Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei S. V.-J. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas V. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S, V.-J. (toliau – ir atsakovei) dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašydamas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas), patvirtintą V. B. ir S. V. (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečiam vaikui J. V.-B. skiriamo išlaikymo (3.2 punktą) pakeisti, numatant, kad: V. B. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui J. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos V. B. ir S. V. (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.3 punktą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas tenkino ieškovo ir atsakovės prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sutartį dėl Santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvę sutuoktiniai, be kita ko, susitarė ir dėl santuokos metu gimusio bendro vaiko, J. V.-B., (toliau – ir vaikas), išlaikymo toliau nurodytomis sąlygomis:„3.2. Šalis V. B. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui J. V.-B. 350 Eur iki kol jis pradės lankytį mokyklą, pradėjus eiti į pirmą klasę 400 Eur, o suėjus 14 metų – 500 Eur iki jo pilnametystės. Nurodytą sumą V. B. įsipareigoja pervesti į S. V.-B. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki mėnesio 15 dienos.“ Šalys, be kita ko, susitarė, kad: „3.4.3 susirgus vaikui, tėvas taip pat prižiūri vaiką. Nežiūrint vaiko, tėvas, mamai perveda papildomai 50 Eur už kiekvieną savaitę“.

3. Ieškovas ieškinyje teigia, kad, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, rėmėsi tuo metu buvusia finansine padėtimi, kuri jam leido pasirašyti aukščiau aptarto turinio sutartį. Be to, santuokos nutraukimo metu buvusių sutuoktinių santykiai buvo konfliktiški, buvo jaučiama emocinė įtampa, stresas, dėl ko ieškovas siekė kaip įmanoma greičiau pasirašyti minėtą sutartį ir nutraukti santuoką, todėl tinkamai neįvertino savo galimybės didinti išlaikymą priklausomai ne nuo faktiškai pasikeitusių vaiko poreikių ir jo paties finansinių galimybių, o nuo formalaus kriterijaus (vaiko amžiaus). Iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms (pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai) ir išlikus nepakitusiems vaiko poreikiams, ieškovas prašo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su išlaikymo teikimu, ir nustatyti vienodą, nekintantį vaiko išlaikymo dydį – 350 Eur.

4. Ieškovas aplinkybę, kad pablogėjo jo finansinė situacija, palyginus su (duomenys neskelbtini), kai buvo priimtas teismo sprendimas grindžia tuo, jog tuo metu ieškovas vykdė ir individualią veiklą, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) bei užėmė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigas, o tai jam sudarė pagrindą manyti, kad jo pajamos ateityje ženkliai augs ar bent jau išlaikys pastarųjų metų augimo tempą. Tačiau (duomenys neskelbtini) jis nutraukė darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jis nustojo vykdyti individualią veiklą. Šiuo metu ieškovo vienintelis pajamų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas iš UAB (duomenys neskelbtini), kur jam yra nustatytas 910,17 Eur mėnesinis atlyginimas. Akivaizdu, kad po (duomenys neskelbtini), kai buvo nustota vykdyti individuali veikla, ieškovo galimybės uždirbti papildomų pajamų ženkliai sumenko. Tą iš dalies patvirtina ir gaunamų draudžiamų pajamų dinamika (duomenys neskelbtini) metais, kuri rodo pajamų augimo mažėjimo tendencijas. Atsižvelgiant į pasikeitusias darbo sąlygas, pajamų šaltinius, ieškovas teigia, kad akivaizdu, kad gaunamų pajamų skaičius ir toliau mažės.

5. Taip pat, po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo, ieškovo turtinė padėtis pasikeitė ir todėl, kad jis prisiėmė papildomų finansinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini), Ieškovo ir trečiojo asmens R. P. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui ir trečiajam asmeniui R. P. buvo suteiktas 183 450,00 Eur kreditas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei įrengimui, o (duomenys neskelbtini) tarp AB (duomenys neskelbtini) ir ieškovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria ieškovui buvo suteikta 3 500 Eur vartojimo kredito paskola (toliau – Vartojimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas kiekvieną mėnesį mokėjo ne mažesnę nei 50 Eur įmoką. Nors ši Vartojimo paskola jau yra grąžinta, tačiau jos paėmimo faktas patvirtina, kad įvairaus dydžio nauji įsipareigojimai gali atsirasti ir ateityje. Taip pat (duomenys neskelbtini) tarp AB (duomenys neskelbtini) ir ieškovo buvo sudaryta dar viena vartojimo kredito sutartis, kuria ieškovui buvo suteikta 5 800 Eur vartojimo kredito paskola. Tai yra reikšmingi finansiniai įsipareigojimai, kurie iš esmės pablogino ieškovo finansinę padėtį, tačiau buvo būtini siekiant įsigyti būstą (tai yra vienintelis ieškovo vardu registruotas nekilnojamojo turto objektas).

