Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Okeano žuvis“ atstovui advokatui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Okeano žuvis“, Vilniaus apskrities gaisrininkų draugija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Nustatyta, kad atsakovas V. K. išrašė ieškovui E. O. tris paprastuosius vekselius:

4.1. 2017 m. gegužės 21 d., pagal kurį įsipareigojo 2018 m. vasario 15 d. sumokėti ieškovui 5 000 Eur;

4.2. 2017 m. rugsėjo 6 d., pagal kurį įsipareigojo 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovui 3 000 Eur;

4.3. 2017 m. rugsėjo 4 d., pagal kurį įsipareigojo tą pačią dieną sumokėti ieškovui 3 000 Eur.

5. Visų nurodytų vekselių apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Vekseliai yra paprastos rašytinės formos.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo vekseliuose nurodytas sumas. Patikslinęs savo poziciją, ieškovas teigia, kad vekseliais buvo įforminti trys savarankiški paskolos sandoriai ir kad atsakovas sutartais terminais jam suteiktų paskolų negrąžino. Nuo ieškinio reikalavimų atsakovas ginasi remdamasis tuo, kad vekseliais buvo įforminti ne paskolos sandoriai, o fiksuoti atsiskaitymai už UAB „Okeano žuvis“ suvartotą elektros energiją ir vandenį, kuriuos įmonė įgydavo per VAGD tinklus.

7. Nesutampa ne tik šalių nurodomos aplinkybės, kodėl ir kokiu tikslu vekseliai buvo išrašyti, tačiau teisminio proceso metu kito ir paties ieškovo nuomonė, kokio pobūdžio santykiai tarp jo ir atsakovo susiklostė vekselių pagrindu.

8. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios proceso teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, jog pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13 straipsniai) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).

9. Ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas parodo asmens pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas, neperžengdamas ieškiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (jei jų peržengti nereikalauja viešasis interesas), tiria šalių pateiktus įrodymus, juos vertina ir, atlikęs tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinį kvalifikavimą, sprendžia dėl atsakovui pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei priima dėl jo sprendimą.

10. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus ir ginčo esmę, nustato, kad ieškinio faktinis pagrindas įrodo esant kitokio pobūdžio, nei teigia ieškovas, santykius (pvz., ne paskolos, o investavimo, jungtinės veiklos, bendros nuosavybės kūrimo ar kt.) ir ieškovo pasiūlytas teisinis ginčo kvalifikavimas yra netinkamas, todėl keistina byloje įrodinėtinų aplinkybių visuma, tai jis turi siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus ir keisti ieškinio faktinį pagrindą. Jeigu šalis nesinaudoja šiomis teismo teikiamomis galimybėmis teikti naujus įrodymus, teismas, taikydamas, jo nuomone, tinkamiausią ginčo teisinį kvalifikavimą, sprendžia, ar išlikusi tokia pat įrodinėtinų aplinkybių visuma įrodo esant šalies pareikštą reikalavimą pagrįstą. Jei faktinės aplinkybės neįrodytos, o jų visuma, kurią įrodinėjo ieškovas, skiriasi nuo tų, kurios atitiktų tikrąjį tų santykių kvalifikavimą iš esmės, tai teismas turi teisę reikalavimo netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).

11. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai yra ne tik priešingos šalių pozicijos dėl to, kokie santykiai tarp jų susiklostė, tačiau ir ieškovo pareikšto ieškinio faktinis pagrindas teisminio proceso eigoje buvo pakeistas. Iš pradžių ieškovas teigė, kad vekseliai buvo išrašyti kaip dokumentai, patvirtinantys tikslinių lėšų, skirtų atsiskaityti už UAB „Okeano žuvis“ suvartotą elektros energiją, perdavimą atsakovui. Tokios aplinkybės buvo nurodytos ir ieškovo 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose (2021 m. rugpjūčio 21 d. DOK-160535). Iš esmės tą patį ieškovo atstovas taip pat pakartojo parengiamajame teismo posėdyje, paaiškindamas, kad atsakovui pinigai buvo perduoti, jog UAB „Okeano žuvis“ atsiskaitytų su VAGD už suvartotą elektros energiją, o patys vekseliai susiję su elektros energijos pirkimo santykiais, susiklosčiusiais tarp VAGD ir UAB „Okeano žuvis“ (2020 m. rugsėjo 1 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 6 sek.–17 min. 26 sek., 17 min. 56 sek.–18 min. 8 sek., 20 min. 4 sek.– 20 min. 24 sek.). Tačiau 2021 m. kovo 23 d. teismo posėdyje, kuris pratęstas 2021 m. kovo 30 d., ieškovo atstovas jau nurodė, kad pagal du vekselius lėšos buvo paskolintos atsakovo reikmėms, o pagal vieną vekselį (2017 m. rugsėjo 14 d.) lėšos perduotos, jog būtų panaudotos atsiskaitymui už UAB „Okeano žuvis“ suvartotą elektros energiją (2021 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 15 min. 24 sek.–1 val. 16 min. 30 sek.).

