- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-3000-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00805-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Panevėžio mokymo centras“
- Atsakovas
- J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Panevėžio mokymo centras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Panevėžio mokymo centras“ ieškinį atsakovei J. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Panevėžio mokymo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovės veiksmai, skiriant premijas darbuotojams, buvo teisėti, atitiko įstaigos darbo apmokėjimo sistemą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas ir atsakovės atžvilgiu nebuvo diskriminaciniai. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino – 1) pripažino, kad ieškovės veiksmai skiriant premijas darbuotojams buvo teisėti, atitiko įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, DK nuostatas ir atsakovės atžvilgiu nebuvo diskriminaciniai; 2) priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4 467 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
3. Panevėžio apylinkės teisme 2025 m. liepos 1 d. gautas atsakovės prašymas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo, kuriuo ji teismo prašė iš atsakovės ieškovei priteistų 4 467 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą išdėstyti per 20 mėnesių, t. y. kiekvieną mėnesį atlyginant ieškovei po 223,35 Eur. Prašyme nurodė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, o priteistos bylinėjimosi išlaidos yra labai didelės. Ji yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje. Neturi santaupų, tačiau planuoja susirasti darbą. Atsakovė taip pat turi du išlaikytinius – nepilnametį sūnų ir pilnametę dukrą, kuriuos išlaiko kartu su sutuoktiniu, tačiau jis yra vienintelis dirbantis šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimą skirti nagrinėti 2025 m. liepos 4 d. Pranešimai dėl teismo posėdžio datos paskyrimo bylos šalims išsiųsti tą pačią dieną elektroninėmis ryšių priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo patenkino, t. y. Panevėžio apylinės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl 4 467 Eur bylinėjimosi išlaidų pritiesimo ieškovei iš atsakovės vykdymą išdėstė 20 mėn. laikotarpiui, nurodydamas atsakovei mokėti ieškovei kas mėnesį po 223,35 Eur priteistos sumos dalį, tokius mokėjimus atliekant sekančius 20 mėnesių, pradedant liepos mėnesiu.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė teismui pateikė duomenis apie jos sudėtingą finansinę padėtį, ji yra bedarbė, augina du nepilnamečius vaikus kartu su vyru, kuris yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo. Sprendė, kad šiuo metu yra susidariusios nepalankios aplinkybės atsakovei, kadangi per trumpą (sprendimo įsiteisėjimo) laiką yra sudėtinga padengti tokio dydžio įsiskolinimą ieškovei, pačiai turint ir kitų įsipareigojimų. Teismo vertinimu, atsakovės prašomas 20 mėn. terminas pernelyg neapsunkins ieškovės finansiškai ir ieškovė dėl to nepatirs reikšmingų nepatogumų, o atsakovei sudarys realias galimybes visiškai ir gera valia įvykdyti teismo sprendimą.
7. Teismas sprendė, kad sprendimo išdėstymas 20 mėn. laikotarpiui, atitinka lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, iš esmės nepažeistų ieškovės interesų, nes ieškovė nors ir turėdama finansinių įsipareigojimų, turi pakankamai turto plėtoti savo veiklą nepatirdama esminių trikdžių dėl šio sprendimo išdėstymo, dėl ko yra tikslinga sprendimu priteistos sumos (4 467 Eur) mokėjimą išdėstyti 20 mėn. laikotarpiui, t. y. įpareigojant atsakovę kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei po 223,35 Eur.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis patenkinti iš dalies ir teismo priteistą 4 467 Eur sumą išdėstyti ne ilgesniam kaip 10 mėn. terminui. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nei atskiru lydraščiu, nei su teismo pranešimu neatsiuntė ieškovei atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis. 2025 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovei nebuvo nustatytas pakankamas ir protingas procesinis terminas atsiliepimui į prašymą pateikti. Juolab, kad 2025 m. liepos 1 d. teismo nutartį ieškovė gavo tik 2025 m. liepos 2 d. (šią nutartį ieškovės atstovė dėl užimtumo pamatė tik 2025 m. liepos 4 d.), o bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas skubiai. Tai nėra tinkamas ir pakankamas procesinio termino nustatymas, užtikrinantis rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą
9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašymas parengtas nagrinėti teismo posėdyje, todėl skirtinas prašymo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, o tik pranešant jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
9.3. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie išimtinai blogą savo turtinę padėtį, sutuoktinio gaunamas pajamas. Ieškovės turimomis žiniomis, atsakovės sutuoktinis dirba Norvegijos Karalystėje ir dirba gerai apmokamą darbą. Atsakovė nepateikė duomenų apie iš Užimtumo tarnybos jos gaunamą nedarbo išmoką ir išmokos dydį. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų kodėl iki šiol nedirba, kada ketina susirasti darbą ir jokių įrodymų, patvirtinančių išimtinai sunkią finansinę padėtį.
