Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė 6 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio pašalintas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimas su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 6 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 3 MGL bauda. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2017 m. gruodžio 22 d. dekretu Nr. 1K-1185 „Dėl malonės suteikimo“ paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais, galutinė bausmė – 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 29 d.Komisija 2018 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 95-155 nutarė nuteistajam V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis V. M. daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis V. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 95-155 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis teigia, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, priešingai nei kad konstatavo teismas, daroma pažanga ją mažinant, yra akivaizdi ir įtikinanti, nes sumažėjo nuo 92 balų iki 71 balo, o teismų praktikoje yra atvejų, kai nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas net 8 balais pripažintas akivaizdžiu (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-69-485/2017). Darbinė veikla, dalyvavimas socialinėse ir pozityvaus užimtumo programose, leidžia jo elgesį vertinti kaip gerėjantį. V. M. nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2018 m. balandžio 20 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, yra skatintas. Jis turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu moka įmokas pagal vykdomuosius dokumentus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Skundo autoriaus įsitikinimu, teismas neobjektyviai vertino visas šias aplinkybes arba visai nevertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių, lygtinio paleidimo taikymui palankių aplinkybių, išskirtinį dėmesį sutelkė negaliojančioms nuobaudoms, nors jos gautos siekiant išvengti nepriimtinų sąlygų (jis atsisakė gyventi būryje su vartojančiais narkotikus, propaguojančiais subkultūrą pataisos įstaigoje nuteistaisiais). Skunde nurodoma, kad nors socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tačiau vertinant nutarties argumentus, jie tik artimi kriminogeniniams, be to, tai yra praeities dalykas, todėl neturėtų būti vertinami. Komisijos nutarime išdėstyti faktai apie tai, kad nuteistasis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, paneigia teismo akcentuojamus išdėstytus kriminogeninius veiksnius. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų apibrėžiamas kaip viena efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių nuteistųjų reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, reikiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Nesivadovaujant Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, nesilaikant BK 41 straipsnyje įtvirtintų principų, esminių lygtinio paleidimo instituto tikslų, pasak skundo autoriaus, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Todėl V. M. teigimu, negaliojančios nuobaudos, kriminogeniniai veiksniai – statiniai nekintami veiksniai šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo. Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (71 balas). Nors šis vertinimas nuo artimos aukštai (92 balai pirminio vertinimo metu) sumažėjo iki 71 balo, tačiau vis dar išlieka pakankamai aukštas, lygus vidutinės rizikos įvertinimo vidurkiui. Be to, net 31 balas iš 71 balo, kurie reikšmingi nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V. M. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje dar išskiriami trys jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių; lengvai įtakojamas aplinkinių; neatsakingas laisvalaikio leidimas. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad V. M. laisvėje suprato, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoravo. Kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamumą. Taip pat pažymėtina, kad jis ne kartą teistas, jo veiksmuose vyrauja smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Dalis nusikalstamų veikų įvykdyta veikiant bendrininkų grupėje, o, kaip ir minėta, aplinkybė, kad V. M. lengvai įtakojamas aplinkinių, vis dar išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Vertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose, reikia pripažinti, kad V. M. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dalyvauja pozityvaus užimtumo, socialinės reabilitacijos programose, dirba, iš gaunamo uždarbio atlygina civilinį ieškinį, nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas. Tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, o tik rodo, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad V. M. nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją, nuo 2018 m. balandžio 20 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribos, tuo įvertinant jo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Tačiau laikotarpis, per kurį skundo autorius naudojasi tokia jam suteikta teise (vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribos), yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Jis penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos buvo skatintas, tačiau paminėtos aplinkybės apibūdina asmens elgesį pataisos namuose, rodo jo požiūrį į nustatytų draudimų ir pareigų laikymąsi, charakterizuoja asmenį, kaip ne visada linkusį laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti keliamiems reikalavimams. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju V. M. elgesys visos bausmės atlikimo metu, vertinant jį kartu su tuo, kad, kaip ir minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra 71 balas, iš kurių net 31 balas kintantis, kad eilę kartų teistas, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, šiuo metu sudaro pakankamą pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas V. M. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir V. M. teiginiai, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesniojo teismo formuojama praktika, kadangi teismo sprendimas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, sietinas ne tik su „OASys“ rezultatais, bet, kaip minėta, ir kitomis nuteistojo elgesį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi iš esmės (ne visi nuteistieji, atlikdami bausmę pataisos namuose, elgiasi vienodai, ne visų jų mąstymas dėl jiems paskirtos bausmės pasikeičia vienodai teigiama linkme ir pan.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.