6. Ieškovas taip pat teigia, kadsantuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatyta vaiko išlaikymą didinti atsižvelgiant ne į turininguosius kriterijus (vaiko poreikių faktinį pasikeitimą, didėjimą ar pan.), bet į formalų kriterijų - vaiko biologinį amžių. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šio ieškinio pareiškimo dienosiš esmės nepasikeitė vaiko poreikiai, todėl faktinio pagrindo didinti išlaikymą neatsirado. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tokiu būdu įvertinant besikeičiančią socialinę, ekonominę situaciją, kainų augimą ir kitas svarbias aplinkybes, kurios daro įtaką vaiko išlaikymo kokybei. Atsakovė taip patkiekvieną mėnesį gauna dar po 73,50 Eur vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė, orientacinis išlaikymo dydis 2022 m. atitinkamai mažintinas ir turėtų būti 193,33 Eur (533,65/2 - 73,50 = 193,33).

7. Ieškovas kiekvieną mėnesį jau ir dabar moka didesnę sumą, nei nurodytas orientacinis išlaikymo dydis ir neprašo jos mažinti, tačiau prašo ją palikti fiksuotą iki J. V.-B. pilnametystės, nebent atsirastų įstatyme numatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai didinti nepilnamečiam vaikui teikiamą išlaikymą dėl (a) pasikeis šalių (tėvų) turtinė padėtis ir/arba (b) atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

8. Šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.3 punktas, de facto numatantis ieškovui 50,00 Eur „baudą“ už kiekvieną vaiko ligos savaitę yra niekuo nepagrįstas ir net prieštaraujantis viešajai tvarkai bei pažeidžiantis ieškovo teises.

9. Atsakovė atsiliepime įieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kadsutartis sudaryta teisėtai, nedarant neteisėto poveikio ieškovo apsisprendimui, todėl ieškovo turi būti vykdoma. Ieškovas derėjosi dėl išlaikymo vaikui, turėjo pakankamai laiko susipažinti su įsipareigojimais ir juos suprasti, pasinaudoti teisininkų ar kitų patarėjų pagalba, be to, buvo konsultuojamas savo mamos, todėl turėjo pakankamą emocinę pagalbą priimant sprendimą Sutartimi prisiimti įsipareigojimus. Nėra jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog ieškovas negalėjo sudaryti Sutarties, buvo verčiamas ją sudaryti ar nesuvokė jos pasekmių – ieškovas yra veiksnus, turintis išsilavinimą, dirbantis asmuo, gebantis suprasti ir prisiimti įsipareigojimus.

10. Ieškovas naujus finansinius įsipareigojimus prisiėmė po Sutarties sudarymo, žinodamas ir suprasdamas vaiko išlaikymo dydį bei svarbą. Naujai prisiimti įsipareigojimai negali būti dengiami įsipareigojimų vaikui sąskaita.Ieškovo finansinė padėtis nėra pasikeitusi tiek, kad jis negalėtų vykdyti Sutartimi patvirtintų įsipareigojimų vaikui. Ieškovas turi pareigą imtis visų įmanomų veiksmų, kad gautų pajamas, kurių pakaktų, visų pirma, vaiko išlaikymui, o tolimesne eile – kitiems įsipareigojimams dengti. Ieškovas pats lėmė oficialių pajamų sumažėjimą, nes savo noru išėjo iš vienos iš darboviečių bei nevykdo Individualios veiklos. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog jo pajamos tik mažės, nepaisant to, kad finansinės ieškovo padėties analizė rodo, kad Ieškovo pajamos kiekvienais metais didėja. Be to, ieškovas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, darbingas, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl labiau tikėtina, jog jo pajamos ateityje didės, atsižvelgiant į sukaupiamą darbinę patirtį ir stažą. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog ateityje jis patirs naujų kreditorinių įsipareigojimų, lyg tai būtų ieškovo nevaldoma aplinkybė. Ieškovas savo valia, atsakovės ir/ar vaiko neverčiamas, prisiėmė būsto kreditą ir vartojimo kreditus ir tik nuo ieškovo valios priklauso, ar ateityje ieškovas sudarys naujas kredito sutartis.

11. Sutartimi nustatytas išlaikymas vaikui yra atitinkantis vaiko poreikius ir jo mažinti negalima - kitu atveju būtų pažeidžiami vaiko interesai. Pirma, vaiko poreikiai keičiasi ir auga natūraliai augant vaikui, todėl išlaikymo dydžio pokytis, koreliuojantis su vaiko amžiumi, yra galimas, o šiuo konkrečiu atveju – būtinas. Iš ieškovo pozicijos akivaizdu, kad ieškovas siekia kuo labiau sumažinti teikiamą išlaikymą vaikui, o tam pagrįsti remiasi spekuliatyviais argumentais. Dėl šios priežasties yra būtina apsaugoti vaiko interesus ir šalims turėti vaiko išlaikymo tvarką, kuria nebūtų galima manipuliuoti, pvz. reikalaujant pateikti perteklinius duomenis apie kiekvieną vaiko išlaidą ir pan. Esant tokiai situacijai, kuri yra susidariusi tarp šalių, išlaikymo lygio pokyčio siejimas su vaiko amžiumi yra labiausiai adekvatus ir labiausiai tinkamas.Vaikui augant keičiasi ne tik jo fiziologiniai poreikiai, pvz., sunaudojamo maisto kiekis, tačiau ir socialiniai poreikiai – lankomi būreliai, laisvalaikis. Augant vystosi savarankiškumas, formuojasi pomėgiai, vaikai išmoksta derinti įsipareigojimus ir laisvalaikį, neretai susiduria su sunkumais mokykloje ir t. t. Visa tai reikalauja ne tik nuolatinio tėvų rūpesčio ir globos, tačiau ir finansinių išteklių, kurie plečiantis vaiko interesų spektrui ir savarankiškumui, atitinkamai didėja. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra orientacinis ir jokiu būdu ne įprastas standartas, dėl ko ieškovas, teikiantis reikalavimą mažinti išlaikymo dydį vaikui, privalo įrodyti tokio reikalavimo teisinį irfaktinį pagrįstumą. Vaiko poreikiai yra patvirtinti Institucijos išvada, kuri pabrėžė, jog ieškovas privalo įrodyti savo finansinės padėties esminį ir ilgalaikį pablogėjimą bei maksimalias pastangas užtikrinti tinkamą išlaikymą vaikui.

12. Be akivaizdžių išlaidų būstui (atsakovė su vaiku ir sutuoktiniu įsirenginėja būstą, už kurį mokama būsto paskola, mokamas būsto draudimas), kurių 1/3 tenka vaikui, vaiko poreikiai apima maistą namuose ir ugdymo įstaigoje, higienos priemones, kirpyklos paslaugas. Vaikas turi ir šeimoje augina du augintinius – katę ir degu. Atsakovės nuomone, augintiniai yra svarbūs vaiko vystymuisi, kadangi moko vaiką atsakomybių, empatijos, o taip pat yra svarbūs vaiko emociniai sveikatai, todėl vaiko noras turėti išsirinktą gyvūną yra tenkinamas.Be kita ko, darželyje vaikui yra rekomenduojama lankyti papildomą logopedą (šiuo metu vaikas lanko logopedą nemokamai, tačiau to, pasak specialistų, nepakanka), todėl artimiausiu metu planuojamos papildomos išlaidos vaiko auklėjimui. Šių išlaidų trukmės atsakovė negali prognozuoti, kadangi nėra žinoma, kiek laiko vaikui reikės logopedo pagalbos. Vaiko poreikiai neapsiriboja vien buitinėmis išlaidomis – vaikas lanko darželį, ledo ritulio pamokas, mokosi anglų kalbos, su draugais mini savo gimimo dieną, eina į draugų šventes, keliauja ir pramogauja su šeima, pvz. eina į kiną ar žaidimų kambarį. Tai yra įprastos ir suprantamos išlaidos, kurių mažinimas tam, kad ieškovas patenkintų savo poreikius (pvz. gyventi prabangiame būste) yra prieštaraujantis gerai moralei ir sąžiningumui.Vaikas su ieškovu praleidžia labai mažai laiko, vos po kelias valandas per kelias dienas savaitėje. Bendravimo metu ieškovas neperka vaikui naujų rūbų, mokymosi priemonių ar kt. vertingų daiktų, kurie galėtų būti laikomi papildomu išlaikymu.

13. Ieškovui yra žinoma, kad vaikas serga dermatitu, kuris suaktyvėja vasarą. Esant dermatito paūmėjimui yra reikalinga pirkti specialius kūno kremus, prausiklius, jų sunaudojama nemažai. Nesant paūmėjimo, taip pat yra taikoma speciali odos priežiūra, kreipiamas papildomas dėmesys į Vaiko mitybą, naudojamus skalbiklius, perkamus rūbus. Taip pat, vaikas yra alergiškas kai kuriems maisto produktams ir žiedadulkėms, todėl vaikui yra reikalingi (duomenys neskelbtini) vaistai, stengiamasi parinkti maistą.

14. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui (apie galimus ieškovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas), ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį.

15. Išlaikymo dalis, numatyta Sutarties 3.4.3. p., mokama kai vaikas serga ilgiau nei 1 savaitę, nėra „bauda“ ieškovui ir neprieštarauja gerai moralei ar ieškovo teisėms. Ši išlaikymo dalis buvo patvirtinta teismo ir pasirašytinai sutarta ieškovo ir atsakovės. Ši išlaikymo dalis yra skirta padengti papildomai patiriamas išlaidas, kai vaikas serga ilgai ar sunkiai, tame tarpe – ir išlaidas sveikatai atstatyti. Vaikas turi lėtinių ligų, apie kurias žino ir ieškovas, kurios reikalauja papildomų išlaidų. Ši išlaikymo dalis yra būtina užtikrinti geriausią vaiko sveikatą – vieną pagrindinių tėvų prioritetų auginant vaikus.

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tarnybos nuomonė, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaiku, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tarnyba pažymėjo, kad šeima nėra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, šeimai nėra taikoma atvejo vadyba.Tarnyba pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

17. Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus ir rėmėsi juose išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais. Ieškovas teigė, kad išlaikymą vaikui teikia reguliariai. Būdamas su sūnumi patiria papildomų išlaidų: žaislai, žaidimų kambariai, kuras, maistas ir pan. Šiuo metu gyvena kartu su sugyventine, kuri turi dvi dukras, jos gauna išlaikymą iš savo tėvo (buvusio sugyventinės vyro), todėl žino, kiek užtenka vaikui per mėnesį. Turi įsipareigojimus bankui – kreditas būstui, vartojimo paskola. Iniciatyva išsiskirti buvo iš ieškovo pusės, bet jis delsė 8 mėnesius, nes nebuvo apsisprendęs. Visą tą laiką, 8 mėnesius, bendravo su atsakove dėl skyrybų sąlygų. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sudarinėjo atsakovė, kuri tarėsi su ieškovu, jokie teisininkai nedalyvavo. Skyrybų dokumentus pasirašė būdamas streso būsenoje, atsakovė vertė jį pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nurodytomis sąlygomis. Pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, negalvojo apie išlaikymo sumą, nes nesigilino. Jo mama yra teisininkė ir tik peržiūrėjo sutartį, nekonsultavo. Šiuo metu ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) gauna 610 Eur (į rankas) fiksuotą atlyginimą plius priedai, atlyginimas yra kintantis, priklauso nuo rezultatų. Jokių prabangos prekių neturi. Ieškovo žiniomis, atsakovė turi naują automobilį, antrą būstą, t. y. jos finansinė padėtis nėra bloga. Ieškovas norėtų, kad mokamo išlaikymo dydžio suma būtų fiksuota, be to, ji vis tiek būtų indeksuojama. Ieškovo teigimu, jo finansinė padėtis pasikeitė: anksčiau turėjo daugiau pajamų, nes dirbo trijuose darbuose. Šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų (būsto paskola, kurią moka per pusę su sužadėtine, ir paskola, skirta būsto įsirengimui), darbo užmokestis yra mažesnis nei buvo skyrybų metu. Turi bakalauro laipsnį logistikos srityje. Rimtų sveikatos problemų neturi. Su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę darbo dienomis, ateityje planuoja bendrauti ir savaitgaliais (po to, kai baigs įsirenginėti būstą). Bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu nustatoma pagal jo ir atsakovės bendrą susitarimą. Atsakovė niekada neprašė paimti ir slaugyti sergantį vaiką.

18. Baigiamosiose kalbose ieškovo atstovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kadieškiniu prašo nesumažinti išlaikymo dydžio, o jį pakeisti. Taip pat nurodė, kad atsakovė turi įrodyti, jog vaiko poreikiai padidėjo, jai tenka ši pareiga. Paaiškino, jog ieškovas turi teisę į būstą ir šią savo teisę realizavo įsigydamas jį, ko pasėkoje atsirado papildomi finansiniai įsipareigojimai, kas pablogino jo finansinę padėtį. Taip pat, šiuo metu ieškovas dirba tik vienoje darbovietėje, o ne trijose, kaip (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis neatitinka ieškovo galimybių. Jeigu teismas netenkintų ieškinio, t. y. nesumažintų išlaikymo dydžio, ieškovo finansinė padėtis pablogėtų. Mano, kad šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.3 punktas, de facto numatantis ieškovui 50 Eur „baudą“ už kiekvieną vaiko ligos savaitę yra niekuo nepagrįstas ir net prieštaraujantis viešajai tvarkai bei pažeidžiantis ieškovo teises.

19. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus ir rėmėsi juose išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, ieškinio nepalaikė, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ieškovas, derindamas su atsakove santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, prašė tik sumažinti visas sumas po 50 Eur, jam buvo aktuali tik suma, o bendravimas su vaiku nebuvo svarbus. Sutarties sąlygų derinimas vyko ilgai, ieškovo niekas nevertė pasirašyti sutarties. Atsakovės mėnesinės pajamos yra iki 2 000 Eur. Gaunamus vaiko pinigus perveda į vaiko kaupiamąją sąskaitą – taupo vaiko būsimoms studijoms. Atsakovės manymu, išlaidos vaiko išlaikymui tik didės, nes vaikas pradės lankyti mokyklą, bus burelių, jam reikalinga logopedo pagalba, vaikas turi alergiją žiedadulkėms, ilgo plauko vilnai, taip pat kenčia nuo atopinio dermatito (reikia vartoti vaistus, tepalus). Sutartyje numatytą 50 Eurų mokestį traktuoja kaip paskatą ieškovui daugiau bendrauti su vaiku. Paaiškino, kad kai vaikas serga, jį slaugo pati atsakovė arba padeda seneliai, auklės neturi. Su ieškovu bendrauja minimaliai. Šiuo metu ieškovės finansinė padėtis pagerėjusi – perėjo į kitą darbovietę. Iš savo atlyginimo vaikui skiria daugiau nei nurodė atsiliepime. Prie vaiko išlaikymo prisideda ir atsakovės dabartinis vyras. Nuo 2030 m. vaiko poreikiai, atsakovės manymu, tikrai padidės. Mano, kad ieškovas elgėsi neatsakingai prisiimdamas finansinių įsipareigojimų, neįvertinęs vaiko poreikių.

