- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-568-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugos būstui“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugos būstui“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Norvila“, uždaroji akcinė bendrovė „Sobo sistemos“, D. M. ir V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ 2 834,58 Eur žalos atlyginimą ir 424,95 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (dėl 2021 m. gruodžio 6 d. padarytos žalos objekte, adresu (duomenys neskelbtini)). Dubliku ieškinio reikalavimus palaikė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pateiktu atsiliepimu, tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. 2024 m. gruodžio 6 d. protokoline nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas ir bylos nagrinėjimas teismo posėdyje paskirtas 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val.
4. Į 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val. paskirtą teismo posėdį šalys (jų atstovai) neatvyko, prašymų bylą nagrinėti šalims ar jų atstovams nedalyvaujant negauta.
5. 2025 m. vasario 12 d. atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val., kadangi Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. vasario 13 d. 9.00 val. vyks baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurioje advokatas G. G. atstovauja kaltinamajam.
6. 2025 m. vasario 12 d. teisme buvo gautas ir ieškovės atstovo advokato R. B. prašymas dėl teismo posėdžio perkėlimo, kuriame atstovas nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų perkeltas 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val. teismo posėdis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB ,,Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“, UAB „Norvila“, UAB „Sobo sistemos“, D. M. ir V. D. (dėl 2021 m. gruodžio 6 d. padarytos žalos objekte, adresu (duomenys neskelbtini)), paliko nenagrinėtą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
7.1. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama tik viena baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dalyvauja advokatas G. G., tačiau šioje byloje teisiamasis posėdis yra paskirtas ne 2025 m. vasario 13 d., o 2025 m. vasario 14 d. 9.00 val. Taip pat teismas, patikrinęs teismų LITEKO skiltį „Užimtumas“, nustatė, kad advokato G. G. nurodytas posėdis Klaipėdos apygardos teisme yra numatytas taip pat tik 2025 m. vasario 14 d. 9.00 val., o 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val. yra numatytas posėdis Klaipėdos apylinkės teisme šioje civilinėje byloje. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad atsakovės atstovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytos priežastys neatitinka tikrovės, todėl vertino, kad atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko be jokios svarbios priežasties.
Šalies argumentai
7.2. Pasisakydamas dėl ieškovės atstovo pateikto prašymo dėl teismo posėdžio perkėlimo, teismas nurodė, jog vien prašymo, kuriuo sutinkama su kitos šalies prašymu, pateikimas teismui nesudaro pagrindo atstovui nedalyvauti teismo posėdyje. Ieškovės atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, taip pat turėdamas teismo jam suteiktą galimybę bylos nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu, į 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val. teismo posėdį neatvyko, taip pat ir neprisijungė teismo suteikta prisijungimo prieiga ZOOM programoje be jokios svarbios priežasties. Toks pasyvus ieškovės atstovo elgesys ir parodytas abejingumas jo paties inicijuotam teisminiam bylos nagrinėjimui leido teismui daryti išvadą apie ieškovės pasyvumą ir jos nusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo.
7.3. Pažymėjo, kad dar 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje, dalyvaujant tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovams, protokoline nutartimi atidėjus bylos nagrinėjimą, su šalių atstovais tiesiogiai buvo suderinta kita bylos nagrinėjimo teismo posėdyje data – 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val. Nepaisant to, į teismo posėdį, vykusį 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val., nei šalys, nei jų atstovai neatvyko, prašymų bylą nagrinėti šalims ar jų atstovams nedalyvaujant negauta, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai ir laiku, o jų nedalyvavimo šiame teismo posėdyje priežastys nepripažintos svarbiomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
8.1. Ieškovė pažymi, kad 2025 m. vasario 12 d. atsakovės atstovo advokato G. G. darbuotoja telefonu susisiekė su ieškovės atstovu ir paaiškino, jog Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. vasario 13 d. 9.00 val. vyks baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurioje advokatas G. G. atstovauja kaltinamajam, nurodė, jog advokatas dėl didelio darbo krūvio ir užimtumo bylose nepastebėjo, kad susidubliavo teismo posėdžiai, o tai pastebėjęs nedelsiant teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir darbuotojos paprašė informuoti proceso dalyvius. Atitinkamai ieškovės atstovas informavo teismą, kad neprieštarauja, kad būtų perkeltas teismo posėdis.
8.2. Ieškovės atstovui nebuvo žinomos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad advokato G. G. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytos priežastys neatitinka tikrovės.
8.3. Ši situacija susidarė ne dėl ieškovės atstovo veiksmų ar neveikimo, todėl ieškovė neturi patirti neigiamų pasekmių. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių. Atsakovės atstovui pateikus prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ir nurodžius atitinkamas priežastis, ieškovės atstovas laikė, kad tai yra svarbi priežastis atidėti teismo posėdį, todėl ir neprisijungė į teismo posėdį programa ZOOM.
