- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-3233-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B., Nacionalinė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos A. B. mirties, neveiksnaus asmens D. R. vardu, išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje – M. B., Nacionalinė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą pareiškėjai, atstovaujančiai neveiksnios D. R. interesus, palikimui priimti po A. B. mirties 2018 m. spalio 15 d., D. R. vardu; išduoti pareiškėjai teismo leidimą neveiksnaus asmens D. R. vardu priimti A. B., mirusios 2018 m. spalio 15 d., palikimą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos seneliai A. ir V. B. turėjo dvi dukteris - D. R. ir M. B.. D. R. yra pareiškėjos motina. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-91-05/2001 D. R. buvo pripažinta neveiksnia, 2002 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-173-03/2002 D. R. motina A. B. buvo paskirta jos globėja. 2018 m. spalio 15 d. A. B. mirė. Pareiškėja paaiškina, kad senelė A. B. buvo sudariusi testamentą, kuriuo savo turtą paliko sutuoktiniui V. B., kuris 2005 m. sausio 26 d. mirė. Testamente buvo nurodyta, kad jei sutuoktinis V. B. mirs prieš palikimo atsiradimą arba nepriims palikimo, visą savo turtą palieka pareiškėjai L. P. Kaip nurodo pareiškėja, mirties dieną A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė 5/8 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po 5/8 dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus m. sav. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kitos 3/8 dalys, aukščiau minėto turto, priklauso pareiškėjos motinai D. R.. Po A. B. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, į notarą dėl A. B. palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėja. Nepaisant palikėjos A. B. testamento turinio, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalimi, neveiksni pareiškėjos motina D. R., kuriai A. B. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldėjo privalomąją A. B. palikimo dalį. Dėl objektyvių priežasčių D. R., kuri Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu buvo pripažinta neveiksni, po savo motinos A. B. mirties, kuri buvo paskirta D. R. globėja, per įstatymo nustatytą laikotarpį, savo vardu priimti atsiradusio palikimo neturėjo teisinių galimybių (neturėjo paskirto kito globėjo ar turto administratoriaus). Pareiškėja teigia, kad kai tik paaiškėjo nurodytos aplinkybės, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Pažymi, kad kreipėsi į teismą dėl globos nustatymo ir motinos D. R. globėja bei turto administratore buvo paskirta tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. sausio 16 d., palikimo priėmimo terminas baigėsi 2019 m. sausio 15 d. Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y., pareiškėjos motina D. R. priimti savo vardu atsiradusį palikimą po palikėjos A. B. mirties, kuri taip pat buvo ir jos globėja, neturėjo teisinių galimybių, nes yra neveiksni ir tuo metu neturėjo paskirto globėjo bei turto administratoriaus, todėl prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.
3. Pareiškėja taip pat prašo, atnaujinus terminą palikimui priimti, išduoti teismo leidimą priimti palikimą neveiksnios motinos D. R. vardu. Nurodo, kad tinkamai rūpinasi savo motina, priimtas palikimas bus registruojamas D. R. vardu, globotinės teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
4. Suinteresuotas asmuo M. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nepreištarauja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, jeigu išnarinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įvertintų pareiškėjos pareiškime nurodytas priežastis kaip svarbias. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 "Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos" 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė -emės tarnyba yra visos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kas visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų tvarka. Vadovaujantis aktualia informacija, esančia viešuosiuose registruose (2020 m. sausio 7 d. išrašas) konstatuotina, kad 0,0676 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise priklauso: D. R. - 3/8 dalys žemės sklypo; A. B. - 5/8 dalys žemės sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba nevaldo jokios žemės sklypo dalies patikėjimo teise. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškime nurodytos aplinkybės (pareiškėjos motinos neveiksnumas, kreipimasis į teismą dėl globėjo paskyrimo) gali būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis siekiant pratęsti terminą palikimui priimti.
6. Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjos L. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui, jeigu išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, t. y., kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą dėl A. B. palikimui priimti. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015?03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcij perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisy.klių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjim teisė (CK 5.63 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Suinteresuotas asmuo, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atsovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. B. palikimo perėjimą valstybei.
7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.
8. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis).
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. P., atstovaudama neveiksnios motinos D. R. interesus, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po senelės A. B. mirties priimti ir išduoti pareiškėjai teismo leidimą priimti A. B., mirusios 2018 m. spalio 15 d., palikimą neveiksnios motinos D. R. vardu.
12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. R. yra pareiškėjos motina (el. b. l. 10). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-91-05/2001 D. R. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. 2002 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-173-03/2002 D. R. motina A. B. buvo paskirta jos globėja. 2018 m. spalio 15 d. D. R. globėja, pareiškėjos senelė A. B. mirė (el. b. l. 15). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-4057-933/2018 D. R. yra pripažinta neveiksnia paveldėjimo tesiniuose santykiuose. Prieš mirtį A. B. buvo sudariusi testamentą. 2004 m. gruodžio 20 d. testamentu A. B. visą turtą paliko sutuoktiniui V. B., kuriame nurodė, kad jei sutuoktinis mirs prieš palikimo atsiradimą arba nepriims palikimo, visą savo turtą tokiu atveju palieka pareiškėjai L. P. (el. b. l. 17). 2004 m. gruodžio 20 d. testamentas buvo patvirtintas Vilniaus m. 19-tojo notaro biuro notarės T. N. (el. b. l. 16). A. B. sutuoktinis V. B. mirė 2005 m. sausio 27 d., prieš palikimo atsiradimo faktą (el. b. l. 13). Mirties dieną A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė 5/8 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po 5/8 dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kitos 3/8 dalys, aukščiau minėto turto, priklauso pareiškėjos motinai D. R. (el. b. l. 19-22). Duomenų, kad mirusioji turėjo kreditorių, ar kad jos palikimas kitaip buvo suvaržytas, byloje nėra. Pareiškėja L. P. priėmė mirusiosios palikimą. 2018 m. lapkričio 9 d. kaip testamentinė įpėdinė, po senelės A. B. mirties, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, 42-jame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr.210/2018 ir (el. b. l. 18).
13. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalimi, nepriklausomai nuo testamento turinio, neveiksnia pripažinta pareiškėjos motina D. R. paveldėjo privalomąją palikimo dalį, o palikimo priėmimo veiksmus jos vardu turėjo atlikti paskirtas įstatyminis globėjas. Susiklosčius tokiai teisiniai padėčiai, kai paveldėtoja neveiksni paveldėjimo teisinių santykių srityje, pakirta įstatyminė globėja A. B. mirusi, niekas negalėjo kaip D. R. atstovas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po A. B. mirties neveiksnia motina rūpinasi pareiškėja. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti globą ir paskirti ją neveiksnios motinos D. R. globėja. Galimybė kreiptis dėl palikimo priėmimo atsirado, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjos L. P. prašymą ir paskyrė ją neveiksnios motinos D. R. globėja bei turto administratore. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 16 d., pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Terminas palikimui priimti po A. B. mirties baigėsi 2019 m. sausio 15 d.
14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo neveiksnios motinos vardu priėmimo, pareiškėjai buvo išaiškinta, jog norint priimti palikimą neveiksnios motinos vardu yra būtina gauti teismo leidimą. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė išduoti teismo leidimą, nurodydamas, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos palikimui priimti (el. b. l. 30-31).
15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjos motinos D. R. neveiksnumas, užtrukęs bylos nagrinėjimo procesas dėl globos nustatymo bei santykinai trumpas terminas palikimui priimti vertinami kaip svarbios priežastys dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-4057-933/2018 D. R. yra pripažinta neveiksnia paveldėjimo tesiniuose santykiuose, todėl palikimo priėmimo veiksmus jos vardu turi atlikti paskirtas įstatyminis globėjas. D. R. įstatyminis globėjas A. B. mirė 2018 m. spalio 15 d. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. sausio 16 d. neveiksnus asmuo D. R. neturėjo įstatyminio globėjo, kuris būtų galėjęs jos vardu priimti palikimą. Pažymėtina, kad pareiškėja L. P. iš esmės nedelsdama po A. B. mirties ėmėsi veiksmų, kad būtų paskirta neveiksnios motinos globėja. Pareiškėja neveiksnios motinos globėja paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip esminė, nuo pareiškėjos nepriklausanti priežastis, trukdžiusi pareiškėjai laiku kreiptis neveiksnaus asmens vardu dėl palikimo priėmimo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsniai), atsižvelgus į pareiškėjos elgesį, konstatuotina, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant D. R. naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos A. B. mirties priimti (CK 5.57 straipsnis).
Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu tenkintinas.
17. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.
18. Nagrinėjamu atveju D. R. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-91-05/2001 buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-4057-933/2018 D. R. yra pripažinta neveiksnia paveldėjimo tesiniuose santykiuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi D. R. globėja bei turto administratore paskirta jos dukra L. P. (pareiškėja). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu D. R. vardu palikimą turėtų priimti jos globėja paskirta pareiškėja, gavusi teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis, 3.244 straipsnio 3 dalis).
19. Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Byloje nenustatyta, kad palikėja turėjo kreditorių, paveldimas turtas būtų apsunkintas suvaržymais, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, globėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu (CK 3.244 straipsnis, 5.52 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Atnaujinti D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. spalio 15 d.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išduoti pareiškėjai L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. spalio 15 d., neveiksnios paveldėjimo teisiniuose santykiuose motinos D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą, likusi nutarties dalis neskundžiama.