Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties, kuria pareiškėjos A. D. skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 3–iojo policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021 dėl nuobaudos pakeistas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalimi paskirta A. D. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3–iojo policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021 A. D. pripažinta kalta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad ji 2021 m. birželio 5 d., apie 20.15 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu viešoje vietoje, parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, nedėvėjo dengiančios apsaugos priemonės, kai privalėjo dėvėti ir nebuvo aplinkybių, kurioms esant leidžiama nedėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė minėto nutarimo 3 punkto reikalavimų. Jai paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda (b. l. 5).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, todėl vien dėl to, kad nubaustajai nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Tai, kad A. D. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai.

5.3. Pažymėjo, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19, ar ne. Veikai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas reiškia, kad yra keliamas pavojus išplisti pavojingai ligai ir yra pakankamas pagrindas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui. Tai atitinka ir naujausią formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-23-511/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-225-365/2021, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-531-290/2021).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria pareiškėjos A. D. skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3–iojo policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1605-2021 dėl nuobaudos pakeistas ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirta A. D. 250 Eur dydžio bauda, yra teisėta ir pagrįsta, jai paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

5. Institucijos nutarimu A. D. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį buvo nubausta už tai, kad padarė vieną iš ANK 45 straipsnyje įvardytų alternatyvių veikų – pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 1 punktą esant paskelbtam karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir patvirtintam karantino režimui ji pažeisdama šio nutarimo 3 punktą (ANK 45 straipsnio 1 dalyje tai atitinka sąvoką „kitus visuomenės sveikatos srities teisės aktus“, tai nebūtinai turi būti Europos Sąjungos visuomenės sveikatos srities teisės aktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-628/2022 16 punkte taip pat suprantama ši straipsnio dispozicija, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pažeistas teisės aktas neatitinka ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų) viešoje vietoje, parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitų priemonių), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, kai privalėjo dėvėti ir nebuvo aplinkybių, kurioms esant leidžiama nedėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė minėto nutarimo 3 punkto reikalavimų (b. l. 5). Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas konstatavo, jog A. D. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu – pačios A. D. paaiškinimais, liudytojų J. S. ir A. J. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir vaizdo įrašais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl Institucijos nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, dėl kurių A. D. padarė administracinį nusižengimą.

6. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog ANK 45 straipsnio 4 dalies prasme A. D. niekam grėsmės nekėlė. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad A. D. veiksmai rodo abejingumą teisės aktų nuostatoms, tokiu lengvabūdišku elgesiu ji sukėlė pavojų ne tik savo pačios, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei, todėl pažeisdama karantino reikalavimus prisiėmė riziką atsakyti už savo padarytą teisės pažeidimą.

8. Apygardos teismas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina tokias aplinkybes:

11.1. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pilietė užėjo į parduotuvę neteisingai dėvėdama kaukę (ant kaklo). Priėjus apsaugos darbuotojui ir paprašius teisingai užsidėti kaukę mergina truputį kaukę pataisė. Tik nusisukus apsaugos darbuotojui mergina iškart užsidėjo kaukę neteisingai (ant smakro). Išeinant iš kasos pilietė piktybiškai prie apsaugos darbuotojo nusiėmė pilnai kaukę ir ignoravo teisėtus apsaugos darbuotojo reikalavimus užsidėti kaukę. Mergina piktybiškai praėjo pro visą salę nusiėmusi kaukę, įsėdo į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

11.2. Pareiškėjas liudytojas J. S. 2021 m. birželio 6 d. parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir nurodytos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (b. l. 13).

11.3. Iš fotonuotraukos matyti, kad mergina eina parduotuvės patalpose dėvėdama kaukę ant smakro nedengiant nosies ir burnos (b. l. 16).

