- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- eI-2338-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Pareiškėjas
- Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“
- Advokatai
- Marius Barisevičius, Albertas Valys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P., dėl aktų ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“ skunde (t. I, b. l. 1–5) prašo: 1) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-04-13 apžiūros aktą Nr. 3 ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 25; 2) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-05-09 apžiūros aktą Nr. 54 ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 26; 3) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-05-20 apžiūros aktą Nr. 59 ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 27; 4) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-06-20 apžiūros aktą Nr. 67 (padaryta klaida, turėtų būti 2016-06-15) ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 28; 5) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-08-04 apžiūros aktą Nr. 73 ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 29.
Nurodo, jog Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija (toliau – ir Komisija) surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus (toliau – ir Aktai) ir priėmė atitinkamus sprendimus (toliau – ir Sprendimai), kuriuose nurodyti konkretūs žalos paskaičiavimai.
Pareiškėjas skundžia Aktus bei Sprendimus. Aiškina, kad Aktai yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti metodikos (toliau – ir Metodika), redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2015-01-22 įsakymu Nr. D1-69/3D-36 2)), 7, 9 punktų, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalies.
Skundžiamuosiuose Aktuose Komisija nėra užfiksavusi visų būtinų duomenų, dėl ko pastarieji iš esmės neatitinka Metodikos 2 ir 7 punktų reikalavimų. Jie nėra užpildyti, vadovaujantis Metodikos reikalavimais, daugeliu atveju nenurodytas pažeidimo intensyvumas, nenurodytas konkretus pažeistas plotas, tai yra esminiai duomenys, kad žala būtų objektyviai nustatyta ir apskaičiuota.
2016-04-13 Akte nurodoma, kad daugiametės pievos bendras plotas 9,24 ha (nenurodant, kokiame konkrečiai žemės sklype esanti), pažeidimas nustatytas 1,78 ha plote, tačiau nėra nurodomas nei pakenkimo intensyvumas, nei konkretus pakenktas plotas. Iš atitinkamo sprendimo, matyti, kad Komisija laiko, jog 1,78 ha plote pažeidimo intensyvumas yra 100 procentų, tačiau toks pažeidimo intensyvumas nėra užfiksuotas minėtame akte.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas aiškina, kad surašant Aktus, Komisijos padaryti pažeidimai patvirtina, jog atlikdama apžiūras, Komisija pažeidė Metodikos 7 punktą, nes neatliko jokių pasėlių ir jų pažeistų plotų matavimų.
Aktuose neužfiksuota įstatymo reikalaujama informacija, ar apžiūrimi pasėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus, ar buvo vykdomosios pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonės. Pareiškėjo manymu, nesant užfiksuotos tokios informacijos, pasėliai turėjo būti laikomi neatitinkantys Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų, todėl žala privalėjo būti neatlyginta.
Aplinkybės, turinčios įtakos žalos atlyginimo paskaičiavimui, skundžiamuose 2016-04-13, 2016-05-09, 2016-05-20 Aktuose nebuvo iš viso užfiksuotos. Visuose skundžiamuose Aktuose nėra konstatuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurias Komisiją įpareigoja nustatyti Metodika.
Pareiškėjo manymu, Sprendimai turėtų būti panaikinti, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 8 straipsnio bei Metodikos 8, 9 ir 10 punktų reikalavimų, nes juose nurodyta informacija nefiksuota Aktuose, todėl skundžiamieji Sprendimai nėra pagrįsti faktiniais duomenimis, neatitinka objektyvumo ir teisėtumo principo, juose nurodytas pažeistas plotas, pažeidimo intensyvumas neatitinka aktuose fiksuotos informacijos.
Sprendimuose žalos apskaičiavimas atliktas pažeidžiant Metodikos 8, 9 ir 10 punktus. Pareiškėjas tvirtina, kad nė viename iš jų nepateikiami Metodikos 8, 9 ir 10 punktuose numatyti rodikliai, kurių pagrindu Komisija apskaičiavo žalos pinginę išraišką, nurodomas tik apskaičiuotos žalos dydis. Pareiškėjas neturi galimybės įvertinti skundžiamuose sprendimuose nurodytų sumų apskaičiavimo objektyvumo ir teisėtumo, skaičiavimai nepagrįsti faktiniais duomenimis.
Komisijos 2016-08-04 akte nurodoma, kad žirnių lauke derliaus neįmanoma nuimti dėl piktžolėtumo, tačiau atitinkamame sprendime žala yra skaičiuojama neatsižvelgiant į akte nurodytas aplinkybes.
2016-06-15 Akte konstatuota, kad žirnių laukas piktžolėtas, nurodyta pareiškėjo atstovo pastaba, jog nėra šernų knisimo požymių, o žirniai nesudygę, nes blogai įdirbta žemė, tačiau Komisija neįvertino šių aplinkybių ir sprendime žalą skaičiuoja neatsižvelgdama į Akte nurodomas aplinkybes: piktžolėtumą, blogą žemės įdirbimą bei tai, kad žala nepadaryta medžiojamųjų gyvūnų.
Nė viename iš Aktų nėra fiksuota, kad pasėlių apsauga A. P. būtų bent kiek pasirūpinęs, nes pasėliams visiškai nebuvo taikomos jokios apsaugos priemonės. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo manymu, vadovaujantis Metodikos 9 punktu, jeigu ir būtų nustatytas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas A. P., žala privalo būti sumažinta.
Skundžiami aktai ir sprendimai, pareiškėjo manymu, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių reikalavimų, nes yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir faktais, todėl nemotyvuoti, neatitinka Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatų.
Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime (t. I, b. l. 40–43) nurodo, jog nesutinka su skundu, mano, kad skųsdamas sprendimus, pareiškėjas nepagrįstai siekia išvengti savo pareigos atlyginti už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.
Atsiliepime paaiškino, jog 2016-04-05 gavo ūkininko A. P. prašymą dėl žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų, apskaičiavimo jam priklausančiuose sklypuose, kurių kadastriniai numeriai nurodyti. Pagal šį prašymą Komisija, dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. P., patvirtino žalos padarymo faktą vietoje ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 3, kuriame buvo užfiksuota žalos padarymo vieta (sklypai), pažeistų pasėlių plotas bei pažeidimo intensyvumas. Prašyme įvertinti žalą buvo nurodyti 3 sklypai: 20,88 ha, 2,89 ha ir 9,2 ha. Apžiūros akto 1 ir 2 punktuose nurodytas 20,88 ha sklypas, kurio išmatuotose 1,7 ha ir 1,8 ha dydžio dalyse, savininko nuomone, buvo padaryta žala 30 % sklypo, o medžiotojų atstovo - 5 % sklypo. Bendru sutarimu nuspręsta 20,88 ha sklype nustatyti pažeidimą 1,78 ha plote. Taip pat bendru sutarimu pripažinta, kad pažeidimo intensyvumas šiame plote – 100 %.
Sklype, kurio dydis 9,24 ha, pažeidimas nustatytas 1,66 ha plote. Bendru sutarimu pripažino, kad pažeidimo intensyvumas matuojamuose plotuose yra 100 %.
Sklype, kurio dydis 2,89 ha, buvo užsėta kultūra ožiarūtis (0,96 ha) ir daugiametė pieva (0,3 ha). Ožiarūtis pažeistas 80 % intensyvumu, tai sudaro 0,77 ha 100 % pažeidimo intensyvumo plotą. Daugiametė pieva šiame sklype pažeista 100 % intensyvumu 0,3 ha, t. y. visas daugiametės pievos plotas sunaikintas. Nustatant pažeidimo dydį, naudotas GPS prietaisas Magellan eXplorist 310. Vadovaujantis Metodika, 2016-12-13 aktu šiuose sklypuose buvo nustatytas bendras žalos dydis, kuris siekia 1 985,67 Eur. Į Komisiją 2016-04-28 kreipėsi ūkininkas A. P. dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2 sklypuose (7,8 ha ir 14 ha dydžio).
Komisija, dalyvaujant pareiškėjo atstovui, patikrino 7,8 ha dydžio sklypą, apsėtą žirniais (1,7 ha sklypo apsėta miežiais) ir nustatė, kad laukas išknistas šernų, tačiau žirniai sudygę. Buvo suskaičiuotas daigų kiekis 1 m² ir žirnių kiekis ankštyse. A. P. akte padarė prierašą, kuriame nurodė, kad laukas piktžolėtas, nes nebuvo purkštas. Dėl akivaizdžios šernų padarytos žalos, jo nebuvo tikslo purkšti.
Ūkininkas A. P. į Komisiją kreipėsi 2016-06-10 su prašymu dėl padarytos žalos apskaičiavimo 2 sklypuose (2,00 ha ir 2,41 ha dydžio). Komisija 2016-06-15 nuvyko į galimą žalos padarymo vietą ir surašė apžiūros aktą Nr. 67. Surašant aktą dalyvavo ir pareiškėjo atstovas A. P.. Apžiūrėti abu A. P. prašyme nurodyti sklypai (abiejų sklypų plotas 4,41 ha). Skaičiuoti daigai 1 m². Pažeidimas nustatytas visame plote. Apžiūros akte nurodoma, kad žala padaryta šernų – matosi knisimo požymiai ir pėdos. Žemės agrotechninės būklės neįmanoma įvertinti, nes laukas apžiūrėtas po liūties. A. P. padarė prierašą, kad piktžolių nenaikino, nes po sėjos šernai surinko grūdus ir nevertėjo pirkti ir naudoti chemines medžiagas. Pareiškėjo atstovas nesutiko su pažeidimu, nurodė, kad žemė įdirbta blogai ir žirniai nesudygo ne dėl šernų padarytos žalos. Šernų veiklos pėdsakai matomi pridedamose nuotraukose. Vadovaujantis šiais duomenimis, Komisija 2016-12-13 sprendimu A. P. padarytą žalą įvertino 1 729,89 Eur.
Atsakovė tvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai savo skunde nurodo, jog prašomi panaikinti sprendimai nėra pagrįsti faktiniais duomenimis. Apskaičiuojant padarytą žalą, nesivadovauta Metodika, o priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų apžiūrint žalos padarymo vietą ir skaičiuojant preliminarų žalos dydį, pareiškėjo atstovai neginčijo faktinių aplinkybių, nereiškė savo atskirosios nuomonės ar kitaip neprieštaravo apžiūros akte fiksuojamoms aplinkybėms.
Administracija mano, kad pareiškėjas nepagrįstai ginčija Komisijos sprendimus, todėl teismo prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su skundu.
Teismas konstatuoja:
Administracinė byla dėl dalies reikalavimų nutrauktina.
Likusioje dalyje skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Komisijos 2016-04-13 apžiūros akto Nr. 3, Komisijos 2016-12-13 sprendimo Nr. 25, Komisijos 2016-05-09 apžiūros akto Nr. 54, Komisijos 2016-12-13 sprendimo Nr. 26, Komisijos 2016-05-20 apžiūros akto Nr. 59, Komisijos 2016-12-13 sprendimo Nr. 27, Komisijos 2016-06-15 apžiūros akto Nr. 67, Komisijos 2016-12-13 sprendimo Nr. 28, Komisijos 2016-08-04 apžiūros akto Nr. 73 ir Komisijos 2016-12-13 sprendimo Nr. 29 teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Byloje nustatyta, jog Komisijos 2016-04-13 akte Nr. 3 (t. I, b. l. 6–7) nurodė, jog daugiametėje pievoje, sklypo bendras plotas 1,7 ir 1,8 ha, savininko nuomone žala padaryta 30 %, medžiotojo atstovo 5 %, padaryta žala. Daugiametėje pievoje, sklypo plotas 20,88 ha, pažeidimas nustatytas 1,78 ha plote, sunaikintas plotas nenurodytas. Daugiametėje pievoje, sklypo plotas 9,24 ha, pažeidimas nustatytas 1,66 ha plote, sunaikintas plotas nenurodytas. Ožiarūtis, sklypo plotas 0,96, sunaikintas plotas 0,77 ha, pažeidimo plotas nenurodytas. Daugiametė pieva, sklypo plotas 0,3 ha, sunaikintas plotas 0,3 ha.
Komisija 2016-05-09 aktu Nr. 54 (t. I, b. l. 10–11) nustatė, jog daugiametėje pievoje, kurios plotas 14 ha, pažeidimas nustatytas 0,64 ha, sunaikintas plotas nenurodytas. Žirniai, sklypo bendras plotas 7,8 ha, pažeistas plotas ir sunaikintas plotas nenurodyti.
Komisija 2016-12-13 sprendimu Nr. 26 (t. I, b. l. 12–13), vadovaudamasi 2016-05-09 aktu Nr. 54, nurodė, jog daugiametės pievos pasėlis pažeistas 0,64 ha plote, kurio pažeidimo intensyvumas 100 %. Tamošiškių k. pasėlis buvo suniokotas šernų, sudygęs netolygiai. Pažeistame plote 1 m² rastas 41 daigas, nepažeistame – 144 daigai. Nutarta atvykti kitą kartą, kai bus paaugę žirniai. Komisija, vadovaudamasi Metodika, apskaičiavo padarytą žalą daugiametei pievai, kuri sudaro 288,64 Eur. Sprendimą dėl žirnių pasėliui padarytos žalos nuspręsta nagrinėti kartu su aktu Nr. 73.
Komisija 2016-06-15 aktu Nr. 67 (t. I, b. l. 36–37) nustatė, jog žirniuose, sklypo bendras plotas 4,41 ha, pažeidimas nustatytas visame lauke.
Komisija 2016-12-13 sprendimu Nr. 28 (t. I, b. l. 20–21), vadovaudamasi 2016-06-15 aktu Nr. 67, nurodė, jog žirnių pasėlio suniokotas 3,53 ha plotas, pažeidimo intensyvumas 80 %. Komisija, vadovaudamasi Metodika, apskaičiavo padarytą žalą, kuri sudaro 1 721,89 Eur.
