Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių, mirusiojo ieškovo R. K. procesinių teisių perėmėjų, A. K., I. K. ir B. K. ieškinį atsakovėms J. J. ir K. K. dėl sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje

Utenos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 pagal ieškovo V. K. (perėmusio teises iš pradinės ieškovės E. K.) ieškinį atsakovėms A. K., I. K., B. K. (perėmusioms teises iš pradinio atsakovo R. K.) bei atsakovei J. J., tretiesiems asmenims pripažinti tarp E. K. ir J. J. 2012-02-01 sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti tarp E. K. ir J. J. 2014-07-02 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50/2169 dalių 43,38 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo J. J. negaliojančia nuo sudarymo momento; pripažinti tarp E. K. ir J. J. 2017-05-02 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 992/2169 dalių 43,38 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo J. J. negaliojančia nuo sudarymo momento; taikyti vienašalę restituciją priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės J. J. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 20896/43533 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 185798/387080 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 640/1333 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 554/1155 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytoje byloje teismas padarė išvadą, kad E. K. ir J. J. ryšiai ir bendravimas buvo pakankamai artimas bei tarp jų buvo pasitikėjimas, nes E. K. naudojosi J. J. butu, jame buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, jos kaip turto bendrasavininkės, teikė bendrus projektus finansavimui gauti, bendrai kreipėsi dėl leidimų miškui kirsti gavimo, miško sanitarinės būklės įvertinimo, kas teismui leido manyti labiau buvus jungtinės veiklos siekį. J. J. užimamos pareigos, jos turimas išsilavinimas leido teismui manyti, kad jos kvalifikacija ir kompetencija organizuojant naudos iš miško ūkio paskirties žemės gavimą, t.y. jos žinios buvo geresnės nei E. K. ar R. K. (CK 6.969 str., 6.970 str.), kas leido jiems kooperuojantis pasiekti didesnės naudos.

Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-486-252/2019 2019-10-18 nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija padarė sekančias išvadas:

1. R. K. jo motina E. K. buvo suteikusi teisę ne tik valdyti, bet ir disponuoti visu atstovaujamosios turtu, tačiau kolegija konstatavo, kad E. K. buvo tik formali ginčo turto savininkė, o įgaliojimai išduoti siekiant sudaryti galimybę tikrajam turto savininkui R. K. tvarkyti turtą savo nuožiūra, nes R. K. ir buvo tikrasis turto savininkas, o E. K. įgaliojimai buvo apsimestiniai, todėl aplinkybė, kad E. K. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamą turtą faktas buvo išviešintos viešame registre, nereiškia, kad ji realiai įgyvendino turto savininko teises.

2. apeliacinės instancijos teisme R. K. dukra A. K. paaiškino, kad R. K. po anksčiau turėto verslo nesėkmių turėjo skolinių įsipareigojimų, todėl siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo veiksmų nukreipimo į jo turtą ar pinigines lėšas, jis savo verslą, susijusį su žemės sklypų įsigijimu, miškų kirtimu ir įveisimu, vykdė prisidengdamas savo motinos E. K. vardu.

3. teisėjų kolegija konstatavo R. K. ir J. J. bendrai vykdytą ūkinę komercinę veiklą, jų faktinius sutuoktinių santykius.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovių atstovė teigė, kad esant Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 bei Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatytus faktus dėl R. K. ir J. J. kartu vykdytos ūkinės - komercinės veiklos, jų buvimo faktiniuose sugyventinių santykiuose, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje šių teismo nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) ir išvadų nėra procesinių galimybių paneigti. Dėl to, ieškovių atstovė daro išvadą, kad K. ir J. J. iš kartu vykdytos ūkinės - komercinės veiklos gautos visos pajamos laikomos bendromis sugyventinių pajamomis, nepriklausomai kurio iš jų, ar jų statytinių atsiskaitomoje sąskaitoje buvo. Tokiu būdu pajamos, gautos iš bendros sugyventinių veiklos, įgyjant žemės sklypus ir teikiant prašymus bei už tai gaunant NMA paramą yra bendros jų veiklos pajamos. Teigia, kad visi ginčo sklypai buvo įgyti bendrai ūkinei veiklai, dėl ko visas iš šios veikos įgytas turtas yra bendras dalintinas turtas.

CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje. Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015, civilinė byla Nr. 3K-3-448-219/2016.).

Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 pagal ieškovo V. K. (perėmusio teises iš pradinės ieškovės E. K.) ieškinį atsakovėms A. K., I. K., B. K. (perėmusioms teises iš pradinio atsakovo R. K.) bei atsakovei J. J. bei šią bylą Panevėžio apygardos teismae apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-486-252/2019 nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados negali būti laikomos nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, nes:

1. Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 nedalyvavo šios bylos atsakovė K. K., tačiau dalyvavo kiti asmenys, kurie nėra šioje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis;

2. nurodytoje civilinėje byloje buvo ginčijami R. K. E. K. vardu sudaryti visai kitų žemės sklypų dovanojimo ir pardavimo atsakovei J. J. sandoriai, o nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilęs dėl visiškai kitų atsakovių J. J. ir K. K. asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įgijimo aplinkybių;