11.4. Teismo posėdyje A. D. parodė, kad ji neneigia fakto, jog nedėvėjo kaukės, pripažįsta, kad jos nedėvėjo. Kaukė buvo ant smakro. Parduotuvėje nebuvo daug žmonių. Ji greitai nuėjo, pasiėmė, ko jai reikėjo, susimokėjo savitarnos kasoje ir išėjo. A. D. buvo prie savitarnos kasos, vaikinas stovėjo prie vartelių už kasos, A. D. tikrai arti jo nebuvo, „(duomenys neskelbtini)“ yra didelė, ten daug vietos. Šalia jos ten, kur pasiėmė šampūną, žmonių nebuvo, tačiau praėjo pro kitus žmones eidama iki lentynos. Ji nesirgo Covid liga, testo nesidarė. Gal po savaitės darėsi antikūnų testą ir jų neturėjo. A. D. nevaikšto į vietas, kur susirenka žmonės, nes jai dėvint kaukę pasireiškia dermatitas ant veido odos.

11.6. Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad būdamas prie savitarnos kasų pusės pamatė, kaip atėjo mergina su kauke ant smakro (kaukė buvo nusmaukta žemyn, po smakru), paprašius užsidėti kaukę tinkamai ji atsakė, kad jei dar prieis, tai turės problemų. Kaukę ji dėvėjo tinkamai, tačiau praeidama pro savitarnos kasas ją nusiėmė prieš ją ir išėjo be kaukės. A. J. stovėjo už savitarnos kasų, ji išeidama demonstratyviai nusiėmė kaukę prieš jį. Ten vietos daug nėra. Buvo dienos metas. Parduotuvėje buvo žmonių.

9. Taigi iš tiesų galima sutikti su pareiškėja, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog A. D. būdama parduotuvėje kosėjo ar čiaudėjo, turėjo kontaktą su konkrečiais žmonėmis arčiau nei 2 metrų atstumu, ilgiau nei 15 minučių. Kita vertus, A. D. neneigia, kad ji prasilenkė su žmonėmis, be to, liudytojas A. J. patvirtino, kad parduotuvėje, prie savitarnos kasų, nėra daug vietos. Aukštesnysis teismas pastebi, kad parduotuvėse reikalaujama taisyklingai dėvėti veido kaukes neatsižvelgiant į tai, kad įprastai parduotuvių lankytojai nebendrauja ilgiau kaip 15 minučių, o 2 metrų atstumas ne visada būna išlaikomas netgi ir didesnėse parduotuvėse (pavyzdžiui, renkantis prekes, laukiant eilėje prie kasos). Apskritai, aukštesnės instancijos teismo vertimu, nederėtų suabsoliutinti 15 minučių bendravimo laiko intervalo, per kurį yra didesnė tikimybė užsikrėsti. Užsikrėtimas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo individualių žmonių savybių, tokių kaip amžius, sveikatos būklė ir pan.

10. Apygardos teismo vertinimu, A. D. kaukės nedėjimas dėl, kaip ji paaiškino, dermatito, tokį trumpą laiką nesukeltų žalingų sveikatai padarinių, be to, A. D. pagrindė aplinkybės, kad jai dėvint kaukę pasireiškia dermatitas ant veido odos.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad žemesnysis teismas nenurodė, kokiomis turimomis mokslinėmis žiniomis vadovaujasi tvirtindamas, kad pareiškėja sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Aukštesnysis teismas su tokiu argumentu nesutinka, kadangi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokiais moksliniais duomenimis jis remiasi – Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamais moksliniais duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Žemesnysis teismas pastebėjo, kad šiais duomenimis rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022. Kaip matyti iš šios nutarties, plačiau Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos yra aptariamos 20 punkte. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šių organizacijų turimomis mokslo žiniomis buvo remiamasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2022 16 punkte bei kitose teismo nutartyse.

