Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-520-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05662-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4.; 2.1.6.5.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2.; 3.4.6.2. (S)

2024 m. lapkričio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7-528/2024 pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta 11,43 ha žemė buvo viename gabale bei ribose, kurios nurodytos 2021 m. lapkričio 29 d. matininko A. G. parengtoje schemoje „Iki 1940 m. M. K. – T. turėtos žemės valdos žemės sklypo ribų nustatymo planas M 1:2000“; 2) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į M. K. (T.) nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra pretendento atkurti nuosavybės teises į motinos M. K. (T.) iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę I. T. įpėdinė. I. T. tokią valią išreiškė 1991 m. gruodžio 17 d., o 2002 m. rugsėjo 19 d. prašymą patikslino. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 metų prie Aplinkos ministerijos) (toliau – NŽT) direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus veiksmų, konstatavo, kad I. T. įgyvendino savo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į M. K. (T.) valdytą žemę ir įpareigojo NŽT Kauno miesto skyrių tęsti (vykdyti) nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo atliekamas M. K. (T.) iki 1940 metų valdytos žemės (dalies) vietos apžiūrėjimas ir ribų nustatymas, dalyvaujant liudytojoms, kurios nurodė M. K. (T.) iki 1940 metų valdytos žemės ribas, buvusius gretimų žemės sklypų savininkus, patvirtino buvus žemę vienoje vietoje (viename sklype). 2021 m. kovo 18 d. NŽT Kauno miesto skyrius atsakyme „Dėl informacijos pateikimo” atsisakė nustatyti buvusios savininkės M. K. (T.) valdytos žemės ribas, o NŽT 2021 m. gegužės 31 d. atsakymu pareiškėjos skundą dėl šio atsakymo atmetė. 2021 m. gruodžio 21 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7593-423/2021 pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies – 2021 m. gegužės 31 d. NŽT sprendimas „Dėl skundo nagrinėjimo” ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 18 d. sprendimas „Dėl informacijos pateikimo“ buvo panaikinti, NŽT Kauno miesto skyrius įpareigotas pareiškėjos prašymą „Dėl duomenų pateikimo“ išnagrinėti iš naujo. NŽT Kauno miesto skyrius neginčija, kad buvusi savininkė M. K. (T.) turėjo 11,43 ha žemės, tačiau iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės žemę Kauno mieste, remiantis duomenų ir archyvinių dokumentų trūkumu. 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra“ su matininko A. G. 2022 m. gegužės 9 d. aiškinamuoju raštu ir žemės sklypo schema su nurodytomis buvusios savininkės M. K. (T.) valdytos iki 1940 metų žemės ribomis ir detaliais paaiškinimais kuo remiantis matininkas nustatė ribas. 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos prašymą atsisakyta tenkinti. 2022 m. lapkričio mėnesį gautame NŽT rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodyta, kad yra poreikis nustatyti juridinį faktą, jog buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta 11,43 ha žemė buvo viename gabale ir jos ribos tiksliai atitinka matininko A. G. parengtoje schemoje nurodytas žemės sklypo ribas. Juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti, kad būtų teisingai atlyginta už visą buvusios savininkės M. K. (T.) turėtą žemę Kauno mieste. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdantis NŽT Kauno miesto skyrius turėjo pareigą nustatyti konkrečiai buvusios savininkės M. K. (T.) žemės dydį, vietą ir žemę kartografuoti, tačiau to nepadarė. Nuosavybės teisių bylos duomenys, kiti dokumentai, pažymos, patvirtina, kad M. K. (T.) valdė vieną žemės sklypą, kurio plotas sudarė 11,43 ha. NŽT Kauno miesto skyrius abejoja, kad buvusios savininkės M. K. (T.) žemė buvo viename gabale ir kokios jos ribos, todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai būtų adekvačiai atkurtos nuosavybės teisės. Iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. NŽT rašto, kuriame konstatuota, kad I. T. įgyvendino savo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į M. K. (T.) valdytą žemę, nuosavybės teisių atkūrimas nevyko, pretendentei nebuvo pasiūlyta raštu pateikti papildomus dokumentus. Buvusios savininkės M. K. (T.) žemė buvo kartografuota tik 2021 metais, tačiau iki šiol nėra nustatytos žemės ribos, o pareiškėja iki šiol neturėjo galimybės teikti papildomus dokumentus. Šios aplinkybės patvirtina, kad terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvo praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl prašė atnaujinti praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams – teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti į M. K. (T.) nuosavybės teisių atkūrimo bylą.