant savo teises, tačiau nevertino pretenzijos turinio, ar pretenzijos turinys atitinka visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Atsakovas žinojo visas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir pasirašymo aplinkybes, nes tai buvo atlikta su atsakovo žinia ir jo valia. Mano, jog būtina atsižvelgti į pretenzijos turinį, kuria nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, atviru reikalavimu, galimai naudojant psichinę prievartą buvo verčiama atsakovui suteikti turtinę naudą, kuri pasireiškė raštu su turtinės pretenzijos turiniu ir galimai prievartiniu pobūdžiu, užuomina leidžiant suprasti apie būtinumą perleisti nekilnojamąjį turtą, pastatą - ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant suprasti, kad tokiu būdu apeliantė išvengs baudžiamosios atsakomybės, o jeigu neperleis leidžiama suprasti, kad baudžiamosios atsakomybės gali neišvengti. Teismas nepasisakė dėl pretenzijos turinio, galimo vertimo atsakovui suteikti turtinę naudą, nevertino, ar pretenzijos turinys ir atsakovo atlikti veiksmai nėra smerktini geros moralės požiūriu.

24. Pretenzijoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo kartu sprendžiami klausimai ir dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo. Šiuo atveju sutartyje nebuvo aptartas įsipareigojimas pagal 150 000 Eur banko paskolą Airijoje. Atsakovas sutiktų prisiimti ir po santuokos nutraukimo vienasmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui, jei jam būtų kompensuojama perleidžiant apeliantės asmeninės nuosavybės teise valdomą pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą.

25. Nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovė jam padovanojo turtą todėl, kad jis planavo ekologiškos arbatos auginimo verslą, šiam verslui vykdyti. Kadangi turtas buvo padovanotas be jokios priežasties. Su atsakovu gyveno šeimoje, visus siekius planavo kaip šeima, o taip pat vykdyti verslą kartu. Nebuvo jokios priežasties dovanoti nekilnojamąjį turtą verslui vykdyti. Apeliantė dovanojimo sutartį sudarė būdama silpnos sveikatos, todėl su viskuo sutiko.

Atsiliepimas

26. Atsakovui nurodžius, kad jam padovanojo turtą todėl, kad jis planavo ekologiškos arbatos auginimo verslą, nagrinėjant civilinę bylą nebuvo tiriama ir nevertinta, ar dovanojimo sandorio pagrindu atsakovas galėjo įgyti žemės sklypą verslui vykdyti, ar vykdant ekologiškos arbatos verslą atsakovas gavo išmokas, ar pagerėjo atsakovo finansinė padėtis, ir pan., nevertinta ar tokiu atveju dovanojimo sutarties sudarymas nėra prieštaraujantys įstatymų ir teisės aktų nuostatoms, jog dovanojimo sandoris nėra sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį, ar galima buvo sudaryti dovanojimo sandorį susiejant su ekologiškos arbatos auginimo verslu. Dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, apeliantė šių aplinkybių nesuprato, nes galvojo, jog dovanoja turtą iš meilės.

27. Nesutinka su teismo vertinimu, jog neįrodė, kad atsakovas atvykęs aplankyti apeliantės į ligoninę pripažino neištikimybę, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės šioje byloje, jog ši aplinkybė labiau gali būti reikšminga šalių kitoje nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jog pačios šalys po dovanojimo sutarties sudarymo santuoką nutraukė šalių bendru sutarimu.

Žemesnės instancijos teismas

28. 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu nepagrįstai netenkintas apeliantės prašymas dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie civilinės bylos, kuriuo prašė prie civilinės bylos prijungti pateikiamus rašytinius įrodymus: susirašinėjimą su atsakovu bei pateikiamas nuotraukas iš socialinių tinklų, antstolės raštą dėl informacijos pateikimo. Teismui teiktas susirašinėjimas ir nuotraukos papildomai patvirtino aplinkybes, kad ieškinį padavė ne dėl kilusio ginčo su atsakovu nutraukiant santuoką, ar gavusi pretenziją, ar atnaujinus procesą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose, tačiau po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovui jos atžvilgiu pademonstravus ypatingą nedėkingumą, kuris nepateisinamas pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Pateikiamas antstolės raštas patvirtino, kad atsakovas nevykdo tėvo pareigos ir neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino atsakovo neištikimybę. Teismas iš esmės apribojo apeliantės galimybę įrodinėti atsakovo neištikimybę.

