Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2590-816/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-06
Bylos Nr.: eI3-2590-816/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00469-2018-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“
Atsakovas: Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai
Trečiasis asmuo: A. P.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2590-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00469-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.1; 14.4.7; 14.15; 20.2.3.1; 41; 55.1.3 (S) (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą atsakovams Ukmergės rajono savivaldybės administracijai ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai (toliau – ir Komisija), byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P., dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimus: Nr. 95 (toliau – ir Sprendimas Nr. 95), Nr. 96 (toliau – ir Sprendimas Nr. 96), Nr. 97 (toliau – ir Sprendimas Nr. 97), Nr. 98 (toliau – ir Sprendimas Nr. 98), Nr. 99 (toliau – ir Sprendimas Nr. 99) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

Sprendimas Nr. 95 ir Žalos apskaičiavimo aktas Nr. 84 neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-69/3D-36, 2 ir 7 punktų reikalavimų. Nors Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 3 (toliau – ir Aktas Nr. 3) nurodyta, kad 20,88 ha pievoje pažeidimai nustatyti 1,78 ha plote, tačiau nėra nurodytas nei pakenkimo intensyvumas, nei konkretus pakenktas plotas. Pievos, kurios plotas 9,6 ha, pažeidimas nustatytas 1,66 ha plote, tačiau Akte Nr. 3 taip pat nėra nurodytas nei pakenkimo intensyvumas, nei konkretus pakenktas plotas. Pievoje, kurios plotas 0,96 ha, pažeidimas nustatytas 80 proc. ir tai sudaro 0,77 ha. Pievos ploto. Pievoje, kurios plotas 2,8927 ha pažeistas plotas 0,3 ha, o pažeidimo intensyvumas nurodytas 100 proc. Pažymėjo, kad Sprendime Nr. 95 visais atvejais, kai Akte Nr. 3 nėra nurodytas pažeistas plotas ir jo intensyvumas, Komisija yra nurodžiusi, kad pažeidimo intensyvumas – 100 proc. ir apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai dėl to sutarė. Nesutikdamas su tokia Komisijos išvada, pareiškėjas nurodė, kad tarp dalyvavusių susitarimo negalėjo būti, nes Akte Nr. 3 pažymėta, kad dėl 1,78 ha ploto pažeidimo narių nuomonės išsiskyrė (30 proc. ir 5 proc.). Analogiška situacija yra ir dėl 2,8927 ha ploto. Dėl 0,96 ha ploto nurodė, kad Metodikos 11 punktas buvo taikomas nepagrįstai.

Dėl Sprendimo Nr. 96 ir 2016 m. gegužės 9 d. Komisijos apžiūros akto Nr. 54 (toliau – ir Aktas Nr. 54) pareiškėjas nurodė, kad pievos plotas 14 ha, pažeidimas nustatytas 0,64 ha, tačiau nėra nurodyto nei pažeidimo intensyvumo, nei pažeisto ploto. Nors Komisija nurodo, kad dėl intensyvumo – 100 proc. buvo sutarta, tačiau Akte Nr. 54 tai nėra fiksuota.

Dėl Sprendimo Nr. 97 ir 2016 m. gegužės 20 d. Komisijos apžiūros akto Nr. 59 (toliau – ir Aktas Nr. 59) pareiškėjas nurodė, kad Sprendime Nr. 97 nurodyta, kad pažeistas plotas 0,31 ha, pažeidimo intensyvumas nurodytas 70 proc., tačiau skaičiuojant žalą intensyvumas nurodytas 100 proc. Akte Nr. 59 nurodyta, kad pievos, kurios plotas 7,4 ha, pažeidimas nustatytas 0,31 ha plote, pažeidimo intensyvumas 70 proc., tačiau nenurodytas konkretus pažeistas plotas. Taigi, Aktas Nr. 59 tvirtina, kad pažeidimo intensyvumas nėra 100 proc., o 70 proc. Komisija nepagrįstai nurodė, kad buvo išmatuoti tik 100 proc. pažeisti plotai

Dėl Sprendimo Nr. 98 ir 2016 m. birželio 15 d. Komisijos apžiūros akto Nr. 67 (toliau – ir Aktas Nr. 67) pareiškėjas nurodė, kad Akte Nr. 67 nurodyta, kad apžiūrėtas 4,41 ha lauko plotas, tačiau nei intensyvumas, nei pažeistas plotas nenurodyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime Nr. 98 fiksuotos aplinkybės neatitinka Akte Nr. 67 fiksuotoms faktinėms aplinkybėms. Akte Nr. 67 fiksuota, kad nėra pažeistas pasėlis visame 4,41 ha plote, tačiau Akte Nr. 67 nepažeistas plotas nėra išskirtas. Akte Nr. 67 apskaičiuotas pažeidimo intensyvumas pagal daigų skaičių neatitinka Metodikos 7 punkto nuostatų. Be to, Sprendime nurodyta, kad skaičiuojamas pažeidimas 100 proc. visame pasėlyje, t. y. 4,41 ha plote, nurodant, kad vadovaujamasi Metodikos 11 punktu. Pati Komisija Akte Nr. 67 yra nurodžiusi, kad laukas buvo apžiūrėtas po liūties, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu Komisija sprendė, kad žala buvo padaryta tik šernų.