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškimu nesutiko, prašė nutraukti bylą arba patikslintą pareiškimą atmesti. Nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriuje yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Atkūrimo byla)). Paskutiniame 2002 m. rugsėjo 19 d. I. T. prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra arba išmokėti kompensaciją pinigais. Mirusiojo pretendento I. T. vardu priklausė atkurti nuosavybės teises į 11,43 ha žemės plotą. Už 10,80 ha žemės plotą 2022 m. birželio 12 d. parengta išvada lygiaverčiam žemės sklypui Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti (2022 m. birželio 12 d. NŽT Kauno miesto skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“). Likęs neatkurtos žemės plotas 0,6300 ha. Į Atkūrimo bylą nebuvo pateikta jokios archyvinės kartografinės medžiagos, tokios medžiagos NŽT Kauno miesto skyriui negalėjo pateikti ir Kauno regioninis bei Lietuvos centrinis valstybės archyvai. 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Kauno miesto skyrius informavo pareiškėją apie archyvinės kartografinės medžiagos trūkumą ir negalėjimą nustatyti savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų valdytos žemės ribų, prašė per 2 savaites nuo laiško gavimo pateikti savininkės turėtos žemės sklypo planą ar kitą informaciją, pagal kurią būtų galima atlikti turėtos žemės valdos kartografavimą. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo vykdomas M. K. (T.) iki 1940 metų valdytos žemės dalies vietos apžiūrėjimas ir žemės ribų kartografavimas, dalyvaujant liudytojoms M. K. ir Z. B.. Rezultatai užfiksuoti 2020 m. lapkričio 30 d. Savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktu (toliau – Aktas). Įvertinęs liudytojų parodymus ir turimus dokumentus NŽT Kauno skyrius nenustatė teisinio pagrindo patvirtinti buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribas, pažymėtas matininko A. G. parengtame žemės sklypo plane. Pakartotinai peržiūrėjus turimus dokumentus, išnagrinėjus 1949 metų LTSR Kauno miesto Inventorizacijos Techn. Biuro planus, apimančius nagrinėjamą teritoriją tarp (duomenys neskelbtini) (šią teritoriją preliminariai atitinkantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 5,0317 ha)), buvo rastas pažymėtas pastatas A1/b, apie kurį nepavyko gauti duomenų iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro. Pažymėjo, kad NŽT neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų (duomenys neskelbtini), turėtos žemės ribas, pažymėtas matininko A. G. parengtame žemės sklypo plane pagal liudytojų nurodytas ribas. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja neteisminę žemės sklypo ribų kartografavimo tvarką, kurią įgyvendina NŽT, todėl pareiškėja pageidaujamą rezultatą gali pasiekti kitu būdu, nesikreipdama į teismą. Nurodė, kad teismas negali perimti NŽT kompetencijai priskirtos žemės sklypo ribų kartografavimo funkcijos, todėl prašė bylą nutraukti, nesant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui būtinų sąlygų visumos. Pažymėjo, kad pareiškėja siekia nustatyti ne žemės valdymo nuosavybės teise faktą, bet kartografuoti buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos 11,43 ha žemės ribas pagal matininko A. G. 2021 m. lapkričio 29 d. parengtą schemą, o terminą prašo atnaujinti ne nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, bet planinei archyvinei medžiagai pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjos A. A. patikslintą pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta 11,43 ha žemė buvo viename gabale bei ribose, kurios nurodytos 2021 m. lapkričio 29 d. matininko A. G. parengtoje schemoje „Iki 1940 m. M. K. – T. turėtos žemės valdos žemės sklypo ribų nustatymo planas M 1:2000“. Atnaujino pareiškėjai A. A. praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į M. K. (T.) nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

