- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2S-447-524/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04443-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. A., K. H. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bonus Admin ir Co“
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. A. ir K. H. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. A., K. H. A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bonus Admin ir Co“ dėl statybos defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. A. ir K. H. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei UAB „Bonus Admin ir Co“ prašydami solidariai ieškovams priteisti 10 001,44 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidų, 4 165,20 Eur sugadintų plytelių vertės nuostolių, 605 Eur ikiteisminių išlaidų, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai reikalavimus kildina iš atsakovės netinkamai atliktų terasos remonto darbų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nesutinka su ieškovų apskaičiuotu skolos dydžiu. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį, taip pat atskiru prašymu prašė skirti ekspertizę atliktų darbų galimų trūkumų (defektų) priežastims nustatyti.
3. Ieškovai teismui pateiktais raštais dėl rašymo skirti ekspertizę ir dėl klausimų ekspertui prašė atmesti atsakovės prašymą skirti ekspertizę. Be kita ko, nurodė, kad rangos defektų atsiradimo ir jų šalinimo klausimas bei tvarka yra išspręsti 2024 m. vasario 26 d. sutartimi. Esant galiojančiai 2024 m. vasario 26 d. sutarčiai, turi būti taikomos sutarties nuostatos, o ne iš naujo nustatinėjamos defektų atsiradimo priežastys, kurios nėra šio ginčo dalyku, nes atsakovas jas yra pripažinęs ir įsipareigojęs pašalinti defektus. Be to, ieškovai yra pradėję defektų šalinimo darbus, todėl ekspertas objektyviai nebegalės įvertinti defektų ir jų atsiradimo priežasčių, nes jų nebėra t. y. nebeliko ekspertizės objekto. Todėl ekspertui užduodami klausimai turėtų būti susiję su defektų šalinimo kaina. Be to, du skirtingi specialių žinių turintys asmenys konstatavo atsakovės atliktų terasos remonto darbų kokybės trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi skirta teismo ekspertizė, t. y. statybos (statinio) ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui, kuriam pavesta atsakyti į atitinkamus klausimus, susijusius su statinio trūkumų (defektų) atsiradimo priežastimis ir jų ištaisymo kaina. Teismas, be kita ko, atsakovę įpareigojo už teismo ekspertizės atlikimą iki 2025 m. sausio 31 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000 Eur plius pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), o ieškovus įpareigojo už teismo ekspertizės atlikimą iki 2025 m. sausio 31 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 200 Eur plius PVM.
5. Teismas, kiek tai yra susiję su užstato už ekspertizę sumokėjimu, nurodė, kad įvertinus tai, jog ieškovai bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė poziciją dėl teismo ekspertizės skyrimo, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.662 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas užstato sumokėjimą paskirstyti abiem šalims. Atsakovui nustatytina užstato teismo ekspertizei atlikti suma – 3 000 Eur plius PVM (įvertinus prašomų užduoti klausimų kiekį), ieškovams nustatytina užstato teismo ekspertizei atlikti suma – 1 200 Eur plius PVM.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovai atskiruoju skundu parašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovus už teismo ekspertizės atlikimą iki 2025 m. sausio 31 d. sumokėti į Klaipėdos apylinkės teismo 1 200 Eur plius PVM, ir šią sumą nurodyti sumokėti atsakovei.
7. Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 90 straipsnio 1 dalį šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Be to, pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalį ekspertizės išlaidos tenka rangovui. Ekspertizę šioje byloje prašė paskirti atsakovė, todėl jai ir tenka pareiga sumokėti piniginį užstatą už ekspertizės atlikimą (CPK 101 straipsnis). Pirmos instancijos teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartyje netiksliai nurodo ar ne taip suprato, kad ieškovų atstovas nurodė, jog ieškovų pozicija pasikeitė ir ieškovai sutinka ir taip pat prašo skirti byloje teismo ekspertizę. Ieškovų atstovas nurodė tik, kad sutinka (neprieštarauja), jog būtų skirta ekspertizė (2024 m. gruodžio 11 d. garso įrašas nuo 00:13:45 iki 00:14:59), tam, kad pašalinti abejones dėl defektų šalinimo kainos, tačiau ieškovų atstovas neprašė skirti ekspertizės, t. y. sutikimas su atsakovo prašymo dalimi, nereiškia, kad ekspertizei neprieštaraujanti šalis reiškia tokį prašymą. Taigi ieškovai neprašė skirti ekspertizės, todėl nesutinka sumokėti už ją užstato. Ieškovai šiuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti užstato, todėl už neprašytą ekspertizę užstato nemokės. Jie teismui nebuvo davę sutikimo, apmokėti už ekspertizę
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad CK 662 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis. 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje ieškovų atstovas nurodė, kad sutinka (neprieštarauja) dėl ekspertizės skyrimo, nes būtina gauti eksperto išvadą ar atliktų defektų šalinimo darbų vertė yra pagrįsta, todėl teismas skundžiama nutartimi remdamasis CK 662 straipsnio 5 dalimi pagrįstai ekspertizės išlaidas paskirstė abiem šalims.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog teismų praktikoje pažymima, kad eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai, skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. CPK nenumatyta galimybė apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutartį dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo bei su tuo tiesiogiai susijusių klausimų (ekspertizės objekto nustatymo, ekspertų kandidatūros parinkimo, klausimų formulavimo, užstato už ekspertizę sumokėjimo ir pan.). Skundžiamos nutarties dalis dėl teismo ekspertizės paskyrimo, ekspertui suformuluotų klausimų, ekspertizei atlikti perduotinos medžiagos, eksperto kandidatūros, užstato už ekspertizę negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovų atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties dalis, kuria teismas įpareigojo ieškovus L. A. ir K. H. A. už teismo ekspertizės atlikimą iki 2025 m. sausio 31 d. sumokėti į teismo 1 200 Eur plius pridėtinės vertės mokestį.
12. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ekspertizės išlaidos tenka rangovui – atsakovei UAB „Bonus Admin ir Co“, be to, ekspertizę šioje byloje prašė paskirti atsakovė, o ieškovai neprašė skirti ekspertizės, nebuvo davę sutikimo apmokėti už ekspertizę ir neturi finansinių galimybių sumokėti užstato, todėl užstato nemokės.
Dėl apeliacijos objekto ir bylos procesinės baigties
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinio apskundimo objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovai buvo įpareigoti sumokėti į specialią teismo sąskaitą pinigų sumą, skirtą ekspertizės išlaidoms apmokėti. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, įpareigodamas ieškovus sumokėti į teismo sąskaitą 1 200 Eur plius PVM, be kita ko, rėmėsi CPK 101, 102 straipsniais. Pagal CPK 101 straipsnio 1 dalį CPK numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą. Nutartis paskirti užstatą gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 102 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto pažymėtina, kad pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo, prašantis paskirti ekspertizę, atlieka išankstinio būsimų išlaidų apmokėjimo, o ne procesinio veiksmo atlikimo, užtikrinimo funkciją, taigi, šiuo atveju CPK 101 straipsnis, reglamentuojantis užstato sumokėjimą, nėra taikytinas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1107-798/2018).
15. Šiuo atveju aktualus CPK 90 straipsnis, kuriame reglamentuojama ekspertams mokėtinų sumų paėmimo iš šalių tvarka. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus pareiškia abi šalys, avansą moka abi šalys lygiomis dalimis. CPK 90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad avansas sumokamas į teismo sąskaitą; nustatant avanso dydį, atsižvelgiama į būsimų išlaidų dydį; tuo atveju, jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs. CPK nėra nustatyta, kad teismo nutartis, kuria šalis įpareigota sumokėti teismo nustatyto dydžio avansą ekspertizės išlaidoms padengti, gali būti skundžiama pateikiant atskirąjį skundą.
16. Teismo nutartis dėl avanso už ekspertizės išlaidas sumokėjimo taip pat neužkerta kelio bylos nagrinėjimui. Kaip matyti iš jau minėtos CPK 90 straipsnio 3 dalies, tuo atveju, jeigu šalis nesumoka teismo nutartyje nurodyto avanso ekspertizės išlaidoms padengti, teismas atsisako paskirti byloje ekspertizę ir toliau nagrinėja bylą jos neatlikęs. Avanso ekspertizės išlaidoms padengti nesumokėjimas nesąlygoja bylos nutraukimo ar kitokių padarinių, užkertančių kelią tolesnei bylos eigai.
17. Taigi, pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad teismo nutartis (jos dalis) dėl avanso ekspertizės išlaidoms padengti sumokėjimo į specialią teismo sąskaitą nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti dėl šios nutarties teikiamą atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir kasacinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010), ir apeliacinio (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-790/2020), ir apygardų (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-531-642/2023, 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-394-796/2023) teismų praktikoje.
18. Nustačius, jog apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų L. A. ir K. H. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties, nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.