3. ginčo žemės sklypai yra individualūs, dėl kiekvieno iš jų įsigijimo ir perleidimo sandorių turėjo būti ir buvo tariamasi individualiai, todėl teismas daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019 nagrinėtų žemės sklypų sandorių sudarymo aplinkybės, sąlygos, motyvai nėra tapatūs nei nagrinėjamoje byloje;

4. Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-486-252/2019 2019-10-18 nutarties 93 punkte padarė išvadą, kad atsakovės J. J. atstovo nurodytos aplinkybės dėl pinigų judėjimo atsakovės sąskaitose ir kitos aplinkybės niekada nebuvo atsakovės atsikirtimų pagrindu, ji nei pirmos instancijos teisme, nei atsiliepime į apeliacinį skundą šių aplinkybių nenurodė ir jomis savo atsikirtimų negrindė, tačiau šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvaujantys byloje asmenys yra pateikę, ir teismas tiria, ir vertina visų dalyvaujančių byloje asmenų sąskaitų banke išrašus, nes būtent pagal bankų sąskaitų išrašus yra galimybė nustatyti ir įvertinti tarp šios bylos šalių, t.y. ieškovo R. K., veikusio motinos E. K. vardu, atsakovių J. J., ir K. K. buvusius tarpusavio verslo – finansinius santykius tiek tarpusavio, tiek ir ginčo žemės sklypų atžvilgiu.

Nurodytais motyvais darytina išvada, kad Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019, nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su bylos šalių tarpusavio finansiniais santykiais pagal bankų sąskaitų išrašus , kiek tai susiję su bendru lėšų kooperavimu, įsigyjant miško paskirties žemės sklypus, nes dėl kiekvieno iš žemės sklypų įsigijimo buvo atskiros situacijos, motyvai, aplinkybės, todėl nurodytais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės negali turėti prejudicinės galios faktų statuso (CPK 182 straipsnio 2 punktas) nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje ieškinio dalykas ir objektas skiriasi, o bylos šalių reikalavimai ir atsikirtimai grindžiami visai kitais įrodymais (sąskaitų bankuose išrašais), kurie nebuvo tiriami ir vertinami, dėl jų iš viso nebuvo pasisakyta Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-43-839/2019, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. e2A-486-252/2019.

Dėl ieškovo R. K. finansinių galimybių

1.Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas R. K. 2011 m. turėjo finansinių resursų, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-78-577/2010 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, neturtinės žalos priteisimo, turtinių išlaidų priteisimo ir pagal R. K. priešieškinį ieškovei D. K., 2010-01-20 sprendimu buvo padalintas visas santuokos metu įgytas turtas-namų valda Vilniaus rajone, R. K. priteisiant ½ dalį, nustatant naudojimo turtu tvarką. Be to, kaip matyti iš E. K. bankinių sąskaitų išrašų, laikotarpiu nuo 2011 metų sąskaitoje buvo atliekamos labai dažnos piniginių lėšų skolinimo –grąžinimo operacijos tarp ieškovo R. K., atsakovių J. J. ir K. K., gautos didelės pinigų sumos už parduotą nekilnojamąjį turtą – žemės ir miško paskirties žemės sklypus, atliekami nurašymai didelių sumų R. K. interesais. Nors realiai ieškovas R. K. veikė prisidengdamas savo motina E. K. kaip fiziniu asmeniu, tačiau būdamas realia sudarytų sandorių šalimi, vykdytoju, piniginių lėšų tvarkytoju, darytina išvada, kad R. K. turėjo realių finansinių galimybių skolinti pinigines lėšas atsakovėms J. J. ir K. K., tuo sudarant joms galimybę įsigyti ginčijamus žemės sklypus. Vienok,ši aplinkybė pati savaime nelaikytina R. K. kaip jungtinės veiklos sudėtine dalimi - finansiniais įnašais, įsigyjant su atsakove J. J. žemės sklypus, nes byloje esančiais bankų sąskaitų išrašais nustatyta, kad atsakovės grąžino ieškovui jo paskolintas pinigines lėšas.

2. Iš E. K. vardu esančios sąskaitos išrašu už 2014-2016 metų laikotarpį nustatyta, kad nuo 2015 metų vidurio sąskaitoje piniginių lėšų judėjimas labai ženkliai sumažėjo. Ieškovas R. K., jo teisių perėmėjos nepateikė teismui įrodymų, kokių sandorių ir kieno interesų pagrindu nuo E. K. vardu banko sąskaitos kasmet buvo nurašomos didelės dešimčių tūkstančių Lt piniginių lėšų sumos, tuo pačiu darytina išvada, kad šių piniginių lėšų nurašymas nuo E. K. sąskaitos banke nepatvirtina šių piniginių lėšų panaudojimą atsakovių J. J. ir K. K. interesais, pastarosioms įsigyjant miško paskirties žemės sklypus, juose vykdant veiklą;