29. Nesutinka su teismo išvadomis, jog negalima teigti, jog atsakovas piktybiškai vengė vykti į ligoninę, laikyti dukrą ant rankų. Atsakovas lankėsi ligoninėje tik kartą 2019 m. vasario 18 d., daugiau nesilankė. Dukra tuo metu nebuvo prijungta prie aparatų. Liudytojos D. Š. paaiškinimai vertintini kritiškai, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kas apeliantei buvo leidžiama, kas nebuvo leidžiama. Atsakovas neprašė teismo išduoti teismo liudijimą išreikalauti įrodymus patvirtinančius nurodomas aplinkybes, kurios būtų įtakojusios atsakovą 2019 m. vasario 18 d. lankymo metu paimti dukrą ant rankų ir savo atsikirtimuose į ieškinį neįrodė aplinkybių, jog negalėjo paimti dukros ant rankų ne dėl jo priklausančių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2018 pabaigoje ir 2019 pradžioje apeliantės nėštumas bei gręsiantis tariamasis gimdymas negalėjo lemti ir nelėmė jos gebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti dovanojimo sandorio sudarymo metu, o sūnaus susirgimas neturėjo įtakos apeliantės psichikai nei dovanojimo sutarties sudarymo metu. Byloje yra pateikti įrodymai, jog sandorio sudarymo metu apeliantės būsena buvo prasta, nes ji nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d. gulėjo ligoninėje. Teismas netinkamai įvertino apeliantės sveikatos būseną.

31. Apeliantė neketino dovanoti atsakovui didelės vertės asmeninės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto, šiuo sandoriu nebuvo išreikšta jos tikroji valia. Sudarydama sutartį, elgėsi spontaniškai, atsakovo įkalbinėjama tai daryti. Buvo nėščia, dėl gresiančio persileidimo, ką tik buvo grįžusi iš ligoninės, jos sveikata buvo bloga, kraujavo, be to tuo metu sirgo nepilnametis sūnus A. E., grėsė persileidimas apeliantei nebuvo galima įtampa, norėjo išsaugoti vaisių, buvo pasimetusi. Apeliantės būsena įtakojo tai, kad ji prieš savo valią padovanojo asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, kurį jai padovanojo tėvas. Jeigu tuo metu būtų sveika, nebūtų nėščia ir nebūtų patyrusi išgyvenimo dėl laukiamos dukros ir savo sveikatos, sūnaus sveikatos, atsakovui nekilnojamojo turto nebūtų padovanojusi.

32. Nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teismas nevertino, kad šioje byloje nebuvo normalaus proceso, jog procesas buvo trikdomas iš atsakovo pusės. Toks atsakovo procesinis elgesys negalėjo būti toleruojamas. 2020 m. sausio 2 d. ieškinys prieš atsakovą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose buvo gautas 2020 m. sausio 3 d., jog atsakovas, be svarbių priežasčių, jam iškeltoje civilinėje byloje nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prisiėmė sau teisines pasekmes, jog byloje būtų priimtas sprendimas už akių, o ne rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovas nors ir yra išvykęs iš Lietuvos, turėjo galimybes ir sąlygas pateikti teismui savalaikiai atsiliepimą ir rašytinius įrodymus pagrindžiančius savo atsikirtimus.

Žemesnės instancijos teismas

33. Atsakovui teismo nustatytu terminu, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, patyrė papildomų išlaidų teisinei pagalbai, už prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą, atskirojo skundo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą bei patyrė kitas papildomas išlaidas susietas su atsakovo proceso vilkinimu. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nesivadovavo CPK 93 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis, nevertino atsakovo procesinio elgesio byloje, ar atsakovo elgesys buvo tinkamas, nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismo posėdis buvo atidėtas atsakovo atstovams prašant.

Atsiliepimas

34. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 21 d. patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodo, kad atsakovas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, dėl kurių anksčiau buvo pateiktas prašymas, tačiau nuo prašymo pateikimo byloje buvo patirta daugiau išlaidų, be to oponuojanti pusė pastebėjo, jog buvo netiksliai nurodyti kai kurių darbų atitikmenys pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintas „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Pažymėtina, kad už patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą - suma su PVM Eur 108,90. Atsakovas patyrė papildomas išlaidas, tačiau nevertinta, kad patikslintas prašymas parengtas, kaip minima, oponuojančiai pusei pastebėjus, jog buvo netiksliai nurodyti kai kurie darbai. Prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pridėti mokėjimo patvirtinimai neįrodo ir nepatvirtina, jog yra patirtos išlaidos nurodytos pateikiamoje lentelėje, tai yra, jog atsakovas viso patyrė prašomų priteisti 3 949 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimui, ir kad šios išlaidos atitinka detalizaciją pateikiamoje lentelėje.

