Utenos apylinkės teismo nutartis

2017-03-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-318-477/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
2YT-318-477/2017
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00227-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Pareiškėjas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-318-477/2017Proceso Nr. 2-54-3-00227-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.11; 3.2.7.2(S)ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 14 d.Zarasai

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio S. O. G. veiksmų, kuriame nurodė, kad nesutinka su antstolio S. O. G. 2017-01-30 patvarkymu Nr. S-17-168-1814, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde S. S. nurodė, kad antstolis nusikalstamai kėsinasi į pašalpas ir socialines išmokas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, bei į svetimas lėšas, priklausančias tretiesiems asmenims, iš kurių antstolis jokių išieškojimų nevykdo. Skunde S. S. taip pat nurodo, kad patvarkymo dalis dėl vykdymo išlaidų sumos yra absoliučiai neteisėta, nes vykdymo išlaidos kelis kartus viršija išieškomą sumą, t.y. neproporcingai didelę sumą. Šiuo skundu skolininkas prašo panaikinti antstolio patvarkymą.

Antstolis S. O. G. 2017-03-03 patvarkymu Nr. R7-2037 atsisakė tenkinti S. S. skundą.

Vykdydamas LR CPK 587 str. nurodytus vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (LR CPK 18 str., 584 str., 634 str. 2d.). CPK numato atvejus kada vykdomoji byla turi būti nutraukiama, o pagal CPK 629 str. 1 d. 4p. nuostatas vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (LR CPK 629 str.).

Išnagrinėjus skundą ir susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)

medžiaga nustatyta, kad antstolio S. O. G. kontoroje vykdomi du vykdomieji dokumentais dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. S., 3-ios eilės išieškotojui Valstybinei mokesčių inspek-cijai prie LR FM, tai yra Visagino miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) Vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6,76 Eur skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Utenos apskrities VPK Visagino PK (duomenys neskelbtini) Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57,92 Eur skolos - baudos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdant skolos išieškojimą iš skolininko S. S., gauti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui S. S. priteista 666 Eur neturtinei žalai atlyginti. Gavęs šiuos duomenis, antstolis, 2017-01-30 patvarkymu Nr. S-17-168-1814, areštavo skolininko S. S., turtines teises į skolininkui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išmokėtiną teismo sprendimu priteistą žalos atlyginimą 346,63 Eur sumai.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 str. numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. BVK 98 str. 2 d. nurodyta, kad perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. CPK 688 str. 1 d. numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 str. 1 d. nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Pagal CPK 688 str. 3 d., nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

LR CPK 739 str. numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad antstolis S. O. G. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų buvusios LR CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė LR CPK 668 str. nuostatas. LR CPK 668 str. 1 d. nustato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.

S. S. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose ir yra visiškai išlaikomas valstybės. LR BVK 173 str., reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.

Nors LR BVK 92 str. yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriais grindė savo prašymą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje skolininkas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, priklausančios S. S., privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų S. S. teismui nepateikė.

Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (LR CPK 610 str., 611 str.). Vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžius, jos yra pagrįstos vykdomosiose bylose esančiais atliktais vykdymo veiksmus patvirtinančiais įrodymais.

Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis aukštesnės instancijos teismų praktika analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-314-619/2012, Kauno apygardos teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-260/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-524/2015, Kauno apygardos teismo 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015), teismas laiko, kad antstolis S. O. G. pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą, todėl pareiškėjo S. S. skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teismo išsakytus motyvus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str., 513 str.).

Iš pareiškėjo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi bendra jų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 str. 1d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290 str. - 291 str., 513 str.,

nutaria:

S. S. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui S. O. G. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui, per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas