Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbęs A. P. IĮ, pagrindinio klasių išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 2008-07-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams;

2) 2008-11-06 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. bausmė subendrinta su 2008-07-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams, bausmę atlikęs 2012-06-01;

3) 2013-11-28 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., paskirta galutinė bausmė - 3 MGL dydžio bauda;

4) 2014-06-12 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d. pritaikius BK 64¹ str. - 40 parų arešto, vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2013-11-28 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 40 parų arešto ir 3 MGL dydžio bauda, arešto bausmė atlikta 2015-02-23;

5) 2015-06-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios teritorijos rajono ribų;

6) 2015-09-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d., 138 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., - laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-12 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 3 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką; 2015-11-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos 2015-09-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-06-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėn. ir 3 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką; 2015-12-21 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi V. M. paskirta papildoma sąlyga – neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, teistumai neišnykę,

7) 2016-02-29 Kauno apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 138 str. 2 d. 9 p., subendrinus BK 63 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. prie Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-06-18 ir 2015-09-009 nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir 2015-11-16 nutartimi nustatytos bei neatliktos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 3 MGL dydžio baudos pridėjus dalį 2016-02-29 Kauno apylinkės teismo paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės – 1 metus 6 mėnesius, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą 5 metams ir 3 MGL, t.y. 112,98 Eur bauda, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuo 2016-05-31 atlieka nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (2015-05-17 N. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų), BK 284 str. 1 d. (2015-05-17 viešosios tvarkos sutrikdymas), padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2015 m. gegužės 17 d. apie 16.35 val. viešoje vietoje – ant bendro naudojimosi keliuko, esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą N. R., o šiam nuo smūgio nugriuvus ant žemės, užlipęs ant gulinčio N. R., dar sudavė tris kartus kumščiu į veidą, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimą, dvigubą apatinio žandikaulio lūžį, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje bei besirezorbuojančią kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, nesunkiai sutrikdė sveikatą bei visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis V. R. į įvykio vietą atėjo rankose turėdamas kirvį, kurį, jam priėjus prie N. R., atėmė kartu su juo atėjusi moteris ir numetė į pievą. Jo mamai aiškintis su nukentėjusiuoju, dėl ko pastarasis lenda prie jos ir jos vaikų, priėjęs prie jo N. R. užsimojo ranka duoti jam į galvą, bet suduoti nespėjo, nes jis, gindamasis, vieną kartą kumščiu smogė į galvą N. R., kuris nuo smūgio nugriuvo ant žemės. Daugiau nė vieno smūgio N. R. jis nesudavė. Tai jis tvirtino ir teisiamajame posėdyje, teigdamas, kad savo veiksmus vertina kaip savigyną, N. R. sudavė gindamas savo motiną, o kitus sužalojimus N. R. galėjo pasidaryti pats, judėdamas. Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs bei neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai tvirtino, kad įvykio metu jis jokio kirvio neturėjo, kaltinamojo nepuolė, nes jie buvo dviese, o jis pats buvo stipriai išgėręs. Aplinkybę, kad nukentėjusysis rankose kirvio neturėjo, patvirtino ir liudytojas A. S., teisiamajame posėdyje pilnai patvirtinęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad prie jo kiemo vartų atėję neblaivūs N. R. ir E. O. rankose nieko neturėjo, bei kategoriškai patvirtino, kad N. R. rankose tikrai neturėjo kirvio. Minėto liudytojo parodymais teismas netikėti ar jais abejoti neturi pagrindo, nes nėra jokių duomenų, kad A. S. turėtų kokią nors priežastį duoti neobjektyvius parodymus. Teismas kritiškai vertina liudytojos E. O. teisiamajame posėdyje duotus parodymus dėl nukentėjusiojo atsinešto kirvio, kuriuo neva jis buvo užsimojęs prieš kaltinamąjį, kadangi jos parodymai yra nenuoseklūs ir visiškai neatitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, iš kurių matyti, kad N. R. į įvykio vietą kirvio neatsinešė, atsižvelgiant ir į tai, kad tiek ji pati, tiek nukentėjusysis N. R. nurodė, kad šiuo metu jų tarpusavio santykiai labai blogi, E. O. yra parašiusi pareiškimą, dėl ko N. R. yra suimtas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad E. O. turi pagrindą neduoti objektyvių parodymų apie nukentėjusiojo N. R. veiksmus. E. O. parodymai, kad A. R. buvo užsimojęs kirviu ant kaltinamojo, bet ji spėjo atimti kirvį ir nunešė jį į kambarį, neatitinka paties kaltinamojo parodymų, kad iš N. R. kartu su juo buvusi moteris kirvį atėmė ir numetė į pievą, o nukentėjusysis buvo prieš jį užsimojęs ranka. Byloje nenustatyta, kad E. O. ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie įvykio aplinkybes davė nukentėjusiojo N. R. grasinimų įtakoje, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, o pats nukentėjusysis tai teisiamajame posėdyje kategoriškai paneigė. Be to byloje nustatyta, kad į įvykio vietą nukentėjusysis kartu su E. O. atėjo kviečiami pasikalbėti dėl darbo, akivaizdu, kad N. R. nežinojo, kad eina aiškintis santykių su V. M. ir jo motina, todėl neštis iš malkinės kirvį, kaip kad teisiamajame posėdyje nurodė liudytoja E. O., jam nebuvo jokio tikslo. Nukentėjusysis pripažino, kad įvykio metu buvo labai girtas, todėl kilus konfliktui su kaltinamuoju, nueiti iki už 20 m nuo įvykio vietos esančios malkinės, pasiimti kirvį ir su juo sugrįžti, esant tokiam girtumo laipsniui, nukentėjusiajam būtų buvę pakankamai sudėtinga. Iš Apžiūros protokolo su fotonuotraukomis, kuriame fiksuoti duomenys apžiūrint įvykio vietą, matyti, kad buvo detaliai apžiūrėta įvykio vieta - bendro naudojimo keliukas, esantis prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tačiau kirvis nerastas ir nepaimtas. Teismas byloje išanalizuotų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad nukentėjusysis įvykio vietoje kirvio neturėjo ir juo užsimojęs prieš kaltinamąjį ar kitus asmenis nebuvo, taip pat jokių kitokių neteisėtų ir pavojingų kaltinamajam ar kitiems asmenims veiksmų neatliko, pats muštynių nepradėjo, taigi jokio realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi į kaltinamojo ar kitų asmenų gyvybę nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo V. M. veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai. Nors kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje teigė, kad N. R. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo ko nukentėjusysis pagriuvo ant žemės, teismas dėl suduotų smūgių kiekio remiasi liudytojos E. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad N. R. po kaltinamojo suduoto smūgio kumščiu į veidą nugriuvus ant nugaros, V. M. apsižergė nukentėjusįjį ir sudavė jam dar du ar tris smūgius kumščiu į veidą, ką iš dalies patvirtina ir VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1409/15 (02), kurioje konstatuota, kad N. R. minkštųjų audinių sumušimas ir dvigubas apatinio žandikaulio lūžis išsivystė nuo smūgio kietu buku daiktu į kairę apatinio žandikaulio pusę, apžiūros metu konstatuoti odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje bei besirezorbuojanti kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kurie galėjo išsivystyti tuo pat metu ir net nuo vienintelio smūgio, nors labai tikėtina, jog nosis ir akiduobės sritis sužalota dviem atskirais smūgiais.

Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad savo veiksmais nepažeidė viešosios tvarkos, sumušė nukentėjusįjį dėl pastarojo ir jo motinos R. R. anksčiau buvusių konfliktų ir nesutarimų.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas ir visuotinai priimtų taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ar pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 str. 1 d. veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ir aplinkiniams. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė padarinius, atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, kiek truko neteisėti veiksmai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta

Byloje ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad tarp kaltinamojo V. M. bei jo motinos R. R. ir nukentėjusiojo N. R. viešoje vietoje - ant bendro naudojimosi keliuko, esančio prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kur bet kada galėjo ateiti pašaliniai žmonės, kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvo šūkaujama, kaip patvirtino netoliese buvęs liudytojas A. S., kilo didelis triukšmas, kurį išgirdęs A. S. nutraukė darbą į atėjo į įvykio vietą bei pareikalavo konfliktuojančių asmenų nerėkauti prie jo namo vartų ir eitų santykius aiškintis ne viešoje vietoje. Kaltinamajam ir jo motinai pasukus link automobilio, A. S. vėl nuėjo tęsti darbo, pagalvojęs, kad konfliktas baigėsi, tačiau maždaug po 5 min., išgirdęs šaukiant, kad užmušė ar primušė, nutraukęs darbą, vėl grįžo į įvykio vietą, bei pamatė gulintį kruviną nukentėjusįjį. Iš A. S. parodymų matyti, kad į įvykio vietą subėgo vaikai, kaimynai, girdėjosi riksmai. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis, kurio jis iki šio įvykio nepažinojo, smogė jam kumščiu į veidą, po ko jis nugriuvo ir prarado sąmonę, po to, kai jo tuometinė sugyventinė kažką pasakė R. R., priekaištavusiai, kad nukentėjusysis ją prieš porą metų apstumdė. Liudytojos E. O. parodymais, nukentėjusiajam nuo kaltinamojo suduoto smūgio kumščiu į veidą nugriuvus, kaltinamasis apsižergė nukentėjusįjį ir sudavė dar tris smūgius kumščiu į veidą, taigi, kaltinamasis, nepaisydamas A. S. įspėjimo baigti konfliktuoti viešoje vietoje, tęsė nusikalstamus veiksmus, panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamajam kirviu negrasino, prieš jį ranka užsimojęs nebuvo, jam jokių smūgių nesudavė. Teismas daro išvadą, kad V. M. gal būt ir turėjo asmeninius motyvus susitikti su N. R. ir su juo išsiaiškinti dėl savo motinos, bet paskatos jam suduoti smūgius nukentėjusiajam buvo akivaizdžiai chuliganiškos, jo tyčia buvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, priešpastatyti save visuotinai priimtoms elgesio normoms ir įstatymo reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis V. M. tvirtina, jog norėjo pasiaiškinti su nukentėjusiuoju apie įvykį, kuris jokiais objektyviais duomenimis nėra užfiksuotas, kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja E. O. skirtingai nurodo įvykio aplinkybes ir laiką, minėtas įvykis nebuvo sprendžiamas nei baudžiamosiomis, nei civilinėmis priemonėmis, konfliktas tarp kaltinamojo motinos ir nukentėjusiojo buvo labai seniai, konfliktavo ne jis pats. Nukentėjusiojo, kurio parodymai nėra paneigti ir teismas neturi pagrindo jais netikėti, tvirtinimu, kaltinamasis smūgius jam sudavė po to, kai ne pats nukentėjusysis, o jo buvusi sugyventinė kažką pasakė kaltinamojo motinai R. R., kas taip pat akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis turėjo tyčią pažeisti ir pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, rodo jo nenorą paisyti įstatymų reikalavimų ir visuomenei priimtinų moralės normų. Greitosios med. pagalbos, policijos kvietimo faktas taip pat iš dalies patvirtina, kad viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdytos.

Kaltinamojo V. M. veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bei BK 138 str. 2 d. 8 p., nes neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. M. savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, naudojo prieš nukentėjusįjį N. R. fizinį smurtą bei dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nusikaltimai – nesunkus ir apysunkis (BK 11 str. 3 d., 4 d.), nusikaltimai padaryti viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: jis teisiamas aštuntą kartą, šių nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikaltimų padarymo metu viena administracinė nuobauda galiojo (1t. b.l. 75-76), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (1t. b.1. 69, 73). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Betygalos seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį ir charakteristiką matyti, kad V. M. yra vedęs, turi dukrą K. M., gim. (duomenys neskelbtini), kartu auga jo sutuoktinės G. M. du nepilnamečiai vaikai, V. M. dirba pas ūkininką A. P., charakterizuojamas patenkinamai (2t. b.l. 35). Atsižvelgiant į veikų pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis teisiamas aštuntą kartą, šių nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas keturis kartus, nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą už su fiziniu smurtu susijusį nusikaltimą, po to dar tris kartus nuteistas už smurtinius nusikaltimus, darytina išvada, kad kaltinamasis išvadų iš teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti, todėl siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, kaltinamajam tikslinga skirti sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytą laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Bausmės skiriamos vadovaujantis BK 54 str. 2 d., 61 str. nuostatomis, atsižvelgiant į iš esmės patenkinamą kaltinamojo paskutinės gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristiką, į nukentėjusiojo išsakytą poziciją, kad jis pretenzijų kaltinamajam neturi, tai, kad kaltinamasis turi šeimą ir mažametį vaiką, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bausmės dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyti bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrintinos bausmių apsėmimo būdu, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2016-02-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos (žalos gavėjas – Valstybinė ligonių kasa Sveikatos apsaugos ministerijos) civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš V. M. 857,49 Eur N. R. gydymo išlaidų (1t. b.l. 34-36). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas medicininių dokumentų apskaitos išrašais, kaltinamasis ieškinio dydžio neginčija, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, šią sumą priteisinat iš kaltinamojo V. M..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė byloje regresinį civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš V. M. priteisti 261,63 Eur, žalos dėl N. R. išmokėtos nedarbingumo pašalpos išmokėjimo (2t. b.l.16-30). BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos regresinis ieškinys baudžiamajame procese negali būti nagrinėjamas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-543/2004, 2K-269/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-456-238-2014). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl regresiniai reikalavimai turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, o baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Iš kaltinamojo valstybei priteistinos pašto išlaidos – 11,50 Eur, pripažinus jas proceso išlaidomis – BPK 103 str., 105 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas), BK 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir nubausti:

- pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams;

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) - laisvės atėmimu dvejiems (2) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-02-29 Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos penkerių (5) metų laisvės atėmimo bausmės ir 3 MGL, t.y. 112,98 Eur baudos pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės - vienerius (1) metus keturis (4) mėnesius ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems (6) metams keturiems (4) mėnesiams ir 3 MGL, t.y. 112,98 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 98 ct) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016-11-30. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal 2016-02-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį nuo 2016-05-31 iki 2016-11-30 ir laikino sulaikymo laiką nuo 2014-02-26, 02.55 val. iki 2014-02-26, 15.30 val. (pagal 2015-09-09 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį) - 1 dieną.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą (jis atlieka laisvės atėmimo bausmę).

Priteisti iš V. M. Kauno teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) 857,49 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 49 ct) N. R. gydymo išlaidų (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos į PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl 261,63 Eur priteisimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš V. M. valstybei 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct) pašto išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam V. M. – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.