Komisija 2016-12-13 sprendimu Nr. 29 (t. I, b. l. 24–25), vadovaudamasi 2016-08-04 aktu Nr. 73, nurodė, jog buvo rastas suniokotas žirnių pasėlis, 1 m² pažeistame plote rastas 41 daigas, nepažeistame – 144 daigai. 2016-08-04 rastas žirnių pasėlis retas, piktžolėtas, nes nebuvo naikinamos piktžolės. Sklypo bendras plotas 7,8 ha, kuriame auga ir 1,7 ha miežių. Žirnių pasėlio plotas 6,1 ha. Pažeidimo intensyvumas 72 %. Komisija, vadovaudamasi Metodika, apskaičiavo padarytą žalą, kuri sudaro 1 927,52 Eur.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261?69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).
Nuostolių skaičiavimo komisija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą. Jei tokios išimtys yra, apie tai sprendime pažymima bei pridedami patvirtinantys įrodymai. Būtent toks nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, teismas kartu turi įvertinti ir šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar priimtų tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą. Aktas yra faktinių aplinkybių vertinimo aktas ir negali būti traktuojamas kaip galutinis nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas, nes jame nebuvo nurodyta jokia teisės norma, neaptartas pareiškėjos patirtos žalos skaičiavimas, nenurodyta, ar pareiškėjai apskritai gali būti atlyginama žala ir kokiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-1126-14).
Atsižvelgiant į tai, jog minėti Komisijos aktai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, jie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).
Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Komisijos sprendimuose turi būti nurodyta: žalos apskaičiavimas, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, išaiškinami sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarkos ir terminai. Vien tik nuorodos į Metodiką pateikimas, neįvardijant konkrečių Metodikos punktų, negali būti vertinamas kaip tinkamas teisinio pagrindo nurodymas. Vien tokio pagrindo nenurodymas jau iš esmės lemia išvadą, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-17-602/2017).
Teisėjų kolegija pažymi, jog Komisija skundžiamuose sprendimuose pateikė vien tik nuorodas į Metodiką, tačiau neįvardijo konkrečių Metodikos nuostatų, kuriomis vadovaujasi. Toks ydingas skundžiamų sprendimų surašymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl yra pagrindas juos panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.). Papildomai pažymėtina, jog skundžiamuose sprendimuose yra pateiktos nuorodos į atitinkamus apžiūros aktus, tačiau apžiūros aktuose ir atitinkamuose sprendimuose nurodoma prieštaringa informacija. Pavyzdžiui, Komisijos 2016-04-13 akte Nr.3 daugiametėje pievoje, kurios plotas 20,88 ha, pažeidimas nustatytas 1,78 ha, tačiau nenurodytas pažeidimo intensyvumas. Tuo tarpu, Komisijos 2016-12-13 sprendime Nr. 25 nurodoma, jog pažeidimo intensyvumas 100 %. Taigi pažeidimo intensyvumas nepagrįstas apžiūros aktu ir jokiais kitais duomenimis. Minėti trūkumai yra ir Komisijos 2016-12-13 sprendime Nr. 26, Komisijos 2016-12-13 sprendime Nr. 28, Komisijos 2016-12-3 sprendime Nr. 29. Be to, nei viename sprendime nėra pateiktas žalos apskaičiavimas ar nuorodos į administracinius aktus, kuriuose pateikti apskaičiavimai. Iš Administracijos atsiliepimo į skundą matyti, jog paskaičiavimai yra 2016-12-13 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 24 (t. I, b. l. 48), 2016-12-13 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 21 (t. I, b. l. 66), 2016-12-13 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 20 (t. I, b. l. 76–77), 2016-12-13 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 21 (t. I, b. l. 103), 2016-12-13 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 23 (t. I, b. l. 112), tačiau nė viename skundžiamame sprendime nėra nuorodos į šiuos aktus. Atitinkamai, minėti aktai negali būti laikomi skundžiamų sprendimų motyvuojamąja dalimi. Taigi, skundžiami sprendimai ir šioje dalyje negali būti laikomi atitinkančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus motyvuotumo reikalavimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisijos 2016-12-13 sprendimas Nr. 25, 2016-12-13 sprendimas Nr. 26, 2016-12-13 sprendimas Nr. 27, 2016-12-13 sprendimas Nr. 28, 2016-12-13 sprendimas Nr. 29 naikinti, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1 d.,132 132 str. 1 d., 133 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą dėl dalies reikalavimų tenkinti.
Administracinę bylą dėl reikalavimų panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-04-13 apžiūros aktą Nr. 3, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-05-09 apžiūros aktą Nr. 54, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-05-20 apžiūros aktą Nr. 59, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-06-15 apžiūros aktą Nr. 67, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-08-04 apžiūros aktą Nr. 73 nutraukti.
Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 25.
Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 26.
Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 27.
Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 28.
Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. 29.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.