3. VĮ Registrų centras NTR duomenų išrašu apie E. K. vardu įregistruotas nuosavybės teisės į 14 vienetų žemės ir miško paskirties žemės sklypų, kurie 2011 – 2015 metais buvo perleisti kitų asmenų nuosavybėn: 2011-2012 laikotarpiu – 3 miško paskirties žemės sklypai, 2013 m. – 6 sklypai ir t. t. Iš nurodytų E. K. nuosavybės dokumentų išrašų nustatyta, kad dalis miško paskirties žemės sklypų buvo parduoti KB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių veikla susijusi su miško paskirties žemės sklypų įsigijimu medžių iškirtimui. 2015 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo du miško paskirties žemės sklypus miško užkirtimui už beveik 38 000 Lt sumą. Byloje nėra jokių objektyvių, abejonių nekeliančių duomenų, kad ieškovas R. K. gautas pinigų sumas panaudojo vesdamas jungtinę veiklą su atsakove J. J., įsigyjant ginčo žemės sklypus. Atsakovė J. J. tvirtino jokių lėšų iš R. K., pastarajam pardavus E. K. vardu registruotus miško paskirties žemės sklypus ar miško medieną išsikirtimui, negavusi, dėl jų neturinti jokių pretenzijų, nes tai buvo R. K. asmeninė ūkinė veikla, iš kurios gautos pajamos jam ir priklausė.

4. UAB (duomenys neskelbtini) 2018-05-28 pažyma nustatyta, kad R. K. pirko lošimo priemonių: 2014 metais už sumą 43 904,75 Lt, 2015 metais - už sumą 1820 eurų (T. 4, b.l. 49), nors išlošimai sudarė nedidelę dalį, t.y. UAB "(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. išmokėjo R. K. 2 858,06 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų, 2016 m. išmokėjo 1 395, 09 Eur azartinių lošimų laimėjimo pajamų. Iš 2014-­04-10 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas pralošė 2013 metais - 35 590 Lt, o laimėjimų gavo 18 941,80 Lt. Ieškovas R. K. dažnai lošdavo kazino iš didelių sumų, praloštos didelės pinigų sumos, 2015-2017 metais pagal sąskaitos išrašus nustatyta, kad jis dažnai pirkdavo loterijos bilietus, todėl viena iš priežasčių dėl neigiamos ieškovo R. K. finansinės padėties susidarymo 2015 – 2017 metais yra jo paties priklausomybė nuo azartinių lošimų.

5. Ieškovui R. K. KB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 2016 m. 3 400,00 Eur pajamų, o 2017 m. 22 000,00 Eur pajamų už suteiktas paslaugas, kas pripažintina jo veiklos pajamomis. Ieškovas R. K., jo teisių perėmėjos nepateikė įrodymų byloje, kad gautos piniginės lėšos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudotos įsigyjant atsakovės J. J. vardu ginčo žemės sklypus.

6. Priešingai nei apie atsakovę J. J., nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo R. K. kvalifikacijas miškininkystės srityje, todėl atsakovių J. J. ir K. K. pavedimais atlikti juridinio ir techninio pobūdžio pavedimai, susiję su sandorių sudarymais, tipinių formų paraiškų pateikimą NMA dėl miško įveisimo, išmokų gavimo ir t. t., atlikimas, kitų organizacinio pobūdžio veiksmų ir pavedimų atlikimas vertintinas tik kaip tokių veiksmų atlikimas pavedimo teisinių santykių pagrindu, tačiau tai neįrodo buvus susitarimą vykdyti jungtinę veiklą, bendrai R. K. ir J. J. įgyjant miško paskirties žemės sklypus. Byloje atsakovės nepateikė neginčytinų įrodymų apie sumokėjimą konkrečių piniginių sumų ieškovui R. K. už jo atliktus pavedimus pagal konkrečius žemės sklypus, nors teigė, kad į E. K. sąskaitą pervestose sumose yra sumokėjimai R. K. už atliktus pavedimus atsakovių interesais ( atsakovė J. J. tvirtino nuo 2011 m. spalio iki 2014-12-31 į E. K. sąskaitą banke pervedusio 24 000 Lt už tarpininkavimą ir dokumentų tvarkymo paslaugas). Ieškovas R. K. ieškinyje netvirtino, kad atsakovės J. J. ir K. K. yra skolingos už atliktus pavedimo veiksmus.

1. Galima sutikti su ieškovių teiginiu, kad 2011 m. susipažinusi su ieškovu R. K., atsakovė R. J. pradėjo supirkinėti miško paskirties žemės sklypus, gauti iš NMA paramą miškų įveisimui ir t.t., tačiau byloje esantys įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad būtent pažintis su ieškovu R. K. buvo lemiantis veiksnys atsakovei J. J. įsigyjant ginčo žemės sklypus bei joje vykdant ūkinę veiklą, susijusia su žemės apželdinimu mišku. Atsakovė J. J. pagal išsilavinimą yra miškininkė, daug metų dirbanti Valstybinėje miškų tarnyboje, pagal savo tiesioginį darbą pati asmeniškai bendraujanti su žemės ir miškų savininkais, turinti žinių įvertinti miško paskirties žemės sklypus, žinanti kaip parengti ir pateikti projektus gauti paramai už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku ir tokius apželdinimus atlikti, todėl sutiktina su atsakovės J. J. teiginiu, kad ji kaip miškininkė, žinojo ir mokėjo miško atsodinimo procesus, pati dalyvavo atliekant šiuos darbus, todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškinio motyvų, kad be ieškovo R. K. organizacinės ir intelektinės paramos atsakovė J. J. neturėjo jokių realių galimybių vykdyti aptariamą ūkinę veiklą.

2. Iš atsakovės J. J. banko sąskaitos išrašų 2011 – 2016 metų laikotarpiu nustatyta, kad atsakovė kas mėnesį iš Utenos aplinkos departamento gaudavo 1 603,91 Lt darbo užmokestį, savo vardu banke turėjo piniginių indėlių, kuriuos, esant reikalui nutraukdavo, 2012 metais gavo pajamų pardavusi du žemės sklypus, nuo 2013 metų kasmet iš NMA gaudavo tikslines išmokas paramai už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku. Atsakovė J. J. už parduotą šienainį 2013-08-05 gavo 9 100 Lt, 2014-07-24 gavo 6 500,00 Lt, 2014-09-01 gavo 7 800,00 Lt, o tai pripažintina ženkliomis pastoviomis pajamomis.

3.Atsakovės J. J. finansines galimybes patvirtina pačiam ieškovui R. K. 2011-03-20 paskolinti 8000 Lt iki 2011-06-20. Nurodyta aplinkybė ne tik paneigia ieškovo R. K. teiginius apie atsakovės J. J. prastą finansinę padėtį 2011 metus, tačiau priešingai, leidžia daryti prielaidą, kad ir paties ieškovo R. K. finansinė padėtis nebuvo tiek gera, kad jis galėtų išsiversti be pinigų skolinimosi.

5.Teismas daro išvadą, kad atsakovės J. J. finansinė padėtis 2011 – 2012 metais buvo pakankamai gera, atsakovė turėjo indėlių banke, nuolat gaudavo pastovias pajamas (darbo užmokestį, už parduotą šienainį, įvairias išmokas ir t.t.), skolino dideles pinigų sumas pačiam ieškovui R. K., todėl atsakovė J. J. turėjo realias finansines galimybes įsigyti ieškiniu ginčijamus žemės sklypus. Šios teismo išvados nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė J. J. skolinosi dideles pinigų sumas iš R. K., jo motinos E. K. vardu atidarytos sąskaitos banke, nes bankiniais pavedimais paskolintos piniginės lėšos grąžintos.

1.Ieškovas R. K. su atsakovė J. J. susipažino 2011 metais, R. K. su motina E. K. atvykus į Valstybinę miškų tarnybą konsultacijų, o pasibaigė 2017 m. pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje, Utenos apskrities VPK 2017-06-14 J. J. pateikus pareiškimą dėl R. K. veiksmais sugadintos lovos, čiužinio ir „Dormeo“ čiužinuko, pareiškėjai priklausančioje pirtyje (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnams pradėjus tris tyrimus.

2.Nors atsakovė J. J. ir neigia buvusius sugyventinių santykius su ieškovu R. K., o ieškovui R. K. kategoriškai tvirtinus buvusius realius sugyventinių santykius, teismas pagal byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad labiau tikėtina yra buvus tarp R. K. ir J. J. bendro gyvenimo 2011 – 2017 metais kartu susidėjus modelį. Bendrą R. K. ir J. J. kaip sugyventinių gyvenimą, jų asmeninius tarpusavio santykius, artimus susituokusiems asmenims, patvirtina byloje surinkti įrodymai:

3. ieškovo R. K. ir atsakovės J. J. bankiniai pavedimai vienas kitam patvirtina nuolatinį ir itin didelių piniginių sumų skolinimą ir grąžinimą vienas kitam laikotarpiu nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2017 metų, kad leidžia daryti išvadą, kad tarp jų buvo pasitikėjimo vienas kitu santykiai, tačiau nuolatinis tarpusavio atsiskaitymas, t.y. skolų grąžinimas neleidžia daryti išvados, kad jų gaunamos ir išleidžiamos piniginės lėšos, o tuo pačiu ir vykdytą ūkinė-komercinė veikla, įsigyjant miško paskirties žemės sklypus ir juose įveisiant mišką, buvo bendrai vykdyta veikla;

4. Atsakovė J. J. 2014-01-30 ir 2014-12-11 Testamentais visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, visas pinigines lėšas paliko R. K., o pastarojo mirties atveju – jo trims dukroms (T.1, b.l. 15, 17). Net dviejų skirtingų testamentų sudarymas R. K. naudai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas R. K. tuo metu buvo artimas atsakovei J. J. asmuo, kuris jai buvo tiek svarbus, kad atsakovė išreiškė savo valią palikti visą turtą, pinigines lėšas būtent ieškovui R. K. ir/arba jo dukroms;

5. R. K. vyko į tris keliones kartu su J. J.: 2013-11- 01-08 buvo vykęs į Tenerilę,; 2014-12-07 į Egiptą, Sharm ei Sheiho regioną, ir 2015-10-26 – 11-07 buvo vykęs į Egiptą, Hurgados regioną, kelionę įsigijo UAB „Travelonline Buities“, kas taip pat patvirtina buvusius artimus asmeninio bendravimo santykius;

6. ieškovas R. K. su atsakove J. J. kartu dalyvavo giminių šventėse: J. J. pusbrolio S. K. jubiliejuje, J. J. sesers dukros I. S. vestuvėse, E. K. gimtadienis buvo švęstas J. J. namuose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant R. K. dukroms su sutuoktinais ir broliui V. K. su drauge, bei broliui J. F.. Atsakovės J. J. 50-metį šventė ne tik šalys kartu, bet ir R. K. visos 3 dukros I. K., B. su draugu P. S. ir A. K. su gyvenimo draugu L. S.. Šių aplinkybių atsakovė J. J. nepaneigė.

7. atsakovė J. J. 2011-10-21 bei 2012-03-12 Įgaliojimais įgaliojo R. K. pirkti jai asmeninės nuosavybės teise bet kokį nekilnojamąjį turtą bet kurioje vietovėje už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, tuo tikslu atstovauti notarų biuruose ir taip toliau, disponuoti turtu, kas leidžia daryti išvadą dėl J. J. parodyto didelio pasitikėjimą R. K., nes tokio pobūdžio įgaliojimai nesuteikiami be didesnio asmeninio pasitikėjimo.

8.Ieškovo R. K. ir atsakovės J. J. bendras sugyventinių gyvenimas pasibaigė 2017 m. vasaros pradžioje, nes Utenos apskrities VPK 2017-06-14 J. J. pateikė pareiškimą dėl R. K. veiksmais sugadintos lovos, čiužinio ir „Dormeo“ čiužinuko pareiškėjai priklausančioje pirtyje (duomenys neskelbtini) Vėliau atsakovė J. J. 2017 m. parašė dar du pareiškimus Utenos apskrities VPK dėl netinkamų R. K. veiksmų, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas. Utenos apskrities VPK Veiklos skyriaus Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje 2018-02-13 priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal J. J. pareiškimą dėl R. K. grasinimų nužudyti ar sužaloti sveikatą, apklaustas 2017-12-29 liudytojas V. M. tvirtino su J. J. esantis labai artimas draugas, susitikinėjantis du metus laiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad ieškovo R. K. ir atsakovės J. J. tarpusavio santykiai 2011 – 2017 metų laikotarpiu atitiko sugyventinių bendrai gyvenant tarpusavio santykius, tačiau šių santykių buvimas nepatvirtina, kaip teigiama ieškinyje bendro susitarimo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą įsigyjant žemės sklypus ir juose įveisiant mišką atsakovės J. J. vardu.

CK 6.969 straipsnis apibrėžia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Remiantis šiuo apibrėžimu ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra išskirti esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Tai reiškia, kad, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis). Todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos sudarymu, o bendro gyvenimo nutraukimo su tokios sutarties pasibaigimu. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, egzistavimą ar neegzistavimą.

Teismas, pripažinęs buvusius tarp ieškovo R. K. ir atsakovės J. J. tarpusavio santykius 2011 – 2017 metų laikotarpiu kaip atitinkančius sugyventinių tarpusavio bendro gyvenimo kartu susidėjus teisinius santykius, atmeta ieškovo R. K., jo teisių perėmėjų teiginius, o tuo pačiu ir ieškinio reikalavimus, kad nurodytu laikotarpiu atsakovės J. J. ir K. K. asmeninės nuosavybės teise įgyti ginčo žemės sklypai yra atsakovių J. J., K. K. bei R. K. bendro gyvenimo ir iš to kilusio susitarimo ir siekimo rezultatas, šiuos žemės sklypus įsigyti kartu, tačiau atsakovės J. J. vardu, nes:

1.Teismas, pripažinęs, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos šalių paaiškinimus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad R. K., būdamas atsakovių J. J. ir K. K. įgaliotu asmeniu, padėjo atsakovėms sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis su pardavėjais, sudarytus sandorius tinkamai įregistruoti, kaip K. K. atstovas teikė 2014 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką (T.4, b.l. 49-50), kaip J. J. įgaliotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui teikė J. J. vardu eilę prašymų dėl miško įveisimo ne miško žemėje, paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškas (T.3, b.l. 94-96, 100-104, 167-169, 173-174) bei atliko kitus veiksmus, daro išvadą, kad šių atliktų atstovavimo veiksmų nepakanka pripažinti ieškovui R. K. juos įgijus bendru susitarimu su atsakove J. J., nes nurodyti ieškovo R. K. ir atsakovių J. J. ir K. K. veiksmai atitinka atstovimo teisinius santykius, t.y. atsakovių teisę sudaryti sandorius per atstovą (CK 2.132 – 2.151 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju ieškinio pagrindimui neturi svarbos aplinkybės, ar R. K. atlikti atstovimo santykiai buvo atlygintiniai ar neatlygintiniai, ar tai buvo R. K. iniciatyva suteiktos paslaugos už jam pačiam suteiktas paslaugas pasinaudoti atsakovių sąskaitomis bankuose ir vykdyti atsiskaitymu, nors atsakovės tvirtina mokėjusios R. K. už jo atliktus pavedimus.

2.Ieškovo R. K. ieškiniu prašomas pripažinti kaip jungtinės veiklos metu sukurtas rezultatas, t.y. įgytas gana didelės įgijimo vertės turtas, t.y. žemės sklypai, todėl teismui labai svarbu nustatyti ar ieškiniu ginčijami žemės sklypai buvo įgyti panaudojus kooperuotas ne tik atsakovių J. J. ir K. K., tačiau ir ieškovo R. K. asmenines pinigines lėšas.

3.Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovo R. K., E. K. paskolintos atsakovėms J. J. ir K. K. piniginės lėšos, kurių dalis galėjo būti panaudotos įsigyti kažkuriuos žemės sklypus ar jų dalis, ieškovui R. K., E. K. buvo sugražintos. Atsakovėms J. ir K. K. sugrąžinus R. K. bei E. K. jų paskolintas pinigines lėšas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčo žemės sklypai yra įgyti kooperuojant R. K. bei atsakovių J. J. ir K. K. bendras lėšas. Ieškovas R. K., jo teisių perėmėjos ieškovės nepateikė teismui abejones nekeliančių, objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad už konkrečius žemės sklypus sklypų pardavėjams yra sumokėtos ir negrąžintos ieškovo R. K. ir/ar E. K. piniginės lėšos, kas būtų tam tikras pagrindas išvadai dėl R. K. teisių į atsakovių vardais įgytus žemės sklypus.

2.Teismas, pateikdamas E. K. sąskaitoje banke atliktus didesnių sumų pervedimus-gavimus, padarė išvadą, kad nuo 2015 metų matomas pervedamų ar gaunamų piniginių lėšų sąskaitoje ženklus sumažėjimas. Ieškovo R. K. finansinės galimybės pastoviai nuo 2015 metų kasmet mažėjo, o 2017 m. labai stipriai sumažėjo gaunamos pajamos, pastovias pajamas sudarė gaunamos socialinės išmokos, ženkliai sumažėjo ir R. K. pirkimų parduotuvėse apimtys, nuo sąskaitos nurašomos piniginių lėšų sumos, tačiau R. K. iki pat ieškinio padavimo, o ir vėliau neteigė, kad atsakovės J. J. ir K. K. jam yra skolingos piniginių lėšų, kurias paskolino žemės sklypų įsigijimui, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas R. K., atsakovės J. J. ir K. K. yra atsiskaitę tarpusavyje pagal jų vykdytus bankinius pavedimus ir tarpusavio piniginių lėšų skolinimo - grąžinimo sandorius 2011 – 2017 metų laikotarpiu.

Teismui padarius išvadą, kad ieškovas R. K., jo teisių perėmėjos neįrodė, kad ieškiniu prašomas pripažinti kaip įgytas jungtinės veiklos proceso metu turtas žemės sklypai ar žemės sklypų dalys yra įsigytos už negrąžintas R. K. pinigines lėšas, nes, kaip jau buvo teismo padaryta išvada, kad ieškovas R. K., atsakovės J. J. ir K. K. yra atsiskaitę tarpusavyje pagal jų vykdytus bankinius pavedimus ir tarpusavio piniginių lėšų skolinimo - gražinimo sandorius 2011 – 2017 metų laikotarpiu, daro kitą išvadą, kad ieškovas R. K., jo teisių perėmėjos neįrodė, kokios yra panaudotos ir jam negražintos piniginės lėšos atsakovėms įsigijus ginčo žemės sklypus – nėra įrodytas ieškovo R. K. finansinis įnašas (CK 6. 970 straipsnis) kaip jungtinės veiklos vienas iš būtinų elementų, įsigyjant atsakovėms ieškiniu ginčijamuose žemės sklypuose.

Motyvas, kad ieškovas R. K. pagal atsakovių J. J. ir K. K. jam suteiktus įgaliojimus pastarųjų atžvilgiu atlikinėjo veiksmus, susijusius su žemės sklypų įsigijimu, atlikinėjo kitokio pobūdžio veiksmus dėl išmokų gavimo iš NMA, teismas vertina kaip pavedimo santykius, nes R. K. gyveno atsakovės J. J. namuose, oficialiai niekur nedirbo, todėl logiška, kad jis turėjo atlikti kokius nors naudingus veiksmus tuometinės sugyventinės J. J., o tuo pačiu ir jos giminaitės K. K. interesais ir be jokio atlygio, nors atsakovių teigimu su suteiktas pavedimo paslaugas su ieškovu buvo atsiskaityta ir jis neturėjo pretenzijų.