Dėl Sprendimo Nr. 99 ir 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos apžiūros akto Nr. 73 (toliau – ir Aktas Nr. 73) nurodė, kad Sprendime Nr. 99 fiksuotos aplinkybės neatitinka Akte Nr. 73 fiksuotoms faktinėms aplinkybėms. Akte Nr. 73 fiksuota, kad nėra pažeistas pasėlis visame 6,1 ha plote, tačiau Akte Nr. 73 nepažeistas plotas nėra išskirtas. Sprendime Nr. 99 pažeidimai buvo skaičiuojami net ir tuose pasėlio plotuose, kurie nėra pažeisti. Be to, pažeidimas buvo skaičiuojamas 100 proc. visame 6,1 ha plote, nurodant, kad vadovaujamas Metodikos 11 punktu. Pareiškėjas pabrėžė, kad Komisija nevertino pasėlių piktžolėtumo, todėl pažeidė Metodikos 9 punktą.

Pažymėjo, kad, kaip nurodyta Sprendimuose Nr. 95, Nr. 96, Nr. 97, pažeistas plotas buvo matuojamas GPS prietaiso pagalba, tačiau Sprendime Nr. 98 apie prietaiso naudojimą neužsiminta. Aktuose iš viso nėra užsiminta apie prietaisų naudojimą. Pareiškėjas tai vertino kaip Metodikos 7 punkto pažeidimą, be to, pareiškėjo nuomone, nebuvo vertintos ir aplinkybės, nurodytos Metodikos 9 punkte. Pareiškėjas pabrėžė, kad Aktai surašyti su trūkumais, kurie užkerta kelia svarstyti klausimą dėl žalos atlyginimo iš pareiškėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad, priimdama Sprendimus, vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2338-426/2018 nurodytais argumentais, laikėsi Metodikos nurodymų, atsižvelgė į Komisijos narių, dalyvavusių apžiūrose, pateiktus duomenis. Komisija pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 13 d. „Faktinių duomenų pateikimuose“ (toliau – ir Pateikimai) yra išdėstyti duomenys, kurie nebuvo įrašyti į pirminius apžiūros aktus, kurie buvo surašyti vertinant laukų būklę lauko sąlygomis. Šie duomenys buvo išsiųsti pareiškėjui, tačiau jis apie tai neužsiminė. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija visais atvejais naudojo prietaisą Magellan eXplorist 310, nurodė pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo apskaičiuotas vidutinis pasėlių derlingumas, taip pat nurodė, kad žalos atlyginimą šalinančių išimčių, nurodytų Metodikos 9 ir 12 punktuose, nenustatyta.

Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė Komisija.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nustatymo ir apskaičiavimo, kurį atliko Komisija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir grąžindamas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. eA-196-261/2020) iš naujo nagrinėti administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, kad kiekvieno sprendimo priėmimas buvo grindžiamas atskirais dokumentais, tai yra Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktais, Faktinių duomenų pateikimo aktais, Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktais, todėl kiekvieno sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo apimtį sudaro ir nurodytų aktų teisėtumo patikra. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina įvertinti ir aplinkybes, turinčias įtaką atlygintinos žalos dydžiui, nustatytas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, o būtent, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje, taip pat dėl Metodikos 5 punkte nurodytos sąlygos, kad iš apskaičiuotos žalos atlyginimo sumos atimama draudimo išmoka.

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo bylos šalys nepateikė papildomai rašytinių įrodymų.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas, ginčui aktuali redakcija) 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės <...> sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja nuostolių skaičiavimo komisija (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės <...> sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių <...> pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas, kai žalos žemės ūkio pasėliams <...> padaro kanopiniai žvėrys <...>, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus (Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (2016 m. rugsėjo 6 d. redakcija), reglamentuojanti medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas. Metodikos 2 punkte taip pat yra įtvirtinta, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama Įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais ir nustatytais terminais. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, ar žala pasėliams atsirado būtent dėl medžiojamųjų gyvūnų veiklos, yra esminis klausimas, nes pagal Įstatymo 18 straipsnį, medžioklės plotų naudotojai turi pareigą atlyginti tik laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, o ne dėl kitų priežasčių atsiradusią žalą. Pareiga atlyginti nurodytą žalą taip pat neatsiranda, jeigu įrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Komisijos darbo organizavimo tvarką nustato Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1962 (toliau ir – Reglamentas)(ankstesnės redakcijos darbo reglamentas buvo patvirtintas 2014 m. gruodžio 30 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13-2036). Reglamento 9 punkte nustatyta, kad seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą. Komisija, nuvykusi į žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui padarytos žalos apžiūros vietą, surašo Aktą, kurį pasirašo visi apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai, medžioklės plotų naudotojo atstovas, žemės sklypo, valdytojas, naudotojas. Apžiūroje dalyvavę ir nesutinkantys su Akte surašyta informacija, gali išreikšti atskirą nuomonę parašydami Akte komentarą ir pasirašydami (Reglamento 10 punktas).

Reglamento 11 punkte nustatyta, kad padaryta žala pinigine išraiška apskaičiuojama, vadovaujantis Metodika, užpildant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių apskaičiavimo aktą, kuris pasirašomas Komisijos narių. Sprendimas per 5 darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamas žalą patyrusiam asmeniui, medžioklės plotų naudotojui, savivaldybės administracijos skyriui ir kt.

