Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-08-17 · Civilinė byla Nr. e2S-966-460/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-17
Bylos Nr.
e2S-966-460/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03239-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
M. B.
Suinteresuotas asmuo
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-966-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03239-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.18; 3.5.21.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. S., antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymą Nr. S-20-4-9431 ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 1 921,06 Eur, nustatyti, kad pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, iš kurios negali būti išieškoma, yra 582,60 Eur, nustatyti, kad antstolė iš skolininko darbo užmokesčio gali išskaičiuoti 218,40 Eur per mėnesį ir šias išskaitas atlikti tik per skolininko darbovietę; panaikinti pareiškėjo atsiskaitomųjų banko sąskaitų areštą; panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 8 d. nurodymą Nr. S-20-4-9430 priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir uždrausti antstolei nurašinėti pinigines lėšas iš pareiškėjo atsiskaitomųjų banko sąskaitų; skirti antstolei 300 Eur baudą už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4424-998/2020 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo kitos dienos po nutarties priėmimo, t. y. 2020 m. balandžio 2 d..

2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. 2020 m. kovo 31 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolė areštavo pinigines lėšas, esančias pareiškėjo vardu registruotose banko sąskaitose, dėl ko iš pareiškėjo buvo išieškota 2 065,46 Eur. Pareiškėjas teigia, kad 2020 m. kovo 31 d. pateikė antstolei prašymą grąžinti neteisėtas nurašytas pinigines lėšas. 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymu antstolė nutarė grąžinti pareiškėjui 554 Eur bei nustatyti 554 Eur laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumą. Tačiau mano, kad antstolė neteisingai apskaičiavo grąžintinas pinigines lėšas.

2.2. Išieškotas pinigines lėšas sudaro jam mokamas darbo užmokestis. Pagal CPK 736 straipsnį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc., iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį – 50 proc. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo darbo užmokestis sudaro 1 224,21 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. 801 Eur atskaičius mokesčius, antstolė galėjo išskaičiuoti 121,40 Eur iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, ir 97 Eur iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA. Darė išvadą, kad antstolė iš pareiškėjo darbo užmokesčio galėjo išskaičiuoti iš viso 218,40 Eur, o likusi 582,60 Eur dalis turėjo būti grąžinta pareiškėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjo M. B. skundo dėl antstolio veiksmų bei prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, viršijanti MMA, sudaro 410,27 Eur atskaičius mokesčius, t. y. 637,21 Eur (1 244,21 Eur - 607,00 Eur) – 102,68 Eur GMP – 44,48 Eur mokestis už sveikatos draudimą (637,21 Eur x 6,98 proc.) – 79,78 Eur mokestis už socialinį draudimą (637,21 Eur x 12,52 proc.). Darė išvadą, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, gali būti išieškota 205,13 Eur (410,27 Eur x 50 proc.).

4.2. Nurodė, kad antstolė iš pareiškėjo darbo užmokesčio už 2020 m. vasario mėn. galėjo išieškoti iš viso 283,29 Eur (78,16 Eur + 205,13 Eur). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro iš viso 801,08 Eur (390,81 Eur + 410,27 Eur) teigia, kad pareiškėjui turėjo būti grąžinta 517,79 Eur (801,08 Eur - 283,29 Eur). Atkreipė dėmesį, kad antstolė 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-20-4-9431 grąžino pareiškėjui 554,00 Eur išieškoto darbo užmokesčio ir nustatė laisvai disponuojamą 554,00 Eur piniginių lėšų sumą. Esant išdėstytoms aplinkybėms. Darė išvadą, kad antstolė pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui grąžintiną piniginių lėšų sumą.

4.3. Nurodė, kad iš 2 065,49 Eur piniginių lėšų pareiškėjo darbo užmokestis sudarė iš viso 801,08 Eur, t. y. ne visos nurodytos piniginės lėšos yra laikytinos pareiškėjo darbo užmokesčiu. Teigia, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių išieškojimas negali būti nukreiptas į likusią 1 264,41 Eur (2 065,49 Eur - 801,08 Eur) piniginių lėšų dalį, bei nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, todėl darė išvadą, kad 1 547,70 Eur (2 065,49 Eur - 517,79 Eur) suma iš pareiškėjo išieškota pagrįstai.

4.4. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolė pateikė pareiškėjo darbovietei patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Antra, priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Teigia, jog minėto straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Darė išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog išieškojimas yra vykdomas iš skolininko darbo užmokesčio, neužkerta kelio išieškojimo nukreipti į kitą pareiškėjo turtą ir turtines teises, įskaitant pinigines lėšas, esančias skolininko vardu registruotose banko sąskaitose.

4.5. Pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4424-998/2020 tenkino pareiškėjo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/00221 vykdymo veiksmus. Akcentavo, kad sustabdžius vykdomąją bylą bei teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininko turto areštas, įskaitant pinginių lėšų, esančių skolininko vardu registruotose banko sąskaitose, areštą, nėra naikinamas. Teigė, kad CPK numatyta, kad netgi vykdomosios bylos sustabdymo metu antstolis gali imtis veiksmų skolininko turtui surasti bei areštuoti. Vis dėlto, vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstolis negali realizuoti skolininkui priklausančio turto, pavyzdžiui, vykdant pardavimą iš varžytinių, ar paskirstyti išieškotų piniginių lėšų. Tai reiškia, kad piniginės lėšos, išieškotos iš pareiškėjo vardu registruotų banko sąskaitų, vykdomosios bylos sustabdymo metu yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolės V. D. veiksmų tenkinti visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad pareiškėjo darbo užmokestis nesikeitė, yra toks pats kaip visada – pareiškėjo neto (į rankas) atlyginimas yra 801 Eur. Pažymėjo, kad antstolė 2020 m. balandžio 10 d. nepagrįstai išieškojo 628 Eur sumą, kurią sudaro jo darbo užmokestis 508 Eur ir Vilniaus miesto savivaldybės išmoka už vaikus — 120 Eur. Teigia, jog pareiškėjas gavo į banko sąskaitą 2020 kovo mėnesio algą neto 508 Eur ir plius 120 Eur už vaikus išmoką. Mano, jog nei antstolė, nei teismas net nesigilino, kokia šių lėšų kilmė.

6.2. Mano, kad teismas nesiaiškino, kokios lėšos sudaro antstolės nurašytą pareiškėjui priklausiusią 2 065,46 Eur sumą. Teigia, jog pareiškėjas dirba valstybės tarnyboje, kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, vaiko pinigus, pareiškėjas negauna. Šios 2 065,46 Eur lėšos, buvusios pareiškėjo banko sąskaitoje ir antstolės nurašytos, yra pareiškėjo sukauptas darbo užmokestis bei savivaldybės išmokamos kas mėnesį išmokos už vaikus. Pažymėjo, kad LR CPK 736 straipsnis aiškiai nurodo, kad antstolė V. D. iš pareiškėjo darbo užmokesčio gali išieškoti tik 218,40 Eur kas mėnesį. Darė išvadą, kad iš šios sumos antstolė galėjo išieškoti tik 218,40 Eur sumą. Tačiau 2020 m. kovo 31 d. antstolė nuskaičiavo nuo pareiškėjo sąskaitos net 2 065,46 Eur sukaupto darbo užmokesčio bei vaikų pinigų, todėl nuo 2 065,46 Eur darbo užmokesčio atėmusi 218,4 Eur, antstolė privalo pareiškėjui grąžinti 1 847,06 Eur.

6.3. Nurodė, kad Vyriausybės nustatytas MMA 2020 metais yra 607 Eur (https://www.tagidas.lt/savadai/9003/). Todėl pagal LR CPK 736 straipsnį iš MMA atlyginimo dalies antstolė gali išskaičiuoti tik 20 procentų, t. y. tik 121,4 Eur. Iš atlyginimo dalies, kuri viršija MMA, pagal LR CPK 736 straipsnį antstolė gali išskaičiuoti 50 procentų. Pareiškėjo atlyginimo dalis, viršijanti 607 Eur MMA yra 194 Eur. Taigi iš šios 194 Eur sumos antstolė gali išskaičiuoti 97 Eur. Darė išvadą, kad iš viso antstolė galėjo išskaičiuoti iš pareiškėjo algos tik 218,40 Eur, o pareiškėjui nuo neto atlyginimo turi likti 582,60 Eur.

6.4. Nurodė, kad antstolė V. D. tyčia nevykdo teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei toliau neteisėtai priima 2020 m. balandžio 8 d. nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Teigia, jog 2020 m. balandžio 9-10 d. nuskaičiavo nuo pareiškėjo sąskaitos ne tik visą darbo užmokestį, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės išmokas už pareiškėjo nepilnamečius vaikus. Teigia, jog tos išmokos nepriklauso pareiškėjui, jos yra skiriamos pareiškėjo nepilnamečiams vaikams. Viso to pasėkoje, antstolė neteisėtai, pažeidžiant minimą teismo nutartį nuskaičiavo 628 Eur, todėl privalo būti įpareigota grąžinti pareiškėjui 628 Eur.

