Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities medžiotojų (žvejų) klubo „Meškinė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities medžiotojų (žvejų) klubo „Meškinė“ skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas manė, kad Aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teigė, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie žemės ūkio pasėlių savininko K. S. M. pranešimą dėl medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos, jo atstovas nedalyvavo surašant skundu ginčijamą administracinį aktą.

II.

2015 m. liepos 16 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškėjo skundas, prašymą dėl termino atnaujinimo nutarta nagrinėti teismo posėdyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apie skundu ginčijamą administracinį aktą pareiškėjas sužinojo 2015 m. gegužės 13 d., kada jo atstovui V. F. buvo įteiktas Aktas. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-1473-609/2015 medžiaga patvirtina, jog su skundu dėl Akto panaikinimo pareiškėjas į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015 m. birželio 3 d. (b. l. 2–3). 2015 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (b. l. 5–6). 2015 m. birželio 18 d. nutartimi skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (b. l. 14). 2015 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas patikslintas skundas (b. l. 16–18). 2015 m. birželio 26 d. nutartimi patikslintą skundą atsisakius priimti (b. l. 19), pareiškėjas su skundu dėl Akto panaikinimo pakartotinai į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. liepos 16 d. nutartimi skundas buvo priimtas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo siekimas savo pažeistų teisių gynimo buvo aktyvus, o pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo, todėl terminą skundui paduoti atnaujino.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Šia teisės norma yra nurodytas viešojo administravimo subjektas – atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, bei apibrėžta jo kompetencija ir funkcijos šių teisinių santykių srityje – apskaičiuoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-455/D-440 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7–12 punktus, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, minėta komisija turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų; pasėlio pakenkimo intensyvumą; derliaus netekimą; žalos piniginę išraišką; apsaugos priemonių – elektrinio piemens arba tvoros buvimą/nebuvimą žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Komisijos aktas dėl padarytos žalos dydžio, kaip administracinis aktas, yra atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kai jame yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, kurie yra pakankami, priimti aktą dėl padarytos žalos dydžio pagal Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatas. Ir priešingai, toks aktas gali būti pripažintas neatitinkančiu minėtų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kai jame nebus konstatuotos tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurias nustatyti įpareigoja specialiosios teisės normos – Medžioklės įstatymas ir Metodika.

ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas priimtą administracinį aktą pripažinti neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Siekdami pasinaudoti įstatymų jiems garantuojama teise gauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai privalo veikti aktyviai, nešališka bei objektyvi turi būti ir nuostolių skaičiavimo komisija, surašydama individualų administracinį aktą taip, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų įmanoma identifikuoti žalos atsiradimo priežastis, laikotarpį, dydį.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

Iš teisės normos, įtvirtintos Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, matyti, kad joje nustatyti terminai pranešti apie padarytą žalą bei organizuoti žalos įvertinimą yra skirti tam, kad operatyviai bei laiku būtų pradėtos vykdyti atitinkamos administracinės procedūros, t. y. šie terminai yra procedūrinio (procesinio) pobūdžio. Minėtų procedūrinių terminų pažeidimas gali būti vienu iš kriterijų, atliekant byloje surinktų įrodymų vertinimą bei nustatant, kiek ginčijamame akte užfiksuoti duomenys yra patikimi, kiek akte nurodyta informacija yra išsami, objektyvi ir pan.

Iš byloje esančio Akto turinio matyti, jog jame yra nurodyta padarytos žalos vieta, žalos padarymo būdas, plotas, kuriame žemės ūkio pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, jo pakenkimo intensyvumas, apsaugos priemonių – elektrinio piemens, buvimas. Jame, be kita ko, pažymėta, kad vykdant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūrą vietoje, dalyvavo Klaipėdos apskrities medžiotojų (žvejų) klubo „Meškinė“ atstovas V. G.

Akte konstatuota, jog šernų padaryta žala K. S. M. daugiametei pievai sudaro 553,08 Lt, ir pažymėta, jog, darydama šią išvadą, Komisija rėmėsi Metodika, o padarytos žalos vertė nustatyta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-799 patvirtintas normatyvines kainas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mechanizuotų žemės ūkio paslaugų pateiktus įkainius.

Nors teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai teigė, jog nagrinėjamo ginčo atveju V. G. neturėjo įgaliojimo atstovauti medžiotojų klubo „Meškinė“, tačiau aplinkybės, jog jis yra šio klubo narys, nepaneigė. Pareiškėjo atstovai patvirtino, kad ginčo pieva yra medžiotojų klubo „Meškinė“ nuomojamame medžioklės plotų vienete ir nurodė, kad tarp medžiotojų klubo „Meškinė“ ir ginčo žemės savininko nuolat vyksta konfliktai.

Kadangi medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūroje vietoje dalyvavo medžiotojų klubo „Meškinė“ nariu esantis asmuo, medžiojamųjų gyvūnų žala buvo padaryta medžiotojų klubo „Meškinė“ nuomojamame medžioklės plotų vienete, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodyti procedūrinai pažeidimai negalėjo turėti įtakos administraciniuose aktuose užfiksuotų duomenų objektyvumui ir patikimumui.