9.4. Vien ta faktinė aplinkybė, kad atsakovė turi vieną nepilnametį ir vieną pilnametį išlaikytinį ir tai, jog šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai bloga. Atsakovė išėjo iš darbo savo iniciatyva, jai buvo išmokėta 2 mėnesių dydžio darbo užmokesčio kompensacija, kuri yra lygi teismo priteistoms bylinėjimosi išlaidoms
9.5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo duomenų apie ieškovės turimą turtą ir jo mastą, todėl negalėjo daryti kategoriškos išvados, kad sprendimo išdėstymas 20 mėn. laikotarpiui atitinka lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, iš esmės nepažeistų ieškovės interesų. Tokios teismo išvados yra vienpusiškos ir nepagrįstos jokiais įrodymais.
9.6. Šiuo atveju ieškovė geranoriškai ir žmogiškai sutiktų, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos būtų išdėstytos ne ilgesniam nei 10 mėnesių terminui. Toks terminas užtikrintų abiejų šalių interesus, t. y. tiek atsakovės interesą teismo sprendimą įvykdyti dalimis, tiek ieškovės interesą kuo greičiau gauti teismo sprendimo įvykdymą. Priešingu atveju, teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymas 20 mėn. terminui, nesant išimtinai blogos atsakovės turtinės padėties, aiškiai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų sąžiningos ieškovės interesus.
10. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas patenkinamas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išdėstytas teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vykdymas dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
14. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui 2025 m. liepos 23 d., 2025 m. rugpjūčio 22 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. mokėjimus po 223,35 Eur ieškovės naudai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktų įrodymų kilmė yra vėlesnė nei skundžiamos nutarties, taip pat nagrinėjamu atveju nėra vertinama ar atsakovė laikosi skundžiama nutartimi nustatyto sprendimo dalies vykdymo išdėstymo, naujai pateiktus įrodymus atsisako prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
16. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad juos būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas 2025 m. birželio 23 d. Jam dar neįsiteisėjus, teisme 2025 m. liepos 1 d. buvo gautas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis 20 mėn. laikotarpiui ir nurodyta, jog teismo sprendimo neskųs. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės 2025 m. liepos 1 d. prašymą, tos pačios dienos nutartimi paskyrė rašytinį teismo posėdį 2025 m. liepos 4 d. Apie teismo posėdį nutarta pranešti viešu pranešimu bei išsiunčiant nutarties kopijas. Ieškovei pranešimas buvo įteiktas 2025 m. liepos 2 d. (CPK 175¹ straipsnio 9-10 dalys), o tai reiškia, kad ieškovei buvo suteiktas maksimaliai dviejų dienų terminas atsiliepimui į atsakovės prašymą pateikti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad jai nebuvo suteiktas protingas terminas pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Vis dėlto, vertinant šias faktines aplinkybes, yra aktualios CPK 328 straipsnio, o taip pat 329 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentas dėl minėtų civilinio proceso teisės pažeidimų yra nagrinėtinas tik patikrinus ar skundžiama teismo nutartimi yra pagrįstai atidėtas pirmiau paminėto teismo sprendimo dalies įvykdymas.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio 1 dalies įtvirtintą institutą, yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymo atidėjimui (išdėstymui), be kita ko, aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022).
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
21. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl sprendimo vykdymo išdėstymo prašančiai šaliai tenka pareiga nurodyti ir įrodymais pagrįsti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti šią įstatyme numatytą išimtį bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, o teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją vertina individualiai kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-454-910/2025).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą dėl teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymo iš esmės grindžia sunkia finansine padėtimi bei pareiga išlaikyti vaikus. Vis dėlto, sutiktina su apeliante, kad atsakovė nepateikė visiškai jokių duomenų jos sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti. Vien laikinas darbo neturėjimas ir pareiga išlaikyti vaikus nesudaro pagrindo vertinti asmens finansinės padėties kaip sunkios, kuomet nėra aiški jam priklausančio turto sandara, sutuoktinio pajamų pakankamumas šeimos poreikiams patenkinti ir kt. Išties, nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas sprendė, kad atsakovė pateikė teismui jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Svarbu pažymėti, kad vienas esminių atsakovės nurodytų kriterijų, yra tas, jog jos sutuoktinis yra vienintelis dirbantis šeimoje ir vienintelis išlaikantis šeimą, tačiau net ir toks faktas, nesant jokių duomenų apie visos šeimos pajamas, nėra pagrindas atsakovės finansinę padėtį įvertinti kaip sunkią. Atkreiptinas dėmesys, kad net tuo atveju, jei įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, atsakovė, atsižvelgdama į atskirojo skundo turinį, turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti, tačiau jų nepateikė. Nors teismas turi galimybę gauti dalį duomenų, leidžiančių bent iš dalies įvertinti pačios atsakovės finansinę padėtį (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertintų įrodymus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme ir taip užkirstų šalių teisę į apeliaciją. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neturėdamas jokių esminių duomenų, pagrindžiančių atsakovės finansinę padėtį, apart jos registracijos Užimtumo tarnyboje fakto ir neatsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kurioje pabrėžiama svarba išanalizuoti visus turimus įrodymus ir įvertinti situacijos išimtinumą.
23. Šiame kontekste svarbu akcentuoti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tinkamo termino ieškovei jos pozicijai nagrinėtinu klausimu pateikti. Kaip jau nurodyta, pirmosios ieškovei pranešimas buvo įteiktas 2025 m. liepos 2 d. (CPK 175¹ straipsnio 9-10 dalys), o tai reiškia, kad ieškovei buvo suteiktas maksimaliai tik dviejų dienų terminas atsiliepimui į atsakovės prašymą pateikti. Pastarasis terminas nėra laikytinas protingu ir pakankamu susipažinti su procesiniu dokumentu bei išreikšti poziciją dėl jo (ne)tenkinimo, t. y. ieškovei nebuvo suteikta pakankamai laiko pasisakyti tiek dėl galimo žodinio proceso poreikio, tiek ir pareikšti savo pasiūlymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kadangi tai liečia ne tik atsakovės, tačiau ir pačios ieškovės, kaip gavėjos, interesus.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymo padarė neištyręs jokių į bylą pateiktų įrodymų, nepateikęs jų vertinimo, taip pat ir nesuteikęs ieškovei tinkamo termino išreikšti savo poziciją dėl sprendžiamo klausimo, taip prioritetizuodamas tik atsakovės interesus. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti šalių teisę į apeliaciją bei akcentuodamas teismo pareigą išsamiai išnagrinėti byloje esančius duomenis, susijusius su nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad yra tikslinga panaikinti skundžiamą nutartį ir sprendimo dalies vykdymo išdėstymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui 2025 m. birželio 23 d. teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymo klausimą spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.