35. Taip pat prašo priimti į bylą pateiktus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu.

36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. E. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį, nustatęs reikšmingas byloje aplinkybes, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, notarės ir liudytojų parodymus, priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

37. Ieškovės rašyta žinutė po santuokos nutraukimo patvirtina, jog ji aiškiai suprato savo veiksmus ir jų pasekmes, kai sudarė dovanojimo sutartį, kurią dabar prašo panaikinti, todėl atmestini jos argumentai dėl sandorio metu neva buvusios prastos sveikatos, nes iš ieškovės veiksmų matyti, jog sandorio sudarymas nebuvo vienkartinis veiksmas, kurio metu ji apsigavo, tačiau ir vėliau ji suvokė, kad žemę padovanojo ir nurodė atsakovui, jog tokia buvo jos valia, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra įrodytas ieškovės valios trūkumas.

38. Ieškovės rašytose žinutėse po E. gimimo matomas šiltas bendravimas, prieštarauja ir paneigia ieškovės argumentus, neva po dukters gimimo atsakovas prisipažino, jog turi kitą moterį ir yra jai neištikimas ir dėl to ieškovė jautėsi labai įžeista, o atsakovas pademonstravo ypatingą nepagarbą ir moralės požiūriu nepateisinamą elgesį.

39. Pažymi, jog pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo pareikštas dar negimus dukrai E.. Tokios aplinkybės aiškiai paneigia ieškovės argumentus, neva atsakovas po dukters E. gimimo prisipažino jai neištikimybę, dėl to iširo šalių santuoka ir pan.

40. Pažymėtina, jog svarbu įvertinti ne tik patį faktą, jog atsakovas tuo metu negalėjo atvykti į kitą šalį kremuojant E., tačiau į jo rūpestį, palaikymą. Atsakovas 2019 m. birželio 6 d. rašė ieškovei žinutes, domėjosi kaip ji, kaip vaikai, siūlė nupirkti bilietus ieškovės mamai ir seseriai, jei tik ji norėtų.

41. Šalių santykiai pablogėjo ne dėl atsakovo geros moralės požiūriu nepriimtino elgesio, tačiau kai atsakovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. grįžęs į Lietuvą, susipažino su 2019 m. balandžio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2757-847/2019, kai jo mama su įgaliojimu pasiėmė sprendimą iš teismo ir perdavė jam. Pamatęs, jog santuokos nutraukimo sąlygos yra išimtinai tik ieškovės naudai, jog visiškai nebuvo atsižvelgta į santuokos metu investuotas lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, santuokos metu atsakovo vardu prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus, atsakovas nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos. Atsakovas priešingai – siekdamas išvengti nemalonumų ir išlaidų abiems šalims, ilgų teisminių procesų, siekė taikiai išsispręsti santuokos nutraukimo metu neišspręstus klausimus išvengiant proceso atnaujinimo ar naujų procesų pradėjimo, todėl pirmiausia kreipėsi į ieškovę su 2019 m. rugsėjo 2 d. pretenzija ir pasiūlymu taikiai susitarti. Ieškovei nesutikus galiausiai 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-2757-847/2019 atnaujinimo. 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismas nusprendė atsakovo prašymą tenkinti ir procesą atnaujinti dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Gavus minėtą nutartį 2020 m. sausio 2 d. ieškovė ir kreipėsi su ieškinių šioje byloje dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Ieškovė tikėdama, jog yra apgauta, suklydusi ar įžeista nesiėmė jokių veiksmų, neteikė ir nekėlė atsakovui jokių pretenzijų dėl dovanojimo sutarties iki kol šio iniciatyva nebuvo atnaujintas procesas byloje dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kas tik dar kartą patvirtina, jog ieškovei šis klausimas nebuvo svarbus ir ji suprato savo veiksmus bei jų pasekmes atlikdama dovanojimo sandorius, o vienintelis ieškovės požiūriu amoralus atsakovo veiksmas ir buvo reikalavimas išsispręsti klausimus, likusius neišspręstus santuokos nutraukimo procese.

42. Ieškovės argumentai nurodyti apeliaciniame skunde nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų ir priimto sprendimo teisėtumo ir teisingumo, todėl nėra jokio pagrindo naikinti šį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės K. E. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

44. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

45. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: susirašinėjimą su atsakovu bei nuotraukas iš socialinių tinklų, antstolės raštą dėl informacijos pateikimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šiuos įrodymus priimti į bylą, tokiu būdu užkirsdamas kelią ieškovei įrodyti apie atsakovo neištikimybę. Apeliantės vertinimu, minėtų dokumentų prijungimas prie bylos nepažeistų bylos operatyvumo bei koncentruotumo principų, o priešingai – užtikrintų teisingumo įgyvendinimą šioje byloje.

46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, sprendžia, kad teikiami įrodymai gali būti reikšmingi, todėl priimtini į bylą. Laikytina, kad bylos dalyviai su teikiamais įrodymais yra susipažinę, kai gavo apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas atsiliepimui pateikti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

47. Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi dovanojimas kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y. dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2017 29 punktą).

48. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

49. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, pastatą - gyvenamą namą, pastatą - ūkinį pastatą, pastatą - kiemo rūsį, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. liepos 17 d. dovanojimo sutarčių pagrindu ieškovei padovanojo tėvas Z. L. L.. Biržų rajono 2-ajame notaro biure 2019 m. sausio 7 d. sudaryta dovanojimo sutartis, kuria ieškovė padovanojo atsakovui pirmiau nurodytus žemės sklypą, pastatą - gyvenamą namą, pastatą - ūkinį pastatą, pastatą - kiemo rūsį, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

50. Ieškovė nurodo, kad dovanojimas nebuvo jos tikrosios valios išraiška, nes nekilnojamąjį turtą atsakovui padovanojo būdama silpnos sveikatos, negalėdama valdyti savo veiksmų, suklydusi. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokiais ieškovės argumentais bei sprendė, jog 2018 pabaigoje ir 2019 pradžioje ieškovės nėštumas bei gręsiantis tariamasis gimdymas negalėjo lemti ir nelėmė jos gebėjimo valdyti savo veiksmus ir juos suprasti dovanojimo sandorio sudarymo metu 2019 m. sausio 7 d., o kiti susirgimai (sūnaus 2018 m. gruodžio 28 d. sirgimas), teismo nuomone, apskritai neturėjo įtakos K. E. psichikai dovanojimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė, nesutikdamas su minėta teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ji dovanojimo sutartį sudarė atsakovo įkalbėta, nenorėdama prarasti kūdikio, kelti įtampos sutiko padovanoti atsakovui nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės pozicija.

51. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė laukdamasi (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E., dėl sveikatos pablogėjimo ir gresiančių komplikacijų 2018 m. gruodžio 27 d. gulėjo VĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje Akušerijos skyriuje dėl nėštumo patologijos, pagrindinė diagnozė – tariamasis gimdymas prieš 37 nėštumo savaites. Atsakovas aplankė ieškovę ir paprašė padovanoti jam ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodo, kad ji norėjo išsaugoti santykius su atsakovu, jautė baimę, kad atsakovas gali ją palikti, todėl pažadėjo padovanoti nekilnojamąjį turtą. Ieškovė iš ligoninės buvo išleista 2018 m. gruodžio 29 d. jautėsi silpnai, jos ir vaisiaus būklė buvo tik patenkinama. Tai patvirtina byloje esanti 2019 m. sausio 2 d. VŠĮ „Panevėžio Respublikinės ligoninė“ epikrizė. Be to, ieškovei grįžus į namus, jos nepilnametis sūnus A. sirgo, karščiavo. Iš byloje esančių šalių susirašinėjimų, liudytojų J. L. ir D. Š. parodymų matyti, kad šalių santykiai tuo metu buvo geri, kartu sutiko Šv. Kalėdas ir 2019 m. Naujuosius metus. Nors atsakovas ir nurodo, kad jų santykiai buvo pašliję ir nuo 2018 m. pabaigos ruošėsi skyrybomis, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, iš byloje esančių šalių susirašinėjimų matyti, kad 2019 m. sausio 1 d. pats atsakovas rašė ieškovei, kad ją myli ir nuo jos neatsitrauks visas likusias laisvas dienas. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iki dovanojimo sandorio sudarymo šalių santykiai buvo išlaikyti geri, apie tai, kad šalys rengiasi nutraukti santuoką, dalintis turtą požymių nebuvo.

53. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad ji dovanojimo sandorį sudarė prieš savo valią, nenorėdama pakenkti vaisiui, patirti įtampos ir išgyvenimų, įtikinta atsakovo. Be to, ieškovė sandorio sudarymo metu buvo labai jautri, o dėl jai gręsiančio persileidimo turėjo išlikti rami, be jokios įtampos. Kaip matyti, atsakovas sutikęs 2019 m. Naujuosius metus, įkalbėjo ieškovę nedelsiant sudaryti dovanojimo sutartį ir jau 2019 m. sausio 2 d. šalys nuvyko į Biržų rajono 2 - ojo notarų biurą, dėl dovanojimo sandorio sudarymo, tačiau trūkstant reikiamų dokumentų dovanojimo sandoriui sudaryti buvo paskirtas kitas laikas - 2019 m. sausio 7 d. Tokiu būdu byloje yra pagrindo manyti, kad atsakovas galėjo pasinaudoti ieškovės silpna būsena, kai ji buvo pažeidžiama, nelaukęs, kol ieškovė sustiprės, įkalbėjo ją sudaryti dovanojimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad tik dėl susidėjusių sunkių aplinkybių – ieškovė gulėjo ligoninėje, jai grėsė persileidimas, sūnus sirgo, nėštumas buvo sunkus - ieškovė sudarė 2019 m. sausio 7 d. dovanojimo sutartį, neatitinkančią jos tikrosios valios. Todėl yra pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

54. Ieškovė nurodo, jog jeigu ji tuo metu būtų sveika, nebūtų nėščia ir nebūtų patyrusi išgyvenimo dėl laukiamos dukros ir savo sveikatos, sūnaus sveikatos, atsakovui nekilnojamojo turto nebūtų padovanojusi. Taigi, akivaizdu, kad susiklosčiusioms sudėtingoms aplinkybėms, ieškovė neturėjo laiko apgalvoti apie dovanojimo sandorį, jo esmę ir pasekmes, jį tinkamai suprasti.

55. Pažymėtina, jog ieškovė byloje įrodinėjo ir kitą dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindą, nurodytą CK 6.472 straipsnyje – netinkamą atsakovo elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu.

56. Civilinis kodeksas konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; ir kt.). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

58. Taigi, kaip jau minėta, iki dovanojimo sutarties sudarymo, šalių santykiai buvo geri, atsakovas rūpinosi ieškove, rodė dėmesį, tačiau po dovanojimo sutarties sudarymo šalių santykiai pasikeitė, t. y. gimus šalių dukrai E. su kvėpavimo nepakankamumu, atsakovas prisipažino apie neištikimybę, šalys išsiskyrė. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad šalių santuokos nutraukimas buvo inicijuotas dar prieš dukros E. gimimą. Priešingai, iš „Liteko“ informacinės sistemos matyti, kad šalys pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pateikė 2019 m. vasario 26 d., t. y. jau po dukros gimimo. Todėl tikėtina, kad atsakovas po dukters gimimo, apsilankęs ligoninėje prisipažino ieškovei esąs neištikimas, kas lėmė santuokos nutraukimą. Tai, kad ieškovė būtent po dukros gimimo sužinojo apie atsakovo neištikimybę, patvirtina 2019 m. vasario 22 d. šalių susirašinėjimas.

59. Byloje nėra duomenų, kad po dukters gimimo atsakovas būtų lankęs ieškovę ar rūpinęsis gimusia dukra, dalyvavęs dukros kremavime ir materialiai prisidėjęs prie dukros kremavimo bei laidojimo išlaidų. T.p. byloje esantis antstolės I. B. raštas dėl informacijos pateikimo, patvirtina, jog atsakovas neprisideda net prie vaikų išlaikymo ir šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šie atsakovo veiksmai (ir neveikimas) po dovanojimo sutarties sudarymo yra smerktini geros moralės požiūriu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Tai yra dar vienas pagrindas pripažinti 2019 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia (CK 6.472 straipsnio 1, 3 dalys).

60. Pripažinus ieškovės ir atsakovo 2019-01-07 sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia, taikytina restitucija ir ginčo sandorio šalys grąžintinos į prieš tai buvusią padėtį (CK 6.145 straipsnis, 6.146 straipsnis), t. y. ieškovei grąžintinas nuosavybėn 2019 m. sausio 7 d. dovanojimo sutartimi atsakovui padovanotas turtas.

61. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių dovanojimo sutarties pripažinimą negaliojančiu, įrodymų vertinimą, taikymo pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas. Byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

62. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nauju sprendimu ieškinys tenkinamas, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 650 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 795 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Taip pat ieškovė yra sumokėjusi 757 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Sprendimą priėmus ieškovės naudai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Kadangi ieškovė žyminio mokesčio sumokėjo daugiau nei nustatyta įstatymo, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis (12 Eur). Žyminį mokestį grąžinti pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 str. 3 d.). T.p. šioje byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 5,04 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos ir 5,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės K. E. ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia ieškovės K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 64, patvirtintą Biržų rajono 2 - ojo notarų biuro notarės J. P., kuria K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai perdavė A. E. a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją – grąžinti nuosavybėn ieškovei K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 7 d. dovanojimo sutartimi atsakovui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) padovanotą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 202 Eur (tris tūkstančius du šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,04 Eur (penkių eurų 4 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas – 5662).

Grąžinti ieškovei K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. sausio 2 d. per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. sausio 9 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Vygintas MažuikaLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė