Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė ,,Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2) vaikų S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. J. K. (L. J. K.), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina V. M. K.;

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės

Byloje nėra ginčo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teismo posėdyje akcentavo, kad atsakovas, išgėręs alkoholio tampa agresyvus, kyla tarpusavio konfliktai, sutuoktiniai susitaiko, o vėliau vėl susikivirčija, todėl atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo didesnė atsakovo kaltė. Atsakovas nurodė, kad priklausomybės nuo alkoholio neturi, alkoholį retkarčiais vartoja, tačiau to priežastys susijusios su ieškove, kurių jis viešai atskleisti nenorėtų.

Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas nevertina, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir kt.).

Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovas tam neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė „K.“.

Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų S. J. K. ir L. J. K. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama, kad tarp vaikų ir motinos yra stiprus biologinis ryšys. Vaikai šiuo metu gyvena su mama, todėl jų atskyrimas sukeltų vaikams fizinį ir psichologinį diskomfortą ir stresą. Vaikai taip pat nori gyventi su ieškove. Be to, atsakovas nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, todėl iškyla vaikų auklėjimo ir lavinimo problemos. Ieškovės nuomone, atsakovas nesudarys vaikams tinkamų sąlygų gyventi ir vystytis.

Institucijos išvadoje nurodyta, kad ieškovė su vaikais dviejų kambarių nuomojamame name, plotas apie 50 kv. m. Namas su daliniais patogumais, kūrenamas malkomis. Namuose švaru, tvarkinga. Nepilnamečiai vaikai dalinasi vienu kambariu, kuriame gyvena ir mama (ieškovė). Jame yra viena lova, sofa – lova, stalas, spinta, televizorius. Nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Apsilankymo metu vaikai su Institucijos atstove nenoriai užmezgė kontaktą, bendravo nedrąsiai, jautėsi nejaukiai, nesutiko bendrauti atskirai, vis žiūrėjo į mamą (ieškovę). Kalbinant vaikus jie nuolat tylėjo. Tik mamai pakartojus klausimą mergaitė į jį atsakydavo. Paklausus, jeigu taip atsitiktų, kad tėvai gyventų skyriumi, vaikai kelis kartus atsakė, kad norėtų gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Kalbinant vaikus jie buvo nedrąsūs, vis labiau susigūždavo, todėl pokalbis toliau nebuvo tęsiamas. Institucijos išvadoje nurodyta, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius jų interesus.

Atsakovas tiek Institucijos apsilankymo metu, tiek teismo posėdyje ieškovės prašymui nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (motina) neprieštaravo. Paaiškino, kad sutiktų, jog vaikai gyventų ir su juo, tačiau jeigu jam tektų išsikraustyti iš bendrai nuomojamo būsto, kraustytųsi gyventi į (duomenys neskelbtini) paveldėto namo dalį. Atsakovo teigimu, vaikai kaime gyventi nenori, be to, tektų keisti vaikų ugdymo įstaigas, kurti naujus socialinius ryšius. Dėl to, vaikams geriau gyventi su motina.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams gyventi, augti ir vystytis, rūpinasi jų sveikata, ugdymu ir laisvalaikiu, vaikai lanko būrelius. Šiuo metu ieškovė nedirba, gauna socialines išmokas, tačiau posėdyje paaiškino, kad baigė mokymus ir nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. dirbs individualios priežiūros darbuotoja. Vasaros laikotarpiu nedirbo, nes neturėjo kur palikti vaikus. Aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų geriausių vaiku interesų, nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, vaikų S. J. K. ir L. J. K. nuolatinę gyvenamąją vietą nustato su motina (ieškove) V. M. K. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Šiam tikslui pasiekti tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo patvirtinti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: abu nepilnamečiai vaikai su tėvu leidžia 2 (du) savaitgalius per mėnesį. Per didžiąsias šventes ir atostogas atsakovas su vaikais bendrauja pagal abiejų tėvų susitarimą. Visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad šalys nors ir neveda bendro sutuoktinių gyvenimo, tačiau gyvename tame pačiame nuomojamame name. Vaikų ryšys su abiem tėvais yra glaudus, ieškovė vaikų ir tėvo bendravimo neriboja, vaikų tėvo atžvilgiu nenuteikinėja ir ginčų dėl bendravimo nekyla. Šalys paaiškino, kad kartu švenčia vaikų gimtadienius, kitas su vaikais susijusias šventes. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad neprieštaraus, jog atsakovas su vaikais bendrautų ir kitomis dienomis, ne tik savaitgaliais, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigose ir papildomose veiklose. Atsakovas prieštaravimų dėl siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos nepareiškė, siūlymo nustatyti kitokią bendravimo tvarką nepareiškė. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys geba rasti bendrus sprendimus ir susitarti dėl bendravimo su vaikais, todėl nustatyti detalią bendravimo tvarką būtinybės nėra. Institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių iki šiol nėra kilusių ginčų dėl bendravimo su vaikais, nustato ieškovės pasiūlytą nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka neturi galutinio sprendimo (res judicata) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ar kilus nesutarimams, bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų S. J. K. ir L. J. K. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, sumokant pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos. Priteisto išlaikymo lėšomis pavedant disponuoti (uzufrukto teisėmis) nepilnamečių vaikų atstovei – ieškovei.

