Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui K. A. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti 2021 m. balandžio 17 d. su atsakovu K. A. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją: grąžinti ieškovui sumokėtus 8 400,00 EUR, o atsakovui automobilį, priteisti iš atsakovo 41,01 EUR už automobilio apžiūrą, taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas nupirko iš atsakovo už 8400,00 EUR automobilį AUDI Q5, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2010 m. gamybos, juodos spalvos. Automobilių pardavimo tinklapyje www.autoplius.lt atsakovas deklaravo, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Apžiūrėjus automobilį, jis ieškovui pasirodė techniškai tvarkingas, o svarbiausia buvo kaina. Pavažiavus automobiliu, jautėsi maža vibracija, pašalinių garsų nesigirdėjo, skydelyje švietė vos viena klaida, susijusi su lempomis. Atsakovas ieškovą patikino, kad viskas veikia puikiai, už 5000 km reiks pakeisti tepalus, automobilis defektų neturi. Automobilio pirkimo kaina buvo sumažinta 100 EUR, automobilio kaina pardavėjo pageidavimu jam buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Patikrinus automobilio istoriją Car Vertical, duomenų rasta mažai, buvo nurodyta, kad automobilis buvo daužtas. Jau sekančią dieną užvedus automobilį ieškovui nepatiko variklio darbas, buvo jaučiamos didelės vibracijos. Paskambinus į automobilių servisus, pasiūlytas artimiausias apžiūros laikas – 2021 m. balandžio 28 d. ryte. Atlikus automobilio patikrą uždarosios akcinės bendrovės „Korpo autocentras“ automobilių servise gauta informacija, kad automobilio būklė labai prasta, preliminari automobilio defektų šalinimo kaina – 3633,30 EUR. Pasitikrinti ir patvirtinti automobilio defektų šalinimo kainą ieškovas kreipėsi antrosios nuomonės į Moller auto aikštelę (duomenys neskelbtini). Atlikus automobilio kompiuterinę diagnostiką 2021 m. gegužės 4 d. ieškovas buvo įspėtas, kad skydelis neindikuoja itin svarbių defektų. Tuomet ieškovas priėmė sprendimą grąžinti automobilį pardavėjui. Atsakovas 2021 m. gegužės 4 d. telefoninio pokalbio metu buvo informuotas apie automobilio defektus ir pirkėjo ketinimą nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį bei grąžinti automobilį pardavėjui, tačiau pardavėjas nesutiko derėtis, o tik kaltino ieškovą, jog pastarasis sutartyje raštu patvirtino, kad pirkėjas dėl automobilio būklės ir kainos pretenzijų neturi. Nesusitarus su atsakovu, ieškovas organizavo automobilio defektaciją ir 2021 m. gegužės 5 d. SMS žinute pakvietė atsakovą joje dalyvauti. Automobilio apžiūra atlikta 2021 m. gegužės 12 d., defektinis aktas surašytas 2021 m. gegužės 14 d. Defektiniame akte konstatuota, kad pagal ridos duomenis automobilio defektai atsirado iki jo pardavimo. Atsakovas ieškovui nieko neminėjo apie automobilio defektus. Žinodamas apie tokią automobilio būklę, ieškovas nebūtų jo pirkęs apskritai. Ieškovas laiko, kad atsakovas sąmoningai siekė nuslėpti nuo ieškovo automobilio defektus, taip ketindamas atsikratyti automobilio ir perkelti ieškovui automobilio defektų šalinimo kaštus. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neatsiliepė į dvi ieškovo pretenzijas dėl netinkamos kokybės daikto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovas G. G. ir atsakovas K. A. 2021 m. balandžio 17 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas G. G. nupirko, o atsakovas K. A. pardavė už 8400,00 EUR sumą lengvąjį automobile Audi Q5, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyti ir nepažymėti jokie automobilio trūkumai, taip pat nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra išaiškinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo būdais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

2021 m. balandžio 17 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio ridą, valstybinį ir identifikavimo numerį. Sutartyje šalys neaptarė, ar transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, taip pat neaptarė ir automobilio trūkumų, nors pirkimo – pardavimo sutarties standartinėje formoje pažymėta, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.431¹ straipsnį ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 2B-231 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privaloma nurodyti transporto priemonės trūkumus bei informaciją apie eismo įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Sutartyje nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiūra; pardavėjas taip pat patvirtino, jog parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota; transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo parduodamas automobilis nebuvo naujas, parduodamas be garantijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalis numato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, jeigu šis neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tik tuo atveju, kai pardavėjui garantuoja daiktų kokybę. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptarti parduodamo daikto trūkumai. Skelbime apie parduodamą transporto priemonę atsakovas apibūdino parduodamą automobilį kaip techniškai tvarkingą. Ieškovui pradėjus eksploatuoti automobilį paaiškėjo, kad automobilis yra netinkamos techninės būklės ir negali būti naudojamas pagal paskirtį.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių trūkumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį be papildomo remonto ir tam tikslui būtinų lėšų sąnaudų, o pardavėjui turėjo būti žinomi požymiai, leidžiantys įtarti minėtus trūkumus, tačiau juos pardavėjas nuo pirkėjo nuslėpė, automobilį pristatydamas kaip be trūkumų ir itin tvarkingą.

Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Pažymėtina, kad parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis). Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl automobilių trūkumų kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Korpo autocentras“ jau po dešimties dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2021 m. balandžio 27 d. dėl nesklandaus variklio darbo. Atlikus automobilio apžiūra buvo nustatyta būtinybė keisti automobilio paskirstymo grandinės komplektą, vairo kolonėlę, remonto kaina – 3633,30 EUR (E.b.l. 11-12). Uždarosios akcinės bendrovės „Moller auto“ 2021 m. gegužės 12 d. apžiūros metu nustatyti esminiai variklio defektai (aušinimo skysčio ir alyvos prasiskverbimas), siurbimo – išmetimo sistemos nesandarumas, vairo stiprintuvo, stabdžių sistemos defektai, viso kėbulo pažeidimai (e.b.l. 14-15). Uždarosios akcinės bendrovės „Moller auto“ 2021 m. gegužės 13 d. pažymoje nurodyti šie paslėpti kritiniai defektai: prietaisų skydelis sugadintas, nešviečia daugelis informacinių indikacijų, turinčių pranešti apie sistemų gedimus. Prietaisų skydelio defektų klaida protokole užfiksuota esant 181757 km odometro parodymams, t. y. iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida – 181788 km). Fiksuojamos vairo kampo daviklio ir vairo valdymo bloko klaidos, tačiau gedimo indikacijų nesimato automobilio prietaisų skydelyje. Šaltas automobilio variklis dirba labai netolygiai, variklio sūkiai stipriai šokinėja, girdimas stiprus, pašalinis grandinių skirstomojo mechanizmo sudilimo garsas – būtinas variklio ardymas tikslesnių defektų nustatymui. Fiksuojama daug variklio valdymo sistemos klaidų, tačiau gedimų indikacijos prietaisų skydelyje nesimato (fazių nesutapimo, antrinio apipūtimo sistemos, cilindro nesuveikimo klaidos), taip pat nustatyti kiti defektai ir pažeidimai (e.b.l. 16-17).

Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenų bazės išrašo matyti, kad privaloma techninė automobilio apžiūra paskutinį kartą atlikta 2020 m. spalio 2 d., esant automobilio ridai 179915 km ir galioja iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (e.b.l. 71-75). Uždarosios akcinės bendrovės „Moller Auto“ 2021 m. lapkričio 8 d. pažymos kopija patvirtina, kad automobilis Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negali dalyvauti eisme pagal kelių eismo taisykles, nes neatitiktų keliamų valstybinės techninės apžiūros reikalavimų dėl šių gedimų: šviečia oro pagalvių saugos sietsmų gedimo indikacija, pašalintos gedimų įspėjamosios indikacijos iš prietaisų skydelio, variklio valdymo bloke fiksuojamos klaidos, dėl kurių nebūtų galima atlikti išmetamųjų dujų analizės, skysčių nuotėkiai variklio skyriuje, ištekėjęs pr. d. p. amortizatorius, pažeistos pr. d. p. pakabos, apatinis šarnyras, nesandari pr. p. d. granatos guma, pažeisti kuro bako tvirtinimo elementai, nesandari išmetimo sistema (e.b.l. 58). Uždarosios akcinės bendrovės „Moller Auto“ 2021 m. spalio 7 d. priedo prie pažymos Nr. 21-0026 kopija patvirtina, kad numatoma remonto kaina – nuo 3500,00 EUR. Taip pat minėtame priede nurodyta, kad nėra galimybės įvertinti variklio darbo ir būklės be variklio ardymo ir tolimesnės diagnostikos; įvertinus preliminariai ir tik dalį esamų pažeidimų, kurių remontas gali kainuoti daugiau nei paskaičiuota, uždarosios akcinės bendrovės „Moller Auto“ vertinimu, remontas nėra tikslingas, nes remonto kaina daigiau nei kelis kartus viršija automobilio rinkos vertę (e.b.l. 57).

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti.

Ieškovas automobilį įsigijo 2021 m. balandžio 17 d., esminiai automobilio trūkumai, dėl kurių jis negali būti naudojamas pagal paskirtį – dalyvauti eisme, nustatyti 2021 m. balandžio 27 d., t. y. per dešimt dienų nuo automobilio įsigijimo. Automobilio pirkimo metu jo rida buvo 181788 km, o automobilio apžiūros metu, nustatant trūkumus, - 181940 km, t. y. nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobiliu nuvažiuotas atstumas siekė tik 152 km.

Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, kas įtakojo nustatytus autoobilio defektus. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas eksploatavo automobilį netinkamai, į ieškinį apskirtai neatsiliepė, viso proceso metu buvo pasyvus, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus ir sudarančių pagrindą daryti kitokią išvadą. Todėl teismas laiko daikto trūkumų, egzistavusių iki daikto perdavimo pirkėjui, faktą įrodytu. Tuo tarpu atsakovas neįrodė jo kaip pardavėjo atsakomybę šalinančių pagrindų.

Tai, kad prieš sutarties sudarymą automobilis nebuvo patikrintas specializuotame automobilių servise, minėtų aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo jas vertinti atsakovo naudai. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pardavėjas eksploatavo automobilį pakankamą laiko tarpą, kad paaiškėtų automobilio neįprastos savybės dėl variklio darbo nesklandumų. Tokios aplinkybės, apibūdinančios daikto kokybę, neatskleidimas pirkėjui vertinamas kaip pardavėjo, t. y. atsakovo nesąžiningumas, kuris sudaro pagrindą taikyti jam civilinę atsakomybę.

Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus, nes jie galėjo būti nustatyti tik išardžius variklį, o tokius trūkumus leidžianti įtarti daikto savybė – įspėjamasis signalas automobilio prietaisų skydelyje negalėjo būti nustatyta dėl prietaisų skydelio gedimo, taip pat ji negalėjo paaiškėti bandomojo važiavimo metu, nes variklis buvo šiltas, o neįprasta vibracija, variklio darbo netolygumas, šokinėjimas ir pašalinis variklio skirstomojo mechanizmo sudilimo garsas girdimas tik varikliui esant šaltam (e.b.l. 16). Todėl atsakovas, kaip pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, nes parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo nustatyti per dešimt mėnesius nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir pagal automobilio ridą trūkumų atsiradimo metu matyti, kad jau egzistavo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 2020 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, yra išaiškinta, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas deklaravo, jog parduodamas daiktas yra techniškai tvarkingas, pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ne darbo dieną, šeštadienį 19.00 val., todėl pirkėjo galimybės patikrinti automobilį pirkimo metu buvo apsunkintos, o bandomojo važiavimo metu automobilio trūkumų nustatyti nebuvo galimybės.

Automobilio trūkumus bei jų mastą patvirtina uždarosios akcinės bendrovės “Moller Auto” 2021 m. gegužės 13 d. pažyma (e.b.l. 16) ir 2021 m. spalio 7 d. priedas prie pažymos Nr. 21-0026 (e.b.l. 57). Iš minėtos pažymos matyti, kad automobilio gedimai atsirado odometro parodymams esant 181757 km., t. y. po paskutinės 2020 m. spalio 2 d. techninės apžiūros atlikimo, kuomet automobilio rida buvo 179915 km. iki pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu sudarymo, kuomet automobilio rida buvo 181788 km. Daikto trūkumai yra esminiai, nes jie trukdo daiktą naudoti pagal paskirtį – dalyvauti eisme. Trūkumų šalinimas yra netikslingas, nes jų šalinimo kaina viršija automobilio rinkos vertę. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). Todėl sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju yra vienintelis galimas ir pažeidimo mastą atitinkantis ieškovo, kaip pirkėjo, pažeistų teisių gynimo būdas.

Ieškovas taip pat patyrė 41,01 EUR išlaidųužautomobilio apžiūrą, siekiant nustatyti automobilio defektus ir jų mastą bei šalinimo kainą. Šios išlaidos priskirtinos nuostoliams pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes ieškovas jų nebūtų patyręs, jeigu atsakovės parduotas automobilis būtų jos kaip pardavėjo sutartyje deklaruotos būklės. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad prie nuostolių priskiriamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, todėl automobilio gedimų diagnostikai patirtos išlaidos priskirtinos prie nuostolių, kuriuos sąlygojo atsakovo sutarties pažeidimas. Ieškovas iki automobilio apžiūros informavo pardavėją apie paaiškėjusius automobilio trūkumus, siūlė pardavėjui atvykti į autoservisą automobilio apžiūrai arba geranoriškai nutraukti sutartį tačiau atsakovas į ieškovo pasiūlymą neatsiliepė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina taip pat ir pagrindą taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškovo kaip pirkėjo teisių gynimo būdą – nuostolių, patirtų dėl sutarties pažeidimo, siekiant įvertinti žalos dydį, atlyginimą.

Taigi, ieškovas įrodė daikto trūkumų esminę įtaką daikto naudojimo pagal paskirtį galimybėms, tai, kad minėti trūkumai egzistavo iki daikto perdavimo pirkėjui, nes jie paaiškėjo iš karto ir buvo nustatyti po dešimt dienų nuo daikto perdavimo pirkėjui momento, taip pat pardavėjui turėjo būti žinoma aplinkybė, leidžianti įtarti daikto trūkumus – neįprasta vibracija, variklio darbo netolygumai, pašalinis garsas, užvedus šaltą variklį, tačiau tokia aplinkybė neatskleista pirkėjui. Be to, nors minėti daikto trūkumai ir yra paslėpti bei negalėjo būti nustatyti pardavimo metu, atsakovas, kaip garantavęs pirkėjui labai tvarkingą automobilio techninę būklę, yra atsakingas už parduoto daikto trūkumus, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl permokėta žyminio mokesčio suma grąžinama ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Ieškinio suma nustatoma pagal taikant restituciją gražinamo turto rinks vertę, nustatytą teismo sprendimu nutrauktoje pirkimo – pardavimo sutartyje, kuri sudaro 8400,00 EUR, taip pat ieškovo reikalavimo dėl 41,01 EUR nuostolių atlyginimo sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas, 10 punktas). Žyminis mokestis sudaro tris procentus nuo ieškinio sumos; atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, už ieškinį mokėtina 75 proc. įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinio suma sudaro 8441,01 EUR, mokėtinas žyminis mokestis – 190,00 EUR (8441,01 EUR x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovas sumokėjo 197,00 EUR žyminio mokesčio, permokėta ir ieškovui grąžinama 7 EUR žyminio mokesčio. Ieškovo prašymas dėl 300,00 EUR už uždarosios akcinės bendrovės „Autopretenzija“ suteiktas teisines paslaugas atmetamas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; kt.).

Iš atsakovo valstybei priteisiamos 19,78 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo G. G. ir atsakovo K. A. 2021 m. balandžio 17 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją:

priteisti iš atsakovo K. A. ieškovui G. G. 8400,00 EUR (aštuonis tūkstančius keturis šimtus) pagal nutrauktą sutartį sumokėtą kainą ir įpareigoti ieškovą G. G. grąžinti atsakovui K. A. automobilį AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. A. ieškovui G. G. 41,01 EUR (keturiasdešimt vieną eurą, vieną euro centą) nuostoliams atlyginti.

Priteisti iš atsakovo K. A. ieškovui G. G. 190,00 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovui G. G. 7,00 EUR (septynis eurus) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, mokėjimo data 2021 m. liepos 12 d.

Priteisti iš atsakovo K. A. valstybei 19,78 EUR (devyniolika eurų, septyniasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.