Atsakovė J. J. ranka rašytais 2014-01-30 ir 2014-12-11 Testamentais (T.1, b. l. 15, 17) , visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, žemės ūkio ir miškų paskirties sklypus, namą su namų valda (duomenys neskelbtini), visas pinigines lėšas paliko R. K., o pastarojo mirties atveju – jo trims dukroms. Nurodytų testamentų sudarymas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė J. J. visą jai priklausantį turtą 2014 metais laikė tik savo asmenine nuosavybe, o tokiai J. J. pozicijai pritarė R. K., todėl jis buvo suinteresuotas turėti kokias nors turtines garantijas į J. J. turtą, pinigines lėšas, pastarajai netikėtai mirus, todėl labai tikėtina, kad nurodyti testamentai ir buvo surašyti R. K. iniciatyva ir interesais. Ieškovas R. K., būdamas pakankamai išsilavinęs ir patyręs žmogus, turėjo suprasti ir suprato, kad ieškiniu ginčijami žemės sklypai yra atsakovės J, J.nuosavybė, nes priešingu atveju, jis turėjo realią galimybę 2011-2016 metais dar esant draugiškiems tarpusavio santykiams su J. J., reikalauti, kad asmeninės nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės sklypų būtų įregistruotos ne tik atsakovės J. J., tačiau ir ieškovo motinos E. K. vardu, kurios vardu realiai R. K. vykdė savo ūkinę - komercinę veiklą, tačiau tokio reikalavimo R. K. atsakovei J. J. nekėlė, nes byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra.

ieškinio reikalavimas atsakovei K. K.

Ieškovas R. K. , jo teisių perėmėjos ieškinio reikalavimą pripažinti 2012-12-21 sudarytą žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties tarp R. V. ir atsakovės K. K. dalį dėl sandorio šalies – pirkėjo negaliojančia ir nustatyti, kad pirkėjas pagal šią sutartį yra R. K., motyvavo, kad būtent R. K. surado žemės sklypą, jį apžiūrėjo, suderėjo kainą, K. K. vardu sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir apmokėjo sklypo kainą savo asmeninėmis lėšomis. Be to, R. K. tvarkė visus dokumentus, susijusius su NMA mokamomis išmokomis. Baigiamojoje kalboje ieškovių atstovė nurodė, kad pagal atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus matyti neįtikėtini atsakovės K. K., kuri dirba eiline buhaltere, piniginių lėšų judėjimai: 2013-01-30 pervedė 49 000 Lt E. K., nurodant paskirtį – skolos grąžinimas; 2013-02-14 – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavusi 8 000 Lt pervedimą už „statų mišką“, tą pačią dieną pinigus perveda į E. K. sąskaitą, nurodydama „skolos grąžinimas“; 2013-09-30 gavusi už parduotą miško sklypą 90 000 Lt, tą pačią dieną išima grynais 31 000 Lt, 5 000 Lt perveda kaip skolos gražinimą E. K., dar po keleto dienų padaro pavedimus, grąžindama 15 000 Lt ir 20 000 Lt skolą J. J.. 2018-10-08 gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 60 000 Lt, po keleto dienų padaro piniginių lėšų pervedimus į J. J. ir E. K. sąskaitas. Ieškovės teigia, kad pagal nurodytus atsakovės K. K. atsiskaitomosios sąskaitos išrašus darytina išvada, kad visis K. K. vardu sudaryti sandoriai, kuriais buvo parduodama žemė arba miškas, buvo akivaizdžiai apsimestiniai, sudaryti dėl akių, nes gautus pinigus K. K. nedelsiant atiduodavo J. J. ir R. K. per E. K. vardu atidarytą sąskaitą banke arba grynais pinigais. Per 2013-2014 metus per K. K. atsiskaitomąją sąskaitą buvo „perleista“ 435 517,52 Lt (126 134,59 Eur) ir dar įplaukų kitoje sąskaitoje 125 148,62 Lt (36 245,54 Eur), nors pati atsakovė gyveno gana kukliai, jos darbo užmokestis nesiekė 500 Eur.

1. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų apie buvusį susitarimą tarp K. K., J. J. (ieškinyje nurodoma, kad sklypas įgytas R. K. kartu su J. J.) ir R. K., kad nuosavybės teisės į 2012-12-21 sandoriu įsigytą iš R. V. žemės sklypą tik formaliai bus įregistruotos K. K. vardu, o iš tikro sandoriu nuosavybės teises įgyja R. K. vienas ar su J. J.. Atsakovės J. J. ir K. K. neigia buvus ieškovo nurodytą susitarimą.

2. Byloje ieškovai nepateikė objektyvių, abejones nekeliančių įrodymų, kad tarp ieškovo R. K. ir atsakovių J. J. ir K. K. buvo susitarimas, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš tikro įsigyja ieškovas R. K. asmeniškai vienas ar jungtinės veiklos susitarimo pagrindu kartu su atsakovė J. J..

3. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių nuosavybės teisės į įsigytą iš R. V. žemės sklypą negalėjo būti įregistruotos J. J., E. K. arba R. K. vardais. LR Seimas iš naujo svarsto priėmimą įstatymo, kad vienas fizinis ar juridinis asmuo įsigytų ne didesnį kaip 1 500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau 2012-2015 metais nebuvo jokio draudimo dėl įsigyjamo miškų ūkio paskirties žemės dydžio. NMA atsakovei J. J. buvo suteikusi 306 240 Lt pagalbą pagal projektą už pirmą ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, o įstatymu numatyta maksimali pagalbos suma buvo 690 560 Lt.