Ieškovė ir jos atstovas ieškinyje nurodė, kad orientacinis dydis vienam tėvui – ½ minimalios mėnesinės algos. Minėtas išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu. Iš atsakovo prašoma priteisti minimalią išlaikymo sumą, o pagal kasacinio teismo praktiką tokio dydžio išlaikymas neįrodinėjamas, todėl detalūs išlaidų skaičiavimai (lentelės) neteikiami.

Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad dabartinės jos pajamos yra tik vaikų pinigai – 245 Eur per mėnesį. Iki gegužės mėnesio pajamas gaudavo iš Užimtumo tarnybos, paskutinius tris mėnesius po 600 Eur, prieš 700 – 840 Eur. Nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. dirbs individualios priežiūros darbuotoja. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, perka maistą, sutuoktiniai pasidalinę nuomojamo būsto išlaikymo išlaidas. Atsakovas prisideda prie vaikų gimtadienių švenčių išlaidų, ekskursijų. Prie būrelių taip pat prisideda, tačiau ne visada. Ar į prašomą priteisti išlaikymo dydį yra įskaičiuoti už vaikus gaunami pinigai, ieškovė paaiškinti negalėjo. Ieškovės atstovas, baigiamosiose kalbose, paaiškino, kad į prašomą priteisti išlaikymo sumą išmokos už vaikus neįskaitytas. Ieškovės atstovo vertinimu, išmokos už vaikus sumos nėra didelės, todėl jų įskaitymas esminės įtakos išlaikymo dydžiui neturės, mėnesinis išlaikymo dydis skirsis 20–30 Eur, vaikai auga, todėl didės ir išlaidos.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos vienintelės gaunamos pajamos yra išmokos už vaikus, nedarbo išmokų (vidurkis 2025 m. apie 600 Eur) ieškovė nebegauna. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad baigė kursus ir nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio pradės dirbti. Duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių dėl kurių ieškovė negalėtų dirbti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, po santuokos nutraukimo jai taip pat atitenka vienas nekilnojamojo turto objektas ir transporto priemonė.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 2025 m. siekė nuo 951,08 Eur iki 1 572,21 Eur, vidurkis sudaro apie 1 100 Eur. Atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, po santuokos nutraukimo jam taip pat atitenka didesnės vertės turtas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924 Eur, atskaičius mokesčius apie 708,42 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA padidinta iki 1038 Eur, atskaičius mokesčius – 777 Eur. Vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. vaiko išmoka sudaro 122,50 Eur. Taigi, išskaičiavus vaiko išmoką, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2025 m. sausio mėnesio 327,25 Eur (777 Eur – 122,50 Eur =654,50 Eur; 654,50 Eur / 2 = 327,25 Eur).

Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi, pareiga įrodyti, kad vaikų išlaikymui reikalingas didesnis išlaikymas, nei minimalioji mėnesinė alga tenka ieškovei.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, kad vaikų išlaikymui būtinas didesnis išlaikymas nei minimali orientacinė alga. Byloje nėra duomenų, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių. Tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamos darbo pajamos nėra didelės, bendras abiejų vaikų tėvų pajamų vidurkis 2025 m. yra apie 1 700 Eur, todėl teismo vertimu, nei vienas iš tėvų iki šiol objektyviai negalėjo skirti abiejų vaikų išlaikymui 700 Eur (700 x 2 = 1 400 Eur; 1 700 - 1 400 = 300 Eur; 300 Eur/2 = 150 Eur), nes likusios 150 Eur sumos vienam suaugusiam asmeniui nepakaktų net minimalių poreikių tenkinimui. Teismas taip pat reikšminga laiko ir ieškovės teismo posėdyje išsakytą poziciją, kad vieno vaiko išlaikymui reikia 300 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau paminėtą teismų praktiką, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų objektyvias galimybes teikti išlaikymą, minimalios mėnesinės algos ir vaiko išmokos dydžius, taip pat šalių paaiškinimus duotus teismo posėdyje, daro išvadą, kad 600 Eur yra pakankama suma kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Abi šalys darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Dėl to reikalavimas priteisti išlaikymą tenkinamas iš dalies, kiekvieno vaiko išlaikymui priteisiant iš atsakovo po 300 Eur periodines mėnesines išmokas iki vaikų pilnametystės, indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, priteistas išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius ir atsakovo objektyvias galimybes jį mokėti.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė V. M. K. (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdyje ieškovės atstovas išlaikymą prašė priteisti nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d., t. y. pirmojo parengiamojo posėdžio.

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad iki šiol atsakovas prisideda tiek prie vaikų, tiek prie nuomojamojo būsto išlaikymo, skiria lėšų vaikų šventėms, pramogoms. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darbo išvadą, kad atsakovas geranoriškai prisideda prie vaikų išlaikymo, todėl išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Vienas iš privalomai spręstinų klausimų santuokos nutraukimo byloje yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras turtas ir vieno ir kito asmens turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Paskui iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-781/2022 ir kt.).

Teisinis reguliavimas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 dalies nuostatas, asmeniniu sutuoktinio turtu taip pat pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat laikomas vieno sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buto priklausinys). Minėto nekilnojamojo turto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise – 2014 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimas byloje Nr. 2-1231-604/2014.

Pagal Nekilnojamojo turto duomenis atsakovo asmenine nuosavybe įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(1,3300 ha); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(0,1700 ha); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(1,1000 ha). Minėti nekilnojamieji daiktai asmeninės nuosavybės teise įgyti 2024 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 10 d. paveldėto turto pasidalinimo sutarties pagrindu.

Tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovės ir atsakovo asmeninės nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu turtas įregistruotas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai), todėl santuokos nutraukimo byloje nedalinamas.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, kurio plotas 0,1268 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2) 275/2386 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo 275/2386 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 052,85 Eur, priteisti jai, o 0,1268 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7 070 Eur – atsakovui. Ieškovė už atsakovui tenkančią didesnės vertės nekilnojamąjį turtą kompensacijos priteisti neprašo. Atsakovas ieškovės prašomam nekilnojamojo turto padalijimo būdui neprieštarauja.

Santuokos metu šalys įgijo automobilį „Toyota Avensis“, pirma registracija 2003 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal akcinės bendrovės „Regitra“ duomenis transporto priemonės įregistruota ieškovės vardu. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonės vertė 1 000 Eur ir prašo po santuokos nutraukimo automobilį priteisti jai. Atsakovas teismo posėdyje šiam reikalavimui neprieštaravo.

Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės pasirinktas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdas atitinka abiejų sutuoktinių valią bei interesus ir jų nepažeidžia, todėl tenkinamas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl finansinių prievolių

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi asmeninių finansinių įsipareigojimų kreditorei „Swedbank“ AB pagal 2016 m. kovo 10 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo prašo šią prievolę palikti asmenine. Kitų asmeninių ir (ar) bendrų finansinių prievolių kredito, finansų įstaigoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, ieškovės teigimu nėra.

Ieškovės prievolė „Swedbank“, AB pagal 2016 m. kovo 10 d. atsirado iki santuokos įregistravimo, todėl pagal prigimtį yra asmeninė ieškovės prievolė (CK 3.110 straipsni 1 dalis ). Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Kreditorė „Swedbank“, AB prieštaravimų, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal kredito linijos sutartį, nepareiškė. Atsižvelgdamas į tai, teismas prievolę „Swedbank“, AB pripažįsta asmenine ieškovės prievole (CK 3.110 straipsnio 1 dalis).

Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis ieškovės ir atsakovo atžvilgiu priverstinis išieškojimas nevykdomas.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje duomenų apie ieškovei ir atsakovui iškeltas civilines bylas, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsni 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje ieškovė pareiškė šiuos reikalavimus: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, išlaikymo skolos priteisimo, prievolės pripažinimo asmenine. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl išlaikymo dydžio, kitus ieškinio reikalavimus atsakovas teismo posėdyje pripažino ir su jais sutiko. Atsakovo ginčijamas reikalavimas patenkintas iš dalies.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Todėl tokiu atveju nesvarbus aiškinimas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas. Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokestinami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas Reikalavimas nustatyti dalyvavimo auklėjant vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką yra neatskiriamai susijęs su santuokos nutraukimu, todėl kai toks reikalavimas reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, jis atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų suma sudaro 11 542,85 Eur (dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis pareikšto reikalavimo dydis už 12 mėnesių yra 8 400 Eur (350 x 2; 700 x 12 mėn.); ieškovės prašomo priteisti turto vertė 3 052,85 Eur), patenkintų turtinių reikalavimų suma 10 252,85 Eur (600 Eur x 12 + 3 052,85 Eur), t. y. patenkinta 89 proc. turtinių reikalavimų. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su juo susiję kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai patenkinti visiškai. Bendrai patenkinta 95 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos skirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 183 Eur žyminį mokestį (114 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius neturtinius reikalavimus ir 69 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo). Ieškinys patenkintas 95 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 173,85 Eur žyminio mokesčio.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad už advokato teisines paslaugas sumokėjo 700 Eur, už paiešką Nekilnojamojo turto registre ir išrašų parengimą sumokėjo 53,05 Eur. Bendra ieškovės patirtų išlaidų suma 753,05 Eur. Pašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius, taip pat protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir būtinos. Ieškinys patenkintas 95 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 715,40 Eur (753,05 Eur x 95 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

Bendrai ieškovei iš atsakovo priteisiama 889,25 Eur (173,85 Eur + 715,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimą priteisti išlaikymą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis patenkintas iš dalies, todėl valstybei iš atsakovo priteisiamas 162 Eur žyminis mokestis (600 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Iš atsakovo taip pat priteisiamos 19,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259, 260, 263 – 270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Druskininkų savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. K. palikti pavardę „K.“, atsakovui J. K. – „K.“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė V. M. K. ir atsakovas J. K. išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir

L. J. K. (L. J. K.), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, motina V. M. K.

Priteisti iš atsakovo J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J. K. (L. J. K.), gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur išlaikymą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2025 m. rugsėjo 9 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas sumas sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja skirti V. M. K.

Nustatyti tokią atsakovo J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) su vaikais S. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J. K. (L. J. K.), gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Nepilnamečiai vaikai S. J. K. ir L. J. K. su tėvu J. K. leidžia 2 (du) savaitgalius per mėnesį.

2. Per didžiąsias šventes ir atostogas atsakovas su vaikais bendrauja pagal abiejų tėvų susitarimą.

3. Visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 275/2386 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini),

Ieškovės V. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2016 m. kovo 10 d. kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės prievole.

Priteisti ieškovei V. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 889,25 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660) ir teismui pateiktas mokėjimo kvitas.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,74 Eur (devyniolika eurų ir 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662) ir teismui pateiktas mokėjimo kvitas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą. Apie priimtą sprendimą pranešti valstybės įmonei Registrų centrui ir akcinei bendrovei „Regitra“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.