Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad apsilankymo metu buvo nustatyta, kad ieškovė su vaiku ir atsakovu gyvena dviejų aukštų name su patogumais(duomenys neskelbtini). Būstas erdvus, tvarkingas, buities ir gyvenimo sąlygos geros. Namas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Pokalbio metu su atsakovu, vyras pasakė, kad neprieštarauja dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei sutinka teikti sūnui išlaikymą. Nepilnametis J. J. pasakė, kad tėvas dažnai vartoja alkoholį. Vaikas išreiškė norą gyventi su motina. Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su vienu iš tėvų, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (LR CK 3.3 str. l d.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4d.). Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą ( LR CK 3.174 str., 2d.). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 str.). Kaip pažymėjo kasacinio teismo teisėjų kolegija, vaiko tėvu susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrindinis vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būdas (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ar konkrečiu atveju tėvai sutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatoma atsižvelgiant į jų pareiškimus, aplinkybes, kuriomis atitinkami pareiškimai padaryti ir kt. Sutarti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvai gali ir teismo procese, pradėjus nagrinėti su tuo susijusią bylą (LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-141/2011). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas nori gyventi su motina, ir vaiko tėvas sutinka su tuo, kad vaikas ir toliau liktų gyventi su motina, manome, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus. Kadangi ieškovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, todėl privalo teikti jam išlaikymą. Pareigą išlaikyti savo vaikus turi abu tėvai (LR CK 3.192 str. l d.) Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str.2d.). Būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos A. T., formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp tėvų. Atsižvelgiant į įstatymo normas bei bendrą teismų formuojamą praktiką išlaikymo priteisimo srityje, sutinka, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 EUR kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pabrėžia, kad ieškovė nekelia reikalavimo dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo. Atkreipia dėmesį, kad galiojančioje civilinio kodekso 3.59 straipsnio redakcijoje numatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečiu vaiku bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Įpareigojimas santuokos nutraukimo bylose spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo galioja visoms pradėtoms nuo 2017-01-02 santuokos nutraukimo byloms. Kasacinis teismas vienoje byloje nurodė: „Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą ir šios nutarties 15 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymą. Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoka būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimu, susijusiu su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtu nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvu, su kuriuo jis negyvens (LAT 2016-02- 03, Civilinė byla Nr. 3K-3-16-706/2016). Tai reiškia, kad ieškovė privalo suformuluoti prašymą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismo posėdžio metu, Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių skyriaus atstovas D. C. su ieškiniu sutiko, prašė nustatyti J. J. gyvenamąją vietą su ieškove, nes vaikas gyvena su ieškove, ieškovė rūpinasi vaiku; sutiko su prašoma 190 Eur išlaikymo suma, nes atsakovas privalo vaikui teikti išlaikymą. Ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tarp šalių nėra.

Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam buvo įteikti, todėl laikytina, kad apie bylą yra žinoma ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, dalyje byla nutrauktina.

Iš Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių skyriaus pateiktų išvados, moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, jog seniūnijos atstovams apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ji su atsakovu ir nepilnamečiu vaiku J. J. gyvena nuosavame name, priklausančiame ieškovės tėvams; namas erdvus, saugus, tvarkingas; nepilnamečiui vaikui yra tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Nurodyta, kad lankymosi metu buvo bendrauta su J. J., atsakovu A. J. (kuris buvo išgėręs, tačiau bendrauti norėjęs ir sakęs, kad viską adekvačiai supranta), taip pat pokalbyje dalyvavo Anos mama J. K.; A. J. nebuvo namuose su ja buvo bendrauta telefonu. A. J. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. A. ir A. nurodę, kad už komunalinės paslaugas, namo priežiūrą, elektrą ir t. t. abu moka periodiškai, vieną kartą vienas sumoka daugiau, kitą kartą kitas. J. J. Mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko anglų kalbos pamokas; turi problemų dėl stuburo, lanko UAB Sveikatos Salą (procedūras); visi užsiėmimai mokami. Laisvalaikį, pasak Julijaus, jaunuolis dažniausiai leidžia su draugais, vasaros atostogas prie jūros visi šeimos nariai praleidę kartu, apsipirkti vaikinas važinėja su motina. Kadangi šeima gyvena kartu, tai visi šeimos nariai vakarais susitinka namuose ir vakarus praleidžia kartu. Taip pat nurodyta, kad J. J. jau pakankamai savarankiškas ir pats žino ką turi daryti, pagal poreikį atlieka nemažai namų ruošos darbų, padeda tvarkyti namą, kiemą, suplauna indus ir t.t. Jaunuolis vienas namuose praktiškai nepaliekamas, kadangi seneliai ir vyresnysis brolis gyvena kartu. Šiuo momentu visi šeimos nariai gyvena kartu, ir kaip sako abu sutuoktiniai, gyvenamosios vietos keisti nesiruošia, nei vienas, nei kitas. A. J. ir jos motina sakę, kad A. be jų neturi jokios šeimos ar giminaičių, jis tikrai ir toliau gyvens kartu (jie leidžia ir neprieštarauja). J. J. nurodęs, kad savo problemas stengiasi spręsti pats savarankiškai, tačiau reikalui esant kreipiasi pas mamą, išsipasakoti taip pat gali jai ir vyresniam broliui. Jaunuolis sakęs, kad su tėvu jo santykiai gal ir geri, tik kad tėvas dažniausiai būna išgėręs ir noro bendrauti su juo tikrai nėra. Dėl kišenpinigių J. sakęs, kad jam dažniausiai duoda mama, tėtis kartais, tačiau kartais ir pats prašo duoti jam (J. mano, kad alkoholiniams gėrimams, nes prašo būdamas neblaivus). J. J. nurodęs, kad nori gyventi su mama.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-07, ginčo šalys A. J., A. J. įregistruoti kaip asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nekilnojamojo turto ginčo šalys neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 3.27 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str. nurodytas sutuoktinių tarpusavio elgesio principas – sutuoktinių lygiateisiškumas, reiškia, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą jos aprūpinimą. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-6/2007; Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pripažinti kito sutuoktinio kaltei užtenka bent vienos iš nurodytų sąlygų. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-233/2011). Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas negyvena kaip sutuoktiniai daugiau kaip metus, santuokos išsaugoti nesiekia. Tai patvirtina tiek ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek atsakovo abejingumas nagrinėjamu klausimu, nepateikimas atsiliepimo į ieškinį, neatvykimas į posėdį, jokių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijimas, todėl tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu nebegalima. Atsakovas nedirba arba dirba nepastoviai, prie šeimos išlaikymo finansiškai prisideda taip pat nereguliariai, santuokos metu dažnai vartojo alkoholį, yra linkęs smurtauti, taigi darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.26 - 3.27 straipsniuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2-3 dalys).

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – J., J. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra darbinga ir išlaikymo sau nereikalauja, todėl išlaikymas iš atsakovo jai nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, jis neturi teisės į išlaikymą ir šio klausimo teismas nesvarsto (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja. Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta ir 2015-06-22 moralinių–buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas patvirtina, kad ieškovė su atsakovu ir dviem vaikais (vienas iš jų pilnametis) gyvena nuosavame name. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Atsakovas nedirba, ieškovė dirba ir išlaiko šeimą viena. Nepilnametis vaikas J. J. lanko gimnaziją. Atsakovas neprieštarauja dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaiku, jokios neigiamos informacijos apie ieškovę Vaikų teisių apsaugos skyrius nepateikė, atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo, kitų priežasčių dėl kurių, vaikas negalėtų gyventi su ieškove, nėra, todėl nepilnamečio vaiko J. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina) jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.59 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis, 3.178 straipsnis).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, būtina išspręsti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo klausimą (CK 3.170 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys gyvena kartu, atsakovas su sūnumi bendrauja. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų trukdžiusi atsakovui bendrauti su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pareikšta reikalavimo nustatyti konkrečią šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su kartu gyvenančiu atsakovu tvarką, teismas sprendžia, kad nustatytina, jog atsakovas bendrauja su sūnumi bendru šalių susitarimu. Šalims išaiškintina, kad iškilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, jos turi teisę kreiptis į teismą (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.174 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečiam vaikui J. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ją vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1-2 dalys, 3.196 straipsnis, 3.156 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apie atsakovo A. J. darbovietes laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-10-13, Sodros informacinėje sistemoje duomenų nebuvo, o nuo 2018-01-01 iki 2018-03-07, atsakovas registruotas kaip asmuo užsiimantis individualia veikla. Iš bylos duomenų, ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), neteikia. Ieškovė A. J. viena išlaiko vaiką. Įvertinęs pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir į jo poreikius, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad abiejų bylos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra lygios ir atsakovas turėtų skirti bent dalį lėšų, reikalingų vaikui išlaikyti, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturi galimybės tokio dydžio išlaikymo teikti, teismas daro išvadą, kad reikalaujamas išlaikymas vaikui yra minimalus, todėl iš atsakovo A. J. priteistina nepilnamečiam vaikui J. J. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė A. J. skirtina vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išaiškinant jai, kad šias lėšas ji gali naudoti išimtinai nepilnamečio sūnaus interesams (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog nekilnojamojo turto ginčo šalys neturi, dėl namų apyvokos daiktų ar neregistruotino dalytino turto ginčo byloje nėra, todėl dėl jo padalijimo šalims, nutraukiant santuoką, nesprendžiama.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dalyje dėl automobilio Honda Civic, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir kompensacijos atsakovui priteisimo (jam nuperkant automobilį Subaru Tribeca, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo priimtinas, kadangi tokia ieškovės teisė numatyta įstatyme, ieškovei žinomos ieškinio dalies atsisakymo procesinės pasekmės ir tokie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnis).

Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir atsisakymą priėmus, byla dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 90,00 Eur žyminį mokestį, t. y. dėl santuokos nutraukimo - 75,00 Eur, dėl turto padalijimo – 15 Eur; už reikalavimą priteisti išlaikymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas visiškai, teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir su tuo susijusius reikalavimus.

Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir atsisakymą priėmus, byla dalyje nutraukta, todėl ieškovei grąžintina 11,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio reikalavimną dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis šia nuostata, už byloje tenkintus ieškinio reikalavimus - priteisti laikiną išlaikymą ir išlaikymą, iš atsakovo priteistina valstybei 89,00 Eur (38,00 Eur žyminio mokesčio už taikytą laikinąjį išlaikymą, 51,00 Eur už išlaikymą), 6,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, iš viso – 95,80 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nutartimi atsakovui A. J. taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo nepilnamečiui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį nuo 2017-09-20 iki įsiteisės teismo sprendimas byloje – sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263-270 straipsniais, 392 straipsniu ir 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. 2527) dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei A. J. santuokinę pavardę – J., atsakovui A. J. – J..

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam J. J. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Grąžinti ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,25 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017-09-18 mokėjimo užduoties kodas Nr. ZF67956 (Liteko).

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, 95,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priimti ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Civilinę bylą Nr. e2-1174-494/2018 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J. dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nutraukti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nutartimi atsakovui A. J. taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam J. J. priteisimo, sprendimui įsiteisėjus - panaikinti.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.