8.4. Mano, kad teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Ieškovės įsitikinimu, jos pasyvumo ar nesąžiningo procesinio elgesio byloje nėra. Civilinėje byloje buvo paskirtas teismo posėdis, jame ieškovės atstovas dalyvavo, o 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl advokato G. G. prašymo atidėti teismo posėdį, nurodė atitinkamas aplinkybes.
8.5. Neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovei dėl ieškovės atstovo ir atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ su skundu sutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. 2025 m. vasario 12 d. atsakovės atstovo advokato G. G. darbuotoja telefonu susisiekė su ieškovės atstovu ir paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. vasario 13 d. vyks baudžiamosios bylos, kurioje advokatas atstovauja kaltinamajam, nagrinėjimas, advokatas dėl didelio darbo krūvio ir užimtumo nepastebėjo, kad teismo posėdžiai susidubliavo, o tai pastebėjęs nedelsiant pateikė prašymą teismui atidėti posėdį ir paprašė darbuotojos informuoti proceso dalyvius. Sutiko, kad ieškovei nebuvo žinomos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovės prašyme nurodytos priežastys neatitinka tikrovės. Atsakovės atstovas advokatas G. G. 2025 m. vasario 13 d. jungėsi prie nuotolinio teismo posėdžio baudžiamojoje byloje, tačiau to padaryti nepavyko. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad teismo posėdis baudžiamojoje byloje yra paskirtas ne 2025 m. vasario 13 d., o 2025 m. vasario 14 d. Advokatas G. G. nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo ar negerbti teismo bei proceso dalyvių, tačiau dėl didelio darbo krūvio įvyko žmogiškoji klaida ir advokatas pavėlavo prisijungti į posėdį.
9.2. Atsakovės vertinimu, ieškovės pasyvumo ar nesąžiningo procesinio elgesio byloje nėra. Nenustačius aplinkybių, kad ieškovė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų bei byloje esančių faktinių aplinkybių.
9.3. Neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovei dėl ieškovės atstovo ir atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties.
Šalies argumentai
10. Atsakovė UAB ,,Paslaugos būstui“ teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
10.1. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad 2025 m. vasario 12 d. advokato G. G. darbuotoja susisiekė su ieškovės atstovu ir paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. vasario 13 d. vyks baudžiamosios bylos, kurioje advokatas atstovauja kaltinamajam, nagrinėjimas, nurodė, kad advokatas dėl didelio darbo krūvio ir užimtumo nepastebėjo, kad teismo posėdžiai susidubliavo, o tai pastebėjęs nedelsiant teismui pateikė prašymą atidėti posėdį ir paprašė informuoti proceso dalyvius.
10.2. Ieškovės atstovui nebuvo žinomos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad advokato prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovės atstovas 2025 m. vasario 13 d. jungėsi prie nuotolinio posėdžio baudžiamojoje byloje, tačiau to padaryti nepavyko, nes nuoroda buvo neaktyvi. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, jog teismo posėdis baudžiamojoje byloje yra paskirtas ne 2025 m. vasario 13 d., o 2025 m. vasario 14 d.
Atsiliepimas
11. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ atskirąjį skundą, su atskiruoju skundu sutiko. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė mano, kad atsakovės išdėstyti argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl neatvykimo į bylą paskirtu laiku yra laikytinos svarbiomis priežastimis; atsakovė nesiekė vilkinti teismo proceso ir įvyko paprasta žmogiškoji klaida. Neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovei dėl ieškovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirieji skundai tenkinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje, o pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių. Analogiškos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės nurodytos ir CPK 246 straipsnio 4 dalyje – jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
16. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą. Taigi, neigiamų procesinių padarinių taikymas gali būti pateisinamas tik tokiais atvejais, kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama šio instituto paskirtis, taip pat proceso operatyvumo, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1067-178/2017).
17. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).
18. Apeliantės atskiruosiuose skunduose neneigia aplinkybių, jog apie byloje paskirtą teismo posėdį buvo informuotos tinkamai, tačiau ieškovė ADB ,,Gjensidige“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, jog ginčo situacija susidarė ne dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo, todėl ji neturi patirti neigiamų pasekmių, ieškovės pasyvumo ar nesąžiningo elgesio byloje nėra, o ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei byloje esančių faktinių aplinkybių. Atsakovė UAB ,,Paslaugos būstui“ atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, todėl teismas jų nekartoja.
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. protokoline nutartimi (teismo posėdyje dalyvaujant bylos šalims) byloje teismo posėdis buvo paskirtas 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val. Tačiau į paskirtą teismo posėdį 2025 m. vasario 13 d. 9.30 val. ieškovė (jos atstovas) ir atsakovė (jos atstovas) neatvyko (neprisijungė). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka, jog objektyvių kliūčių ieškovei (jos atstovui) dalyvauti teismo posėdyje nebuvo ir prašymo, kuriuo ji sutinka, kad teismo posėdis būtų atidėtas, pateikimas pagrindo nedalyvauti teismo posėdyje nesudaro. Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie ieškovės pasyvumą ar nusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės (jos atstovo) procesinis elgesys iki šio teismo posėdžio (dalyvavimas 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje, teismo įpareigojimų vykdymas, aktyvus procesinių dokumentų teikimas teismui ir kt.) sudaro teisinį pagrindą nelaikyti ieškovės pasyvia ar abejinga jos pačios inicijuotam teisminiam bylos nagrinėjimui. Pastebėtina, jog iki byloje paskirto teismo posėdžio 2025 m. vasario 13 d., kuriame šalys (jų atstovai) nedalyvavo, byloje buvo gautas 2025 m. vasario 12 d. atsakovės atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės atstovo užimtumo kitoje byloje. Ieškovės atstovas atitinkamai byloje 2025 m. vasario 12 d. pateikė prašymą, kuriuo neprieštaravo, kad paskirtas teismo posėdis būtų atidėtas, pateikė duomenis apie savo užimtumą. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir atsakovės atstovas šių aplinkybių neneigia, tačiau duomenų, jog ieškovei (jos atstovui) tokios aplinkybės buvo žinomos, byloje nėra. Šiuo konkrečiu atveju įvertinus atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes matyti, jog ieškovės atstovas galėjo būti suklaidintas, sąžiningai manyti, jog byloje egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismo posėdis gali būti atidėtas, nors minėta, objektyvių priežasčių nedalyvauti teismo posėdyje neturėjo. Atsakovė aplinkybių, jog teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių, procesiniuose dokumentuose neginčija.
20. Taigi šiuo konkrečiu atveju byloje esantys duomenys suponuoja, kad byloje formaliai egzistavo sąlygos, sudarančios pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 246 straipsnio 4 dalis), kadangi ieškovė (jos atstovas) ir atsakovė (jos atstovas) teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų bylą nagrinėti šalių atstovams nedalyvaujant byloje nebuvo gauta, o šalių (jų atstovų) nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nepripažintos svarbiomis. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien faktas, kad ieškovės atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, nėra pakankamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ieškinį palikus nenagrinėtą gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išsprendimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, o tai nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad šalis nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista šalių teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
21. Taigi ieškinio palikimas nenagrinėto kaip neigiama procesinė pasekmė gali būti taikomas tik tais atvejais, kai nustatomas šalių pasyvus elgesys procese ir iš viso prarastas interesas bylinėtis arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai tęsti (vilkinti) procesą. Kitaip tariant, ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog šalys yra pasyvios, nuolat neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotos bylos nagrinėjimo tęsimu.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, neturi pagrindo sutikti, jog šalys yra pasyvios ar nesuinteresuotos bylos nagrinėjimo tęsimu, be to, atkreipia dėmesį į tai, jog procesas nagrinėjamoje byloje yra pažengęs. Ieškovė į teismą kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 19 d., pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, pirmasis teismo posėdis byloje vyko 2024 m. gruodžio 6 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog šalys aktyviai teikia procesinius dokumentus teismui, vykdo teismo įpareigojimus pateikti papildomus įrodymus. Taigi šalių (jų atstovų) elgesys ir procesiniai veiksmai sudaro pagrindą spręsti, jog šalys nėra praradusios suinteresuotumo teisingu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu, yra suinteresuotos bylos baigtimi, tą iš esmės patvirtina ir šalių veiksmai, teikiant atskiruosius skundus, kuriais jos prašo teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su atskirųjų skundų argumentais, jog ieškinio palikimas nenagrinėto neatitiktų proceso koncentracijos principo (CPK 7 straipsnis), paneigtų ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrąją paskirtį.
23. Įvertinęs byloje esančių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinio palikimas nenagrinėto šioje bylos stadijoje sukeltų neigiamų pasekmių ir neatitiktų teisingumo, protingumo, operatyvumo kriterijų, todėl konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Minėta, pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, ieškinio palikimo nenagrinėto institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan., nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, kaip matyti iš šalių pozicijos, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra suinteresuotos bylos išnagrinėjimu, tikslų ar siekių vilkinti bylos nagrinėjimą neturi, o byloje paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo neturėdamos tikslo piktnaudžiauti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė turėtų iš naujo kreiptis į teismą, t. y. iš naujo inicijuoti teisminį procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės ir proceso dalyvių lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, tai lemtų tik dar ilgesnę ginčo išsprendimo trukmę ir nebūtų suderinama ir su proceso ekonomiškumu, juo labiau kad nagrinėjamu atveju, minėta, bylos procesas yra pažengęs.
24. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas bylos šalims dėl jų (jų atstovų) neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2, 7 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla pirmosios instancijos teismui grąžinama toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti iš esmės.