12. Apeliantės teigimu, turėtų būti įrodyta, kad kaukės dėvėjimas pavojų išplisti užkrečiamai ligai eliminuoja. Remiantis turimomis mokslo žiniomis apie šią ligą yra žinoma, kad kaukės dėvėjimas tik labai nereikšmingai sumažina pavojų išplisti ligai, tačiau jo visiškai neeliminuoja. Pareiškėja nenurodė, kokiomis mokslo žiniomis ji remiasi taip teigdama, tačiau pastebėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje paskelbtoje informacijoje, kuri paskutinį kartą atnaujinta 2022 m. kovo 3 d., nurodyta, be kita ko, kad „Tačiau vien tik kaukės dėvėjimas nesuteikia visiškos apsaugos <...>”, „[Medicininės kaukės] kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus ir gali apsaugoti šalia esančius žmones nuo galimo užsikrėtimo“, „kaukės nesulaiko viruso ir kartu neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra artimas kontaktas (vienas metras ir mažiau).“. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, kad dėvint kaukę pavojus išplisti ligai yra mažesnis, nesuteikia pagrindo taikyti ANK 45 straipsnio, kadangi administracinė atsakomybė yra numatyta už pavojaus sukėlimą, o tai reiškia, kad byloje turi būti įrodyta, kad jei pareiškėja būtų dėvėjusi kaukę, pavojus išplisti užkrečiamai ligai nebūtų kilęs. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

13. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje jau yra išaiškinta veido kaukių dėvėjimo reikšmė ir dėl jos nedėvėjimo kylantis pavojus išplisti ligai, o tokie administraciniai nusižengimai kvalifikuojami pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

16.1. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sąlygas ir tvarką, tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos išplitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams ištirti kiekvieną ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma. Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022, 19 punktas).

16.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad asmuo buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kai jis buvo be burną ir veidą dengiančios kaukės viešoje vietoje, parduotuvėje, t. y. uždaroje patalpoje, kurioje paprastai vyksta žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu. Pardavėjai paprašius užsidėti kaukę, A. M. užsidengė veidą megztiniu ir toliau reikalavo jį aptarnauti. Bendraudamas su atvykusiais policijos pareigūnais, kaukės jis taip pat nedėvėjo, veidą dengėsi apykakle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-628/2022, 20 punktas).

14. Apygardos teismas pastebi, kad įvykis buvo 2021 m. birželio 5 d., nutarimas priimtas 2021 m. rugpjūčio 19 d. Taigi tuo metu dar nebuvo paskelbta apeliantės nurodyta informacija, ji buvo paskelbta tik 2022 m. kovo 3 d. Kita vertus, 2022 m. kovo 3 d. pateiktoje informacijoje (tuose teiginiuose, kuriuos nurodė A. D.) nėra teigiama, kad veido kaukės neapsaugo nuo viruso plitimo esant didesniam kaip metro atstumui tarp žmonių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ir po 2022 m. kovo 3 d. išliko prievolė dėvėti kaukes, o netgi ir šiuo metu yra privaloma jas dėvėti nustatytose vietose, o kitose vietose rekomenduojama ją dėvėti.

16. Nagrinėjamu atveju pažeidėja buvo be burną ir veidą dengiančios kaukės viešoje vietoje, parduotuvėje, t. y. uždaroje patalpoje, kurioje paprastai vyksta žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu, vaikščiojo parduotuvėje tarp žmonių, didžiąją dalį savo maršruto ji vaikščiojo be kaukės. Šios veikos padarymo metu daugumos Lietuvos žmonių (re) vakcinacija, leidžianti sumažinanti šios infekcijos plitimą bei jos pavojingas pasekmes, buvo vos tik pradėta ir pilnai imunizuotų nuo šios ligos asmenų skaičius dar nebuvo didelis. Esant tokiai situacijai teisės aktuose nustatytas asmenų kontaktų ribojimas buvo svarbi priemonė infekcijos plitimui suvaldyti. Konstatuojama, kad toks jos elgesys vertinamas kaip sukėlęs pavojų tokiai ligai išplisti. Todėl jos veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kvalifikuota pagrįstai.

17. Apygardos teismo vertinimu, nutartimi pakeista nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati A. D. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymą, be kita ko, ANK 34 straipsnio 6 dalį, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nutartimi paskirtos baudos dydis yra perpus mažesnis nei ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytas baudos minimumas. A. D. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

18. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai pakeitė institucijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.