- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- e2-1737-330/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02003-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Financeline“, uždaroji akcinė bendrovė „Filmvesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Ahil“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4897-467/2016, kuria netenkintas pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kino studija“ 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Financeline“, uždaroji akcinė bendrovė „Filmvesta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ahil“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja (kreditorė) AB „Energijos skirstymo operatorius“ pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti BUAB „Lietuvos kino studija“ 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo nutarta „sudaryti taikos sutartį BUAB „Lietuvos kino studija“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-1385-467/2016) kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis“. Pareiškėja nurodė, kad taikos sutartis pažeidžia jos bei kitų trečios eilės kreditorių teises ir teisėtus interesus, taip pat prieštarauja imperatyvioms teisės normoms bei viešajam interesui, todėl negali būti teismo tvirtinama. Už minėtos taikos sutarties pasirašymą balsavo tik dalis bendrovės kreditorių, bet sutarties nuostatomis siekiama daryti įtaką visų kreditorių teisėms ir pareigoms. Taikos sutartį parengę didieji bendrovės kreditoriai UAB „Financeline“, UAB „Hermis fund management“ bei bendrovės akcininkas UAB „Filmvesta“ taikos sutartyje nustato diskriminacines sąlygas bendrovės trečios eilės kreditorių atžvilgiu ir suteikia nepagrįstas privilegijas hipotekos kreditoriui UAB „Financeline“, nustatant išskirtines sąlygas jo kreditorinio reikalavimo patenkinimui bei pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, nustatant, kad pirmos ir antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami 100 proc., tuo tarpu trečios eilės kreditorių reikalavimai yra vienašališkai žymiai sumažinami, o likusios 17 proc. kreditorinio reikalavimo dalies įvykdymas nukeliamas 24 mėnesiams nuo teismo nutarties nutraukti bendrovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, taikos sutartyje nenumatant konkrečių finansinių reikalavimų patenkinimo šaltinių, tik abstrakčiai nurodant, kad kreditoriniai reikalavimai bus tenkinami iš visų bendrovės pajamų (veiklos pajamų, gautų paskolų, parduoto turto ir t.t.). Apeinant bankroto procedūras, vienintelį bendrovės turimą turtą – įkeistą pastatą numatoma perduoti įkaito turėtojui UAB „Financeline“ už vertę, kuri sudaro tik 40 proc. hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo vertės. Pareiškėjos nuomone, labai tikėtina, kad bendrovės kreditoriams, turintiems lemiamą kreditorinių reikalavimų dalį, priėmus sprendimą taikos sutartimi perduoti vienintelį įkeistą bendrovės turtą hipotekos kreditoriui, įmonėje, neturinčioje kito turto ir finansinių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, vėl liktų pradelsti įsiskolinimai kreditoriams. Pareiškėjos žiniomis, įmonės bankroto administratorė šios taikos sutarties taip pat nėra pasirašiusi.BUAB „Lietuvos kino studija“ bankroto administratorė ir suinteresuoti asmenys UAB „Financeline“, UAB „Filmvesta“ ir UAB „Ahil“ prašė pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ skundą atmesti. Nurodė, kad už ginčijamo nutarimo priėmimą balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 92,41 proc. visų bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Akcentavo aplinkybę, jog už šio nutarimo priėmimą balsavo ir mažieji įmonės kreditoriai. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl taikos sutarties trūkumų. Nurodė, kad rengiant taikos sutarties projektą, buvo ištaisyti pirmojo taikos sutarties projekto trūkumai, todėl ši taikos sutartis atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus. Nurodė, kad kreditorių dauguma yra suinteresuota, jog BUAB „Lietuvos kino studija“ toliau vykdytų veiklą, panaudodama jos vardo žinomumą ir perspektyvas. Taikos sutartyje yra aptartos visos sąlygos – dėl atsiskaitymo šaltinių ir tvarkos, pateikti duomenys apie sukauptinas lėšas, galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų. Akcentavo aplinkybę, jog už nutarimo priėmimą balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 92,41 proc. visų bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Tuo pagrindu atmetė pareiškėjos argumentą, jog pritarimą taikos sutarties projektui lėmė vien tik didžiausių kreditorių balsai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kreditorių susirinkime priimti nutarimai privalomi visiems kreditoriams, todėl atmetė pareiškėjos argumentą dėl taikos sutartimi pažeidžiamų mažesniųjų kreditorių interesų. Teismas akcentavo aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju dar nėra sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl nevertino pareiškėjos argumentų dėl taikos sutarties turinio teisėtumo. Taip pat nepagrįstais teismas pripažino pareiškėjos argumentus, jog kreditorių susirinkimui buvo pateikta tokio paties turinio taikos sutartis, kurios teismas anksčiau priimta nutartimi nepatvirtino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį pakeisti ir panaikinti BUAB „Lietuvos kino studija“ 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo nutarta sudaryti taikos sutartį BUAB „Lietuvos kino studija“ bankroto byloje kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Apskųstuoju kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos taikos sutarties sąlygos pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus. Nutarimas buvo priimtas tik dalies kreditorių balsais. Nors dalis kreditorių taikos sutarties nepasirašė, jos sąlygos bus taikomos ir sutarties nepasirašiusiems kreditoriams. Taikos sutartyje numatytos nuolaidos bankrutuojančiai įmonei negali būti taikomos prieš kreditorių valią. Dalis taikos sutarties sąlygų diskriminuoja mažuosius kreditorius. Kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos taikos sutarties sąlygos pažeidžia bankroto procesą reguliuojančias teisės normas ir viešąjį interesą. Įmonės bankroto procese panašiomis sąlygomis sudarytą taikos sutartį bankroto bylą nagrinėjantis teismas jau yra atsisakęs tvirtinti. Siūloma sudaryti taikos sutartimi tarpusavyje susiję asmenys, turintys lemiamą finansinių reikalavimų dalį, siekia nesąžiningais veiksmais nuspręsti už kitus kreditorius dėl jų reikalavimo žymios sumos atsisakymo, nutraukti bankroto procedūrą, tokiu būdu pažeidžiant taikos sutarties sudarymui nepritariančių kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Financeline“ prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Taikos sutarties sąlygos nepažeidžia kitų įmonės kreditorių teisių. Pareiškėja neteisi tvirtindama, jog taikos sutarties sudarymui yra būtinas visų kreditorių sutikimas. Vieno kreditoriaus nepritarimas taikos sutarties sudarymui nelemia tokiomis sąlygomis sudarytos sutarties neteisėtumo. Taikos sutarties sąlygos pareiškėjos nediskriminuoja. Taikos sutarties sąlygos nepažeidžia teisės aktų ir viešojo intereso. Pareiškėja patvirtintą taikos sutarties projektą nepagrįstai gretina su taikos sutartimi, kurią teismas atsisakė tvirtinti. Anksčiau teismo konstatuoti taikos sutarties turinio trūkumai buvo pašalinti. Pareiškėja nepagrindžia argumentų dėl teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo. Kreditorių nutarimo sudaryti taikos sutartį panaikinimas pažeistų viešąjį interesą. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose akcentuoja tik savo turtinius interesus. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Lietuvos kino studija“ bankroto administratorė prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Vieno kreditoriaus nepritarimas taikos sutarčiai nelemia kreditorių susirinkime priimto nutarimo neteisėtumo. Atsakovei nuosavybės teise priklauso vienas hipotekos kreditoriui įkeistas pastatas, todėl egzistuoja tikimybė, jog, nebaigus bankroto proceso taikos sutartimi, trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai visiškai nebus patenkinti. Hipotekos objekto perdavimas hipotekos kreditoriui nepažeidžia viešojo intereso, kadangi ir bankroto procese jo reikalavimai būtų tenkinami pirmiausiai. Pareiškėja nevertino aplinkybės, jog hipotekos kreditorius taikos sutartimi atsisako didelės finansinio reikalavimo dalies.Pareiškėjos argumentai dėl taikos sutarties tapatumo tai sutarčiai, kurios teismas anksčiau nepatvirtino, nepagrįsti. Teismo anksčiau konstatuoti trūkumai buvo pašalinti. Taikos sutarties nesudarymas pažeistų daugumos įmonės kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Byloje sprendžiama, ar BUAB „Lietuvos kino studija“ 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas Nr. 2, kuriuo nutarta sudaryti taikos sutartį BUAB „Lietuvos kino studija“ bankroto byloje kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis, yra teisėtas.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, pabrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog priimant ginčijamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Tokios rūšies pažeidimai nenurodomi ir pareiškėjos (apeliantės) AB „Energijos skirstymo operatorius“ atskirajame skunde. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB „Lietuvos kino studija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“. BUAB „Lietuvos kino studija“ 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas Nr. 2, kuriuo nutarta sudaryti taikos sutartį BUAB „Lietuvos kino studija“ bankroto byloje kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis. Kaip minėta, pareiškėja (kreditorė) pirmosios instancijos teisme pateiktame skunde prašydama panaikinti nurodytą kreditorių nutarimą, nenurodė procedūrinio pobūdžio pažeidimų, galinčių nulemti susirinkime priimto nutarimo neteisėtumą, o poziciją dėl nutarimo neteisėtumo grindė šiomis argumentų grupėmis: susirinkimui pateikta taikos sutartis pažeidžia pareiškėjos bei kitų kreditorių, kurie nepritarė taikos sutarties sudarymui, interesus, kadangi sutarties sąlygomis siekiama daryti įtaką visų kreditorių (įskaitant ir nepritarusių taikos sutarčiai) teisėms ir pareigoms; taikos sutartimi suteikiamos privilegijos atsakovės hipotekos kreditoriui; taikos sutartyje nenumatyti finansinių reikalavimų tenkinimo šaltiniai; kreditorių susirinkimui pateikta sutartis, savo turiniu iš esmės tapati tai, kurią teismas anksčiau atsisakė tvirtinti; teismas turi vertinti taikos sutarties turinį. Pirmosios instancijos teismui apskųstąja nutartimi atsisakius pareiškėjos skundą patenkinti, atskirajame skunde pareiškėjos pozicija nepakito – atskirasis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo jau įvertintais argumentais. Apibendrinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, matyti, jog aptariamu atveju nebuvo nustatyta apskųstojo kreditorių nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, todėl teismas neturėjo pagrindo naikinti nutarimo, akcentuodamas, kad taikos sutarties turinys bus vertinamas teismui sprendžiant klausimą dėl sutarties patvirtinimo įmonės bankroto procese. Apeliacinis teismas, atskirojo skundo argumentų kontekste įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, šio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo požymių nenustatė. Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą, kai procesas baigiasi šalių iniciatyva. Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes, atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams. Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis, taikos sutartis – tai bankrutuojančios įmonės kreditorių ir šios įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių visuma sprendžia esminius klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla, tarp jų, ar įmonė nutrauks (ar tęs) savo ūkinę komercinę veiklą, ar įmonė bus likviduojama, ar bus sudaryta taikos sutartis; kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, o ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma, priimant nutarimus kreditorių susirinkime; vienas iš kreditorių autonomijos principo išraiškos būdų yra kreditorių teisė paprasta kreditorių balsų dauguma priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo, vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas, 24 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Taigi, klausimo dėl taikos sutarties sudarymo galimybės bankroto procese išsprendimas priklauso bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai. Šiuo atveju taikos sutarties sudarymui pritarė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 92,41 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Vien tas faktas, kad nutarimą dėl pritarimo taikos sutarties projektui lėmė didžiųjų kreditorių balsai, nepagrindžia vertinamojo kreditorių nutarimo neteisėtumo, nes, kaip minėta, bankroto procedūros grindžiamos kreditorių lygiateisiškumo principu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog už ginčijamo nutarimo priėmimą (pritarimą taikos sutarties sudarymui) balsavo ir mažesni kreditoriai. ĮBĮ reglamentuoja taikos sutarties sudarymo tvarką ir turinį. ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyti subjektai, kurie turi teisę pateikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Tai kreditoriai, administratorius bei įmonės savininkas (savininkai). Įstatymas nereglamentuoja šių pasiūlymų formos bei procedūrų, todėl vieno ar kito asmens iniciatyva sudaryti taikos sutartį ir šio pasiūlymo pateikimas kitai šaliai gali būti vykdomi įvairiais šalims priimtinais būdais. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas atmeta apeliantės argumentą, jog ginčijamo nutarimo neteisėtumą esą lemia tai, jog siūlymą sudaryti taikos sutartį pateikė bankrutuojančios įmonės akcininkas, o taikos sutarties projekto turinys iki kreditorių susirinkimo buvo derintas su didžiaisiais kreditoriais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą. Kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas, administratorius ir įmonės savininkas (savininkai) (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartį tvirtina teismas (ĮBĮ 29 straipsnio 2 dalis). Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus (ĮBĮ 29 straipsnio 3 dalis). Nutarties 17 punkte cituojamų teisės normų sisteminė analizė sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis aiškiai apribojamos bankroto procedūros: kreditorių daugumos pritarimas pasiūlytos taikos sutarties sudarymui (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas), taikos sutarties sudarymas (pasirašymas) (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis), taikos sutarties turinys ir tvirtinimas teisme (ĮBĮ 29 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo tinkamai identifikuota, jog aptariamu atveju sprendžiamas pirminio etapo klausimas – dėl kreditorių (jų daugumos) valios pasiūlytomis sąlygomis sudaryti taikos sutartį. Nutarties 17 punkte cituojamos bankroto proceso normos (be kita ko, ĮBĮ 29 straipsnio 3 dalis) sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantės tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai bei pastabos dėl taikos sutarties sąlygų teisėtumo (ar neprieštarauja įstatymų reikalavimams, ar nepažeidžia kreditorių ar jų grupės interesų, viešojo intereso) bus vertinamos vėlesniame bankroto proceso etape – teisme sprendžiant jau pasirašytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą. Aptariamu atveju, tik esant išreikštai kreditorių daugumos valiai pasiūlytomis sąlygomis bankroto procesą baigti taikos sutartimi, apeliantės pastabos dėl kreditorių dalies interesų diskriminavimo ar galimumo sudaryti taikos sutartį sąlygomis, kurioms nepritaria dalis kreditorių, nėra savalaikės. Šiame kontekste sprendžiant dėl galimybės sudaryti taikos sutartį nesant visų kreditorių pritarimo, pažymėtina, kad ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Apeliantės nurodytu atveju išimtis nėra numatyta. Įmonių bankroto įstatyme nėra nuostatų, kurios reikalautų kai kuriems nutarimams priimti kvalifikuotos balsų daugumos (nors aptariamu atveju būtent tokia dauguma ir priimtas ginčijamas nutarimas), taip pat nėra numatytų atvejų, jog kai kurių nutarimų priėmimas būtų galimas tik balsavus vienbalsiai. Kaip jau minėta nutarties 18 punkte, apeliantės tariamai pažeistos (ar pažeidžiamos) teisės galės būti ginamos vėlesniame etape – teisme sprendžiant klausimą dėl įstatyme nurodytų subjektų pasirašytos taikos sutarties patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas iš esmės nevertina apeliantės argumentų, kuriais grindžiamas taikos sutarties sąlygojamas apeliantės, kitos dalies kreditorių interesų, imperatyvių teisės normų ar viešojo interesų galimas pažeidimas. Apeliacinis teismas neturi pagrindo tiek ginčijamo kreditorių nutarimo, tiek taikos sutarties, kurios sudarymui pritarė kreditorių dauguma, teisėtumo vertinti kitų UAB „Lietuvos kino studija“ bankroto byloje priimtų teismų procesinių sprendimų kontekste. Pritartina, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis, kuriose pasisakyta dėl šiais procesiniais sprendimais atsisakytos tvirtinti taikos sutarties turinio, yra reikšminga sprendžiant naujos taikos sutarties, kurios sudarymui pritarta ginčijamu kreditorių nutarimu, teisėtumo. Tačiau aptariamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo sudaryti taikos sutartį pasiūlytomis sąlygomis teisėtumo, kai kitomis nurodytomis teismų nutartimis buvo sprendžiamas sudarytos (pasirašytos) taikos sutarties tvirtinimo teisme klausimas. Taigi ir apeliantės akcentuojamos aplinkybės, jog, neatsižvelgiant į ankstesnius teismų procesinius sprendimus, buvo pritarta tapataus turinio taikos sutarties sudarymui, vertintinos teismui pateikus tvirtinti įstatyme nurodytų subjektų pasirašytą taikos sutartį (jeigu tokia būtų pateikta). Kita vertus, kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, kiek tai būtina šiame bankroto proceso etape, preliminariai įvertino taikos sutarties turinį (ne sąlygų teisėtumą) ir pagrįstai konstatavo, kad naujos taikos sutarties projekto turinys nėra tapatus tai sutarčiai, kurios teismas ankstesniu procesiniu sprendimu nepatvirtino. Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Suinteresuotas asmuo UAB „Financeline“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalba nurodyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl suinteresuoto asmens naudai priteisiamos iš pareiškėjos. Atsakovė BUAB „Lietuvos kino studija“ pareiškė prašymą iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad BUAB „Lietuvos kino studija“ patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už nurodytos rūšies teisines paslaugas viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalba nurodytą maksimalų dydį (8.16 punktas), todėl atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei įvertinus parengto dokumento kokybę, apimtį ir sudėtingumą, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos – BUAB „Lietuvos kino studija“ naudai iš pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Financeline“ (j. a. k. 300145027) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kino studija“ (j. a. k. 302672626) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.