Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto J. įmonė „Jonas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl apelianto 2025 m. kovo 17 d. pateiktų atsiliepimų priėmimo

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 317–318 straipsnių, reglamentuojančių, kokie procesiniai dokumentai pateikiami teisme priėmus apeliacinį skundą, nuostatas, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, atsisako priimti apelianto atsiliepimus.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

22. Įmonė „Jonas“ ir atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. RANS-50000-2665 dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo. Atsakovė 2016 m. liepos 5 d. raštu informavo, kad sutartį nutraukia dėl įmonės „Jonas“ įvykdyto esminio sutarties pažeidimo.

23. Nutraukusi sutartį, atsakovė įtraukė įmonę „Jonas“ į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl pastarojo veiksmo įmonė „Jonas“ kreipėsi į teismą, tačiau jos reikalavimas pripažinti atsakovės sprendimą įtraukti įmonę į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir jį panaikinti buvo atmestas kaip nepagrįstas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017).

24. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2725-340/2019 (šiuo metu bylos Nr. B2-49-880/2025) iškėlė J. įmonei „Jonas“ bankroto bylą. Įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Top Consult“. 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi įmonė „Jonas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

25. Likviduojama dėl bankroto J. J. įmonė „Jonas“, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto 2 890,38 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 13 877,41 Eur sulaikytą skolos sumą, 603,64 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-801-1089/2022). Pareikštus reikalavimus ieškovė kildino iš 2014 m. lapkričio 19 d. statybos rangos sutarties Nr. RANS-50000-2665 dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo. 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022 ieškinys buvo atmestas, teismui konstatavus, kad įmonei „Jonas“ pažeidus esminius sutartinius įsipareigojimus, atsakovė patyrė 575 181,24 Eur žalą ir neturi pareigos sumokėti įmonei „Jonas“ nei 2 890,38 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, nei 13 877,41 Eur sulaikytos skolos sumos. Netenkinus šių reikalavimų, teismas kaip nepagrįstus atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl reikalavimo pripažinti, kad sutartis nutraukta ne dėl įmonės „Jonas“ kaltės

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017 teismai pripažino atsakovės veiksmus teisėtais ir kartu nustatė šiai bylai prejudicinį faktą, kad sutartį atsakovė nutraukė teisėtai ir pagrįstai dėl įmonės „Jonas“ įvykdyto esminio sutarties pažeidimo.

28. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tuo tikslu teismas turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas ir kiek tokia aplinkybė turi reikšmės nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas; 2025 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-916/2025, 35 punktas).

30. Pažymėtina, kad apeliantas J. J. šioje byloje pareiškė netiesioginį ieškinį likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „Jonas“ vardu, todėl laikytina, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 dalyvauja tos pačios šalys – likviduojama dėl bankroto J. įmonė „Jonas“ ir atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas.

31. Iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 turinio matyti, kad aplinkybė dėl sutarčių (įskaitant sutarties Nr. RANS-50000-2665) nutraukimo priežasčių buvo reikšminga, sprendžiant dėl įmonės „Jonas“ reikalavimo pripažinti atsakovės sprendimą įtraukti įmonę į nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu ir jį panaikinti, pagrįstumo. Teismas konstatavo, jog nuolatinis darbų įvykdymo terminų praleidimas yra esminis sutarčių pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartis ir atitinkamai atsakovė teisėtai bei pagrįstai paskelbė informaciją apie ieškovės (įmonės „Jonas“) įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017 konstatavęs, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytas sutartis laikydama, jog ieškovės (įmonės „Jonas“) veiksmai sąlygojo esminius sutarčių pažeidimus, pritarė pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės įtraukimas į nepatikimų teikėjų sąrašus buvo teisėtas.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas pagal įmonės „Jonas“ pareikštą reikalavimą atsakovei dėl skolos, kildinamos iš 2014 m. lapkričio 19 d. su atsakovu sudarytos rangos sutarties dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo, ir pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių, kildinamų iš 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo, kurių sąlygos bei vykdymo aplinkybės fakto požiūriu buvo panašios, nurodė, kad civilinėse bylose Nr. e2-708-345/2017 ir e2A-679-236/2017 konstatuotos aplinkybės, susijusios su esminės sutarties sąlygos pažeidimu turi prejudicinę reikšmę kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai nekelia abejonių, kad šios nutarties 31 punkte paminėtoje byloje nustatyta aplinkybė, jog sutartį atsakovė nutraukė dėl įmonės „Jonas“ padarytų esminių sutarties pažeidimų, t. y. dėl įmonės kaltės, turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai ir negali būti (pa)neigiama naujais pirmiau nurodytoje byloje dalyvavusių šalių (šiuo atveju apelianto) argumentais. Dėl šios priežasties nėra pagrindo panaikinti apskųsto sprendimo dalies, kuria atmestas apelianto reikalavimas pripažinti, kad VšĮ Vilniaus universitetas sutartį nutraukė ne dėl įmonės „Jonas“ kaltės.

Dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė nuostolius patyrė ne dėl įmonės „Jonas“ kaltės

34. Pasisakydamas dėl apelianto reikalavimo pripažinti, kad, nutraukusi sutartį, atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas patyrė 590 757,71 Eur nuostolius ne dėl įmonės „Jonas“ kaltės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. gegužės 16 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022 (21 ir 22 punktais), nurodė, jog nustatyta, kad darbų kaina dėl įmonės kaltės išaugo (neįskaičiuojant defektų šalinimo kaštų) 575 181,24 Eur (266 211,62 Eur + 308 969,62 Eur); ši suma laikytina atsakovės nuostoliais, patirtais dėl įmonės prievolės statybos darbus atlikti per nustatytus terminus esminio pažeidimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis); be to už įmonės atliktų darbų trūkumų šalinimą atsakovė papildomai sumokėjo UAB „Rofolis“ 46 479,75 Eur (26 punktas).

35. Teisėjų kolegija pažymi, nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022 dalyvavo tos pačios šalys – įmonė „Jonas“ ir atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas. Atsakovės patirtų nuostolių, kilusių dėl sutarties nutraukimo, nustatymas buvo įrodinėjimo dalykas (reikšminga aplinkybė) Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022. Remdamasis tuo, kad, įmonei „Jonas“ pažeidus esminius sutartinius įsipareigojimus, atsakovė patyrė 575 181,24 Eur žalą, teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendime konstatavo, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti įmonei nei 2 890,38 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, nei 13 877,41 Eur sulaikytos skolos sumos (teismas nustatė, kad ieškovei mokėtinos sumos yra žymiai mažesnės nei atsakovės patirti nuostoliai). Be to, šiame teismo sprendime taip pat nustatyta apelianto tiek netiesioginiame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ginčijama aplinkybė, kad su kitu rangovu atsakovės sudaryta nauja sutartis yra pakeičianti sutartis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendime konstatavo, kad atsakovės su UAB „Rofolis“ 2016 m. liepos 28 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. RANS-50000-1007 atitinka sutartį pakeitusios sutarties požymius, kaip jie suprantami pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Nustatydamas nurodytas sutarties vykdymo aplinkybes, teismas taip pat kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 kasacinio teismo išdėstytomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

36. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė dėl įmonės „Jonas“ neteisėtų veiksmų patyrė 575 181,24 Eur nuostolius yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl apelianto reikalavimas pripažinti, kad atsakovė patyrė nuostolius ne dėl įmonės kaltės, pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto nurodytas nuostolių dydis – 590 757,71 Eur, nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022, kurioje, kaip minėta, buvo nagrinėtas ginčas dėl kitos sutarties. Taigi, ir dėl šios priežasties apelianto reikalavimas negalėjo būti patenkintas.

Dėl piniginio pobūdžio ieškinio reikalavimų

37. Apeliantas netiesioginiu ieškiniu prašė priteisti įmonei „Jonas“ iš atsakovės 412 378,52 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, t. y. skolininkės turimos turtinės teisės, kurios ji neįgyvendina. Nurodė, kad skolininkė (įmonė „Jonas“) nebuvo pasyvi, o priešingai – aktyviai gynė savo teises, t. y. nemokumo administratorė buvo pareiškusi ieškinį atsakovei įmonės vardu dėl skolos priteisimo, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais (turinčiais prejudicinę galią šiai bylai) toks reikalavimas buvo atmestas.

38. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir taip nepagerina savo mokumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 69 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju apeliantas, be kita ko, prašė priteisti įmonei „Jonas“ 2 745,86 Eur už atliktus darbus, 14 609,35 Eur – sulaikytą 5 proc. sumą už įmonės atliktus ir atsakovės be pastabų priimtus darbus bei 628,26 Eur delspinigius.

41. Nustatyta, kad šios nutarties 25 punkte nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022 įmonė „Jonas“, atstovaujama nemokumo administratorės, reikalavimą atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl 2 890,38 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus grindė 2016 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija JOA Nr. 2016/030, reikalavimą dėl 13 877,41 Eur sulaikytos sumos – 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 29 d., 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. atsakovės išrašytomis sąskaitomis; taip pat prašė priteisti 603,64 Eur delspinigių (0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo 16 767,79 Eur sumos).

42. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo priteisti už atliktus darbus 2 745,86 Eur pagal 2016 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2016/030, taip pat 14 609,35 Eur sulaikytas sumas pagal 2015 m. birželio 2 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/06, 2015 m. birželio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/12, 2015 m. liepos 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/17, 2015 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/22, 2015 m. rugsėjo 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 5 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/24, 2015 m. spalio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 6 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/32, 2015 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 7 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/38, 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 8 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2015/44, 2016 m. rugsėjo 7 d. atliktų darbų aktą Nr. 9 ir sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2016/030. Bylos duomenimis, sąskaitos faktūros Nr. JOA 2016/030 suma be PVM – 2 890,38 Eur (atitinka kitoje civilinėje byloje nurodytą reikalavimo pagal šią PVM sąskaitą faktūra dydį), sulaikoma suma – 144,52 Eur ir suma apmokėjimui – 2 745,86 Eur. Šie duomenys leidžia padaryti išvadą, kad reikalavimas dėl skolos pagal atliktų darbų aktą abejose bylose grindžiamas ta pačia sąskaita faktūra, tačiau nagrinėjamoje byloje 144,52 Eur įtraukta į sulaikytų sumų skolos sumą. Kitos apelianto bei įmonės „Jonas“ nemokumo administratorės pareikštuose ieškiniuose nurodytos skolos pagrindas (PVM sąskaitos faktūros) taip pat sutampa.

43. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apelianto pareikšti reikalavimai dėl skolos pagal sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2016/030, dėl sulaikytų sumų skolos pagal pirmiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras (nutarties 44 punktas) bei delspinigių priteisimo buvo išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022 pagal įmonės „Jonas“ ieškinį atsakovei. Aplinkybė, kad reikalavimuose nežymiai skiriasi nurodytų sulaikytų sumų skola, šios išvados nekeičia.

44. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

45. Taigi, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022, netiesioginio ieškinio reikalavimai dėl 2 745,86 Eur skolos, 14 609,35 Eur sulaikytų sumų bei 628,26 Eur delspinigių pareikšti nesant vienos iš būtinųjų netiesioginio ieškinio sąlygų – skolininkė (įmonė „Jonas“) neturi turtinės teisės į šias skolas (kurios neįgyvendina), todėl apeliantas neturi teisės nurodytų reikalavimų reikšti atsakovei, jie atmesti pagrįstai.

46. Tiek apeliantas apeliaciniame skunde, tiek atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė teismo sprendimą, kuriuo buvo išspręsti iš sutarties kildinami įmonės „Jonas“ reikalavimai.

47. Apskųsto sprendimo 30–35 punktuose pirmosios instancijos teismas aprašė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 pareikštus reikalavimus, 2022 m. birželio 7 d. sprendime nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, o 36 punkte, nurodęs, kad įmonės „Jonas“ reikalavimas minimoje byloje atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos ir papildomų sumų pareikštas pagal rangos sutartį Nr. RANS-50000-2663, padarė klaidingą (prieštaraujančią sprendimo 2 punkte nurodytai aplinkybei, jog nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus kildina iš 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. RANS-50000-2665) išvadą, kad šioje byloje ieškovo netiesioginiu ieškiniu atsakovei reiškiamas tas pats reikalavimas. Apskųsto sprendimo 38 punkte nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-685-603-2022 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, susiję su pagrindine skola, skola už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą VšĮ Vilniaus universitetas sulaikė, delspinigiais.

48. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 nagrinėtas ginčas dėl skolos, kildinamos iš įmonės „Jonas“ ir VšĮ Vilniaus universiteto 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. Rans-50000-2663 dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo, o nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrindas – sutartis, kuria šalys susitarė dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo rangos darbų atlikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui pagal J. įmonės „Jonas“ nemokumo administratorės tiesioginį ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, susiję su pagrindine skola, skola už atliktus statybos darbus, kurios mokėjimą VŠĮ Vilniaus universitetas sulaikė, vadovaudamasi rangos sutarties 8.5.2 papunkčiu, delspinigiais.

49. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas turi atsižvelgti į civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Teismas turi įvertinti, kad bet koks bylos grąžinimas žemesnės instancijos teismui yra išimtis ir objektyviai užtęs bylos teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2006; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 107 punktas).

51. Vertindama nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apskųsto teismo sprendimo 23–24 punktuose teismas pasisakė ir apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022 įmonės „Jonas“ nemokumo administratorės pareikštą ieškinį atsakovei dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo bei šioje byloje priimtą 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą, o 40 punkte nurodė, kad prejudiciniai faktai nustatyti, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022 (tai, kad teismas įmonės nemokumo administratorės pareikštą ieškinį dėl skolos pagal rangos sutartis atmetė). Atsižvelgdama į tai, kad teismas apskųstame sprendime pasisakė ir dėl šiam ginčui aktualaus teismo sprendimo, į tai, jog argumentais dėl civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022 išnagrinėto ginčo procesiniuose dokumentuose rėmėsi atsakovė, t. y. nurodytų aplinkybių vertinimas šalims nebūtų siurprizinis, teisėjų kolegija nusprendžia ištaisyti nurodytą pirmosios instancijos teismo klaidą, pašalindama iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo 30–36 bei 38 punktus. Teisėjų kolegija nurodo, kad prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022, kuriuo buvo išnagrinėti reikalavimai dėl skolos pagal sąskaitą faktūrą Nr. JOA 2016/030, skolos dėl sulaikytų sumų pagal šios nutarties 41–42 punktuose nurodytas PVM sąskaitas faktūras bei delspinigių priteisimo, t. y. reikalavimai, kuriuos apeliantas atsakovei pareiškė nagrinėjamoje byloje.

52. Apeliantas netiesioginiame ieškinyje taip pat suformulavo reikalavimą sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo bendros rekonstrukcijos darbų kainos, t. y. 62 149,52 Eur (621 495,22 Eur x 10 proc.). Šį reikalavimą grindė sutarties 11.5 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad be pagrindo nutraukus sutartį, šalis privalo kitos šalies reikalavimu sumokėti 10 procentų baudą nuo bendros rekonstrukcijos darbų kainos.

53. Kadangi nustatyta, kad sutartis nutraukta dėl įmonės „Jonas“, o ne dėl atsakovės kaltės, toks apelianto reikalavimas nepagrįstas, t. y. neegzistuoja šios nutarties 39 punkte nurodyta netiesioginio ieškinio sąlyga ir dėl šio reikalavimo.

54. Apeliantas ieškiniu taip pat prašė priteisti dėl prieš laiką nutrauktos sutarties negautas pajamas – 288 581,75 Eur. Pagrįsdamas šį reikalavimą, apeliantas nurodė, kad nutraukus sutartį, užsakovei (atsakovei) liko atlikti baigiamuosius darbus už 238 497,31 Eur (288 581,75 Eur su PVM).

55. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

56. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 29 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju apeliantas 288 581,75 Eur negautas pajamas sieja su sutarties nutraukimu, tačiau, minėta, dėl sutarties nutraukimo nustatyta įmonės „Jonas“ kaltė, kurios vardu apeliantas reiškia netiesioginį ieškinį. Tai reiškia, kad, nutraukdama sutartį, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ir šis reikalavimas (net nevertinant kitų civilinės atsakomybės sąlygų) nėra pagrįstas.

58. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei įrodymų vertinimu dėl 18 141,71 Eur priteisimo už įmonės „Jonas“ pirktas balkono apdailos plokštes, 26 544,86 Eur už įmonės nuomotus pastolius ir 254,84 Eur – pagalbinio inventoriaus nuomą (ieškinio dalies „Ieškinio reikalavimas“ 4–6 punktai). Teigia, kad įmonės patirtus nuostolius atsakovė turi sumokėti pagal sutarties 4.2.7, 6.10.2, 8.7.3 papunkčius, o tai, kad atsakovė gavo PVM sąskaitas faktūras Nr. JOM 2016/047, JOM 2016/052, JOM 2016/055 patvirtina atsakovės 2016 m. lapkričio 2 d. raštas Nr. 13400-SR-1547.

59. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sąskaitose nurodytų prekių ar paslaugų atsakovė iš įmonės „Jonas“ nepirko, teikiamų teismui PVM sąskaitų faktūrų JOM 2016/047, 2016/052 ir 2016/054 atsakovė nėra gavusi bei patvirtinusi, be to, teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad jose nurodytos išlaidos patirtos sutarties vykdymo metu.

60. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei atsakovės 2016 m. lapkričio 2 d. rašto turiniu, atkreipia dėmesį, kad atsakovės rašte grąžinamų sąskaitų turinys nėra atskleistas, o apelianto netiesioginio ieškinio priede Nr. 32 pateiktos dvi 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. JOM 2016/047 ir dvi PVM sąskaitos faktūros Nr. JOM 2016/054, tačiau to paties numerio sąskaitų turinys nėra identiškas, tai nėra to paties dokumento kopija (nors mokėtinos sumos sutampa, vienoje sąskaitoje Nr. JOM 2016/047 mokėjimo paskirtis nurodyta „nupirktos statybinės medžiagos objekte“, kitoje „balkono apdailos plokštės“, sąskaitoje Nr. JOM 2016/054 mokėjimo paskirtis „Tvoros, konteinerių ir kt. smulkios technikos nuoma“, kitoje „Pagalbinio inventoriaus (tvorų, konteinerių ir t.t.) nuoma“). Pažymėtina, kad netiesioginiame ieškinyje apeliantas nurodo skirtingas priteistinas sumas už balkono apdailos plokštes – ieškinio dalyje „Ieškinio sudėtis“ prašoma priteisti 23 144,75 Eur, o ieškinio dalyje „Ieškinio reikalavimas“ – 18 141,71 Eur. Nustatytos aplinkybės kelia abejonių dėl tuo pačiu numeriu išrašytų sąskaitų patikimumo (kiekio bei turinio), todėl apelianto minėtame atsakovės rašte nesant tokios informacijos, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvados, kad atsakovė šių sąskaitų nėra gavusi bei patvirtinusi. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kad nėra duomenų, jog sąskaitose nurodytos išlaidos patirtos sutarties vykdymo metu, apeliantas nepasisakė.

61. Kita vertus, net jeigu nurodytos sąskaitos atsakovei buvo pateiktos bei grąžintos 2016 m. lapkričio 2 d. raštu, šiai bylai svarbus minėtas precedentinę reikšmę (šiuo aspektu) turintis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022, t. y. įmonės „Jonas“ reikalavimai pagal tuo pačiu atsakovės raštu grąžintus dokumentus, turi būti išspręsti taip pat.

62. Šiame sprendime nurodyta, kad rangos sutarties 11.4 papunktyje nustatyta, jog užsakovei (atsakovei) arba rangovei (ieškovei) vienašališkai nutrauktus sutartį, rangovas privalo perduoti visus iki sutarties atliktus darbus, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą; užsakovė privalo už atliktus darbus sumokėti (jeigu sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės, iš mokėtinos sumos išskaičiavęs netesybas ir nuostolius, kiek jų nepadengia sutarties įvykdymo garantija). <...> Ieškovei mokėtinos sumos yra žymiai mažesnės nei atsakovės patirti nuostoliai. O tai reiškia, kad šiuo atveju yra aktuali paminėta rangos sutarties 11.4 papunkčio sąlyga, nustačiusi atsiskaitymo su ieškove tvarką. Ši tvarka yra sutartinio pobūdžio, todėl įskaitymo institutas nėra aktualus. Be to, teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą buvo priimta 2019 m. kovo 29 d. ir įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Atsakovės nuostolių dydis ir faktas, kaip prielaidos taikyti rangos sutarties 11.4 papunktį, tapo žinomi nuo 2016 m. gruodžio 14 d., kai atsakovė gavo paskutinę UAB „Rofolis“ sąskaitą. Tai yra, rangos sutarties 11.4 papunktyje nustatyta atsiskaitymo tvarka pritaikyta dar iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Kad atsakovė naudosis nurodyta atsiskaitymo tvarka, ieškovei turėjo būti aišku iš atsakovės 2016 m. lapkričio 2 d. rašto. Tačiau atsakovės veiksmų teisėtumo ieškovė nekvestionavo.

63. Taigi, kaip ir nurodytoje byloje, net tuo atveju jeigu būtų pripažinta, kad pateiktos sąskaitos turėtų būti apmokėtos, nustatyta, kad atsakovės patirti nuostoliai yra didesni nei apelianto nurodytose sąskaitose, todėl laikytina, kad atsakovė dar iki bankroto bylos iškėlimo pritaikė sutarties 11.4 papunktyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, todėl prievolės apmokėti apelianto nurodytas sąskaitas nebeturi. Šie argumentai, be kita ko, patvirtina ir kitų apelianto reikalavimų dėl nurodytų įmonei „Jonas“ nesumokėtų sumų (už pradėtus, bet nutraukus sutartį nebaigtus darbus) nepagrįstumą.

64. Apelianto nurodytos sutarties nuostatos, kuriomis jis grindžia paminėtus reikalavimus, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos reikalavimus pagrįstais. Sutarties 4.2.7 bei 6.10.2 papunkčiuose nurodyta teisė reikalauti nuostolių bei išlaidų, susijusi su užsakovės kalte (rangovės kaltės nebuvimu). Šiuo atveju nustatyta, kad sutarties vykdymo įsipareigojimus pažeidė būtent įmonė „Jonas“. Sutarties 7.7.3 papunktyje nustatyta tarpinio apmokėjimo tvarka pagal atliktų darbų aktus, taigi, nėra susijusi su aptartose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis paslaugomis (medžiagomis), kurias reikalaujama apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

65. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimo 30–36, 38 punktuose klaidingai nurodė teismo sprendimą, kuriuo buvo išspręsti iš sutarties kildinami įmonės „Jonas“ reikalavimai atsakovei dėl skolos priteisimo, tačiau ginčą išsprendė iš esmės teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, jį patikslinant – pašalinant 30–36 ir 38 punktuose išdėstytus motyvus ir nurodant, kad prejudiciniai faktai dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „Jonas“ atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui pareikštų ir išnagrinėtų reikalavimų dėl 2 890,38 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 13 877,41 Eur sulaikytos skolos sumos, 603,64 Eur delspinigių, kildinamų iš 2014 m. lapkričio 19 d. statybos rangos sutarties Nr. RANS-50000-2665 dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo, nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022.

66. Kiti apelianto argumentai neturi esminės teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

67. Atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas pateikė prašymą priteisti iš apelianto J. J. 2 149,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą. Prie prašymo pridėjo advokatų profesinės bendrijos „M., J. ir Partneriai“ 2025 m. kovo 20 d. atsakovei VšĮ Vilniaus universitetas išrašytą 2 149,77 Eur PVM sąskaitą faktūrą AJ Nr. 25015, paslaugų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad minėta suma apskaičiuota už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikimą, taip pat atsakovė pridėjo PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinantį 2025 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 3216. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto išlaidos jai priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

68. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto J. įmonė „Jonas“ pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėjo advokato Č. D. K. 2025 m. gegužės 2 d. įmonei išrašytą 1 200 Eur sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 25-05-01 už atsiliepimo į J. J. apeliacinį skundą parengimą, taip pat šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį 2025 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 388. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, trečiojo asmens išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą, pašalinant iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies 30–36 bei 38 punktuose išdėstytus motyvus ir nurodant, kad prejudiciniai faktai dėl likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „Jonas“ atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui pareikštų ir išnagrinėtų reikalavimų dėl 2 890,38 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 13 877,41 Eur sulaikytos skolos sumos, 603,64 Eur delspinigių, kildinamų iš 2014 m. lapkričio 19 d. statybos rangos sutarties Nr. RANS-50000-2665 dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo ir projektavimo darbų atlikimo, nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-801-1089/2022.

Priteisti iš ieškovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui (juridinio asmens kodas 211950810) 2 149,77 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 77 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto J. įmonei „Jonas“ (juridinio asmens kodas 120545468) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.