20. Baigiamosiose kalbose atsakovės atstovas ieškinio nepalaikė, prašė atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė nei vienos sąlygos, kurią reikia įrodyti siekiant pakeisti priteisto išlaikymo dydį – t. y. arba, įvyko esminis tėvų turtinės padėties pablogėjimas arba, kad pasikeitė, sumažėjo nepilnamečio vaiko poreikiai. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ieškiniu neprašo sumažinti priteisto išlaikymo vaikui bei, kad atsakovė turi įrodyti, jog pasikeitė vaiko poreikiai.

21. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Tarnybos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

22. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų S. V.-B. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru susitarimu; nepilnamečio sūnaus nepilnamečio vaiko J. V.-B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. V.-B. (atsakove), iš tėvo V. B. (ieškovo) priteistas 350 Eur iki kol jis pradės lankytį mokyklą, pradėjus eiti į pirmą klasę 400 Eur, o suėjus 14 metų – 500 Eur išlaikymas iki jo pilnametystės, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; šalys taip pat sutarė, kad susirgus vaikui, ieškovas taip pat prižiūri vaiką, o nežiūrint vaiko, ieškovas atsakovei turi pervesti 50 Eur už savaitę; padalintas santuokos metu įgytas turtas. Ieškovas kaip sutarties šalis sutiko su teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygomis.

23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų dalinio pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms – dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktas) ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.3. punkto panaikinimo.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo teisėtumo

24. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų S. V.-B. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir šalių santuoka nutraukta bendru susitarimu.

26. Teismo posėdžio metu tiek ieškovo atstovė, tiek pats ieškovas pažymėjo, kad ieškovas dėl savo jauno amžiaus, nepatyrimo, streso, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu, netinkamai įvertino sutartas sąlygas, kurios galbūt neatitiko jo tikrosios valios, dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad ieškovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad pačiossutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų derinimas su atsakove truko apie 8 mėnesius, nes pats ieškovas iki galo nebuvo apsisprendęs dėl pačių skyrybų fakto. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė bei jos į bylą pateiktas susirašinėjimas su ieškovu skyrybų metu. Teismas mano, kad ieškovas turėjo tikrai pakankamai laiko įvertinti visas aplinkybes, susijusias su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymu, taip patturėjo pakankamai laikopasikonsultuoti su teisininkais, visas skyrybų procesas, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas vyko be jokio skubėjimo, nebuvo nulemtas jokių neįprastų aplinkybių. Be to, jis pats patvirtino, kad dėl pačių sąlygų, jis tarėsi su savo mama, kuri turi teisinį išsilavinimą. Aplinkybių, jog ieškovas per prievartą ar apgaule būtų priverstas pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Taip pat ieškovas, kai 2019 metais buvo pateikta teismui tvirtinti Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, galėjo pareikšti teismui prieštaravimus ir nesutikti, tačiau to nepadarė. Be to, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, jog „teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo res judicata galios neįgijimo ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas, todėl teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 p.).

27. Teismo posėdžio metu tiek ieškovo atstovė, tiek pats ieškovas taip pat nurodė, kad minėtas teismo sprendimas negalėjo būti priimtas, nes pagal teismų praktiką nėra numatyta, kad gali būti priteistas progresinis išlaikymas vaikui, susietas su vaikų amžiumi, o ne su poreikiais, t. y. kad augant vaikui, išlaikymo dydis didėja.Teismo nuomone, toks išlaikymo dydžio didėjimas, susietas su vaiko amžiumi, ne tik, kad neprieštaraujaviešajaitvarkai, galiojantiems teisės aktams ar šalių interesams, bet kaip tik atitinka kasacinioteismo formuojamą praktiką, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.), t. y. didėja jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimui ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai jau nebėra susiję tik su būtinųjų poreikių tenkinimu (maistui, būstui, aprangai ir kt.), tačiau jau yra susiję ir papildomais poreikiais kultūriniam vystymuisi, laisvalaikiu ir kt. Tačiau vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.) ir kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Be to, ir pats ieškovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ateityje sūnaus poreikiai tikrai augs ir jam reiks skirti daugiau lėšų.

Dėl nepilnamečiui vaikuipriteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo)

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

29. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

30. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

31. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi, įstatymas numato du pagrindus kada gali būti pakeistas priteistas išlaikymo dydis – 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

32. Teismas pažymi, kad tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovė, tiek teismo posėdžio metu, tiek ieškinyje nurodė, kad neprašo sumažinti nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, o prašotik jį pakeisti. Tačiau tokie ieškovo teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo aiškiai nustatyta, kad šalys susitarė, jog ieškovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui po 350 Eur iki kol jis pradės lankytį mokyklą, pradėjus eiti į pirmą klasę 400 Eur, o suėjus 14 metų – 500 Eur iki jo pilnametystės. Todėl patenkinus ieškovo ieškinį, akivaizdu, kad nuo (duomenys neskelbtini), būtų mokamas mažesnis išlaikymo dydis (350 Eur), nei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) sprendime (400 Eur). Todėl konstatuotina, kad ieškovas ieškiniu prašo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo (pasikeitimo)

33. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008)

34. Ieškovas savo turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą) grindžia dviem aspektais – ženkliai sumažėjo gaunamos pajamos bei ieškovas prisiėmė papildomų finansinių įsipareigojimų.

Dėl ieškovo pajamų sumažėjimo

35. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

36. Turtinės padėties pasikeitimas yra vertinamas po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, įsiteisėjimo momento iki ieškinio pateikimo dienos. Teismas pažymi, kad ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje nėra nustatytų konkrečių kriterijų, koks turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, tačiau yra suformavęs tam tikrus kriterijus, kaip vertinti šalių turtinę padėtį. Nustatant tėvų turtinę padėtį, teismo ne tik turi būti vertinama tokių faktinių aplinkybių visuma apibrėžiant tėvų turtinę padėtį, kaip tėvų gaunamos pajamos, turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, investicijos, sveikata, išlaikytinių skaičius, turimi kreditoriniai įsipareigojimai ir kt., bet ir tai kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui motyvuojant išlaikymą teikiančio asmens prasta turtine padėtimi, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismų praktikoje asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

37. Ieškovas nurodė, kadtuo metu, kai buvo priimtas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, jis tuo metu vykdė individualią veiklą, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) bei užėmė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigas. Tačiau (duomenys neskelbtini) jis nutraukė darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jis nustojo vykdyti individualią veiklą. Šiuo metu ieškovo vienintelis pajamų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas iš UAB (duomenys neskelbtini), kur jam yra nustatytas 910,17 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinis atlyginimas. Teismas konstatuoja, kad šie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

38. Visų pirma, kaip matyti iš byloje tiek ieškovo pateiktų, tiek teismo išreikalautų duomenų apie ieškovo darbovietes bei gaunamas pajamas, ieškovas nenutraukė visiškai individualios veiklos bei darbo UAB (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2022 metų gegužės mėnesio bei periodiškai, ne nuolatos, vykdo individualią veiklą nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovo pateikti, tiek teismo iniciatyva išreikalauti Sodros duomenys. Be to, ir pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu papildomai dirba UAB (duomenys neskelbtini) bei kartais vykdo individualią veiklą.

39. Visų antra, ieškovas taip pat nurodė, kad šiuo metu jo vienintelis pajamų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas iš UAB (duomenys neskelbtini) 910,17 Eur mėnesinis atlyginimas, o pajamos per mėnesį, palyginus su 2019 metais, sumažėjo apie 1000 Eur per mėnesį. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad nors į bylą pateikta ieškovo (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovui nustatytas 910,17 Eur darbo užmokestis per mėnesį bei, kad vadovo sprendimu ieškovui gali būti skirti priedai, tačiau remiantis Sodra duomenimis, nuo pat darbo pradžios ieškovas nėra nei karto gavęs sutarto darbo sutartyje darbo užmokesčio, t. y. jis visuomet buvo du, tris, keturis kartus didesnis, kai kuriais atvejais ir daugiau (pvz. 2021 m. rugpjūčio mėnesį gautas atlyginimas 5539,99 Eur iki mokesčių; 2021 m. rugsėjį 5344,16 Eur iki mokesčių ir pan.).

40. Visų trečia, kaip matyti išbyloje esančių Sodros duomenų apie ieškovo darbovietes bei darbo užmokestį, ieškovas 2019 metais iš viso gavo – 21121,11 Eur draudžiamųjų pajamų; 2020 metais – 30126,22 Eur; per 2021 metus – 37874,08 Eur, o nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., t. y. per pusę metų laikotarpį, jau yra gavęs apie 18242,51 Eur draudžiamųjų pajamų. Tai reiškia, kad nors ieškovo pagrindinė darbovietė ir pajamų šaltinis yra UAB (duomenys neskelbtini), o pajamos iš UAB (duomenys neskelbtini) bei individualios veiklos nėra tokios ženklios bei nuolatinės, kaip (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo metu, tačiau ieškovo pajamos nuo 2019 metų nesumažėjo iš esmės, o kaip tik palaipsniui didėjo. Atkreiptinas ieškovo dėmesys ir į tai, kad išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

41. Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog jo finansinė padėtis, t. y. gaunamos pajamos iš esmės, drastiškai sumažėjo. Byloje esantys įrodymai kaip tik patvirtina, jog ieškovo gaunamos pajamos palyginus su 2019 metais, šiuo metu yra didesnės, nors ieškovas dirba tik vienoje darbovietėje (2019 metais ieškovas iš viso gavo – 21121,11 Eur draudžiamųjų pajamų; 2021 metais – 37874,08 Eur, o nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., t. y. per pusę metų laikotarpį, jau yra gavęs apie 18242,51 Eur draudžiamųjų pajamų).

