- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-5733-618/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03239-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. S., antstolė Vida Daugirdienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2020-04-08 patvarkymą Nr. S-20-4-9431 ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 1 921,06 Eur, nustatyti, kad pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, iš kurios negali būti išieškoma, yra 582,60 Eur, nustatyti, kad antstolė iš skolininko darbo užmokesčio gali išskaičiuoti 218,40 Eur per mėnesį ir šias išskaitas atlikti tik per skolininko darbovietę, panaikinti pareiškėjo atsiskaitomųjų banko sąskaitų areštą, panaikinti antstolės 2020-04-08 nurodymą Nr. S-20-4-9430 priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir uždrausti antstolei nurašinėti pinigines lėšas iš pareiškėjo atsiskaitomųjų banko sąskaitų, skirti antstolei 300,00 Eur baudą už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-04-01 nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4424-998/2020 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo kitos dienos po nutarties priėmimo, t.y. 2020-04-02. Nurodo, kad 2020-03-31 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolė areštavo pinigines lėšas, esančias pareiškėjo vardu registruotose banko sąskaitose, dėl ko iš pareiškėjo buvo išieškota 2 065,46 Eur. Pareiškėjas 2020-03-31 pateikė antstolei prašymą grąžinti neteisėtas nurašytas pinigines lėšas. 2020-04-08 patvarkymu antstolė nutarė grąžinti pareiškėjui 554,00 Eur bei nustatyti 554,00 Eur laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumą. Tačiau antstolė neteisingai apskaičiavo grąžintinas pinigines lėšas. Pareiškėjas nurodo, kad išieškotas pinigines lėšas sudaro jam mokamas darbo užmokestis. Pagal CPK 736 straipsnį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc., iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį – 50 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo darbo užmokestis sudaro 1 224,21 Eur neatskaičius mokesčių, t.y. 801,00 Eur atskaičius mokesčius, antstolė galėjo išskaičiuoti 121,40 Eur iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, ir 97,00 Eur iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA. Taigi, antstolė iš pareiškėjo darbo užmokesčio galėjo išskaičiuoti iš viso 218,40 Eur, o likusi 582,60 Eur dalis turėjo būti grąžinta pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolė išieškojo 2 065,46 Eur pareiškėjo darbo užmokesčio, pareiškėjui grąžintina 1 847,06 Eur. Pareiškėjas pažymi, kad antstolė yra pateikusi jo darbovietei patvarkymą dėl išieškojimo iš pareikėjo darbo užmokesčio, todėl antstolei turėtų būti uždrausta nurašinėti pinigines lėšas iš pareiškėjo atsiskaitomųjų banko sąskaitų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2020-04-10 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, tačiau antstolė, nepaisydama teismo nutarties 2020-04-10 išieškojo iš pareiškėjo ne tik jam mokamą darbo užmokestį, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės išmokas už pareiškėjo vaikus, iš viso 628,00 Eur.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė Vida Daugirdienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
3. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas
4. Vykdomosios bylos Nr. 0004/20/00221 duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020-03-19 vykdomąjį raštą Nr. e2-1877-577/2019 dėl 4 368,54 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojo R. S. naudai. 2020-03-31 turto arešto aktu Nr. S-20-4-8636 antstolė areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Vytauto g. 91-16, Palanga. 2020-03-31 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-8585 antstolė areštavo 5 218,94 Eur sumą, esančią pareiškėjo vardu registruotose banko sąskaitose. 2020-04-08 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-9430 antstolė areštavo 3 153,45 Eur sumą, esančią pareiškėjo vardu registruotose banko sąskaitose, bei nustatė 554,00 Eur sumą, kuria pareiškėjas gali laisvai disponuoti. 2020-04-08 patvarkymu Nr. S-20-4-9431 antstolė nustatė pareiškėjui laisvai disponuojamą 554,00 Eur piniginių lėšų sumą ir grąžino 554,00 Eur.
5. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
6. Pareiškėjas prašo įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 1 921,06 Eur, nustatyti, kad pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, iš kurios negali būti išieškoma, yra 582,60 Eur, nustatyti, kad antstolė iš skolininko darbo užmokesčio gali išskaičiuoti 218,40 Eur per mėnesį. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių bei išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai). CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, pagal kurią pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 proc.; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 proc. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-04-01 iš pareiškėjo vardu registruotų banko sąskaitų buvo išieškota iš viso 2 065,49 Eur suma, kurią be kitų piniginių lėšų sudarė ir pareiškėjui mokamas darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo darbo užmokestis už 2020 m. vasario mėn. sudarė 1 244,21 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Pažymėtina, kad MMA sudaro 48,79 proc. viso pareiškėjo darbo užmokesčio, 637,21 Eur dalis, kuri viršija MMA – 51,21 proc. viso pareiškėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjui taikomas 241,67 Eur NPD, todėl jo mokamas GPM sudaro iš viso 200,51 Eur ((1 244,21 Eur - 241,67 Eur) x 20 proc.), t.y. 97,83 Eur (200,51 Eur x 48,79 proc.) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, ir 102,68 Eur (200,51 Eur x 51,21 proc.) nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA.
8. Pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, neviršijanti MMA, sudaro 390,81 Eur atskaičius mokesčius, t.y. 607,00 Eur – 97,83 Eur GMP – 42,36 Eur mokestis už sveikatos draudimą (607,00 Eur x 6,98 proc.) – 76,00 Eur mokestis už socialinį draudimą (607,00 Eur x 12,52 proc.). Taigi, iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, gali būti išieškota 78,16 Eur (390,81 Eur x 20 proc.).
9. Pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, viršijanti MMA, sudaro 410,27 Eur atskaičius mokesčius, t.y. 637,21 Eur (1 244,21 Eur - 607,00 Eur) – 102,68 Eur GMP – 44,48 Eur mokestis už sveikatos draudimą (637,21 Eur x 6,98 proc.) – 79,78 Eur mokestis už socialinį draudimą (637,21 Eur x 12,52 proc.). Taigi, iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, gali būti išieškota 205,13 Eur (410,27 Eur x 50 proc.).
10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė iš pareiškėjo darbo užmokesčio už 2020 m. vasario mėn. galėjo išieškoti iš viso 283,29 Eur (78,16 Eur + 205,13 Eur). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro iš viso 801,08 Eur (390,81 Eur + 410,27 Eur), pareiškėjui turėjo būti grąžinta 517,79 Eur (801,08 Eur - 283,29 Eur). Nagrinėjamu atveju antstolė 2020-04-08 patvarkymu Nr. S-20-4-9431 grąžino pareiškėjui 554,00 Eur išieškoto darbo užmokesčio ir nustatė laisvai disponuojamą 554,00 Eur piniginių lėšų sumą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui grąžintiną piniginių lėšų sumą.
11. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nurodo, kad iš 2020-04-01 išieškotos 2 065,49 Eur piniginių lėšų sumos jam turi būti grąžintina 1 847,06 Eur. Vis dėlto, vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog byloje esančiais duomenis ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad iš 2 065,49 Eur piniginių lėšų pareiškėjo darbo užmokestis sudarė iš viso 801,08 Eur, t.y. ne visos nurodytos piniginės lėšos yra laikytinos pareiškėjo darbo užmokesčiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių išieškojimas negali būti nukreiptas į likusią 1 264,41 Eur (2 065,49 Eur - 801,08 Eur) piniginių lėšų dalį, bei nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, todėl darytina išvada, kad 1 547,70 Eur (2 065,49 Eur - 517,79 Eur) suma iš pareiškėjo išieškota pagrįstai.
12. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė 2020-04-10 nepagrįstai išieškojo 628,00 Eur, kuriuos sudaro jo darbo užmokestis ir Vilniaus miesto savivaldybės išmoka už vaikus. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2020-04-14 išieškojo iš pareiškėjo 628,58 Eur sumą, esančią banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad 2020-04-08 patvarkymu Nr. S-20-4-9431 bei 2020-04-08 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-9430 antstolė nustatė pareiškėjui laisvai disponuojamą 554,00 Eur piniginių lėšų sumą. Taigi, 2020-04-14 iš pareiškėjo išieškotą 628,58 Eur sumą sudarė pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, iš kurios išieškojimas buvo galimas, t.y. išieškojimas buvo nukreiptas į darbo užmokesčio dalį, viršijančią laisvai disponuojamą sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, nustačiusi, jog pareiškėjui mokama po 60,06 Eur išmoka už nepilnamečius vaikus, t.y. iš viso 120,12 Eur, bei įvertinusi, kad 2020-04-08 pareiškėjui turėjo būti grąžinta 517,79 Eur, o ne 554,00 Eur, t.y. pareiškėjo atžvilgiu atlikta 36,21 Eur permoka, 2020-05-06 mokėjimo pavedimu grąžino pareiškėjui 83,91 Eur (120,12 Eur - 36,21 Eur). Kitų duomenų, patvirtinančių, kad išieškojimas buvo nepagrįstai nukreiptas į 628,58 Eur sumą, esančią pareiškėjo vardu registruotoje banko sąskaitoje, pareiškėjas nepateikė.
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2020-04-08 patvarkymą Nr. S-20-4-9431 ir grąžinti 1 921,06 Eur išieškotas pinigines lėšas atmestinas kaip nepagrįstas.
14. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, kad jo darbo užmokesčio dalis, iš kurios negali būti išieškoma, yra 582,60 Eur, nustatyti, kad antstolė iš pareiškėjo darbo užmokesčio gali išskaičiuoti 218,40 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog kaip nurodyta Nutarties 6 punkte, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio reglamentuoja CPK 736 straipsnio nuostatos. Asmeniui mokamas darbo užmokestis gali kisti, pavyzdžiui, priklausomai nuo nedarbingumo laikotarpio, mokamų priedų ir kt. Dėl šios priežasties antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, nurodo CPK 736 straipsnyje įtvirtintus išskaitų dydžius procentine išraiška, pagal kuriuos minėta išskaitų suma yra apskaičiuojama kiekvieną mėnesį atskirai. Be to, kaip jau minėta, antstolė atsižvelgusi į tai, jog į pareiškėjo vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), yra mokamas jo darbo užmokestis, kuris vidutiniškai sudaro 1 295,45 Eur, 2020-04-08 patvarkymu Nr. S-20-4-9431 bei 2020-04-08 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-9430 nustatė laisvai disponuojamą 554,00 Eur sumą. Esant išdėstytoms aplinkybės, pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Pareiškėjas prašo panaikinti pareiškėjo atsiskaitomųjų banko sąskaitų areštą, panaikinti antstolės 2020-04-08 nurodymą Nr. S-20-4-9430 priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir uždrausti antstolei nurašinėti pinigines lėšas iš pareiškėjo atsiskaitomųjų banko sąskaitų. Nurodo, kad antstolė yra pateikusi jo darbovietei patvarkymą dėl išieškojimo iš pareikėjo darbo užmokesčio, todėl antstolei turėtų būti uždrausta nurašinėti pinigines lėšas iš jo atsiskaitomųjų banko sąskaitų. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog, visų pirma, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstolė pateikė pareiškėjo darbovietei patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Antra, priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Minėto straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Taigi, vien ta aplinkybė, kad išieškojimas yra vykdomas iš skolininko darbo užmokesčio, neužkerta kelio išieškojimo nukreipti į kitą pareiškėjo turtą ir turtines teises, įskaitant pinigines lėšas, esančias skolininko vardu registruotose banko sąskaitose. Atitinkamai, siekiant išvengti pakartotinio išieškojimo iš darbo užmokesčio, pervesto į skolininko banko sąskaitą, kai šį išieškojimą jau įvykdė skolininko darbovietė, CPK numatyta galimybė nustatyti laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą. Nagrinėjamu atveju laisvai disponuojama suma pareiškėjui nustatyta 2020-04-08 patvarkymu Nr. S-20-4-9431 bei 2020-04-08 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-9430. Esant išdėstytoms aplinkybės, pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Pareiškėjas nurodo, kad nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-04-01 nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4424-998/2020, kadangi nepaisant teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, antstolė toliau išieško pinigines lėšas iš jo vardu registruotos banko sąskaitos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4424-998/2020 tenkino pareiškėjo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/00221 vykdymo veiksmus. Teismas pažymi, kad sustabdžius vykdomąją bylą teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininko turto areštas, įskaitant pinginių lėšų, esančių skolininko vardu registruotose banko sąskaitose, areštą, nėra naikinamas. CPK 628 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Taigi, CPK numato, kad netgi vykdomosios bylos sustabdymo metu antstolis gali imtis veiksmų skolininko turtui surasti bei areštuoti. Vis dėlto, vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstolis negali realizuoti skolininkui priklausančio turto, pavyzdžiui, vykdant pardavimą iš varžytinių, ar paskirstyti išieškotų piniginių lėšų. Tai reiškia, kad piniginės lėšos, išieškotos iš pareiškėjo vardu registruotų banko sąskaitų, vykdomosios bylos sustabdymo metu yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2020-03-31 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-8585 areštavo pinigines lėšas, esančias pareiškėjo vardu registruotose banko sąskaitose. Taigi, skolininko piniginių lėšų, esančio jo vardu registruotose banko sąskaitose, areštas buvo pritaikytas iki teismo 2020-04-01 nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad 2020-03-31 nurodymas buvo patikslintas 2020-04-08, nustatant pareiškėjo laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumą. Vykdant minėtą nurodymą piniginės lėšos iš pareiškėjo buvo išieškotos 2020-04-01, 2020-04-14 ir 2020-04-21 ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, kad minėtos piniginės lėšos buvo paskirstytos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų numatytų reikalavimų.
17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolės veiksmai nepažeidžia CPK reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.
18. Atsižvelgus į Nutarties 16 punkte nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas skirti antstolei 300,00 Eur baudą už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-04-01 nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4424-998/2020 nevykdymo dieną atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
skundą atmesti.
Pareiškėjo M. B. prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.