Sistemiškai vertinant Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatas, taikytinas padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo aspektu, matyti, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas (Komisija), priimdamas sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų veiksmais padarytos žalos apskaičiavimo, sprendime privalo įvardinti Metodikos 4, 7, 8 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 9, 10, 12 punkte nurodytas aplinkybes.

Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 punktas).

Pagal Metodikos 10 punktą, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas. Apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose.

Dalyje ginčijamų sprendimų, nepaisant to, kad Komisija nustatė mažesnį nei 100 procentų pažeidimo intensyvumą, apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį buvo remiamasi Metodikos 11 punktu ir taikytas 100 procentų pažeidimo intensyvumas. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pateiktu nurodyto Metodikos punkto aiškinimu ir taikymu, kadangi pažeidimo intensyvumo padidinimas iki 100 proc. numatytas žalos apskaičiavimui esant faktinei situacijai, kuomet pakenkiama vienmečiams iš rudens pasėtiems pasėliams (o ne daugiametei pievai, kaip daugumoje atvejų šioje administracinėje byloje) ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios (šioje byloje įvertinimas atliktas nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio pradžios) arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais.

Sprendžiant dėl pareiškėjo skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, analizuotini aukščiau nurodytuose teisės aktuose keliami privalomieji reikalavimai sprendimui ir jo sudedamosioms dalims, Komisijos žalai apskaičiuoti pareigos, žalos dydžio nustatymo kriterijai, jų taikymo aspektai, įvertinant tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2338-426/2017, panaikinus pirminius Komisijos priimtus sprendimus dėl žalos apskaičiavimo, buvo grąžinti ūkininko prašymai dėl žalos įvertinimo ir apskaičiavimo nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant ūkininko prašymus dėl žalos nustatymo ir apskaičiavimo Komisijos nariai, dalyvavę laukų apžiūrose, surašė iš esmės apžiūros aktus papildančius „faktinių duomenų pateikimus“ (b. l. 86-95). Taip pat svarstant dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo turėtina omenyje, kad pagal administracinių teismų praktiką, nors dalis duomenų, reikalingų žalai apskaičiuoti pagal Metodiką, nebuvo surinkti, tai savaime negali būti kliūtis žalai nustatyti, kadangi pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-571-624/2018). Be to, pareiškėjas tokio pobūdžio bylose, ginčydamas Komisijos nustatytus faktinius duomenis, skaičiavimus, privalo pagrįsti savo teiginius įrodymais, vien Komisijos skaičiavimo, naudotų duomenų neigimas nėra pakankamas pagrindas nuginčyti Komisijos sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014) .

Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, matyti, jog Komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus pasėlius, užpildyti Metodikos 1 priede įtvirtintos formos apžiūros aktą, prie jo pridėti visą apžiūros metu užfiksuotą medžiagą bei dokumentus, išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, ir tik tada vertinti, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o tais atvejais, kai atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę. Iš atsakovo atsiliepimo argumentų, rašytinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pripažįsta, jog dalies žalos nustatymui būtinų duomenų dirbant Komisijai lauko sąlygomis nebuvo įrašyta į apžiūros aktus (pvz., pažeidimo intensyvumas), tačiau skundžiamuose sprendimuose nurodomas pasėlių pažeidimo intensyvumas yra pagrįstas kiekvieno skundžiamo sprendimo priėmimą lydinčiuose rašytiniuose dokumentuose: faktinių aplinkybių pateikimuose, žalos apskaičiavimo aktuose. Pareiškėjas, teigdamas, kad pirminiuose apžiūros aktuose nebuvo nurodomas pasėlių pažeidimo intensyvumas, neneigia, kad pasėliai nebuvo pažeisti medžiojamų kanopinių gyvūnų (išskyrus vieną žirnių lauką). Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo apžiūrų vietoje metu, turėjo galimybę teikti pastabas, kurias dalyje aktų ir įrašė, todėl, pareiškėjui iš esmės neginčijant pasėlio pažeidimo ir nenurodant kitokio nei vienbalsiai Komisijos nustatyto pažeidimo intensyvumo, teismas neturi pagrindo nesiremti Komisijos nustatytu pažeidimo intensyvumu, gautu Komisijos nariams patikslinus faktinius duomenis pagal darbinius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-624/2019). Teismas daro išvadą, kad, patikslinus faktinius duomenis, Komisijos priimti skundžiami sprendimai iš esmės atitinka jiems keliamus turinio reikalavimus.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad:

1. A. P. 2016 m. balandžio 5 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 20,88 ha; (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,24 ha; (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,8927 ha.

Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 95 A. P. padarytą žalą įvertino 2 119,70 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 95 priėmimo pagrindas – 2016 m. balandžio 13 d. Aktas Nr. 3 ir 2017 m. gruodžio 13 d. Faktinių duomenų pateikimas dėl 2016 m. balandžio 13 d. apžiūros, 2017 m. gruodžio 15 d. žalos apskaičiavimo aktas Nr. 84 (b. l. 14-17). Komisija, vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 8 ir 10 punktų nuostatomis apskaičiavo A. P. daugiametei pievai bei ožiaručiui padarytos žalos piniginę išraišką. Išnagrinėjus visas pateiktas aplinkybes patvirtinta, kad žalą padarė šernai. Tai patvirtina ir apžiūros metu darytos fotonuotraukos (b. l. 96-97). 2016 m. balandžio 13 d. apžiūros metu nustatyta, kad 20,88 ha sklype (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., pažeistas 1,78 ha daugiametės pievos plotas. Patikslinus faktines aplinkybes skundžiamame sprendime nustatytas pažeisto ploto pažeidimo intensyvumas – 100 proc., nors apžiūros akte yra įrašas apie tai, kad: „savininkų nuomone žala padaryta 30 proc., medžiotojo atstovo 5 proc.“ Daugiametės pievos agrarinė būklė gera. Žalos atlyginimą šalinančių išimčių nenustatyta. Taip pat apžiūrėtas 9,24 ha sklypas (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., kuriame nustatytas 1,66 ha pažeistas daugiametės pievos plotas. Patikslinus faktines aplinkybes nustatytas pažeisto ploto intensyvumas – 100 proc. Žalos atlyginimą šalinančių išimčių nenustatyta. Apžiūrėtas ir 2,8927 ha sklypas (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., kuriame išmatuotas 0,96 ha pažeistas ožiaručio plotas. Nustatytas pažeisto ploto pažeidimo intensyvumas 80 proc. Ožiarutis auginamas pagal agrotechnikos reikalavimus. Žalos atlyginimą šalinančių išimčių nenustatyta. Taip pat nustatytas 0,3 ha pažeistas daugiametės pievos plotas. Pažeidimo intensyvumas – 100 proc. Daugiametės pievos agrarinė būklė gera. Žalos atlyginimą šalinančių išimčių nenustatyta.

Kaip nurodyta aukščiau nepagrįstai Komisija vadovavosi Metodikos 11 punkto nuostatomis skaičiavimuose ir taikė 100 proc. pažeidimo intensyvumą tais atvejais, kai daugiametėse pievose nustatytas mažesnis pažeidimo intensyvumas, dėl ko atitinkamai nustatytos žalos atlyginimo dydis mažintinas.

Komisija įvertinusi visas aplinkybes apskaičiavo, kad netektas ūkio derlius 44,65 t šienainio, kurio piniginė išraiška 1 473,45 eurų. Daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos 646,25 eurų, bendra žalos piniginė išraiška 2 119,70 eurų. Mažinant nustatytos žalos dydį perskaičiuotinas žalos atlyginimas už 20,88 ha sklype (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., pažeistą 1,78 ha daugiametės pievos plotą (taikytinas savininko ir medžiotojų nurodytas pažeidimo intensyvumų vidurkis: 30+5/2, lygu 17,5 proc.) ir 2,8927 ha sklype (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., pažeistą 0,96 ha pažeistas ožiaručio plotas (80 proc. intensyvumas). Atitinkamai patikslinus apskaičiavimo akte Nr. 84 taikytus duomenis gaunasi: 2,96 t netekto derliaus, kas pinigine išraiška sudaro 97,68 eur, t. y. 460,35 eurų mažiau, ir 7,3 t netekto derliaus, kas pinigine išraiška sudaro 240,90 eurų, t. y. 60,06 eurų mažiau. Viso žala pagal skundžiamą sprendimą Nr. 95 mažintina 520,41 eurais (460,35+60,06) iki 1599,29 euro.

2. A. P. 2016 m. balandžio 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. sav., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 14 ha; (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,8 ha.

Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 96 A. P. padarytą žalą įvertino 288,64 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 96 priėmimo pagrindas – 2016 m. gegužės 9 d. Aktas Nr. 54 ir 2017 m. gruodžio 13 d. Faktinių duomenų pateikimas dėl 2016 m. gegužės 9 d. apžiūros, 2017 m. gruodžio 15 d. žalos apskaičiavimo aktas Nr. 85 (b. l. 23-24).

Komisija vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 8 ir 10 punktų nuostatomis apskaičiavo A. P. daugiametei pievai padarytos žalos piniginę išraišką. Komisija išnagrinėjusi visas pateiktas aplinkybes, patvirtino, kad žalą padarė šernai. Apžiūrėtas pažeistas 14 ha sklypas (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav. Išmatuotas ir nustatytas 0,64 ha pažeistas daugiametės pievos plotas. Patikslinus faktinius duomenis nustatytas pažeisto ploto intensyvumas – 100 proc. Daugiametės pievos būklė gera. Žalos atlyginimą šalinančių išimčių nenustatyta. Apžiūrėtas taip pat ir pažeistas 7,8 ha sklypas (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav. fiksuota, jog visame žirnių pasėlyje akivaizdžiai matyti šernų veiklos žymės – knisimai, išvaikščiojimai. Pasėlis sudygęs, tačiau netolygiai, auginamas prisilaikant agrotechninių reikalavimų. Medžiotojų atstovas pateikė siūlymą apžiūroje dalyvavusiems asmenims atvykti apžiūrėti pasėlį pakartotinai kai žirnių pasėlis bus paaugęs bei tada nustatyti pažeisto žirnių pasėlio pažeidimo intensyvumą. Visi apžiūroje dalyvavę asmenys siūlymui pritarė. Komisija įvertinusi visas aplinkybes apskaičiavo, kad netektas ūkio derlius 6,06 t šienainio, kurio piniginė išraiška 200,64 eurai. Daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos 88 eurai, o bendra žalos piniginė išraiška 288,64 eurai.

3. A. P. 2016 m. gegužės 19 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. sav., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,4 ha; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,8 ha.

Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 97 A. P. padarytą žalą įvertino 110,61 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 97 priėmimo pagrindas – 2016 m. gegužės 20 d. Aktas Nr. 59 ir 2017 m. gruodžio 13 d. Faktinių duomenų pateikimas dėl 2016 m. gegužės 20 d. apžiūros, 2017 m. gruodžio 15 d. žalos apskaičiavimo aktas Nr. 86 (b. l. 29-30). Komisija vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 8 ir 10 punktų nuostatomis apskaičiavo A. P. daugiametei pievai padarytos žalos piniginę išraišką. Komisija išnagrinėjusi visas pateiktas aplinkybes, patvirtino, kad žalą padarė šernai. Apžiūrėtas pažeistas 7,4 ha sklypas (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav. Išmatuotas ir nustatytas 0,31 ha pažeistas daugiamatės pievos plotas. Nustatytas pažeisto ploto pažeidimo intensyvumas – 70 proc., kuris ir naudotas žalos apskaičiavime. Daugiametės pievos agrarinė būklė gera. Žalos atlyginimą šalinančių aplinkybių nenustatyta. Apžiūrėtas ir 2,8 ha sklypas (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav. Apžiūroje dalyvavę asmenys nustatė, kad daugiametė pieva nepažeista. Komisija įvertinusi visas aplinkybes apskaičiavo, kad netektas ūkio derlius sudaro 2,06 t šienainio, kurio piniginė išraiška 67,98 eurai. Daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos 42,63 eurai, o bendra žalos piniginė išraiška 110,61 eurai.

Iš esmės pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu dėl nustatyto vidutinio pasėlio derlingumo, tačiau kitokių vidutinio derlingumo duomenų nepateikia, dėl ko nėra pagrindo pareiškėjo abejones laikyti įrodytas, esant byloje trečiojo suinteresuoto asmens pateiktiems vidutinio derlingumo duomenims (b. l. 65).

4. A. P. 2016 m. birželio 10 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini)) Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2 ha; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,41 ha.

Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 98 A. P. padarytą žalą įvertino 2 691,30 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 98 priėmimo pagrindas – 2016 m. birželio 15 d. Aktas Nr. 67 ir 2017 m. gruodžio 13 d. Faktinių duomenų pateikimas dėl 2016 m. birželio 15 d. apžiūros, 2017 m. gruodžio 15 d. žalos apskaičiavimo aktas Nr. 85 (b. l. 35-36). Komisija vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 8 ir 10 punktų nuostatomis apskaičiavo A. P. žirnių pasėliams padarytos žalos piniginę išraišką. Komisija išnagrinėjusi visas pateiktas aplinkybes, patvirtino, kad žalą padarė šernai. Apžiūrėtas pažeistas bendrai 4,41 ha ploto žirnių pasėlio laukas (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav. pirminiame apžiūros akte fiksuota, jog visame žirnių pasėlyje matyti šernų veiklos žymės – knisimai, išvaikščiojimai. Žemės agrotechninės būklės neįmanoma įvertinti, nes laukas apžiūrėtas po liūties. Pasėlis sudygęs netolygiai tose vietose, kur augo labai išretėjęs pasėlis – augo piktžolių, nes jos nustelbė retą šernų pažeistą pasėlį. Fiksuoti žirnių pasėlio daigiai pažeistuose 1 kv. m plotuose, vidurkis – 36 daigai. Fiksuoti žirnių pasėlio daigai nepažeistuose 1 kv. m plotuose, vidurkis – 184 daigai. -irniai buvo pasėti 2016-05-08. Skaičiuojant žalos piniginę išraišką nustatytas pažeisto 4,41 ha žirnių pasėlio lauko pažeidimo intensyvumas – 80,44 proc., tačiau Metodikos 11 punkto nuostatomis skaičiavimuose taikytas 100 proc. pasėlio pažeidimo intensyvumas. Žalos atlyginimą šalinančių išimčių numatytų Metodikos 9 ir 12 punktuose nenustatyta. Komisija įvertinusi visas aplinkybes apskaičiavo, kad netektas ūkio derlius 11,91 t. žirnių, o žalos piniginė išraiška yra 2 691,30 eurų. Taip pat pirminiame apžiūros akte fiksuotos medžiotojų pastabos, jog jų manymu šernų knisimo požymių nėra, o žirniai nesudygo dėl blogo žemės įdirbimo. Taip pat yra ir žemės sklypo savininko įrašas, jog piktžolių nenaikino, kadangi šernai surinko grūdus ir neapsimokėjo pirkti ir naudoti chemines medžiagas.

Metodikoje numatyta, kad pasėlio pakenkimo intensyvumas išskaičiuojamas pagal Metodikos 7.2 punktą procentais, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o formulė naudojama, kuomet atskiri pakenkti plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai. Tai, kad buvo pasirinktas metodas skaičiuoti daigus pažeistuose ir nepažeistuose pasėlio 1 kv. m plotuose, niekaip nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie tai, kad nebuvo visas 4,41 ha ploto žirnių laukas pažeistas, kadangi net ir ypatingai intensyviai pažeistame lauke įmanoma rasti 1 kv. m nepažeisto ploto ir suskaičiuoti jame daigus, ką iš esmės Komisija ir atliko naudodama daigų skaičiavimo metodą pažeistose ir nepažeistuose pasėlio vietose, su kuo sutiko visi apžiūroje dalyvavę asmenys. Tad Komisijos nariams vienbalsiai sutarus, jog pažeistas visas žirnių pasėlio plotas ir jo intensyvumui procentais apskaičiuoti pasirinkus daigų skaičiavimo metodą, apžiūroje dalyvavusiems asmenims neprieštaravus tokio metodo pasirinkimui, - nėra pagrindo teigti, kad Komisijos išskaičiuotas 80,44 proc. pažeidimo intensyvumas būtų objektyviai neteisingas. Pareiškėjo atstovas, dalyvavęs apžiūroje, turėjo galimybę pateikti kitokį skaičiavimą ar pastabas dėl pasirinkto pažeidimo intensyvumo nustatymo metodo.

Mažinant nustatytos žalos dydį perskaičiuotinas žalos atlyginimas už 4,41 ha sklype pažeistą žirnių pasėlio plotą (80,44 proc. intensyvumas). Atitinkamai patikslinus apskaičiavimo akte Nr. 85 taikytus duomenis gaunasi: 9,58 t netekto derliaus, kas pinigine išraiška sudaro 2164,79 eur, t. y. 526,51 eurų mažiau. Viso žala pagal skundžiamą sprendimą Nr. 98 turėjo būti apskaičiuota iki 2164,79 euro.

Taip pat įvertinus tai, kad fiksuotas žirnių lauko apaugimas piktžolėmis bei įmirkimas po liūties, o ne tik šernų veiklos pėdsakai, dėl ko apžiūros metu netgi nepavyko fiksuoti sklypo agrotechninės būklės, - nėra teisinio pagrindo visą apskaičiuotą žalos dydį laikyti išimtinai medžiojamų laukinių gyvūnų padaryta žala. Atitinkamai skundžiamas sprendimas Nr. 98 keistinas, sumažinant 50 proc. nustatytos žalos dydį (iki 1082,40 eurų), kadangi priežastiniame ryšyje su žirnių pasėlio išretėjimu buvo ne tik medžiojamų gyvūnų veikla, bet ir kiti veiksniai (gamtos) bei nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių jam padidėjo nuostoliai (užleidimas prieš mėnesį pasodinto žirnių pasėlio piktžolėmis, CK 6.253 str. 5 d.).

Priešingai nei teigia pareiškėjas, nė vienas Komisijos narys nebalsavo prieš tai, kad aptariame sklype apskritai nebuvo šernų veiklos požymių ar kad žirnių pasėlio derlingumas sumažėjo ne dėl jų veiklos. Tai, kad pareiškėjas, būdamas suinteresuotas kuo mažesniu žalos atlyginimo suma, teigia priešingai, nepateikdamas jokių įrodymų, nesudaro pagrindo netikėti dar pirminiame apžiūros akte nurodytais faktiniais duomenimis, įvairių institucijų atstovų sudarytos Komisijos vienbalsiai patvirtintomis faktinėmis aplinkybėmis.

5. A. P. 2016 m. balandžio 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 20,88 ha; (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj. sav., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,8 ha.

Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 99 A. P. padarytą žalą įvertino 3 721,73 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 99 priėmimo pagrindas – 2016 m. rugpjūčio 4 d. Aktas Nr. 73 ir 2017 m. gruodžio 13 d. Faktinių duomenų pateikimas dėl 2016 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros, 2017 m. gruodžio 15 d. žalos apskaičiavimo aktas Nr. 88 (b. l. 41-42). Komisija vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Metodikos 8 ir 10 punktų nuostatomis apskaičiavo A. P. žirnių pasėliui padarytos žalos piniginę išraišką. Komisija išnagrinėjusi visas pateiktas aplinkybes, patvirtino, kad žalą padarė šernai. Apžiūrėtas pažeistas 6,1 ha žirnių pasėlio laukas (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. sav. ir 2016-05-09 apžiūros metu (nutarta apžiūrėti vėliau), kaip ir 2016-08-04 apžiūros metu rasta šernų ekskrementų ir pėdsakų, kurios fiksuotos fotonuotraukomis. Visi apžiūroje dalyvavę asmenys bendru sutarimu nusprendė pasėlio pažeidimo intensyvumą nustatyti skaičiuojant žalos piniginę išraišką pagal 2016-05-09 suskaičiuotų daigų kiekį: pažeistuose 1 kv. m plotuose rastas daigų vidurkis – 41 daigas ir pagal 2016-08-04 apžiūros metu nepažeistuose 1 kv. m plotuose rastas daigų vidurkis – 144 daigai. 2016-08-04 apžiūros metu buvo dar kartą įsitikinta, kad žalą žirnių pasėlių padarė šernai. Pasėlis buvo labai išretėjęs dėl šernų veiklos, ko pasėkoje jis augo retas, gožiamas piktžolių. Skaičiuojant žalos piniginę išraišką nustatytas pažeisto 6,1 ha žirnių pasėlio lauko pažeidimo intensyvumas – 71,53 proc., tačiau vadovaujantis Metodikos 11 punkto nuostatomis skaičiavimuose taikytas 100 proc. pasėlio pažeidimo intensyvumas. Žalos atlyginimą šalinančių išimčių, numatytų Metodikos 9 ir 12 punktuose, nenustatyta.