6.5. Teigia, jog antstolės procesinis elgesys, kuriuo ji, nepaisydama nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo atžvilgiu ir toliau vykdo išieškojimo veiksmus (nurašinėja pinigines lėšas), pažeidžia pareiškėjo teisės bei teisėtą lūkestį užtikrinti, kad iš jo turto, piniginių lėšų nebus išieškoma tol, kol galioja nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, jog toks antstolės elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m., birželio 1 d. nutarties civilinėje byloję Nr. e2YT-5733-618/2020 atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad LR CK CPK ir SVI aiškiai ir imperatyviai įtvirtintos teisės normos, kuriomis remiantis atliekamos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio, paliekant šiam apskaičiuotą laisvai disponuojamą gaunamų pajamų dalį, o pareiškėjo teiginys, kad antstolei leista nurašyti visą skolininko gaunamą darbo užmokestį mažų mažiausiai neteisingas ir neprotingas, todėl atskirojo skundo antroje ir trečioje dalyse pareiškėjo išdėstyti motyvai ir teiginiai atmestini be išsamesnio analizavimo, kadangi skolininkas akivaizdžiai ignoruoja šiam nepalankias teisės normas ir vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

8.2. Nurodė, kad 4 ir 5 skundo dalyse skolininkas pasikartodamas ir sistemingai, neteisingai interpretuoja vykdymo procesą reglamentuojančias teises normas, aiškindamas jas taip kaip naudinga jam, o ne taip kaip jos taikomos praktikoje, įgyvendinant teisingumą Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

12. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

13. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolė V. D. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1877-577/2019 dėl 4 368,54 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojo R. S. naudai. 2020 m. kovo 31 d. turto arešto aktu Nr. S-20-4-8636 antstolė areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Vytauto g. 91-16, Palanga. 2020 m. kovo 31 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S‑20‑4-8585 antstolė areštavo 5 218,94 Eur sumą, esančią pareiškėjo vardu registruotose banko sąskaitose. 2020 m. balandžio 8 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-9430 antstolė areštavo 3 153,45 Eur sumą, esančią pareiškėjo vardu registruotose banko sąskaitose, bei nustatė 554 Eur sumą, kuria pareiškėjas gali laisvai disponuoti. 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-20-4-9431 antstolė nustatė pareiškėjui laisvai disponuojamą 554 Eur piniginių lėšų sumą ir grąžino 554 Eur.

14. Pareiškėjas teigia, jog antstolė 2020 m. balandžio 10 d. nepagrįstai išieškojo 628 Eur sumą, kurią sudaro pareiškėjo darbo užmokestis 508 Eur ir Vilniaus miesto savivaldybės išmoka už vaikus — 120 Eur. Teigia, jog pareiškėjas gavo į banko sąskaitą 2020 kovo mėnesio algą neto 508 Eur ir plius 120 Eur už vaikus išmoką. Mano, jog nei antstolė, nei teismas net nesigilino, kokia šių lėšų kilmė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Pažymėtina, jog antstolė 2020 m. balandžio 8 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-9430 nurodė, kad: „jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui“. Pareiškėjas teigdamas, kad antstolės nuskaičiuoti 628 Eur sudaro pareiškėjo darbo užmokestį bei išmokas už vaikus nei į civilinę nei į vykdomąją bylą jokių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė nepagrįstai 2020 m. balandžio 10 d. išieškojo iš pareiškėjo 628,58 Eur sumą.

15. Dar daugiau, siekiant nepažeisti vaikų teisių į gaunamą Vilniaus miesto savivaldybės išmoką už vaikus, Antstolė yra papildomai nustačiusi, kad pareiškėjas turi teisę laisvai disponuoti 120,12 Eur suma, gaunama į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės tik patvirtina, jog į antstolės 2020 m. balandžio 10 d. išieškotą 628 Eur sumą vaiko pinigai (120,12 Eur) nepatenka, todėl atskirojo skundo argumentai, jog antstolė nepagrįstai išieškojo 628 Eur sumą laikytini nepagrįstais.

16. Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su antstolės atliktu paskaičiavimu dėl galimų išskaitų iš pareiškėjo atlyginimo. Teigia, jog iš viso antstolė galėjo išskaičiuoti iš pareiškėjo algos tik 218,40 Eur, o pareiškėjui nuo neto atlyginimo turi likti 582,60 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 7-10 punktuose atliko detalų iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuotinų piniginių lėšų apskaičiavimą bei nustatė, kad antstolė iš pareiškėjo darbo užmokesčio už 2020 m. vasario mėn. galėjo išieškoti iš viso 283,29 Eur (78,16 Eur + 205,13 Eur). T. y. antstolė iš pareiškėjo gaunamo atlyginimo (bruto) 1 244,21 Eur atskaičiusi mokesčius, CPK nustatyta tvarka paskaičiavo išieškotiną sumą tiek iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, tiek iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teikdamas jog, iš pareiškėjo išskaičiuotina suma turi būti 218,40 Eur netinkamai skaičiuoja išieškotinas sumas iš darbo užmokesčio.

17. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo darbo užmokestis už 2020 m. vasario mėn. sudarė 1 244,21 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Pažymėtina, kad MMA sudaro 48,79 proc. viso pareiškėjo darbo užmokesčio, 637,21 Eur dalis, kuri viršija MMA – 51,21 proc. viso pareiškėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjui taikomas 241,67 Eur NPD, todėl jo mokamas GPM sudaro iš viso 200,51 Eur ((1 244,21 Eur - 241,67 Eur) x 20 proc.), t. y. 97,83 Eur (200,51 Eur x 48,79 proc.) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, ir 102,68 Eur (200,51 Eur x 51,21 proc.) nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA. Tai reiškia, jog pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, neviršijanti MMA, sudaro 390,81 Eur atskaičius mokesčius, t. y. 607,00 Eur – 97,83 Eur GMP – 42,36 Eur mokestis už sveikatos draudimą (607,00 Eur x 6,98 proc.) – 76,00 Eur mokestis už socialinį draudimą (607,00 Eur x 12,52 proc.). Taigi, iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, gali būti išieškota 78,16 Eur (390,81 Eur x 20 proc.). Pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, viršijanti MMA, sudaro 410,27 Eur atskaičius mokesčius, t. y. 637,21 Eur (1 244,21 Eur - 607,00 Eur) – 102,68 Eur GMP – 44,48 Eur mokestis už sveikatos draudimą (637,21 Eur x 6,98 proc.) – 79,78 Eur mokestis už socialinį draudimą (637,21 Eur x 12,52 proc.). Darytina išvada, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, gali būti išieškota 205,13 Eur (410,27 Eur x 50 proc.) – viso 283,29 Eur (78,16 Eur + 205,13 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas detalus išskaičiuotinų piniginių lėšų apskaičiavimas paneigia pareiškėjo argumentus, kad iš pareiškėjo išskaičiuotina suma turi būti 218,40 Eur.

18. Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, jog pareiškėjas dirba valstybės tarnyboje, kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, vaiko pinigus, pareiškėjas negauna, todėl nurodo, kad 2 065,46 Eur lėšos, buvusios pareiškėjo banko sąskaitoje ir antstolės nurašytos, yra pareiškėjo sukauptas darbo užmokestis bei savivaldybės išmokamos kas mėnesį išmokos už vaikus. Pažymėjo, kad LR CPK 736 straipsnis aiškiai nurodo, kad antstolė V. D. iš pareiškėjo darbo užmokesčio gali išieškoti tik 218,40 Eur kas mėnesį. Darė išvadą, kad iš nuo 2 065,46 Eur darbo užmokesčio atėmusi 218,4 Eur, antstolė privalo pareiškėjui grąžinti 1 847,06 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). Byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjo atlyginimas į rankas (neto) sudaro 801,08 Eur. Tai reiškia, jog iš nurašytų 2065,49 Eur nurašytų piniginių lėšų 1 264,41 Eur (2 065,49 Eur - 801,08 Eur) nelaikytini iš darbo teisinių santykių gautomis lėšomis. Byloje nėra duomenų, jog išieškojimas į minėtas 1 264,41 Eur sumą yra negalimas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1 547,70 Eur (2 065,49 Eur - 517,79 Eur) suma iš pareiškėjo išieškota pagrįstai.

19. Taip pat nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, kad antstolės procesinis elgesys, kuriuo ji, nepaisydama nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo atžvilgiu ir toliau vykdo išieškojimo veiksmus (nurašinėja pinigines lėšas), pažeidžia pareiškėjo teisės bei teisėtą lūkestį užtikrinti, kad iš jo turto, piniginių lėšų nebus išieškoma tol, kol galioja nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4424-998/2020, tenkino pareiškėjo M. B. prašymą bei taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/00221. Akcentuotina, jog CPK 628 straipsnio 3 dalis numato, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Tai reiškia, jog sustabdžius vykdomosios bylos vykdymą, antstoliui nėra draudžiama imtis veiksmų skolininko turtui surasti bei areštuoti, tačiau antstoliui yra draudžiama surastą ir areštuotą turtą realizuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, antstolė iš pareiškėjo asmeninių sąskaitų nurašė pinigines lėšas, tačiau šių lėšų ji nepaskirstė, o jas saugo antstolės depozitinėje sąskaitoje. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nesant panaikintų pareiškėjo sąskaitos areštų ir nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolė suradusi ir nurašiusi pareiškėjo pinigines lėšas, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė, kadangi nurašytų piniginių lėšų kreditoriams nepaskirstė.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė