- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-630-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00007-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- S. K., A. U., D. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11-732/2020 pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo bei pagal atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei N. V. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys – S. K., A. U., D. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. V. ieškiniu (patikslintu ieškiniu) prašė nutraukti su atsakovu R. V. Vilniaus civilinės metrikacijos įstaigoje 2012 m. liepos 5 d. sudarytą santuoką, įrašo Nr. 2137, dėl atsakovo kaltės; ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: po ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ pastato-kiemo rūsio, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-garažo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kitų inžinerinių statinių (šulinys, lauko tualetas), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad ieškovės 2016 m. lapkričio 14 d. įsigytas automobilis „MAZDA 2“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe; priteisti iš atsakovo 3 272 Eur piniginę kompensaciją ieškovės naudai; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, ieškovei palikti pavardę „V“, o atsakovui – pavardę „V“; nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas nereikalauja priteisti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Atsakovas R. V. priešieškiniu (patikslintu priešieškiniu) prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2012 m. liepos 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo (įrašo Nr. 2137), dėl ieškovės kaltės; įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui jo asmeninį turtą: 1) mobilųjį telefoną LG, 80 Eur vertės? 2) skutimosi mašinėlę, 80 Eur vertės? 3) kompiuterines laikmenas su kūrybine medžiaga, 3 vnt., bendra vertė su unikalia autorine medžiaga apie 300 Eur (atsakovui neįkainuojama)? 4) autorinį juvelyrinį dirbinį – vyrišką sidabrinį žiedą su rubinais, vertė 200 Eur? 5) antikvarinę juodmedžio skulptūrėlę „Katė“, vertė 3 000 Eur, arba priteisti šio turto vertės kompensaciją – 3 660 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai kompensaciją už automobilį – 500 Eur ir kompensaciją už ½ dalį Tele Loto loterijos laimėjimo, t. y. 8 560 Eur; priteisti atsakovui televizorių ir šaldytuvą bei šaldiklį, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 70 Eur kompensaciją; pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
3. Šalys teismui pateikė 2020 m. kovo 6 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu prašymą tenkino, nutraukė ieškovės N. V. ir atsakovo R. V. santuoką, 2012 m. liepos 5 d. įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2137, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokoje turėtas pavardes: ieškovei N. V. – V., atsakovui R. V. – V.; patvirtino ieškovės N. V. ir atsakovo R. V. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė; priteisė iš atsakovo R. V. 131,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 1 012,77 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens D. Š. naudai; priteisė iš ieškovės N. V. 1 012,77 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens D. Š. naudai; grąžino ieškovei N. V. 207,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad dėl taikos sutarties tvirtinimo prieštaravo kreditorius D. Š., skola kuriam taikos sutartimi pripažįstama asmenine atsakovo prievole. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas taikos sutartimi pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog 2012 m. rugsėjo 14 d. sutarties pagrindu atsakovo gauti pinigai buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, sprendė, kad kreditoriaus interesai, patirtinus taikos sutartį, pažeisti nebus.
6. Taip pat nustatė, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 277 Eur žyminio mokesčio, todėl sprendė, kad jai grąžintini 207,75 Eur (277 x 75 proc.). Nustatė, kad atsakovas už priešieškinį sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį ir teikė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Kadangi priešieškinyje buvo reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, o priešieškinio suma nurodyta 21 963 Eur, sprendė, kad viso už priešieškinį turėjo būti mokamas 569 Eur dydžio žyminis mokestis (494 Eur už turtinius reikalavimus, 75 Eur už neturtinį reikalavimą), 25 proc. šios sumos, t. y. suma, kurią už priešieškinį turi sumokėti atsakovas, yra 142,25 Eur. Nustatė, kad taikos sutarties 13 punktu šalys susitarė, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei apmoka atsakovas. Atsižvelgęs į tai, kad pašto išlaidos šioje byloje sudaro 8,90 Eur, iš atsakovo valstybei priteisė 131,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (142,25 Eur – 20 Eur + 8,90 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 92, 96 straipsniai).
7. Nustatė ir tai, kad trečiojo asmens D. Š. atstovė pateikė prašymą iš šalių trečiojo asmens naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 025,54 Eur, bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad trečiajam asmeniui byloje buvo suteiktas teisinių paslaugų kompleksas: konsultacijos, dviejų atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį parengimas bei pateikimas teismui, atsikirtimų ir prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo bei prijungimo prie bylos ir prašymo priedų parengimas bei pateikimas teismui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas bei pateikimas teismui, pasirengimas teismo posėdžiams ir trečiojo asmens interesų atstovavimas teismo posėdžiuose, taip pat į trečiojo asmens sumokėtą sumą įskaičiuotos ir kitos paslaugos (vykimas į / iš teismo posėdžius, skambučiai, dokumentų spausdinimas ir kt.). Teismas vertino, kad minėtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteisė iš ieškovės ir atsakovo trečiojo asmens D. Š. naudai šių išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis, t. y. po 1 012,77 Eur iš kiekvieno.
8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, jog žemės sklypo ir pastatų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad nors taikos sutartyje pakeistas šio nekilnojamojo turto adresas, tačiau nei nurodytas pakeitimas, nei kiti redakciniai taikos sutarties teksto taisymai nekeičia šalių susitartų sąlygų teisinės reikšmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė N. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria priteistos iš ieškovės N. V. 1 012,77 Eur bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens D. Š. naudai, ir priteisti visas 2 025,54 Eur trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovo R. V., taip pat priteisti iš trečiojo asmens D. Š. ieškovės naudai šios patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
10. Nurodo, kad teismas, netenkindamas trečiojo asmens D. Š. prašymo netvirtinti šalių pasirašytos taikos sutarties, turėjo teisinį pagrindą proporcingai atmestų ir patenkintų trečiojo asmens prašymų daliai sumažinti ir trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
11. Pažymi, jog paskutinio teismo posėdžio metu (2020 m. gegužės 26 d.) tiek šalys, tiek jų atstovai, tiek ir trečiojo asmens D. Š. atstovė patvirtino, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties tarp atsakovo R. V. ir trečiojo asmens D. Š., ir iš šios sutarties kilę vėlesni teisminiai ginčai dėl skolos priteisimo (žr. įsiteisėjusius teismų sprendimus civilinėse bylose Nr. e2-538-732/2015 ir Nr. e2-10-732/2017), t. y. trečiojo asmens D. Š. naudai šiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais prievolė yra patvirtinta asmeniškai tik iš R. V.. Visų šių nagrinėtų bylų proceso metu trečiasis asmuo D. Š., kaip bendraatsakove, nebuvo įtraukęs N. V.. Ir vėliau, net ir prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, t. y. šių įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu antstolis išieškojimą vykdė išimtinai tik R. V. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas skundžiamu sprendimu neteisingai taikė CPK nuostatas, kurios reglamentuoja šalių / trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.
12. Akcentuoja, jog byloje yra nustatyta ir neginčijama, kad ieškovės N. V. ir trečiojo asmens D. Š. niekada nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė turėtų galiojančią prievolę / pareigas D. Š. naudai, o pastarasis kreditorinio reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu. Kaip matyti iš šios bylos medžiagos bei trečiojo asmens procesinių dokumentų, trečiasis asmuo D. Š. į bylą yra įstojęs išimtinai iš atsakovo R. V. pusės, nes turintis kreditorinį reikalavimą tik atsakovo R. V. atžvilgiu.
13. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai paskirstė trečiojo asmens D. Š. bylinėjimosi išlaidas, iš kurių pusę priteisė ir iš ieškovės.
14. Akcentuoja ir tai, kad už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas išimtinai yra atsakingas tik atsakovas R. V., nes visi teismo posėdžiai, išskyrus laikotarpį karantino metu, kurie buvo atidėti būtent dėl atsakovo ligų ar kitų jo nurodytų priežasčių, apie kurias jis teismui pranešdavo prieš pat numatytą teismo posėdžio pradžią. Byloje nėra iš viso jokių duomenų, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas dėl ieškovės nepateisinamų priežasčių. Ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, byloje nėra nustatyta, kad būtent ieškovė piktnaudžiavo ir / ar kitaip netinkamai elgėsi teisminio proceso metu, ir dėl to būtų atsiradusios ir padidėjusios trečiojo asmens D. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo D. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės N. V. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės N. V. jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
16. Nurodo, kad siekdamas baigti itin užsitęsusį bylos nagrinėjimą ir nebenorėdamas patirti papildomų išlaidų, apeliacine tvarka neskundė sprendimo dalies, kuria, nepaisant jo, kaip kreditoriaus prieštaravimo, buvo modifikuota ieškovės ir atsakovo prievolė D. Š..
17. Mano, jog atsakovo ir ieškovės sudaryta taikos sutartis akivaizdžiai patvirtina, kad aptariama prievolė buvo solidari, tačiau šalys taikos sutartimi šią prievolę modifikavo, o teismas sprendimu tokį prievolės modifikavimą patvirtino. Teismas sprendimu teisingai nustatė, jog atsakovas ir ieškovė turi lygiomis dalimis atlyginti teisminiame ginče dėl atsakovo ir ieškovės santuokos nutraukimo trečiojo asmens D. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokiam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšminga ta aplinkybė, kad teisme buvo sprendžiamas ieškovės ir atsakovo ginčas, be kita ko, ir dėl prievolės trečiajam asmeniui padalijimo. Tuo tarpu tai, kad šis ginčas galiausiai buvo baigtas taikos sutartimi, kuria prievolė kreditoriui šaliu pageidavimu ir sutarimu, be kreditoriaus sutikimo buvo modifikuota, po santuokos nutraukimo paliekant ją asmenine atsakovo prievole, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui esminės teisinės reikšmės neturi. Ieškovę atleidus nuo trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir / arba visą bylinėjimosi išlaidų naštą perkėlus atsakovui, trečiojo asmens D. Š. galimybės efektyviai atgauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtų neteisėtai ir nepagrįstai apribotos.
18. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
20. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo esmės paduotas nebuvo. Apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiojo asmens naudai, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
22. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį. Nutraukęs civilinę bylą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, paskirstė civilinėje byloje dalyvavusio trečiojo asmens (kreditoriaus) D. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui byloje buvo suteiktas teisinių paslaugų kompleksas: konsultacijos, dviejų atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį parengimas bei pateikimas teismui, atsikirtimų ir prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo bei prijungimo prie bylos ir prašymo priedų parengimas bei pateikimas teismui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas bei pateikimas teismui, pasirengimas teismo posėdžiams ir trečiojo asmens interesų atstovavimas teismo posėdžiuose, taip pat į trečiojo asmens sumokėtą sumą įskaičiuotos ir kitos paslaugos (vykimas į / iš teismo posėdžius, skambučiai, dokumentų spausdinimas ir kt.). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad minėtos išlaidos, sudarančios bendrą 2 025,54 Eur sumą, yra pagrįstos, todėl priteisė iš ieškovės ir atsakovo trečiojo asmens D. Š. naudai šių išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis, t. y. po 1 012,77 Eur iš kiekvieno.
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai paskirstė trečiojo asmens D. Š. bylinėjimosi išlaidas, pusę jų priteisdamas ir iš apeliantės. Apeliantės nuomone, už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas išimtinai yra atsakingas tik atsakovas.
24. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižveldamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).
26. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2016 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aktualų teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu aspektu, susipažinęs su bylos duomenimis, skundžiamos sprendimo dalies turiniu ir apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukęs civilinę bylą, tinkamai išsprendė trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisė iš bylos šalių šių išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia šių išlaidų paskirstymo pagrįstumo apeliaciniame skunde nurodomu būdu.
28. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys. Sistemiškai vertinant CPK 385 straipsnio 1 dalies, CK 3.53 straipsnio 3 dalies, 3.59 straipsnio nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams. Būtent santuokos nutraukimo bylose dalinant sutuoktinių prievoles nustatomas prievolių pobūdis. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorius, dalyvavęs santuokos nutraukimo byloje, turi teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
29. Vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo tik atsakovo pusėje, todėl iš ieškovės negalėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, buvo sprendžiamas ieškovės ir atsakovo ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo, todėl sutuoktinių kreditorius D. Š. į bylą įstojo kaip trečiasis asmuo, siekdamas užtikrinti tinkamą savo teisės atgauti skolą iš ieškovės ir atsakovo pagal atsakovo ir trečiojo asmens D. Š. 2012 m. rugsėjo 14 d. sudarytą sutartį įgyvendinimą. Be kitų klausimų, pirmosios instancijos, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turėjo išspręsti ir klausimą dėl sutuoktinių pareigų kreditoriui D. Š.. Aplinkybė, kad ginčas buvo baigtas taikos sutartimi, kuria prievolė trečiajam asmeniui D. Š., be kreditoriaus sutikimo buvo modifikuota, po šalių santuokos nutraukimo šią prievolę paliekant asmenine atsakovo prievole, ir pirmosios instancijos teismas patvirtino tokią taikos sutartį, savaime negali būti pagrindu atleisti ieškovę nuo trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl tokios šalių sulygtos taikos sutarties sąlygos atsakovas netapo atsakingu už trečiojo asmens D. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas šalių santuokos nutraukimo byloje. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad taikos sutartyje šalys nustatydamos, kad D. Š. kreditoriniai įsiskolinimai po santuokos nutraukimo asmeniškai lieka atsakovui, tuo pačiu nesusitarė, kad D. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje apmoka atsakovas. Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. gegužės 26 d., metu atsakovo atstovė, jeigu teismas nuspręstų tenkinti trečiojo asmens D. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, ieškovės atstovas tokiu atveju neprašė jų priteisti tik iš atsakovo, ginčijo tik šių išlaidų pagrįstumą (CPK 12, 176-177, 185 straipsniai).
30. Byloje taip pat nėra duomenų ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas šioje byloje netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), buvo nesąžiningas, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Aplinkybė, kad skundžiamu sprendimu nėra konstatuotas netinkamas ieškovės procesinis elgesys, savaime nepatvirtina atsakovo netinkamo procesinio elgesio. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad trečiasis asmuo šioje byloje procesinius dokumentus teikė nepriklausomai nuo atsakovo pozicijos, gindamas būtent savo teises ir teisėtus interesus. Todėl byloje nenustačius aplinkybės, kad būtent atsakovo procesinis elgesys sąlygojo trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo visą trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą perkelti atsakovui.
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ieškovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs trečiojo asmens D. Š. prašymo netvirtinti šalių pasirašytos taikos sutarties, turėjo teisinį pagrindą atmestų ir patenkintų trečiojo asmens prašymų daliai sumažinti trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad tokie apeliantės argumentai, nukreipti į tai, kieno naudai buvo priimtas sprendimas, patvirtinus šalių taikos sutartį, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu (CPK 93 straipsnis), o vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
32. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą trečiojo asmens naudai, patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, todėl sprendimo dalis, kuria trečiojo asmens D. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, yra teisėta ir pagrįsta. Toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo trečiajam asmeniui D. Š. naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o trečiojo asmens D. Š. naudai priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 338,80 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas trečiojo asmens D. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 338,80 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir aštuoniasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.