Iš byloje ginčijamo Akto turinio matyti, jog jame teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios būtų pakankamos priimti tokio pobūdžio sprendimą, yra nurodytos, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo įvertinta padaryta žala. Nors skundu ginčijamame administraciniame akte nėra nurodyti jo apskundimo terminai ir tvarka (Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d.), teismui patenkinus pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nėra pagrindo teigti apie esminį pareiškėjo subjektinių teisių suvaržymą.

Remdamasis išdėstytu, teismas darė išvadą, jog ginčijamas Aktas yra teisėtas, todėl skundas netenkintas.

III.

Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie žemės ūkio pasėlių savininko K. S. M. pranešimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį), įvertinime ir Akto surašyme nedalyvavo, pareiškėjo nuomonė nebuvo išklausyta. Pareiškėjas apie žalos padarymo faktą ir paskaičiavimus sužinojo tik 2015 m. gegužės 13 d., kai buvo įteiktas Aktas.

2. V. G. yra ne medžiotojų klubas „Meškinė“ medžiotojas, o klubo „Eglė“, kurio medžioklės plotai ribojasi su pareiškėjo plotais, atstovas. Todėl jis negalėjo atstovauti pareiškėjo, o teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepaneigė, kad V. G. nėra medžiotojų klubo „Meškinė“ narys.

3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie pagrindinius Akto surašymo trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2014 m. spalio 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto Nr. 10 teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pareiškėjas Klaipėdos apskrities medžiotojų (žvejų) klubas „Meškinė“ yra medžioklės plotų vieneto Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, naudotojas, taip pat nuomoja dirbamus laukus, esančius šalia miško kvartalų bei tarp jų esančių privačių miškų. 2015 m. gegužės 13 d. pareiškėjui tapo žinoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. AV-63 sudaryta Komisija apžiūrėjo ir įvertino vietoje medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pasėliams. Komisijos 2014 m. spalio 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akte Nr. 10 nurodyta, kad Dovilų seniūnijoje, Medsėdžių kaime esančiame lauke šernai išmindžiojo ir iškniso 1,0 hektaro daugiametės pievos, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinta 553,08 Lt.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2014 m. spalio 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. 10. Be to, prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodyti procedūrinai pažeidimai negalėjo turėti įtakos administraciniuose aktuose užfiksuotų duomenų objektyvumui ir patikimumui.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymėdamas, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, V. G. yra ne Klaipėdos apskrities medžiotojų (žvejų) klubas „Meškinė“ narys.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).

Medžioklės įstatyme nėra įtvirtinta įpareigojančio pobūdžio normų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimą nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, išskyrus seniūno pranešimą apie padarytą žalą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Kaip vienas iš tokių principų nurodytas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Vadinasi tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl žalos apskaičiavimo, Nuostolių skaičiavimo komisijos veikloje, pradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, turėtų būti informuojami (pageidautina ir kviečiami dalyvauti) tam tikrų medžioklės plotų naudotojai, t. y. Nuostolių skaičiavimo komisijos priimamas sprendimas turėtų būti pagrįstas visapusišku ir išsamiu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, ištyrimu bei įvertinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčijamo Akto turinį, matyti, kad atsakovas apsiribojo tik žalos apskaičiavimu, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, nepasisakė, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, neišaiškino sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarkos ir terminų. Tuo tarpu vien tik nuorodos į Metodiką pateikimas, neįvardijant konkrečių Metodikos punktų, negali būti vertinamas kaip tinkamas teisinio pagrindo nurodymas, o, pagal aptartą administracinių teismų praktiką, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo priimame sprendime turi būti nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Vien tokio pagrindo nenurodymas jau iš esmės lemia išvadą, kad Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Be to, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas ir medžioklės plotų naudotojo įgaliotam atstovui nesudaryta reali galimybė pareikšti pastabas ir nesutikimo motyvus. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog vykdant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūrą vietoje, dalyvavo medžiotojų klubo „Meškinė“ atstovas V. G., šią aplinkybę paneigia byloje pateikti įrodymai, jog V. G. nebuvo ir nėra medžiotojų klubo „Meškinė“ narys. Todėl darytina išvada, jog atsakovas, prieš priimdamas administracinį sprendimą, kuriuo buvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nesuteikė jam galimybės pasisakyti, t. y. nesuteikė galimybės per tinkamą terminą nurodyti faktus, pateikti juos patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus sprendžiamu klausimu. Todėl, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistas gero administravimo principas, kurio pažeidimas nagrinėjamu atveju lėmė ir tai, kad viešojo administravimo subjektas neišnagrinėjo aplinkybių, kurias nagrinėjamu atveju buvo būtina nagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti jį įpareigoja specialiosios teisės normos, ir, priimdamas skundžiamą Aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą, nurodyti pažeidimai buvo esminiai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tai nėra pakankamas pagrindas skundžiamą Aktą panaikinti. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Vadovaujantis ABTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Aktas naikintinas kaip nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir akto pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos apskrities medžiotojų (žvejų) klubo „Meškinė“ apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Klaipėdos apskrities medžiotojų (žvejų) klubo „Meškinė“ skundą tenkinti.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2014 m. spalio 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. 10 panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.