4. Atsakovė K. K. teigė, kad už sklypą ji sumokėjo tėvo paskolintais pinigais, o ieškovas R. K. tvirtina, kad jis sklypą nupirko iš savo lėšų, t. y. bylos šalių parodymai visiškai priešingi, o objektyvių, abejones nekeliančių įrodymų byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas R. K., jo teisių perėmėjos neįrodė, kad 2012-12-21 sandoriu įsigytas iš R. V. žemės sklypas buvo apmokėtas R. K. lėšomis.

5. Praėjus pusantro mėnesio po ginčo žemės sklypo įsigijimo, atsakovė K. K. 2013-01-30 pervedė 49 000 Lt E. K., nurodant paskirtį – skolos grąžinimas. Iš atsakovės K. K. atsiskaitomosios sąskaitos išrašų galima daryti prielaidą, kad jos vardu buvo sudaromi sandoriai, per jos sąskaitą buvo pervedamos didelėmis sumomis piniginės lėšos tiek ieškovui R. K., tiek atsakovei J. J., tačiau dėl tarpusavio atsiskaitymų nei vienas iš šių asmenų neturėjo priekaištų ar finansinių pretenzijų kitiems.

6. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas R. K. būtų reiškęs kokias nors turtines ar finansines pretenzijas atsakovei K. K. į pastarosios 2012-12-21 sandoriu įsigytą iš R. V. žemės sklypą ar jai suteiktas paslaugas, o tokį reikalavimą pareiškė tik pateiktame teismui ieškinyje, 2017 metais nutrūkus santykiams su atsakove J. J..

Byloje nurodytų ir aptartų rašytinių įrodymų bei bylos šalių paaiškinimų pagrindu teismas atmeta ieškinį, padaręs išvadą, kad ieškovas R. K., jo teisų perėmėjos neįrodė, kad atsakovių J. J., K. K. vardais registruotos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus buvo įgytos ieškovo R. K. ir J. J. kaip jungtinės veiklos rezultatas ir turėtų būti padalinamas po ½ kiekvienam.

Teismas ieškovą R. K. vertina kaip pakankamai patyrusį ir apdairų asmenį, turėjusį didelių finansinių praradimų kazino, praeityje turėjusį verslo nesėkmių, todėl laikotarpiu nuo 2011 iki 2017 komercinę veiklą vykdžius prisidengiant savo motinos E. K. vardu, teismas tai vertina kaip siekį išvengti kažkokių tai jam nenaudingų finansinių pasekmių.

Teismo vertinimu, ieškovo R. K. pasirinktas „šešėlinis“ veiklos modelis, sandorius galimai sudarinėti, galimai gauti pinigines lėšas kitų asmenų vardais ir sudarė tokią neapibrėžtą, neaiškią, neskaidrią jo veiklos formą, dėl kurios bylos nagrinėjimo metu nėra pakankamai objektyvių galimybių įvertinti R. K. galimai ir per kitus asmenis vykdytą komercinę veiklą, gautas pajamas, sudarytų sandorių esmę ir t.t.

Priimtinas ieškovių atsisakymas ieškinio dalies (5 žemės sklypai) reikalavimo, nes atsisakymas pareikštas rašytine forma, pareiškime nurodomi atsisakymo motyvai, taip pat nurodymas ieškinio dalies atsisakymo pasekmių, numatytų CPK 294 straipsnyje, todėl bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nepriimti ieškovių atsisakymo nuo ieškinio dalies ir šioje dalyje bylos nenutraukti (CPK 293 straipsnio 4 dalis).

Teismas 2018-02-19 nutartimi atidėjo ieškovui R. K. sumokėjimą 1 556,00 Eur žyminio mokesčio už paduotą ieškinį atsakovei J. J., trečiajam asmeniui K. K. dėl sugyventinių dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto padalijimo iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, todėl atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 84 straipsniu iš ieškovių į valstybės biudžetą priteistina 1 556,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemones, taikytos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovių J. J. ir K. K. turto atžvilgiu paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o vėliau panaikintos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atmetus ieškovių ieškinį, iš ieškovių priteistinos atsakovės J. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1 000 Eur – sumokėtų 2018-02-221 ir 600 Eur sumokėtų 2019-12-09 bankiniais pavedimais advokato kontorai. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus didelę bylos apimtį, ilgą bylinėjimosi procesą, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, yra pagrįstos ir nemažintinos, juo labiau kad neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

1. Priimti ieškovių A. K., I. K. ir B. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo šių žemės sklypų atžvilgiu: žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), U(duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

2. Atmesti ieškovių A. K., I. K. ir B. K. ieškinį atsakovėms J. J. ir K. K. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniais, sugyventinių bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto padalinimo.

3. Priteisti iš ieškovių A. K., I. K. ir B. K. po 518,66 Eur žyminio mokesčio už ieškinį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

4. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovių J. J. ir K. K. turto atžvilgiu, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o vėliau panaikinti.

5. Priteisti iš ieškovių A. K., I. K. ir B. K. po 533,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. J. naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.