Komisija įvertinusi visas aplinkybes apskaičiavo, kad netektas ūkio derlius 16,47 t žirnių, o žalos piniginė išraiška yra 3 721,73 eurai. Mažinant nustatytos žalos dydį perskaičiuotinas žalos atlyginimas už 6,1 ha sklype pažeistą žirnių pasėlio plotą (71,53 proc. intensyvumas). Atitinkamai patikslinus apskaičiavimo akte Nr. 88 taikytus duomenis gaunasi: 11,78 t netekto derliaus, kas pinigine išraiška sudaro 2661,93 eur, t. y. 1059,80 eurų mažiau.

Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai apie aptariamo žirnių lauko blogą įdirbimą atsirado skunde, tačiau nei pirminėje apžiūroje, nei vėliau pastabų dėl prastos agrotechninės sklypo būklės medžiotojų atstovas nenurodė. Atvirkščiai 2016 m. gegužės 9 d. pirminėje apžiūroje fiksuota, jog laukas išknistas šernų. Dėl ko pastabų niekas neturėjo, tačiau dėl derliaus netekimo (iš esmės dėl pažeidimo intensyvumo) nutarta apžiūrėti pakartotinai vasarą (b. l. 18-19). Visgi įvertinus tai, kad derlius galėjo sumažėti ir dėl nukentėjusiojo veiksmų, nenaikinant piktžolių, kurios nustelbė pasėlį vegetacijos laikotarpiu, paskaičiuotas žalos atlyginimas papildomai mažintinas 20 proc., atitinkamai iki 2129,54 eurų (CK 6.253 str. 5 d.)

Tai, kad pirminiuose apžiūros aktuose nebuvo nurodyti kai kurie duomenys, kurie papildyti grąžinus ūkininko prašymus nagrinėti iš naujo, nesudaro pagrindo skundžiamų Komisijos sprendimų, priimtų surinkus papildomus duomenis, pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Į bylą pateikti papildomai parengti ir Komisijos narų parašais patvirtinti „Faktinių duomenų pateikimas“ (b. l. 86–95), kuriais buvo patikslinti pirminiai apžiūros aktai. Iš naujai parengtų dokumentų matyti, kad Komisija sutinka, jog pirminiuose apžiūros aktuose (dalyje) nebuvo išmatuotas pažeisto ploto intensyvumas, neapskaičiuotas sunaikintas plotas, neaprašytas bendras žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimas. Sutinkant, kad pirminiai apžiūros aktai nebuvo pakankamai informatyvūs, tuo pagrindu Komisija dėl kiekvieno apžiūros akto atskirai parengė Faktinių duomenų pateikimus, kuriuose nurodė duomenis (išmatuoti plotai, pažeidimo intensyvumas procentais), kurie nebuvo nurodyti pirminių patikrinimų metu. Faktinių duomenų pateikimuose Komisija yra nurodžiusi, kad dėl pažeistų plotų ir pažeidimų intensyvumo, kuris nurodytas Faktinių duomenų pateikimuose, plotų tikrinimo metu buvo sutarta žodžiu vienbalsiai. Teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. balandžio 18 d., Komisijos atstovė nurodė, kad atvykus į lauką tarp pareiškėjo atstovo ir kitų Komisijos narių kildavo įtampa, nesutarimai, nes iš pirmo žvilgsnio nebūdavo galimybės tiksliai nustatyti pažeisto ploto ir pažeidimo intensyvumo, tačiau jau po patikros pabaigos Komisijos nariai dėl galutinių išvadų, kurios, be kita ko, fiksuotos Faktinių duomenų pateikimuose (ir dėl pažeidimo intensyvumo – 100 proc.), sutarė, prieštaravimų nereiškė. Be to, sutiktina su atsakovų argumentais, kad dirbant lauko sąlygomis dalis žalos atlyginimo nustatymui ir apskaičiavimui reikalingų duomenų gali būti reikalaujantys didesnio paskaičiavimo (pvz., intensyvumo laipsnis) ir atliktini atskirais darbiniais dokumentais (pvz., žalos apskaičiavimo aktais), nes viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliami atsakingumo, aiškumo ir tikslumo reikalavimai (VAĮ 3 str.).

Taip pat pareiškėjas nesutikimą su skundžiamasi sprendimais grindžia ir tuo, kad apžiūros aktuose nėra fiksuotas techninių priemonių naudojimas, tačiau tokio prietaiso naudojimas yra vienbalsiai nurodomas kituose Komisijos darbo dokumentuose, faktinių aplinkybių papildymo aktuose, sprendimuose. Be to, pareiškėjas neneigia, jog prietaisas surašant aktus, nustatant pažeistus pasėlių plotus nebuvo naudojamas. Tai patvirtinta ir atsakovų atsiliepimuose, ir teismo posėdžio metu teikiant paaiškinimus, nagrinėjant bylą pirmą kartą žodinio proceso tvarka. Nenurodžius pareiškėjui konkrečių argumentų, kuo šios aplinkybės nurodymas pirminiuose apžiūros aktuose yra reikšmingai įtakojantis skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nėra teisinio pagrindo naikinti šiuo aspektu skundžiamų sprendimų.

Kaip minėta, nepagrįsti argumentai dėl pasėlio vidutinio derlingumo duomenų šaltinio nebuvimo, kadangi byloje yra ūkininko pateikta pažyma apie būtent žalos apskaičiavimuose naudotus 9,5 t/ha šėnainio ir 2,7 t/ha žirnių derlingumą.