12. Įvertinus tai, kad ieškovo atstovas nurodė papildomas įrodinėtinas aplinkybes, neatitinkančias aprašytų procesiniuose dokumentuose, 2021 m. kovo 30 d. protokoline nutartimi ieškovui nustatytas terminas patikslinti ieškinio faktinį pagrindą – aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti, kokiu tikslu atsakovui skolintos lėšos, ir jeigu pinigai atsakovui buvo perduoti, kad būtų atsiskaityta už UAB „Okeano žuvis“ suvartotą elektros energiją, nurodyti, už kurį laikotarpį suvartotą energiją turėjo būti apmokėta (2021 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 50 sek.–1 val. 19 min. 35 sek.; 1 val. 20 min. 18 sek.–1 val. 21 min. 49 sek.). Vykdydamas teismo nurodymą, ieškovas 2021 m. balandžio 8 d. rašytinių paaiškinimų forma patikslino, kad pinigai, kuriuos jis perdavė atsakovui, nėra susiję su elektros energijos tiekimu į UAB „Okeano žuvis“ patalpas (2021 m. balandžio 8 d. DOK-65740).

13. Teismo posėdyje ieškovas E. O., detalizuodamas pareikštų reikalavimų faktinį pagrindą, paaiškino, kad 2017 m. gegužės 21 d. vekseliu įforminta atsakovui suteikta paskola, kuria turėjo būti finansuotas elektros įvado įrengimas, o kitais vekseliais fiksuotos suteiktos paskolos, skirtos atsakovo sūnaus vestuvėms, jo valdomos įmonės (UAB „Niky LTD Company“) veiklai (2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 3 sek.–13 min. 24 sek.; 14 min. 5 sek.–15 min. 32 sek.; 17 min. 31 sek.–17 min. 56 sek.). Taigi galiausiai ieškovas pakeitė savo pradinę poziciją ir nutarė įrodinėti, kad lėšas atsakovui paskolino, o ne perdavė, jog jos būtų panaudotos atsiskaitymui su VAGD ir UAB „Lelija“ už UAB „Okeano žuvis“ suvartotą elektros energiją ir šaltą vandenį.

14. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

15. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys), taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).

16. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

17. Šios bylos teisminio nagrinėjimo esmė tiesiogiai ir betarpiškai priklauso nuo kelių aplinkybių. Tai yra, ar ieškovas yra perdavęs atsakovui ieškinyje nurodytą grynųjų pinigų sumą – 11 000 Eur. Ir jeigu taip, kokiu tikslu tai buvo padaryta: ar ieškovas tokiu būdu suteikė atsakovui paskolas, ar vis dėlto lėšos atsakovui buvo perduotos įvykdant UAB „Okeano žuvis“ prievolę už suvartotą elektros energiją ir vandenį.

18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir tą patvirtina ieškovo, atsakovo, VAGD vadovo A. S. paaiškinimai, kad UAB „Okeano žuvis“ per VAGD gaudavo elektros energiją ir šaltą vandenį iš UAB „Lelija“. Nurodytų asmenų paaiškinimai taip pat dera toje apimtyje, kad: 1) UAB „Okeano žuvis“ ir VAGD nebuvo sudariusios rašytinės sutarties; 2) atsiskaitymai už suvartotą energiją ir vandenį vyko grynaisiais pinigais (ieškovas lėšas perduodavo atsakovui); 3) suvartojimo apskaita vykdyta remiantis skaitiklių, įskaitant bendrai įrengtą elektros energijos skaitiklį, rodmenimis.

19. Šioje vietoje išskirtina, kad UAB „Okeano žuvis“ priklauso statiniai (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas ir akcininkas yra ieškovas E. O.. Pastarasis paaiškino, kad ginčo laikotarpiu įmonė neturėjo įrengto elektros įvado ir buvo priversta gauti elektros energiją per kitus asmenis. Anksčiau tarpininkavusiam asmeniui atsisakius toliau tą daryti, pasak ieškovo, jis kreipėsi į atsakovą V. K., kaip vieną iš VAGD įgaliotų asmenų (atsakovas buvo VAGD valdybos narys), nes VAGD turėjo galimybę užtikrinti elektros tiekimą UAB „Okeano žuvis“ per UAB „Lelija“ tinklą.

20. VAGD buveinė registruota (duomenys neskelbtini). VAGD nuo 1999 m. kovo 23 d. yra sudariusi Elektros energijos tiekimo sutartį su UAB „Lelija“ (2020 m. rugpjūčio 21 d. DOK-160535). Pagal šios sutarties 2 punktą VAGD suvartotos elektros energijos kiekis nustatomas remiantis elektros skaitiklio rodmenimis. Tos pačios sutarties 3 punkte nurodyta, kad už energiją atsiskaitoma remiantis UAB „Lelija“ išrašyta sąskaita.

21. Pagal atsakovo, A. S. (VAGD vadovo) paaiškinimus tiekimo santykiai tarp UAB „Okeano žuvis“ ir VAGD prasidėjo nuo 2016 m. sausio mėn., kai UAB „Okeano žuvis“ energijos tiekimą nutraukė anksčiau energiją tiekusi UAB „Brasa“. Liudytojas R. D. – vieno iš buvusių UAB „Okeano žuvis“ nuomininkų (UAB „Autodujos“) vadovas, parodė, kad iki 2016 m. sausio mėn. už suvartotą elektros energiją tiesiogiai atsiskaitydavo su UAB „Brasa“, pastarajai nutraukus energijos tiekimą toliau už elektros energiją mokėdavo tiesiogiai UAB „Okeano žuvis“ (2021 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 18 sek.–27 min. 52 sek.; 34 min. 55 sek.–35 min. 45 sek.). Aplinkybę, kad UAB „Brasa“ nuo 2016 m. sausio 4 d. nutraukė UAB „Autodujos“ elektros tiekimą, patvirtina į bylą atsakovo pateiktas aktas (2020 m. rugpjūčio 11 d. DOK-154045). Tačiau liudytojas parodė ir tai, kad jam nebuvo žinoma, kokiu būdu ir iš kokių asmenų UAB „Okeano žuvis“ įgyja elektros energiją. Taigi liudytojo R. D. parodymai nėra pakankami pripažinti, kad elektros energijos ir šalto vandens tiekimo santykiai tarp VAGD ir UAB „Okeano žuvis“ prasidėjo nuo 2016 m. sausio mėn.

22. 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose, 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje ieškovas teigė, kad elektros energijos tiekimo santykiai tarp UAB „Okeano žuvis“ ir VAGD prasidėjo 2017 metais. Nurodyti ieškovo ir atsakovo paaiškinimų prieštaravimai šalintini remiantis rašytiniais įrodymais.

23. Ieškovas, atsakovas ir A. S. vieningai patvirtino, kad UAB „Okeano žuvis“ suvartota elektros energija buvo fiksuota pagal atskirai įrengto skaitiklio, kuris nebuvo plombuotas, rodmenis. Teisminio proceso metu atsakovas paaiškino, kad buvo sumontuotas skaitiklis Nr. SN-0005473, kuris demontuotas 2018 m. balandžio 27 d., kai buvo surašytas Vidinio apskaitos prietaiso atjungimo aktas (2020 m. spalio 5 d. DOK-193046). Akto ieškovas nėra pasirašęs. Ieškovas taip pat kategoriškai paneigė, kad dalyvavo demontuojant skaitiklį. Taigi nėra patikimų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius, kad skaitiklis, paminėtas akte, buvo demontuotas dalyvaujant ieškovui ir suderinus su juo skaitiklio rodmenis. Nors akte klaidingai nurodyta, kad VAGD vadovas akto surašymo metu buvo A. S., nesutampa įrašai apie akto surašymo ir skaitiklio rodmenų nuėmimo datas (2018 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. balandžio 27 d.), tačiau laikytina, jog tokie neatitikimai yra paprasčiausios rašymo klaidos. Atsakovas ir A. S. paaiškino, kaip ir kada aktas buvo parengtas. Priešingai nei teigia ieškovas, nėra pagrindo laikyti, kad aktas yra dirbtinai sumodeliuotas. Akto parengimo data (2018 m. balandžio 27 d.) dera su aplinkybe, kad elektros energijos per VAGD tinklus UAB „Okeano žuvis“ nutrūko 2018 m. balandžio mėn. Be to, UAB „Lelija“ už suvartotą elektros energiją ir vandenį 2018 m. balandžio 20 d. VAGD išrašė paskutinę sąskaitą.

24. Nurodytame akte fiksuota, kad skaitiklio rodmuo jo demontavimo dieną buvo 85 305 kW. Šis rodmuo iš esmės sutampa su nurodytu UAB „Lelija“ 2018 m. balandžio 20 d. sąskaitoje – 85 134 kW. Faktą, kad tarp šių rodmenų yra tiesioginis ryšys, patvirtina aplinkybė, jog VAGD suvartota elektros energija buvo apskaitoma pagal UAB „Lelija“ skaitiklį, o UAB „Okeano žuvis“ – pagal paminėtą skaitiklį, įrengtą nuo VAGD tinklo. O tai reiškia, kad UAB „Okeano žuvis“ skaitiklio rodmenys turėjo priklausyti nuo UAB „Lelija“ skaitiklio rodmenų (CPK 185 straipsnis). Aplinkybę, kad UAB „Okeano žuvis“ skaitiklio rodmenys nežymiai viršijo UAB „Lelija“ skaitiklio rodmenis, galėjo lemti eilė veiksnių (pvz., skaitiklio rodmenų persukimas, pirminių rodmenų skirtumai), kurių objektyviai negalima nustatyti ir patikrinti. Anksčiausia į bylą pateikta UAB „Lelija“ už suvartotą elektros energiją ir vandenį VAGD išrašyta sąskaita – 2017 m. gegužės 31 d. Šioje sąskaitoje fiksuota, kad elektros energija pradėta vartoti, kai elektros energijos skaitiklio rodmuo buvo 7 kW, o šalto vandens – 1 916 m³. Pagal pačios VAGD pateiktus dokumentus UAB „Lelija“ sąskaitas asociacijai už suvartotą elektros energiją ir vandenį yra išrašiusi nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. Įrodymų, kad sąskaitos buvo išrašytos ankstesniu laikotarpiu, nepateikta. O tai lemia išvadą, kad tarp atsakovo minimo elektros skaitiklio rodmenų ir UAB „Lelija“ sąskaitų yra tiesioginis ryšys.

27. Vekselio išrašymo momentas yra reikšmingas, nes labiau tikėtina, kad vekseliu buvo įformintas pinigų, skirtų atsiskaityti už UAB „Okeano žuvis“ suvartotą elektros energiją ir vandenį, perdavimo faktas.

31. Aplinkybė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. vekselis turėjo būti apmokėtas jo išrašymo dieną (paskolos teisiniuose santykiuose tokie terminai yra neįprasti), savaime negali lemti išvados, jog tokiu būdu įformintas galutinio atsiskaitymo momentas. Šioje vietoje išskirtina, kad nurodytas vekselio apmokėjimo terminas, be kita ko, paneigia ieškovo poziciją. Analogiškoje situacijoje protingas ir rūpestingas asmuo, jeigu skolininkas jam paskolintų lėšų negrąžintų tą pačią dieną, imtųsi veiksmų skolai susigrąžinti. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje ieškovas to nesiėmė, nors jo teisės turėjo būti pažeistos jau kitą dieną po vekselio išrašymo. Taigi labiau tikėtina, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. vekseliai taip pat buvo išrašyti kaip rašytiniai įrodymai, kurie turėtų pagrįsti, jog ieškovas, vykdydamas prievolę už UAB „Okeano žuvis“, perdavė atsakovui, kaip VAGD įgaliotam asmeniui, lėšas, skirtas atsiskaityti su VAGD ir UAB „Lelija“. Pastarąjį vertinimą lemia tai, kad analogišką praktiką ieškovas ir atsakovas buvo taikę, kai buvo išrašytas 2017 m. gegužės 21 d. vekselis, vekseliais fiksuoti atsiskaitymai už UAB „Okeano žuvis“ vartotą elektros energiją ir vandenį. Pagal jau minėtus UAB „Lelija“ duomenis VAGD neapmokėjo už suvartotą elektros energiją ir vandenį nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. balandžio 20 d. išrašytų sąskaitų 8 888,26 Eur sumai. Ši skolos, kurią vėliau apmokėjo UAB „Okeano žuvis“, suma iš dalies atitinka 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. vekselių bendrą sumą – 6 000 Eur. Įvertinus tai, kad pagal ieškovo ir atsakovo paaiškinimus mokėjimai už elektros energiją ir vandenį vykdyti ir avansu, spręstina, jog labiau tikėtina, kad paminėtais dviem vekseliais buvo fiksuota, jog atsakovui yra perduota 6 000 Eur, skirta atsiskaityti už UAB „Okeano žuvis“ suvartotus išteklius, įsigytus per VAGD iš UAB „Lelija“.

32. Pastarąjį vertinimą, be kita ko, lemia ir tai, kad nėra tikėtina, jog atsakovui ar (ir) VAGD būtų buvę priimtina daugiau kaip pusę metų sudaryti sąlygas UAB „Okeano žuvis“ gauti elektros energiją ir vandenį bei negauti už tai apmokėjimo. Taip pat negalima ignoruoti ir to, kad UAB „Okeano žuvis“ apmokėjo UAB „Lelijos“ VAGD išrašytas sąskaitas. Tai yra, tokiu veiksmu įmonė netiesiogiai patvirtino, kad apmoka savo skolą, nors ir apskaitytą kaip VAGD prievolę. Nėra tikėtina, kad analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atidus verslininkas dengtų kito asmens skolą. Ieškovas pripažino, kad UAB „Okeano žuvis“ reikalavimo dėl skolos padengimo VAGD nėra pareiškusi. Paaiškinimas, kad to nepadaryta, nes VAGD neturi turto, tik sustiprina išvadą, kodėl UAB „Okeano žuvis“ apmokėjo UAB „Lelija“ sąskaitas. Pats ieškovas iš pradžių ir įrodinėjo, kad pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. vekselius atsakovui perduotos lėšos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su UAB „Lelija“, o tarp galutinės VAGD skolos UAB „Lelija“ ir 2017 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. rugsėjo 14 d. vekselių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (2020 m. rugsėjo 3 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 4 sek.–20 min. 24 sek.; 21 min. 35 sek.–22 min. 11 sek.).

33. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste reikšminga ir aplinkybė, susijusi su tuo, kokią kainą UAB „Okeano žuvis“ turėjo mokėti VAGD už suvartotą elektros energiją. Ieškovas nurodė, kad buvo taikytas bendras 14 ct/kW įkainis (2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 13 sek.–42 min. 35 sek.; 44 min. 49 sek.–45 min. 5 sek.). O A. S. paaiškino, kad taikyta 15 ct/KW kaina (2021 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 val. 6 min. 15 sek.–2 val. 6 min. 44 sek.). Klausimas, kuris iš nurodytų kainos dydžių faktiškai buvo taikytas, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Nepaisant to, akivaizdu, kad vien už suvartotą elektros energiją, fiksuotą UAB „Lelija“ sąskaitose, UAB „Okeano žuvis“ būtų turėjusi sumokėti VAGD ne mažesnę kaip 11 917,78 Eur (85 134 kW – 7 kW) × 0,14 ct) sumą, iš kurios dalis turėjo būti skirta apmokėti už VAGD tarpininkavimą, o kita atsiskaityti su UAB „Lelija“. Ši suma yra itin artima bendrai vekselių sumai (11 000 Eur). Ir pastaroji koreliacija, įvertinus bendrą tarp šalių susiklosčiusių santykių eigą, nėra atsitiktinė.

34. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovas perdavė atsakovui 11 000 Eur grynaisiais pinigais ir šis faktas buvo patvirtintas išrašant ginčo vekselius. Tačiau šių veiksmų negalima teisiškai kvalifikuoti kaip paskolos sandorių. Šio sprendimo 17 punkte pasisakyta, kad paskolos sandoris yra realinis sandoris, kurio vienas iš esminių elementų – paskolos davėjo ir gavėjo susitarimas, kad paskolos gavėjas lėšas grąžins. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Priešingai, byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad, perduodamas lėšas atsakovui, ieškovas vykdė prievolę už trečiąjį asmenį UAB „Okeano žuvis“. Ieškovas neįrodė, kad kaip paskolas perdavė atsakovui 11 000 Eur, t. y. kad greta mokėjimų už UAB „Okeano žuvis“ egzistavo ir paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo. O tai reiškia, kad ieškovas be pagrindo reikalauja, jog iš atsakovo būtų priteista tai, ko jis asmeniškai negavo kaip fizinis asmuo, nesusijęs su kitais subjektais, ir neįsipareigojo grąžinti.

35. Ar atsakovas iš ieškovo gautas lėšas panaudojo pagal jų paskirtį, ar pasisavino ir, jeigu taip, tai kokią sumą, šioje byloje negali būti nustatyta. O to padaryti nėra galima, nes: 1) ieškovas turėtų pagrįsti, kokia apimties požiūriu (dydžio, susidarymo laikotarpio) UAB „Okeano žuvis“ prievolė turėjo būti įvykdyta atsakovui perduotomis lėšomis – šios aplinkybės ieškovas neįrodinėjo, nors tą jam buvo siūlyta padaryti; 2) kokia sumokėtų lėšų dalis turėjo būti skirta UAB „Lelija“, o kokia VAGD kaip teiktos paslaugos kainos dalis – šios aplinkybės ieškovas taip pat nutarė neįrodinėti. Tokios aplinkybės byloje negali būti nustatytos, nes nei viena iš bylos šalių tiesiogiai jų neįrodinėjo, o ieškovas ir nesirėmė.

36. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (CPK 12 ir 13 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovas teisminio proceso eigoje nusprendė pakeisti įrodinėtinų faktinių aplinkybių sudėtį. Tai yra, pradinę poziciją, kad vekseliais buvo įformintas pinigų, skirtų įvykdyti UAB „Okeano žuvis“ prievolę, perdavimai ieškovas pakeitė ir nutarė teigti, jog vekseliais formalizuotas paskolų atsakovui suteikimas. Nuspręsdamas pakeisti savo teisių ir interesų gynimo strategiją ieškovas, be kita ko, prisiėmė ir riziką, kad jo pareikšti reikalavimai bei nurodytos aplinkybės gali būti pripažinti nepagrįstais, jeigu jo iškelta versija dėl paskolos teisinių santykių bus atmesta kaip neįrodyta. Galutinė faktinių aplinkybių visuma, kurią įrodinėjo ieškovas, akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kurios atitinka tikrąją padėtį. Ši situacija, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, aprašytais šio sprendimo 10 punkte, reiškia, kad ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad grynuosius pinigus ieškovas perduodavo atsakovui kaip VAGD įgaliotam asmeniui. Formaliai tai reiškia, kad mokėjimo santykiai susiklostė ne tarp ieškovo ir atsakovo, bet tarp ieškovo ir VAGD, veikusios per atsakovą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.133 straipsnio 1 dalis). Kuris iš nurodytų asmenų: VAGD ar (ir) atsakovas, galimai ieškovo, vykdžiusio prievolę už UAB „Okeano žuvis“, atžvilgiu galėjo atlikti neteisėtus veiksmus ir taip padaryti ieškovui turtinę žalą bei kokio dydžio šioje byloje negali būti nustatyta, nes tokių faktinių aplinkybių ieškovas (pakeitęs ieškinio faktinį pagrindą) nutarė nebeįrodinėti. Teismo sprendimas atmesti ieškinį, pareikštą atsakovui V. K., kaip nepagrįstą neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su nauju savarankišku ieškiniu ir įrodinėti, kad atsakovas ir (ar) VAGD perduotas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį ir tokiu būdu ieškovui padaryta turtinė žala.

39. Netenkinus ieškinio, ieškovui kyla prievolė atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas už advokato šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 1 000 Eur (2021 m. kovo 23 d. DOK-54512). Įvertinus suteiktos pagalbos apimtį, turinį, nurodyta suma laikytina pagrįsta (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas atsakovui priteisiamas iš ieškovo.

40. Pagal pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pašto išlaidos yra 23,41 Eur dydžio. Atmetus ieškinį, nurodytų išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. K. iš ieškovo E. O. 1 000 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. O. 23,41 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.