Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ ieškinys atsakovei BTA Insurance Company“ AAS Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrįstumo. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei dėl 85 251,79 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2017 m. balandžio 10 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iš jų negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant. Nė viena iš šalių, priežasčių, dėl kurių jos negali dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, teismui nenurodė. Šalys apie bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje informuotos tinkamai. Todėl teismas, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 6 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantės atstovas advokatas V. K. nebuvo tinkamai informuotas apie 2017 m. balandžio 10 d. parengiamąjį teismo posėdį. Nors teismo pranešimas (šaukimas) apie šį parengiamąjį teismo posėdį ir buvo išsiųstas apeliantės atstovui, tačiau dėl jo nedarbingumo nebuvo jam tinkamai įteiktas. Dėl vėlesnio EPP sistemos neveikimo (pranešimų nesiuntimo) po apeliantės atstovo nedarbingumo, pranešimai vėlesniu laikotarpiu nebuvo gauti. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantės atstovas neįrodė, kad jam pranešimas nebuvo įteiktas. Taip pat nepateikė jokios pažymos iš teismų administracijos informatikos skyriaus, kuri šias aplinkybes patvirtintų.Mažai tikėtina, kad EPP sistema neveiktų 5 dienas taip, kad nebūtų galima pasitikrinti net gautų pranešimų (šaukimų). Informacija apie proceso eigą būna prieinama net ir sistemos sutrikimų metu. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos atstovas nuo kovo 8 d. iki balandžio 5 d., t. y. nedarbingumo laikotarpiu, nebūtų prisijungęs prie EPP. Nedarbingumas nėra kliūtis negauti šaukimų, tiek jeigu jie įteikiami fiziškai, tiek per EPP.Teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, privalo patikrinti prisijungimo prie EPP registrą, iš kurio būtų matyti, ar apeliantės atstovas buvo prisijungęs prie EPP nedarbingumo laikotarpiu, t. y. nuo kovo 8 d. iki balandžio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus šalims (jų atstovams), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 str.). Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Taigi, skundžiama nutartis gali būti panaikinama tik tokiu atveju, jeigu yra pagrindas konstatuoti konkretų civilinio proceso ar materialinės teisės normų pažeidimą.Nagrinėjamu atveju į 2017 m. balandžio 10 d. parengiamąjį teismo posėdį nei apeliantė (jos atstovas), nei atsakovė neatvyko. Iki parengiamojo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateiktas (-ti) prašymas (-ai) atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, taip pat nebuvo gauti dokumentai, pateisinantys šalių (jų atstovų) neatvykimą į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 230 straipsnio 3 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Apeliantė nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia jos atstovo netinkamu informavimu apie būsimą parengiamąjį posėdį bei EPP sistemos sutrikimais. Tačiau šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais. CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes (taip pat) reglamentuotos CPK 246 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi, neatvykus šalims į parengiamąjį teismo posėdį, teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu iki teismo posėdžio pradžios šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis.Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą. Taigi, neigiamų procesinių padarinių taikymas gali būti pateisinamas tik tokiais atvejais, kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą nepaneigiama šio instituto paskirtis, taip pat proceso operatyvumo, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.Bylos duomenimis 2017 m. balandžio 10 d. parengiamasis posėdis byloje paskirtas 2017 m. kovo 20 d. teismo nutartimi. Šalims teismo procesiniai dokumentai (teismo šaukimas ir 2017 m. kovo 20 d. nutartis) išsiųsti per EPP VEP posistemį 2017 m. kovo 20 d. (pirmadienis). Nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ str. 10 d.). Todėl laikytina, kad teismo šaukimai šalims, be kita ko, ir apeliantės atstovui advokatui V. K., įteikti 2017 m. kovo 21 d. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, kad apeliantės atstovas nebuvo tinkamai informuotas apie būsimą parengiamąjį teismo posėdį, nes šaukimas išsiųstas jo nedarbingumo metu, o dėl EPP sistemos neveikimo po nedarbingumo pranešimai nebuvo gauti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalys (taip pat ir apeliantės atstovas) apie bylos nagrinėjimą 2017 m. balandžio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo informuotos tinkamai. Civiliniame procese vyrauja rungtyniškumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos atskirojo skundo argumentus. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jos atstovas nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. buvo nedarbingas. Tačiau parengiamasis teismo posėdis byloje vyko 2017 m. balandžio 10 d., t. y. jau apeliantės atstovui esant darbingam. Sutiktina su atsakove, kad nedarbingumas nėra kliūtis negauti teismo procesinių dokumentų (pranešimų, šaukimų) tiek juos įteikiant asmeniškai, tiek per EPP. Šiuo atveju apeliantė ne tik neįrodo, bet net nenurodo jokių aplinkybių, dėl kutių galima būtų spręsti apie jos atstovo negalėjimą nedarbingumo metu naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Taigi, apeliantė neįrodė, kad jos atstovo nedarbingumas buvo kliūtis gauti teismo procesinius dokumentus – teismo pranešimą apie 2017 m. balandžio 10 d. byloje vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip neįrodytus apeliantės argumentus, susijusius su EPP sistemos sutrikimais, nes ir EPP sistemos trikdžių, kuriems esant jos atstovas neturėtų galimybės (ar ji būtų apribota) susipažinti su bylos procesu, apeliantė neįrodo. Pažymėtina, kad šaukimai į parengiamąjį teismo posėdį buvo išsiųsti prieš tris savaites iki jo datos, todėl, net darant prielaidą, jog atskiri sutrikimai galėjo pasitaikyti, jie negalėjo kelti suvaržymų naudotis sistema bent kiek ženklesnį šio periodo laikotarpį. Įstatymas numato, kad šalys (atstovai) privalo, be kita ko, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d.). Apeliantės atstovas – kvalifikuotas teisininkas, būdamas nedarbingas visą mėnesį, galėjo numatyti, jog per šį netrumpą laikotarpį byloje bus atliekami kokie nors procesiniai veiksmai (be kita ko, ir paskirtas parengiamasis teismo posėdis), todėl turėjo ir pats sekti bylos eigą ar informuoti teismą apie negalėjimą bendradarbiauti (jei taip apskritai buvo, nes apeliantė nenurodo jokių argumentų, kad atstovas to padaryti dėl kokių nors priežasčių objektyviai negalėjo). Atsižvelgiant į tai, kad nei apeliantė, nei jos atstovas, taip pat ir atsakovė, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, paskirtu laiku į jį neatvyko, bei į tai, kad duomenys apie šalių neatvykimo priežastis teismui nebuvo pateikti, taip pat nesant prašymo nagrinėti bylą šalims nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 6 p.). Nesant pagrindo konstatuoti procesinių teisės normų pažeidimų, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.