Galiausiai grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas buvo nurodęs, kad būtina įvertinti kaip aplinkybę, turinčią įtaką atlygintinos žalos dydžiui, pasėlių savininko vykdomas pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje, bei tai, kad iš apskaičiuotos žalos atlyginimo sumos atimama draudimo išmoka. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pasėliai būtų drausti ar gauta draudimo išmoka. Dėl pasėlių apsaugojimo priemonių pažymėtina, kad Metodikos 12 punkte numatytas reikalavimas taikyti apsaugojimo priemones (elektrinį piemenį arba atverti tvora) tais atvejais, kuomet pasėliai auginami miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 sklype. Tokių faktinių duomenų byloje nenustatyta, nenurodyta nė viename apžiūros akte, pastabose ar pareiškėjo skunde, taip pat nepateikta dėl tokių aplinkybių jokių rašytinių paaiškinimų ar įrodymų. Faktinių aplinkybių patikslinimuose ir skundžiamuose sprendimuose, be kita ko, pažymėta, kad nėra žalos atlyginimą mažinančių aplinkybių, numatytų Metodikos 12 punkte. Visgi įvertinus teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kuomet nenustatoma jokių įrengtų apsaugojimo priemonių, kas sudaro pagrindą konstatuoti pasėlių savininko neatsakingumą pasirūpinti savo turto apsauga, ypač įvertinus nuolatinį medžiojamų gyvūnų atliekamą pasėlių niokojimą, taikytinas bendras pagal visus sprendimus nustatytos galutinio žalos atlyginimo dydžio 10 proc. mažinimas ir dėl pareigos pasirūpinti savo pasėliais nevykdymo (Metodikos 9 p., CK 6.253 str. 5 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. A662-1126/2014, 2017 m. kovo 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. A-2758-520/2017, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. eA-571-624/2018).

Atsižvelgus į visumą aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, aptariamos šioje byloje žalos nustatymo procedūrą, paskirtį ir laikotarpį, praėjusį nuo pirminės apžiūros, teisėjų kolegija pažymi, kad nenustatyta esminių pažeidimų, dėl kurių apskritai turėtų būti panaikinti skundžiami sprendimai ir netaikomas medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo mechanizmas, kaip nurodo pareiškėjas. Nustatyti teisminio nagrinėjimo metu Komisijos sprendimuose ar žalos apskaičiavime padaryti netikslumai, neatitikimai, nepakankamai įvertintos fiksuotos žalos atlyginimą mažinančios aplinkybės, sudaro pagrindą pakeisti dalį aukščiau nurodytų skundžiamų aktų, koreguojant atlygintinos žalos dydį: pagal sprendimą Nr. 95 sumažinant žalos atlyginimą iki 1439,36 eurų (1599,29*0,9), pagal sprendimą Nr. 96 sumažinant žalos atlyginimą iki 259,78 eurų (288,64*0,9), pagal sprendimą Nr. 97 sumažinant žalos atlyginimą iki 99,55 eurų (110,61*0,9), pagal sprendimą Nr. 98 sumažinant žalos atlyginimą iki 974,16 eurų (1082,40*0,9), pagal sprendimą Nr. 99 sumažinant žalos atlyginimą iki 1916,59 eurų (2129,54*0,9).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai pagal 2018 m. vasario 7 d. teisinių paslaugų sutartį atstovavo advokatas M. B.. Pareiškėja 2020 m. balandžio 24 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad pareiškėja patyrė 1 328 eurų bylinėjimosi išlaidų šioje administracinėje byloje. Teismui su prašymu pateikė 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūra Nr. ADV2018/097, 2018 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADV2018/507, 2018 m. liepos 26 d. ir 2020 m. balandžio 22 d., apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja šias išlaidas už skundo teismui parengimą (605 eurai), apeliacinio skundo parengimą dėl priimto pirmos instancijos teismo sprendimo (700 eurų), taip pat už skundą sumokėjo 23 eurus žyminį mokestį. Taip pat pareiškėja sumokėjo šioje byloje už apeliacinį skundą 11,25 eurų žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos (skundo parengimas) 2018 m. I ketvirtį, 2018 m. II ketvirtį (apeliacinio skundo parengimas, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2017 m. III ketvirčio – 850,80 Eur, 2017 m. IV ketvirčio – 884,80 eurų. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2 127 eurus). Pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį, už apeliacinį skundą, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2 212 eurus). Tad prašomi priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti už atitinkamas teisines paslaugas dydžių.

Įvertinus patenkinto skundo dalį, pareiškėjai priteistina 669,63 eurų, t. y. pusė, bylinėjimosi išlaidų (1339,25/2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti Pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą.

Pakeisti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2017 m. gruodžio 15 d. priimtus sprendimus sekančiai:

1. sprendimu Nr. 95 nustatytos žalos atlyginimą sumažinti iki 1439,36 eurų;

2. sprendimu Nr. 96 nustatytos žalos atlyginimą sumažinti iki 259,78 eurų;

3. sprendimu Nr. 97 nustatytos žalos atlyginimą sumažinti iki 99,55 eurų;

4. sprendimu Nr. 98 nustatytos žalos atlyginimą sumažinti iki 974,16 eurų;

5. sprendimu Nr. 99 nustatytos žalos atlyginimą sumažinti iki 1916,59 eurų.

Priteisti pareiškėjui Ukmergės rajono medžiotojų klubui „Girelė“ iš atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 669,63 eurų (šešis šimtus šešiasdešimt devynis EUR 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis