Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnametė šalių dukra su ieškove gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnametė mokosi 4 progimnazijos klasėje, mokykloje lanko sporto užsiėmimus, po pamokų lanko anglų kalbos užsiėmimus, kurie kainuoja 10 Eur už pamoką. Pokalbio su nepilnamete metu ji teigė, kad su tėvu susitinka labai retai, negali prisiminti kada jį matė paskutinį kartą. Prisiminė, kad vieno susitikimo metu jie buvo prekybos centre „Akropolis“, atsakovas nupirko jai vaisių ir mokyklinių priemonių. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja, ieškovė nori, kad mergaitė lavintųsi, lankytų būrelius, jai nieko netrūktų. Dukra nori lankyti baseiną, dėl jos apkūnumo tai patarė gydytoja. Mergaitei reikalingi akiniai, kuriuos reikia keisti du kartus per metus, nes lūžta. 2009 m. nustatant išlaikymo dydį šio poreikio dar nebuvo. Vaiko higienai reikia skirti apie 20-30 Eur per mėnesį. Mokykloje vyksta ekskursijos – vieną kartą rudenį ir du ar tris kartus pavasarį, reikalingos pratybos ir uniforma – visa tai sudaro apie 130 Eur per metus. Lanko papildomas anglų kalbos pamokas tris kartus per mėnesį, vienos pamokos kaina - 10 Eur, sporto būrelis – 16 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad 2009 m. nustatant išlaikymo dydį, ji nedirbo, buvo motinystės atostogose, antrais metais gaudavo dalies atlyginimo, kuris iki motinystės atostogų sudarė apie 600 Lt per mėnesį, dydžio išmoką. Šiuo metu jos pajamos yra nuo 420 Eur iki 470 Eur per mėnesį, iš Valstybės gauna 30 Eur per mėnesį vaiko išmoką. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena dviese su dukra. Iki 2018 m. birželio 5 d. kartu gyveno ir sūnus.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. L. (b. l. 15). 2009 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jie susitarė, kad dukters išlaikymui atsakovas mokės po 500 Lt (145 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės (b. l. 3-4).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu patvirtinant šalių sutartą išlaikymo vaikui dydį, nebuvo įrodinėjama ir tiriama šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės ir nepilnamečio vaiko poreikiai.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), kaip reikšminga aplinkybė priteistinam išlaikymo dydžiui nustatyti laikytinas ir vaiko specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimų turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-298/2014).

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas patvirtino 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu, vaikui buvo beveik dveji metai (b. l. 3-4). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę (b. l. 7), kurioje nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti reikia 455 Eur per mėnesį: 210 Eur maistui, 45 Eur būsto išlaidoms, 60 Eur drabužiams, avalynei, žaislams, 30 Eur vaistams, maisto papildams, higienos reikmenims, 10 Eur lavinimo priemonėms, 30 Eur mokslo priemonėms ir skalbimo reikmenims, 30 Eur popamokinei veiklai (teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad vaikas 3 kartus per mėnesį lanko anglų kalbos pamokas, vienos pamokos kaina 10 Eur, 16 Eur per mėnesį kainuoja sporto būrelis, reikia lankyti baseiną), 30 Eur laisvalaikiui, 10 Eur kitoms išlaidoms (transporto bilietui, telefono sąskaitai). Ieškovės skaičiavimu 130 Eur per metus reikia skirti ekskursijoms, pratyboms ir mokyklos uniformai. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat papildė, kad šalių dukra turi specialių poreikių - jai yra reikalingi akiniai, kurie keičiami du kartus per metus.

Ieškovė nurodo, kad dukters maistui išleidžia 210 Eur per mėnesį, tačiau šios sumos niekaip nepagrindžia. Teismo vertinimu nurodyta suma yra nepagrįstai didelė. Šalių dukra yra mažametis vaikas, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad jai reikalingas specialus maitinimas, todėl mažai tikėtina, kad vien jos poreikiui maistui tenkinti kas mėnesį reikalinga didesnė nei pusės minimalios mėnesinės algos suma.

Ieškovės nurodyta 45 Eur per mėnesį komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui, 60 Eur per mėnesį suma drabužiams avalynei ir žaislams, 10 Eur per mėnesį dukters lavinimo priemonėms, atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, yra protingo dydžio. 10 Eur per mėnesį transporto bilietui, telefono sąskaitai taip pat yra pagrįstos ir protingos išlaidos. Iš viešoje internetinėje erdvėje (http://www.vilniustransport.lt/lt/pages/view/?id=53) skelbiamų įkainių matyti, kad moksleiviams 30 d. viešojo transporto bilietas Vilniaus mieste kainuoja 5,80 Eur per mėnesį. Likusi 4,20 Eur dalis telefono sąskaitai, yra nedidelė.

Vaiko poreikių lentelėje nurodoma 30 Eur per mėnesį suma, išleidžiama mokslo priemonėms ir skalbimo reikmenims. Visų pirma, nėra aišku kokia dalis šios sumos kuriam iš nurodytų poreikių skiriama. Manytina, kad skalbimo reikmenims skirtina labai nedidelė nurodytos sumos dalis. Be to, ieškovė taip pat nurodo 30 Eur per mėnesį sumą vaistams ir higienos priemonėms, teismo posėdžio metu patikslino, kad higienos priemonėms išleidžia apie 20-30 Eur per mėnesį, dėl ko nebeaišku kiek skiriama vaistams. Skalbimo reikmenys priskirtini higienos priemonėms, todėl, atsižvelgiant į ieškovės nurodytą 30 Eur per mėnesį siekiančią joms skirtiną sumą, manytina, kad atskirai nurodytos išlaidos skalbimo priemonėms yra perteklinės. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad vaikas turėtų kokių nors specialių poreikių, dėl kurių higienos priemonėms ir vaistams kas mėnesį reikėtų skirti net 60 Eur per mėnesį sumą. Sprendžiant dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio mokymosi priemonėms atsižvelgiama į tai, kad vaikui lankant mokyklą, be kasmėnesinių išlaidų, paprastai didelė suma papildomai išleidžiama mokslo metų pradžioje. Teismas daro išvadą, kad mokymosi priemonėms parūpinti reikalinga 20 Eur per mėnesį suma, o higienos ir vaistų poreikiui tenkinti pakankama po 10 Eur per mėnesį suma kiekvienam iš šių poreikių.

Tuo tarpu 130 Eur, reikalingų kartą per metus ekskursijoms, pratyboms ir mokyklos uniformai vertintina kaip tinkamo dydžio. Ieškovė nurodė, kad per mokslo metus vyksta iki 6 ekskursijų, vaikui reikia pirkti nemažai kainuojančias pratybas visiems metams, brangiai kainuoja mokyklinė uniforma. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas šių prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyta suma nėra per didelė.

Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovė nepateikia jokių duomenų apie tai, kad šalių dukra lanko papildomas anglų kalbos pamokas ar sporto treniruotes, tačiau išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad mergaitė lanko privačias anglų kalbos pamokas, kurios kainuoja 10 Eur už vieną pamoką, o sporto užsiėmimus mokykloje įvardijo kaip nemoką būrelį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl apkūnumo vaikui rekomenduota lankyti baseiną, tačiau tokių aplinkybių įrodymų teismui nepateikia. Vis dėl to teismas atsižvelgia į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į papildomą ugdymą, kurią turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams, atsižvelgiant į tėvų galimybes ir turtinę padėtį. Ieškovė nurodė nežinanti kiek gali kainuoti baseinas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl kitų lankomų užsiėmimų, į viešai prieinamą informaciją apie būrelių kainas, daro išvadą, kad papildomam vaiko ugdymui reikalinga skirti mažiausiai 50 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodyta 30 Eur per mėnesį suma laisvalaikiui, įvertinant pramogų kainas, yra protingo dydžio.

Kaip specialų šalių dukters poreikį ieškovė nurodo regėjimo problemą ir akinių poreikį. Ieškovės teigimu akiniai vaikui perkami du kartus per metus, kadangi vaikas juos greitai sulaužo. Į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad mergaitė yra trumparegė, jai yra būtini akiniai (b. l. 69, 70). Ieškovė į bylą pateikė 2018 m. akinių gamybos užsakymo lapą ir pirkimo kvitą, iš kurių galima daryti išvadą, kad už vaiko akinius buvo sumokėta 80 Eur (b. l. 70). Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad akiniai vaikui keičiami du kartus per metus, t. y. nepateikė ankstesnių akinių pirkimo kvitų. Todėl šis poreikis vertinamas kaip tenkintinas kartą į metus, atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga, akiniai dėvisi, į tikėtiną aplinkybę, kad vaikas gali negebėti jų tinkamai saugoti ir kartais juos sulaužyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, laikoma įrodyta, jog šio specialaus poreikio patenkinimui mėnesio dalis sudarytų iki 7 Eur.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d., kuomet šalių dukrai dar nebuvo nei dviejų metų ir kuomet teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 145 Eur per mėnesį, šalių vaiko poreikiai labai išaugo. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, uniformos poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos (ekskursijos ir pan.). Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto, telefono išlaidos. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad nutraukiant santuoką vaikas neturėjo ir specialių poreikių, t.y. jam dar nebuvo reikalingi akiniai. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2009 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas nebegali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, į tai, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko maitinimui reikalinga net 210 Eur per mėnesį suma, o mokslo, higienos priemonėms ir vaistams – net 60 Eur suma kiekvieną mėnesį, įvertindamas vaiko papildomo ugdymo ir specialius poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 425 Eur suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruotas 18 745 Eur vidutinės rinkos vertės butas, kurį ji įsigijo dar 2001-07-13 pirkimo-pardavimo sutartimi ir kuriame su dukra gyvena (b. l. 5-6). Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 81). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 8). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kuris 2018 metais sudarė vidutiniškai 656 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (b. l. 78-80). Duomenų, kad ieškovė turėtų kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2009 metais, kuomet buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, numačiusi vaiko išlaikymo dydį, ieškovė buvo motinystės atostogose. Teismo sprendimo priėmimo metu šalių vaikui buvo 1 m. ir 8 mėn., todėl būdama motinystės atostogose ieškovė turėjo gauti apie 240 Lt pajamų. Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad ieškovės pajamos ženkliai išaugo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 39). Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 82). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota viena senesnė nei 16 m. transporto priemonė (b. l. 32). Atsakovo atlyginimas atskaičius mokesčius yra mažiau 396 Eur per mėnesį (b. l. 33). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 2009 metais, kuomet priimtas sprendimas dėl vaiko išlaikymo jis taip pat dirbo tolimųjų reisų vairuotojų, jo atlyginimas buvo minimalus. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį gauna apie 600-700 Eur komandiruotpinigių ir iš viso uždirba apie 1000-1100 Eur per mėnesį. Įrodymų apie gaunamų komandiruotpinigių dydį atsakovas teismui nepateikė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas, teigdamas, kad negali skirti vaikui didesnio nei 200 Eur per mėnesį išlaikymo nurodė, kad patiria išlaidų: 150 Eur per mėnesį skiria sergančiai tetai, 141 Eur per mėnesį sudaro paskolos įmokos, be to, padeda dukrai finansiškai nupirkdamas mokyklinius reikmenis.

Į bylą pateikta vartojimo kredito sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 31). Tačiau į bylą nepateikta duomenų nei apie tai kokio dydžio įmokos mokamos jiems padengti, nei apie tai, kur gautas kreditas buvo panaudotas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, asmuo, turintis išlaikytinių, prieš prisiimdamas įsipareigojimus, turi įvertinti ar jis bus pajėgus mokėti išlaikymą ir vykdyti prievoles, ar toks savo turtinės padėties apsunkinimas nepažeis išlaikytinių teisių ir interesų. Taigi sudarydamas kredito sutartį ir prisiimdamas finansinius įsipareigojimus atsakovas turėjo įvertinti, jog jis turi nepilnametį vaiką, kurį privalo tinkamai išlaikyti.

Atsakovas nurodo, kad turi išlaikytinę – neįgalią tetą (b. l. 34), kuriai kiekvieną mėnesį skiria po 150 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovui įstatymas pirmiausia numato pareigą išlaikyti savo vaiką, o ne kitus asmenis. Todėl nurodyta aplinkybė negali būti priežastimi neteikti nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo. Priešingai, tai, kad atsakovas gali skirti tetai išlaikyti po 150 Eur per mėnesį, suponuoja išvadą, kad turi galimybes visų pirma teikti didesnį, poreikius atitinkantį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

Atsakovo nurodyta aplinkybė apie teikiamą paramą vaikui įsigyjant mokyklines prekes neįrodyta į bylą pateiktais įrodymais.

Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei buvo 2009 metais, kuomet buvo priimtas teismo sprendimas, patvirtinantis šalių sutartą vaiko išlaikymo dydį, ir geresnė nei ieškovės turtinė padėtis, nors ši taip pat yra pagerėjusi. Pažymėtina, kad priimant teismo sprendimą 2009 metais, ieškovės turtinė padėtis, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, taip pat buvo prastesnė nei atsakovo, šalys susitarė, kad atsakovas teiks vaikui didesnį nei pusės minimalios mėnesinės algos, kuri, viešai skelbiamais duomenimis, tuo metu sudarė 800 Lt per mėnesį, išlaikymą. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo tokios proporcijos šalims teikiant išlaikymą vaikui. Tai, kad atsakovas turi teikti vaikui didesnę išlaikymo dalį, patvirtina ir ta aplinkybė, kad vaikas gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), didesnė rūpesčių našta, be to, būtent ieškovė vienasmeniškai užtikrina vaiko teisę į būstą – vaikas gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute.

Nustačius, kad vaiko poreikiai išaugo iki 425 Eur per mėnesį, atsakovas turi didesnes galimybes teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, mokamas po 225 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu ieškovė, kurios pajamos taip pat padidėjo, yra didesnės nei minimalios ir šiuo metu sudaro 656 Eur per mėnesį, turi galimybę teikti vaikui pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškovės ieškinys, buvo patenkintas visiškai, todėl šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 29 Eur ((225,00 Eur – 145,00 Eur) x 12 x 3 proc.) žyminio mokesčio.

Ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovė buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 17). Šioje byloje valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 195 Eur (b. l. 51-52). Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies – patenkinus ieškinio reikalavimą 90 procentų, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 175,50 Eur (195 x 90 / 100) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Atitinkamai iš ieškovės, jai esant 50 procentų atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, priteisiama 9,75 Eur ((195-175,50) / 2) šių išlaidų suma.

Byloje taip pat susidarė 12,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis aukščiau nurodytomis proporcijomis, 90 procentų šios sumos – 11,06 Eur priteisiama iš atsakovo. Iš ieškovės priteistina 0,62 Eur ((12,29-11,06) / 2) šių išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra mažesnė nei 3 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6287-127/2009 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2018 m. kovo 30 d. iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40,06 Eur (keturiasdešimt eurų 6 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 175,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš ieškovės N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,75 Eur (devynis eurus 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.