- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-1318-343/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Minvyta“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Maisto meras“
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės ,,Minvyta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Maisto meras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Minvyta“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išduoti teismo įsakymą dėl 17229,50Eur skolos, 546,52 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės.
Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant arba esant nepakankamai - skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kadangi skolininkė vengia grąžinti skolą, nebendradarbiauja su kreditore.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – areštavo skolininkės UAB „Minvyta“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 17 776,02 Eur sumai, o jo nesant, ar esant nepakankamai ir pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 17 776,02 Eur sumai, leidžiant skolininkei iš jų atsiskaityti su kreditore.
Teismas vertino, kad prašoma priteisti 17 776,02 Eur suma yra didelė, kuri gali padidinti procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, todėl, vadovaudamasis protingumo bei ekonomiškumo principais, taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde skolininkė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas preliminariai neįvertino reikalavimo pagrįstumo, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino vien dėl didelės reikalavimo sumos, tokiu būdu nukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos, jog didelė reikalavimo suma savaime negali sudaryti pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nors CPK 433 straipsnio 3 dalis numato kreditoriaus teisę nepridėti įrodymų, pagrindžiančių reiškiamą reikalavimą, tačiau tokių išimčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nenumato aiškiai įtvirtindamas, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tais atvejais, kai ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Atitinkamai kreditorė, reikšdama reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu su pareiškimu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo reikalavimą pagrįsti įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti, ar kreditorės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
Teismas, remdamasis vien tik didele ieškinio suma nepagrįstai konstatavo realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi vien ieškinio sumos dydis ir neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina sprendimo neįvykdymo rizikos.
Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą, skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas preliminariai, kiek tai reikalaujama priimant teismo įsakymą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, įsitikino pareiškimo pagrįstumu ir priėmė teismo įsakymą.
Skolininkė įsteigta tik 2016 m. gruodžio mėn., tačiau turi įsiskolinimų Sodrai, nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras, iš kitų juridinių asmenų yra žinoma, kad jiems skolininkė yra skolinga nemažas pinigų sumas, teismui nepateikta jokių duomenų, kad ginčo suma skolininkei yra pakeliama našta, todėl šios aplinkybės vertintinos kaip galinčios padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 26 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš UAB ,,Minvyta“ kreditorės UAB ,,Maisto meras“ naudai. Pirmosios instancijos teismas pareikštus 17776 Eur dydžio reikalavimus skolininkės atžvilgiu vertindamas dideliais, todėl lemiančius teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba įvykdymo negalimumo grėsmę, teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkė ginčija pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą teigdama, kad teismas, priimdamas nutartį, net preliminariai nevertino reikalavimo pagrįstumo, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino vien dėl didelės reikalavimo sumos, tokiu būdu nukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos, jog didelė reikalavimo suma savaime negali sudaryti pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantės skundo argumentai dėl neatlikto pareikštų reikalavimų preliminaraus vertinimo atmestini, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 26 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš UAB ,,Minvyta“ kreditorės UAB ,,Maisto meras“ naudai.
Apeliacinės instancijos teismas vertina pagrįstais apeliantės skundo argumentus, jog vien pareikštų reikalavimų suma nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Apeliantė skunde nenurodo, kad reikalaujama priteisti suma jai nėra didelė ir kad ji turi realias galimybes ją sumokėti palankaus teismo sprendimo atveju, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos argumentus, nurodo, kad apeliantės turtinė padėtis teismui iš viso nėra žinoma, kadangi apeliantė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį teismui nepateikė. Teismui neturint jokių skolininkės finansinę padėtį apibūdinančių duomenų nėra galimybės skolininkės turtinę padėtį įvertinti ir tuo labiau palyginti, ar pareikštų reikalavimų suma jai yra didelė. Kreditorės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad skolininkė yra įsiskolinusi Sodros biudžetui, yra skolinga kitiems kreditoriams, nėra įvykdžiusi prievolės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, neatskleidžia skolininkės turtinės padėties ir nesudaro pagrindo konstatuoti turtinę padėtį esant blogą. Pažymėtina, kad teismui ir konstatavus blogą skolininko turtinę padėtį, vien tik ši aplinkybė nėra lemianti nusprendžiant dėl realaus poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje.
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-644-196/2017). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė byloje jokių tikėtinų duomenų, kad skolininkė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis vien tik 17 776,02 Eur dydžio reikalavimo pareiškimo faktu nepagrįstai sprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į šio klausimo nagrinėjimo metu aktualią teismų praktiką, pagal kurią nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios, todėl ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovą ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-66-407/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-274-186/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-402-178/2016). Todėl teismas vertina, kad ieškovė, remdamasi didelės ieškinio sumos argumentu, nepagrindė grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Aplinkybė, kad skolininkė yra skolinga kreditorei sudaro pagrindą pastarajai kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog kreditorė skundžiamą nutartį pateikė antstoliui vykdyti, tačiau į bylą nėra pateiktas turto arešto aktas, iš kurio būtų matyti skolininkės turtinė padėtis. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, jog kreditorė neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl, tenkinant atskirąjį skundą, panaikinama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartis ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Maisto meras“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.