Dėl ieškovo kreditorinių įsipareigojimų

42. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo jo turtinė padėtis pasikeitė, pablogėjo ir todėl, kad jis prisiėmė papildomų finansinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini), ieškovo ir trečiojo asmens R. P. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 9502-2021-160570, pagal kurią ieškovui ir trečiajam asmeniui R. P. buvo suteiktas 183 450,00 Eur kreditas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei įrengimui, pagal kurią kiekvieną mėnesį grąžinama kredito dalis yra apie 750,00 Eur, o (duomenys neskelbtini) tarp AB (duomenys neskelbtini) ir ieškovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria ieškovui buvo suteikta 3 500,00 Eur vartojimo kredito paskola, kurios pagrindu ieškovas kiekvieną mėnesį mokėjo ne mažesnę nei 50 Eur įmoką. Nors ši Vartojimo paskola jau yra grąžinta, tačiau jos paėmimo faktas patvirtina, kad įvairaus dydžio nauji įsipareigojimai gali atsirasti ir ateityje. Taip pat (duomenys neskelbtini) tarp AB (duomenys neskelbtini) ir ieškovo buvo sudaryta dar viena vartojimo kredito sutartis, kuria ieškovui buvo suteikta 5 800 Eur vartojimo kredito paskola. Tai yra reikšmingi finansiniai įsipareigojimai, kurie iš esmės pablogino ieškovo finansinę padėtį, tačiau buvo būtini siekiant įsigyti būstą (tai yra vienintelis ieškovo vardu registruotas nekilnojamojo turto objektas).

43. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

44. Teismas sutinka, kad išlaikymą vaikui turinčiam teikti ieškovo turtinei padėčiai įtaką daro ir jo turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas tiek būsto paskolą, tiek vartojimo sutartis sudarė jau po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo, todėl privalėjo įvertinti savo galimybes dėl įsipareigojimų vykdymo galimumo, t. y, ar gebės tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką bei tuo pačiu metu vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008.).

45. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, jog prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai pablogino jo finansinę padėtį, nes ieškovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-35-516/2011).

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo

46. Kaip minėta ankščiau, šio ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – sumažinimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės sumažėjo/padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi, ieškovas byloje turi įrodyti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai sumažėjo, palyginus su buvusiais 2019 metais ir jam nebereikalingas toks išlaikymo dydis, koks nustatytas minėtu teismo sprendimu.

47. Ieškovas teigia, kad po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šio ieškinio pareiškimo dienosiš esmės nepasikeitė vaiko poreikiai, todėl faktinio pagrindo didinti išlaikymą neatsirado. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neteikė teismui prašymo padidinti išlaikymą vaikui, atsakovė priešingai – prašo, kad būtų paliktas priteistas išlaikymo dydis – 350 Eur iki kol vaikas pradės lankytį mokyklą, pradėjus eiti į pirmą klasę 400 Eur, o suėjus 14 metų – 500 Eur iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad pats ieškovas ieškiniuprašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį, t.y. kad būtų mokamas visuomet 350 Eur dydis, o ne 400 Eur nuo (duomenys neskelbtini), bei 500 Eur, kai nepilnamečiui vaikui, sueis 14 metų. Taigi, ieškovas šiuo atveju turi įrodyti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai sumažėjo, o ieškovo teiginiai, kad atsakovei pagal formuojamą teismų praktiką kyla pareiga įrodyti esmingą vaiko poreikių pasikeitimą, yra visiškai nepagrįsti.

48. Ieškovo teiginiai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nepasikeitė nuo 2019 metų yra niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.), t. y. didėja jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimui ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai jau nebėra susiję tik su būtinųjų poreikių tenkinimu (maistui, būstui, aprangai ir kt.), tačiau jau yra susiję ir papildomais poreikiais kultūriniam vystymuisi, laisvalaikiu ir kt. Ieškovas pats teismo posėdžio metu pripažino, kad atėjus paauglystei sūnaus poreikiai dar bus didesni, t,y. pats sutiko, jog vaikui augant jo poreikiai didėja. Aplinkybė, jog santuokos nutraukimo metu, nepilnametis vaikas lankė privatų darželį, tačiau vėliau pradėjo lankyti valstybinį darželį, negali būti laikoma aplinkybe, kad sumažėjo vaiko poreikiai. Tiek pats ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas, skyrybų metu, žinojo, kad vaikas greitu laiku gaus valstybinį darželį ir privataus darželio nebelankys.

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei iš esmės sumažėja vaiko poreikiai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atsakovė paaiškino ir pagrindė įrodymais, kad nepilnamečiui vaikui yra būtina lankyti logopedo paslaugas, vaikas serga dermatitu, kuris suaktyvėja vasarą. Esant dermatito paūmėjimui yra reikalinga pirkti specialius kūno kremus, prausiklius, jų sunaudojama nemažai. Nesant paūmėjimo, taip pat yra taikoma speciali odos priežiūra, kreipiamas papildomas dėmesys į Vaiko mitybą, naudojamus skalbiklius, perkamus rūbus. Vaikas taip pat yra alergiškas kai kuriems maisto produktams ir žiedadulkėms, todėl vaikui yra reikalingi (duomenys neskelbtini) vaistai, stengiamasi parinkti maistą. Sūnus taip pat nuo 2022 m. rugsėjo pradės lankyti mokyklą, tad akivaizdu, kad atsiras papildomų išlaidų (kanceliarinės priemonės, mokyklinės uniformos ir pan.). Taigi, byloje esantys rašytiniai duomenys apie vaiko sveikatą, būtinumą lankyti logopedo užsiėmimus, išlaidos, susijusios su mokyklos lankymu bei kitos patiriamos išlaidos, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nesumažėjo, nuo 2019 metų.

50. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013) beiatsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybės, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad iš esmės sumažėjo vaiko poreikiai.

51. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad atsakovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Atsakovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad atsakovė neprašo nustatyti ieškovui didesnės vaiko išlaikymo naštos, priešingai, ieškovas prašo sumažinti nustatytą išlaikymo dydį.

52. Ieškovas nurodo, kad vaiko išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tokiu būdu įvertinant besikeičiančią socialinę, ekonominę situaciją, kainų augimą ir kitas svarbias aplinkybes, kurios daro įtaką vaiko išlaikymo kokybei. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų.

53. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė kiekvieną mėnesį gauna dar po 73,50 Eur vaiko pinigų, skiriamų valstybės. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad (duomenys neskelbtini), kai buvo priimtas teismo sprendimas, atsakovė taip pat gaudavo vaiko pinigus ir šią aplinkybę ieškovas žinojo. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.3. punkto panaikinimo

54. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu šalys sutarė, kad susirgus vaikui, tėvas taip pat prižiūri vaiką. Nežiūrint vaiko, tėvas, mamai perveda papildomai 50 Eur už kiekvieną savaitę. Ieškovas teigia, kad šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.3 punktas, de facto numatantis ieškovui 50 Eur „baudą“ už kiekvieną vaiko ligos savaitę, apskritai yra niekuo nepagrįstas ir net prieštaraujantis viešajai tvarkai bei pažeidžiantis ieškovo teises.

55. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino šio punkto paskirtį.Jos teigimu, ši sąlyga buvo numatyta tam, kad ieškovas galėtų daugiau bendrauti su sūnumi, kad paskatinti jį daugiau bendrauti su vaiku bei ligos atveju pabūtų su vaiku. Taip pat iš dalies, kad būtų padengtos auklės paslaugos. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas nei karto, vaiko ligos atveju, nebuvo su vaiku, o auklės neturi ir jos paslaugomis nesinaudoja. Susirgus sūnui, padeda seneliai arba prižiūri pati. Teismas sutinka, su ieškovo teiginiais, kad ši Sutarties nuostata yra nepagrįsta. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ieškovas negali būti „baudžiamas“ 50 Eur suma, jei nesutinka pabūti su sergančiu vaiku. Taip pat, tai negali būti priemonė priversti tėvą bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad šalys nustatė bendravimo tvarką tarp ieškovo ir nepilnamečio sūnaus, o dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų nevykdymo, pavyzdžiui dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, atsakovė gali kreiptis į antstolius. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas, vertinant išlaikymo dydį į jį, inter alia, įeina ir vaiko sveikatos priežiūra, kuri Lietuvoje asmenims iki 18 metų yra nemokama. Be to, vaiko ligos atveju yra numatytos visos socialinės valstybės garantijos, ir dėl to papildomai reikalauti piniginio atlygio iš ieškovo yra nepagrįsta.

56. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimądėl Sutarties 3.4.3 punkto paskirties, kad ši sąlyga buvo numatyta tam, kad ieškovas galėtų daugiau bendrauti arba jį paskatinti daugiau bendrauti su sūnumi, kad ligos atveju ieškovas galėtų pabūti su vaiku bei, kad iš dalies būtų padengtos auklės paslaugos, į tai, kad auklės atsakovė niekada neturėjo, o šalys yra numatę ieškovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, mano, kad ši Sutarties sąlyga yra perteklinė ir nepagrįsta, nes vertinant išlaikymo dydį į jį, inter alia, įeina ir vaiko sveikatos priežiūra, o vaiko ligos atveju yra numatytos visos socialinės valstybės garantijos, kuriomis atsakovė turi teisę naudotis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

58. Teismas tenkino 50 proc. ieškinio reikalavimų.

59. Ieškovas patyrė 3021,31 Eur išlaidas advokato pagalbai (2022 m. rugpjūčio 29 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su priedais). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

60. Atsakovė patyrė 3403,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (2022 m. rugpjūčio 29 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su priedais). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

61. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 1510,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai(50 procentų atmesta reikalavimų) (CPK 79, 88, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistina 19 Eur ((50 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p; 85 straipsnis).

62. Atsakovei iš ieškovo priteistina 1701,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 procentų atmesta reikalavimų). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistina 190,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistina 96 Euržyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.3. punkto panaikinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Netenkinti ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), prašymo – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. V. (buvusios B.), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą, numatant, kad: V. B. kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui J. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir atmesti kaip nepagrįstą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos V. B. ir S. V. (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.3 punktą.

Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei S, V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 190,91 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir devyniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės S. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.