- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- eA-196-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00469-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“
- Atsakovas
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai
- Trečiasis asmuo
- A. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą atsakovams Ukmergės rajono savivaldybės administracijai ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. P.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 95 (toliau – ir Sprendimas Nr. 95);
Šalies argumentai
1.2. Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 96 (toliau – ir Sprendimas Nr. 96);
1.3. Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 97(toliau – ir Sprendimas Nr. 97);
1.4. Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 98 (toliau – ir Sprendimas Nr. 98);
1.5. Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 99 (toliau – ir Sprendimas Nr. 99);
1.6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.
3. Dėl Sprendimo Nr. 95 nurodė, kad šis sprendimas ir Žalos apskaičiavimo aktas Nr. 84 neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-69/3D-36, 2 ir 7 punktų reikalavimų. Nors Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 3 (toliau – ir Aktas Nr. 3) nurodyta, kad 20,88 ha pievoje pažeidimai nustatyti 1,78 ha plote, tačiau nėra nurodytas nei pakenkimo intensyvumas, nei konkretus pakenktas plotas. Pievos, kurios plotas 9,6 ha, pažeidimas nustatytas 1,66 ha plote, tačiau Akte Nr. 3 taip pat nėra nurodytas nei pakenkimo intensyvumas, nei konkretus pakenktas plotas. Pievoje, kurios plotas 0,96 ha, pažeidimas nustatytas 80 proc. ir tai sudaro 0,77 ha. Pievos ploto. Pievoje, kurios plotas 2,8927 ha pažeistas plotas 0,3 ha, o pažeidimo intensyvumas nurodytas 100 proc. Pažymėjo, kad Sprendime Nr. 95 visais atvejais, kai Akte Nr. 3 nėra nurodytas pažeistas plotas ir jo intensyvumas, Komisija yra nurodžiusi, kad pažeidimo intensyvumas – 100 proc. ir apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai dėl to sutarė. Nesutikdamas su tokia Komisijos išvada, pareiškėjas nurodė, kad tarp dalyvavusių susitarimo negalėjo būti, nes Akte Nr. 3 pažymėta, kad dėl 1,78 ha ploto pažeidimo narių nuomonės išsiskyrė (30 proc. ir 5 proc.). Analogiška situacija yra ir dėl 2,8927 ha ploto. Dėl 0,96 ha ploto nurodė, kad Metodikos 11 punktas buvo taikomas nepagrįstai.
4. Dėl Sprendimo Nr. 96 ir 2016 m. gegužės 9 d. Komisijos apžiūros akto Nr. 54 (toliau – ir Aktas Nr. 54) pareiškėjas nurodė, kad pievos plotas 14 ha, pažeidimas nustatytas 0,64 ha, tačiau nėra nurodyto nei pažeidimo intensyvumo, nei pažeisto ploto. Nors Komisija nurodo, kad dėl intensyvumo – 100 proc. buvo sutarta, tačiau Akte Nr. 54 tai nėra fiksuota.
5. Dėl Sprendimo Nr. 97 ir 2016 m. gegužės 20 d. Komisijos apžiūros akto Nr. 59 (toliau – ir Aktas Nr. 59) pareiškėjas nurodė, kad Sprendime Nr. 97 nurodyta, kad pažeistas plotas 0,31 ha, pažeidimo intensyvumas nurodytas 70 proc., tačiau skaičiuojant žalą intensyvumas nurodytas 100 proc. Akte Nr. 59 nurodyta, kad pievos, kurios plotas 7,4 ha, pažeidimas nustatytas 0,31 ha plote, pažeidimo intensyvumas 70 proc., tačiau nenurodytas konkretus pažeistas plotas. Taigi, Aktas Nr. 59 tvirtina, kad pažeidimo intensyvumas nėra 100 proc., o 70 proc. Komisija nepagrįstai nurodė, kad buvo išmatuoti tik 100 proc. pažeisti plotai
6. Dėl Sprendimo Nr. 98 ir 2016 m. birželio 15 d. Komisijos apžiūros akto Nr. 67 (toliau – ir Aktas Nr. 67) pareiškėjas nurodė, kad Akte Nr. 67 nurodyta, kad apžiūrėtas 4,41 ha lauko plotas, tačiau nei intensyvumas, nei pažeistas plotas nenurodyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime Nr. 98 fiksuotos aplinkybės neatitinka Akte Nr. 67 fiksuotoms faktinėms aplinkybėms. Akte Nr. 67 fiksuota, kad nėra pažeistas pasėlis visame 4,41 ha plote, tačiau Akte Nr. 67 nepažeistas plotas nėra išskirtas. Akte Nr. 67 apskaičiuotas pažeidimo intensyvumas pagal daigų skaičių neatitinka Metodikos 7 punkto nuostatų. Be to, Sprendime nurodyta, kad skaičiuojamas pažeidimas 100 proc. visame pasėlyje, t. y. 4,41 ha plote, nurodant, kad vadovaujamasi Metodikos 11 punktu. Pati Komisija Akte Nr. 67 yra nurodžiusi, kad laukas buvo apžiūrėtas po liūties, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu Komisija sprendė, kad žala buvo padaryta tik šernų.
7. Dėl Sprendimo Nr. 99 ir 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos apžiūros akto Nr. 73 (toliau – ir Aktas Nr. 73) nurodė, kad Sprendime Nr. 99 fiksuotos aplinkybės neatitinka Akte Nr. 73 fiksuotoms faktinėms aplinkybėms. Akte Nr. 73 fiksuota, kad nėra pažeistas pasėlis visame 6,1 ha plote, tačiau Akte Nr. 73 nepažeistas plotas nėra išskirtas. Sprendime Nr. 99 pažeidimai buvo skaičiuojami net ir tuose pasėlio plotuose, kurie nėra pažeisti. Be to, pažeidimas buvo skaičiuojamas 100 proc. visame 6,1 ha plote, nurodant, kad vadovaujamas Metodikos 11 punktu. Pareiškėjas pabrėžė, kad Komisija nevertino pasėlių piktžolėtumo, todėl pažeidė Metodikos 9 punktą.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas pažymėjo, kad , kaip nurodyta Sprendimuose Nr. 95, Nr. 96, Nr. 97, pažeistas plotas buvo matuojamas GPS prietaiso pagalba, tačiau Sprendime Nr. 98 apie prietaiso naudojimą neužsiminta. Aktuose iš viso nėra užsiminta apie prietaisų naudojimą. Pareiškėjas tai vertino kaip Metodikos 7 punkto pažeidimą, be to, pareiškėjo nuomone, nebuvo vertintos ir aplinkybės, nurodytos Metodikos 9 punkte. Pareiškėjas pabrėžė, kad Aktai surašyti su trūkumais, kurie užkerta kelia svarstyti klausimą dėl žalos atlyginimo iš pareiškėjo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Komisija nurodė, kad, priimdama Sprendimus, vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2338-426/2018 nurodytais argumentais, laikėsi Metodikos nurodymų, atsižvelgė į Komisijos narių, dalyvavusių apžiūrose, pateiktus duomenis. Komisija pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 13 d. „Faktinių duomenų pateikimuose“ (toliau – ir Pateikimai) yra išdėstyti duomenys, kurie nebuvo įrašyti į pirminius apžiūros aktus, kurie buvo surašyti vertinant laukų būklę lauko sąlygomis. Šie duomenys buvo išsiųsti pareiškėjui, tačiau jis apie tai neužsiminė. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija visais atvejais naudojo prietaisą Magellan eXplorist 310, nurodė pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo apskaičiuotas vidutinis pasėlių derlingumas, taip pat nurodė, kad žalos atlyginimą šalinančių išimčių, nurodytų Metodikos 9 ir 12 punktuose, nenustatyta.
11. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė Komisija.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimų Nr. 95, Nr. 96, Nr. 97, Nr. 98, Nr. 99, kuriais apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės naudotojo A. P. ūkiui, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė:
14.1. A. P. 2016 m. balandžio 5 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 20,88 ha; (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,24 ha; (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,8927 ha.
14.2. Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 95 A. P. padarytą žalą įvertino 2 119,70 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 95 priėmimo pagrindas – 2016 m. balandžio 13 d. Aktas Nr. 3 ir Pateikimai dėl 2016 m. balandžio 13 d. apžiūros.
14.3. A. P. 2016 m. balandžio 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės raj. sav., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 14 ha; (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,8 ha.
14.4. Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 96 A. P. padarytą žalą įvertino 288,64 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 96 priėmimo pagrindas – 2016 m. gegužės 9 d. Aktas Nr. 54 ir Pateikimai dėl 2016 m. gegužės 9 d. apžiūros.
14.5. A. P. 2016 m. gegužės 19 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. sav., žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini), plotas 7,4 ha; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,8 ha.
14.6. Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 97 A. P. padarytą žalą įvertino 110,61 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 97 priėmimo pagrindas – 2016 m. gegužės 20 d. Aktas Nr. 59 ir Pateikimai dėl 2016 m. gegužės 20 d. apžiūros.
14.7. A. P. 2016 m. birželio 10 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2 ha; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,41 ha.
14.8. Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 98 A. P. padarytą žalą įvertino 2 691,30 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 98 priėmimo pagrindas – 2016 m. birželio 15 d. Aktas Nr. 67 ir Pateikimai dėl 2016 m. birželio 15 d. apžiūros.
14.9. A. P. 2016 m. balandžio 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės raj. sav. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 20,88 ha; (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. sav., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,8 ha.
14.10. Komisija 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 99 A. P. padarytą žalą įvertino 3 721,73 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 99 priėmimo pagrindas – 2016 m. rugpjūčio 4 d. Aktas Nr. 73 ir Pateikimai dėl 2016 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros.
15. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl Sprendimais apskaičiuotos žalos matematinės išraiškos, ar Komisijos, priėmusios Sprendimus, kompetencijos, sudėties neteisėtumo.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutikimą su skundžiamais sprendimais iš esmės grindžia keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies bei Metodikos 7 ir 9 punktų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, Sprendimai surašyti su trūkumais, kurie užkerta galimybę objektyviai, teisėtai ir pagrįstai svarstyti trečiajam suinteresuotam asmeniui padarytos žalos atlyginimo iš pareiškėjo klausimus. Pareiškėjas skunde teismui aptarė kiekvieną iš Sprendimų, nurodydamas Sprendimuose užfiksuotų faktinių aplinkybių neatitikimus, lyginant su apžiūros aktais.
17. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, Metodika, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 13-1962 (toliau – ir Reglamentas).
18. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad Komisija, nustatydama medžiojamais gyvūnais (šernais) padarytos žalos faktą, apskaičiuodama padarytos žalos piniginę išraišką bei nustatydama kitas žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes, dokumentus (Sprendimai, Aktai, Pateikimai) parengė vadovaujantis Metodikos ir Reglamento nuostatomis. Sprendimais yra nustatyta Komisijos pagal Metodiką apskaičiuota padarytos žalos piniginė išraiška, bei pareiga atlyginti padarytą žalą. Žalos įvertinimo aktai su visa medžiaga, kaip nustatyta Reglamento 11 punkte, pareiškėjui buvo išsiųsti. Iš gautų žalos apskaičiavimo dokumentų pareiškėjui turėjo būti aiškiai suprantamas apskaičiuotos žalos pagrindimas, taip pat suprantama, kokiu teisės aktu vadovavosi Komisija spręsdama žalos atlyginimo klausimą iš esmės. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovų atstovai, su pareiškėju buvo aptartas kiekvienos konkrečios žalos apskaičiavimas (išsiaiškinti atitinkami skaičiai). Teismas nusprendė, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nustatymo ir apskaičiavimo administracinė procedūra buvo atlikta laikantis tokios procedūros atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (Metodika, Reglamentas), todėl Komisijos Sprendimai, kurie pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, vertintini kaip teisėti. Skundžiami Sprendimai ir vėliau priimti Pateikimai pagrįsti faktais bei teisės normomis, atitinka jiems keliamus VAĮ reikalavimus, priimti pagal Komisijai suteiktą kompetenciją ir Komisijos nariams neprieštaraujant (apžiūros aktuose nors ir nurodytos pastabos, tačiau, kaip buvo nustatyta teismo posėdžio metu, Komisijos nariai, tame tarpe ir pareiškėjo atstovas, su apžiūros aktuose ir vėliau papildomai priimtuose dokumentuose (Pateikimai) nurodytais faktiniai duomenimis (pažeidimo intensyvumas, plotas ir kt.) sutiko ir prieštaravimų nereiškė).
19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundo argumentais skundžiamų sprendimų ydingumo neįrodė, skundą atmetė.
III.
20. Pareiškėjas Ukmergės medžiotojų klubas „Girelė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
21. Pareiškėjas pažymi, kad priimant sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi buvusių Komisijos narių surašytuose Pateikimuose pateikiamais duomenimis, neanalizavo šių duomenų kitų įrodymų atžvilgiu, kurie paneigia Pateikimuose nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 2 d., 6 d. ir 87 str. 4 d. 2, 3 p.).
22. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog Aktai yra su esminiais trūkumais, kurie neleidžia priimti sprendimų dėl žalos apskaičiavimo. Po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2338-426/2017 priėmimo, 2017 m. gruodžio 13 d. buvo surašyti Pateikimai, kuriuos pasirašė Aktus pasirašę buvę Komisijos nariai. Šiuose Pateikimuose komisijos nariai, praėjus daugiau nei 1 metams, ar net daugiau nei 1,5 metų, nuo Aktų surašymo, pateikė naujų duomenų, kurie nebuvo fiksuoti Aktuose. Pateikimuose nurodoma, kad jei Aktuose nėra nurodytas pakenkinimo intensyvumas, tai reiškia, jog visi sutarė, kad pakenkimo intensyvumas yra 100 proc. Pirmosios instancijos teismas Pateikimuose nurodytais duomenimis sprendime vadovavosi besąlygiškai, neanalizuodamas kitų byloje esančių įrodymų.
23. Pareiškėjas, vadovaudamasis Metodikos nuostatomis (2 p., 1 priedu), pažymi, kad jokių kitokių plotų apžiūros įforminimų, išskyrus nurodytą minėtuose Metodikos nuostatose, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis Pateikimais, kurie surašyti praėjus daugiau nei 1 metams nuo pasėlių ir pievų apžiūrų vietoje, kurie įforminti Aktais.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas paaiškina, kad Aktuose pateikta informacija paneigia Pateikimuose nurodytus duomenis. Sprendime Nr. 95 visais atvejais, kai Akte Nr. 3 nėra nurodytas pažeistas plotas ir jo intensyvumas, Komisija nurodo, kad pažeidimo intensyvumas 100 proc. ir apžiūroje dalyvavę asmenys dėl išmatuotų plotų ir jų pažeidimo sutarė. Tokios aplinkybės yra nurodytos 2017 m. gruodžio 13 d. Pateikime, surašytame praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo apžiūros, tad Komisija Sprendime Nr. 95, vadovaudamasi Pateikimais, nurodo, kad nors Akte Nr. 3 pažeidimo intensyvumas nėra nurodytas, tačiau apžiūros metu jis buvo sutartas apžiūroje dalyvavusių asmenų. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada, pažymi, kad ji prieštarauja pačiame Akte Nr. 3 fiksuotai informacijai. Akte Nr. 3 nurodoma, kad daugiametėje pievoje 20,88 ha bendro ploto, pažeistas plotas 1,78 ha. Papildomai pačiame Akte Nr. 3 jau nurodyta, kad: „Savininkų nuomone žala padaryta 30 %, medžiotojo atstovo 5 %“. Šios Akte Nr. 3 fiksuotos aplinkybės patvirtina, kad apžiūroje dalyvavę asmenys nesusitarė dėl pažeidimo intensyvumo ir šis pažeidimo intensyvumas tikrai nebuvo sutartas 100 proc. Šių aplinkybių Sprendime pirmosios instancijos teismas iš viso neįvertino ir neaptarė. Akte Nr. 3 (4 pozicijoje) daugiametėje pievoje pažeistas plotas 0,3 ha ir nurodytas 100 proc. pažeidimo intensyvumas, t. y. kai nekildavo abejonių dėl pažeidimo intensyvumo, tai tokiu atveju buvo fiksuojamas konkretus pažeidimo intensyvumas procentais pačiame Apžiūros akte. Vadovaujantis Pateikimuose nurodyta informacija, šiuo atveju taip pat neturėjo būti nurodytas pažeidimo intensyvumas.
25. Pareiškėjas akcentuoja, kad analogiška situacija nurodoma Akte Nr. 54, kad daugiametės pievos bendras plotas 14,0 ha, pažeidimas nustatytas 0,64 ha, tačiau nėra nurodytas nei pažeidimo intensyvumas, nei konkretus pažeistas plotas. Sprendime Nr. 96 Komisija nurodo, kad Akte Nr. 54 buvo išmatuoti tik 100 proc. pažeisti daugiametės pievos plotai, todėl pažeistas plotas 0,64 ha, intensyvumas 100 proc., apžiūroje dalyvavę asmenys dėl išmatuotų plotų ir jų pažeidimo intensyvumo sutarė vietoje, prieštaravimų nereiškė. Tokios aplinkybės yra nurodytos 2017 m. gruodžio 13 d. Pateikime, surašytame praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo apžiūros, tad Komisija Sprendime, vadovaudamasi Pateikimu, nurodo, kad nors Akte Nr. 54 pažeidimo intensyvumas nėra nurodytas, tačiau apžiūros metu jis buvo sutartas apžiūroje dalyvavusių asmenų. Tokios Sprendimo Nr. 96 išvados neatitinka Akte Nr. 54 fiksuotų duomenų.
26. Pareiškėjas nurodo, kad Akte Nr.59 nurodoma, kad daugiametėje pievoje, kurios bendras plotas 7,4 ha, pažeidimas nustatytas 0,31 ha, pažeidimo intensyvumas 70 proc., tačiau nėra nurodomas konkretus pažeistas plotas. Sprendime Nr. 97 Komisija nurodo, kad prietaiso (Magellan eXplorist 310) pagalba buvo išmatuoti tik akivaizdžiai 100 procentų pažeisti plotai, išmatuoti pažeisit daugiametės pievos plotai sudaro 0,31 ha, pažeidimo intensyvumas 70 proc. Sprendimas Nr. 97 patvirtina, kad Komisija Sprendimuose šabloniškai rašo, kad buvo matuojami tik 100 proc. pažeisti plotai, nors Aktas Nr. 59 patvirtina, kad pažeidimo intensyvumas nėra 100 proc., o 70 proc. Šios aplinkybės patvirtina, kad Aktuose nesant fiksuoto pažeidimo intensyvumo, Komisija nepagrįstai traktuoja, kad yra išmatuoti tik 100 proc. pažeisti plotai.
27. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kritiškai vertinti Pateikimuose nurodytą informaciją, nes ji prieštarauja Aktuose fiksuotai informacijai, Pateikimuose nurodoma informacija nenuosekli ir prieštaringa.
28. Pareiškėjas pažymi, kad Aktuose Nr. 3 ir Nr. 54 nėra fiksuota Metodikos 7 punkte nurodyta informacija apie pasėlio pažeidimo intensyvumą, tad tokia situacija laikytina esminiu trūkumu, dėl kurio sprendimas dėl žalos skaičiavimo iš viso negali būti priimamas.
29. Pareiškėjo nuomone, pažeista ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis, nes Sprendime teismas nurodė, „kad dėl šernais padarytos realios žalos ginčo byloje nėra“, nors pareiškėjas skunde nurodė ir ginčijo, kad žirnių pasėliai nebuvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų, todėl ši skundo dalis liko neišnagrinėta.
30. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendime Nr. 99 nurodoma, kad Komisija nusprendė piktžolėtumo nevertinti, nes jis pasireiškė kaip šernų padarytos veiklos pasekmė dėl išretėjusio pasėlio. Šie Komisijos teiginiai yra nepagrįsti, nes šernai negali daryti įtakos pasėlių piktžolėtumui, todėl Komisija be jokio pagrindo nevertino, kad laukas nėra tinkamai prižiūrėtas ir įdirbtas, dėl to pasėlis piktžolėtas. Komisija nepateikė jokių pagrįstų faktinių duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, kad žirniai nesudygę ir piktžolėti, nes blogai įdirbta žemė. Aktas Nr. 73 patvirtina, kad pasėlis apžiūrėtas 2016 m. rugpjūčio 4 d., kuomet jau yra sudygę žirniai, užsimezgusios ankštys, t. y. Komisija nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie leido nustatyti, kad būtent šernų veikla lėmė prastą sudygimą ir tai buvo galima nustatyti tuo metu, kai žirniai sudygę ir užsimezgusios ankštys. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas paaiškinimuose negalėjo nurodyti, kokie duomenys leido nustatyti, jog žirnių pasėliai yra pažeisti medžiojamųjų gyvūnų – šernų. Be to, atsakovo pateiktose nuotraukose, darytose surašant Aktus Nr. 67 ir Nr. 73, taip pat nematyti jokių šernų veiklos požymių, šių medžiojamųjų gyvūnų žalos požymių negalėjo nurodyti ir atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme.
31. Pareiškėjas, vadovaudamasis Metodikos 10 punktu, pabrėžia, kad šiuo atveju žirnių pasėlių nesudygimas ar prastas sudygimas nėra nulemtas medžiojamųjų gyvūnų veiklos.
32. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Metodikos 7 ir 11 punktus. Pareiškėjas nurodo, kad Aktuose Nr. 67 ir Nr. 73 nėra nurodomas joks pažeistas plotas ir nėra nurodomas joks pasėlio pakenkimo intensyvumas, todėl šie aktai iš esmės pažeidžia Metodikos 7 punktą, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino. Nors Komisija Sprendime Nr. 98 ir Sprendime Nr. 99 nurodė, kad buvo skaičiuojamas daigų skaičius pakenktuose plotuose ir nepakenktuose plotuose, tačiau tokio pažeidimo nustatymo būdo nenumato Metodikos 7 punktas. Aktuose Nr. 67 ir Nr. 73 nėra nurodytas koks plotas buvo laikomas pažeistu, o koks ne, nenurodomas pažeistų plotų pažeidimo intensyvumas, todėl šiuo atveju iš viso Sprendimas Nr. 98 ir Sprendimas Nr. 99 neatitinka Metodikos 7 punkto reikalavimų, o Aktuose Nr. 67 ir Nr. 73 nurodytų duomenų pagrindu neįmanoma paskaičiuoti jokios žalos pagal Metodikos nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad toks daigų skaičiavimas pažeistuose plotuose ir nepažeistuose plotuose, nenustatant konkretaus pažeisto pasėlio ploto, neleidžia objektyviai nustatyti pažeidimo ploto (nes pažeidimo intensyvumas taikomas ir nepažeistam plotui), todėl iš viso negali būti taikomas.
Žemesnės instancijos teismas
33. .Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad Sprendimuose Nr. 98 ir Nr. 99 yra tinkamai nustatytas pažeidimo intensyvumas, nes Komisija dėl daigų skaičiavimo metodikos prieštaravimų nereiškė, yra visiškai nepagrįstos ir nelaikytinos teisiniais argumentais. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo Metodikos 7 punkto ir jame nurodoma pažeisto ploto ir jo intensyvumo nustatymo, o daigų vienetų skaičiavimą (kurio Metodika iš viso nenumato ir nereglamentuoja), laikė tinkamu tik todėl, kad Komisija tokiam skaičiavimui neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tokio pažeidimo intensyvumo nustatymo nenumato Metodika ir jis neleidžia objektyviai nustatyti žalos mastą.
34. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Metodikos 11 punktą, nes vertino, kad pripažinti pasėlį sunaikintu, galima tuomet, kai ne visas pasėlis pažeistas, o tik pasėlio pažeistame plote pažeidimo intensyvumas lygus ar daugiau kaip 70 procentų, be to, nurodė, kad pripažinti pasėlį sunaikintu galima bet kokiu atveju, o ne tik Metodikos 11 punkto atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl atsėjimo galimybės tais pačiais metais. Aktuose nėra nė vieno atvejo, kuomet būtų vertinama, ar galima pasėlius atsėti ir derliaus sulaukti dar tais pačiais metais, todėl Metodikos 11 punkto nuostatos apie tai, kad jei pasėlis pažeistas daugiau nei 70 proc., laikoma, kad pasėlis sunaikintas, iš viso negalėjo būti taikomos.
Šalies argumentai
35. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas Sprendime iš esmės netinkamai taikė Metodikos 11 punktą, nes jame nustatyta, kad pasėlis gali būti laikomas sunaikintu tuomet kai lauktinas derlius sumažėjęs daugiau nei 70 procentų ir toks derliaus sumažėjimas turi būti visame pasėlyje. Akte Nr. 59 fiksuota, kad bendras pasėlio plotas 7,4 ha, todėl tik jei būtų sunaikinta daugiau nei 70 proc. viso (7,4 ha pasėlio), toks pasėlis galėtų būti laikomas sunaikintu. Be to, Akte Nr. 59 fiksuota, kad pasėlis pažeistas 70 proc., todėl neatitinka Metodikos 11 punkto reikalavimo, kad lauktinas derlius turi būti sumažėjęs daugiau nei 70 procentų. Jei derliaus netekimas sumažėjęs lygiai 70 proc., Metodikos 11 punkto nuostatos negali būti taikomos.
36. Pareiškėjas teigia, kad netinkamai taikytos Metodikos 12 punkto nuostatos bei teismų praktika, jog jei savininkas nesirūpina pasėlių apsauga, tai nepriklausomai nuo pasėlių ploto, atlygintinos žalos dydis yra mažinamas 10 procentų. Nė viename iš Aktų nėra fiksuota, kad pasėlių apsauga A. P. būtų bent kiek pasirūpinęs, nes jokios apsaugos priemonės pasėliams visiškai nebuvo taikomos. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis Metodikos 9 punktu, jeigu ir būtu nustatytas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas A. P., tuomet tokia žala privalo būti sumažinta.
37. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas Nr. 95 (išskyrus dalį dėl daugiametės pievos 0,30 ha pažeisto ploto, intensyvumas 100 proc.), Sprendimai Nr. 96, Nr. 98 ir Nr. 99 turėtų būti panaikinti, nesudarant galimybės Komisijai iš naujo vertinti Aktų Nr. 3 (išskyrus dalį dėl daugiametės pievos 0,30 ha pažeisto ploto, intensyvumas 100 proc.), Nr. 54, Nr. 67 ir Nr. 73 duomenų, kadangi šie aktai yra surašyti su esminiais trūkumais, kurie užkerta galimybę objektyviai, teisėtai ir pagrįstai svarstyti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo iš pareiškėjo klausimus. Sprendimo Nr. 95 dalis dėl daugiametės pievos 0,30 ha pažeisto ploto, intensyvumas 100 proc., ir Sprendimas Nr. 97, atsižvelgiant į netinkamai taikytą Metodikos 11 punktą, gali būti iš naujo svarstomi Komisijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo.
39. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais, kuriais grindė ir skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės, taikytinos ginčo santykiams, aiškinimu ir taikymu.
40. Dėl faktinių aplinkybių nustatymo apimties teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant ginčą, teisės taikymas neatsiejamai susijęs su faktinėmis aplinkybėmis. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 86 str.).
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr. pvz. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).
42. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Komisijos sprendimus Nr. 95, Nr. 96, Nr. 97, Nr. 98, Nr. 99, kuriais apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės naudotojui ir nurodė kiekvieno sprendimo panaikinimo argumentus.
43. Bylos įrodymai patvirtina, kad kiekvieno sprendimo priėmimas buvo grindžiamas atskirais dokumentais, tai yra Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktais, Faktinių duomenų pateikimo aktais, Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktais, todėl kiekvieno sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo apimtį sudaro nurodytų aktų teisėtumo patikra.
44. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tokios patikros neatliko, todėl pareiškėjas turėjo pagrindą grįsti apeliacinį skundą tais pačiais argumentais, kurias grindė skundą pirmosios instancijos teismui.
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui nebuvo nustatyta pakankamai įrodymų sudarančių pagrindą konstatuoti ginčijamų sprendimų teisėtumą. Todėl, atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, (žr. nutarties 43 p.) daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas ginčo esmės neatskleidė ir dėl tirtinų aplinkybių apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir tuo būtų pažeista pareiškėjo teisė į apeliaciją,
46. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo ginčo pareiškėjo skundo ribose, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ir padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-762-261/2019).
47. Nagrinėjant bylą iš naujo taip pat būtina įvertinti aplinkybes, turinčias įtaką atlygintinos žalos dydžiui, nustatytas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje, taip pat dėl Metodikos 5 punkte nurodytos sąlygos, kad iš apskaičiuotos žalos atlyginimo sumos atimama draudimo išmoka.
48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai išspręsti svarbių aplinkybių, jų neištyrė visapusiškai ir objektyviai (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.