5. Teismas sprendė, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas nevyksta, nes NŽT 2021 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 1SS-851-(5.59 E.) dėl skundo nagrinėjimo konstatavo, kad NŽT Kauno miesto skyrius pagrįstai nurodė, jog nepakanka duomenų patvirtinti buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribas.

6. Teismas vertino, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) 106¹ punktą žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės direktoriaus informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį kartografinėje medžiagoje turi pažymėti savininko turėto iki 1940 metų nacionalizacijos žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga, tačiau nagrinėjamu atveju atsakinga institucija to nepadaro ilgiau kaip trejus metus. Pažymėjo, kad M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – Metodiniai nurodymai), patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas tik toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema.

7. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), kur buvo M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta žemė, nebuvo rėžių sistemos, todėl M. K. (T.) turėtas sklypas turi būti kartografuojamas, o sklypo ribos atžymimos kartografinėje medžiagoje. Teritoriniai žemėtvarkos skyriai turi būti sukomplektavę visą tyrimo medžiagą pagal kaimus, kurioje turi būti dokumentacijos tyrimo protokolai, kartografavimo bei plotų apskaičiavimo ir kita techninė medžiaga, vardinės išvados bei sąrašai asmenų, kuriems medžiaga ruošiama komisijai, arba kuriems juridinį faktą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis turi nustatyti teismas.

8. Teismas sprendė, kad NŽT konstatavus, jog nepakanka duomenų patvirtinti buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribas, teismas turi diskreciją spręsti dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

9. Teismas, išanalizavęs pareiškėjos pateiktą 2021 metų Schemą ir matininko A. G. aiškinamąjį raštą prieštaravimų juose nurodytoms aplinkybėms nenustatė. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo jokių objektyvių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pareiškėjos pateiktos 2021 metų Schemos ydingumą, nenurodė ir nepateikė, specialisto nekvietė. Nepateikė išsamių duomenų apie visus (duomenys neskelbtini) žemės sklypus turėjusius savininkus, kurių žemės sklypai buvo kartografuoti, ribos atžymėtos, nors pagal Metodinius nurodymus suinteresuotas asmuo turi turėti tokią medžiagą.

10. Teismas sprendė, kad 1936 m. vasario 4 d. notaro K. Š. rejestro Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraše, kuriame nurodytas E. K. testamento turinys, 1991 m. lapkričio 21 d. Kauno valstybinio archyvo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities ipotekos įstaigos 1938 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščio išraše (duomenys neskelbtini) puslapių 1108 Nr. (taip nurodyta dokumente), inž., matininko, eksperto Z. P. 1933 metų K. B. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) plane nėra duomenų, paneigiančių 2021 metų Schemos teisingumą.

11. Teismas nustatė, jog M. K. (T.) priklausė 11,43 ha žemės, kuri buvo (duomenys neskelbtini), tai patvirtina 2002 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities archyvo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad žemės sklypas buvo ne toje vietoje, kuri nurodyta 2021 metų Schemoje, nėra. Faktą, kad M. K. (T.) turėtas 11,4300 ha ploto žemės sklypas buvo viename gabale, patvirtina suinteresuoto asmens NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 18 d. raštas Nr. 8SD-1250-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo”, kuriame nurodyta, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktame 1937 m. rugsėjo 15 d. Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 56 nurodyta, jog savininkės M. K. 11,4300 ha turima žemė buvo viename gabale.

12. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas jau turėjo būti baigtas, todėl suinteresuotas asmuo turi turėti visą informaciją apie visus asmenis, pareiškusius reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) atkūrimo. Teismas suinteresuoto asmens argumentus dėl negalėjimo nustatyti M. K. (T.) iki 1940 metų turėtos žemės ribas dėl prieštaringų liudytojų parodymų vertino kritiškai. Akte nėra nurodyta aplinkybių apie M. K. (T.) žemės buvimą ne viename sklype, Akte užfiksuota, kad liudytojos Z. B. ir M. K. patvirtino, jog M. K. (T.) sklypas ribojosi su B. žeme, R. žeme, arčiau prie miško su S. žeme, o tai atitinka 2021 metų Schemoje nurodytus besiribojančių sklypų savininkus.

13. Teismas konstatavo, kad nesant tiesioginių įrodymų, teismas juridinę reikšmę turinčio fakto įrodytumo klausimą sprendžia vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais, juos vertindamas pagal vidinį savo įsitikimą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėjo, kad esant tiesioginiams įrodymams, tokių faktų nereikėtų nustatyti teismine tvarka.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, nesant priešingų įrodymų informacijai, nurodytai 2021 metų Schemoje, darė išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad prašomas nustatyti faktas egzistavo negu neegzistavo, todėl pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkino.

15. Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į M. K. (T.) nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti, teismas pažymėjo, kad šioje byloje 2023 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas yra priėmęs nutartį (civilinės bylos Nr. e2S-1060-343/2023), kurios 27 punkte nurodė, jog 2021 metais kartografavus buvusios savininkės M. K. (T.) žemę, iki šiol nėra nustatytos jos ribos, o neišsprendus klausimo dėl termino dokumentų pateikimui atnaujinimo, pareiškėja neturės galimybės net ir teikti papildomus dokumentus į nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Taip pat pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas Atkūrimo byloje iš esmės pradėtas vykdyti tik po 2020 m. rugpjūčio 11 d. NŽT įpareigojimo NŽT Kauno miesto skyriui, kai Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas buvo pasibaigęs, todėl teismas pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

16.2. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakinga institucija ilgiau kaip trejus metus kartografinėje medžiagoje nepažymi savininko turėto iki 1940 metų nacionalizacijos žemės sklypo ribų.

16.3. Tarnyba 2020 m. lapkričio 30 d. atliko savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribų kartografavimą ir surašė šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, kurio metu nenustatė teisinio pagrindo atlikti turėtos žemės ribų žymėjimo, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba atliko jai teisės aktais pavestas pareigas. Vien akto surašymas laikytinas iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribų kartografavimu. Teisės aktai neįpareigoja pažymėti buvusių ribų, nesant tam tikrų pagrindų.

16.4. Teismas nepagrįstai laikė, jog pakako vien to, kad nebuvo rėžių sistemos, todėl M. K. (T.) turėtas sklypas turi būti kartografuojamas, o sklypo ribos atžymimos kartografinėje medžiagoje.

16.5. Pažymėjo, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba. Teisės aktuose yra įtvirtinta neteisminė žemės sklypo ribų kartografavimo tvarka, kurią įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba, todėl teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą.

16.6. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl duomenų pateikimo apie visus (duomenys neskelbtini) žemės sklypus turėjusius savininkus, kurių žemės sklypai buvo kartografuoti, todėl Tarnyba šių duomenų ir neteikė. Byloje esantys duomenys, liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta medžiaga patvirtina pareiškėjos pateiktos 2021 metų Schemos ydingumą. Surinktų duomenų visetas niekaip neįrodo ir nepatvirtina pareiškėjos teiginių, priešingai, kelia abejonių jų realumu. Teismo sprendimas grįstas spėlionėmis ir abejones keliančiais argumentais.

16.7. Pažymėjo, kad trūksta duomenų apie kitų savininkų turėtų žemės sklypų dislokaciją bei informacijos apie kaimyninių sklypų savininkus. Nėra surinkta pakankamai duomenų, galinčių padėti nustatyti kurioje vietoje galimai buvo 11,43 ha ploto sklypas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žemė buvo viename masyve, nes tam nepakanka duomenų.

16.8. Matininko A. G. parengtos schemos nėra pagrįstos archyvine planine medžiaga, todėl negali būti laikomos teisiniu pagrindu vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

16.9. Tai, kad NŽT nepakanka duomenų patvirtinti buvusios savininkės valdytos žemės ribas, nereiškia, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nevyksta.

16.10. Pareiškėja byloje nenurodė aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių poreikį spręsti dėl termino atnaujinimo. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius nepasiūlė pretendentei pateikti papildomus dokumentus tiek dėl žemės ploto, tiek duomenis apie buvusią žemę, jos konfigūraciją, išdėstymą, t. y. ji prašo atnaujinti terminą ne nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, o planinei medžiagai pateikti.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. A. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas turėjo pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes pareiškėjos prašymas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius kelia abejonę dėl turėtos žemės ribų, todėl pareiškėja buvo priversta tam, kad būtų jai atkurtos nuosavybės teisės, kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

22. Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriuje vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra dėl M. K. (T.) iki 1940 metų nuosavybės teise valdytos 11,43 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 9 d. NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-5260-(14.8.125 E) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad dėl archyvinės kartografinės medžiagos trūkumo neturi galimybės nustatyti dėl M. K. (T.) iki 1940 metų valdytos žemės ribų ir nurodė kada bus atliekamas vietos apžiūrėjimas ir ribų nustatymas, o pareiškėja turi pakviesti ne mažiau kaip 2 liudytojus, galinčius suteikti informacijos. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas Aktas (Savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktas) dėl buvusios savininkės M. K. (T.) turėtos 11,4300 ha žemės, kuriame užfiksuoti liudininkių Z. B. ir M. K. parodymai, konkrečių ribų liudininkės nežinojo. Vietos apžiūrėjime dalyvavę asmenys pasirašė ant 2019 m. gegužės 14 d. matininko A. G. sudarytos schemos (toliau – 2019 metų Schema) su nurodytomis M. K. (T.) iki 1940 metų turėto žemės sklypo ir kaimyninių žemės sklypų ribomis. 2021 m. kovo 18 d. NŽT Kauno miesto skyrius atsakyme Nr. 8SD-1250-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo” pareiškėjai nurodė, kad, atsižvelgiant į visą NŽT Kauno miesto skyriuje turimą medžiagą, gautą archyvų informaciją, VĮ Registrų centro sprendimą bei susiejus tai su 2020 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte surašytais liudininkų parodymais, nepakanka duomenų patvirtinti savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribas, pažymėtas pareiškėjos pateiktame matininko A. G. individualios veiklos pagal liudininkų nurodytas ribas parengtame žemės sklypo plane. Rašte nurodyta, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktame 1937 m. rugsėjo 15 d. Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 56 nurodyta, jog savininkės M. K. 11,4300 ha tiriama žemė buvo viename gabale, o liudytojos ir pretendento įpėdinės teigimu – keliuose gabaluose. 2021 m. gegužės 31 d. NŽT rašte Nr. 1SS-851-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad: turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos; NŽT Kauno miesto skyrius kreipėsi į Kauno regioninį ir Lietuvos centrinį valstybės archyvus, tačiau archyvų saugomuose fonduose dokumentų apie buvusio savininkės žemės įsigijimą ir valdyto žemės sklypo ribų plano nerasta; kadangi nėra išlikusios planinės archyvinės medžiagos, buvo organizuotas buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribų kartografavimas, pakviesti dalyvauti liudininkai Z. B. ir M. K.; žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte nurodyta, jog liudininkių parodymai nebuvo tikslūs ir aiškūs, buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribų nurodyti negalėjo; kadangi buvusios savininkės M. K. (T.) valdyto žemės sklypo planinės medžiagos nėra išlikusios, liudininkių parodymai nėra aiškūs, tai NŽT Kauno miesto skyrius pagrįstai nurodė, jog nepakanka duomenų patvirtinti buvusios savininkės ribas; neturi pagrindo vertinti kaip kartografijos Metodinių nurodymų prasme pareiškėjos pateikto matininko A. G. pagal liudininkų nurodytas ribas parengto buvusios savininkės M. K. (T.) valdyto žemės sklypo plano; nėra teisinio pagrindo naikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 18 d. rašto Nr. 8SD-1250-(14.8.125 E.) ir įpareigoti šį skyrių patvirtinti buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribas, pažymėtas matininko A. G. pagal liudininkų nurodytas ribas parengtame žemės sklypo plane. 2021 m. lapkričio 29 d. matininkas A. G. sudarė schemą „Iki 1940 m. M. K. (T.) turėtos žemės valdos žemės sklypo ribų nustatymo planas M 1:2000“ (toliau – 2021 metų Schema), yra pridėta aiškinamoji medžiaga, pateiktas 2022 m. gegužės 9 d. matininko A. G. aiškinamasis raštas, laisvos (neužstatytos) žemės schemos. 2021 m. gruodžio 21 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7593-423/2021 buvo panaikinti 2021 m. gegužės 31 d. NŽT sprendimas Nr. 1SS-1688-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2021 m. kovo 18 d. Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 8SD-1250-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, o NŽT Kauno skyrius įpareigotas 2021 m. kovo 3 d. pareiškėjos atstovės prašymą „Dėl duomenų pateikimo“ nagrinėti iš naujo. 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja pateikė prašymą NŽT Kauno miesto skyriui „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra“, kuriame prašė skubiai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų valdytą žemę, laikant, kad buvusios savininkės žemė buvo viename 11,43 ha žemės sklype. 2022 m. rugsėjo 15 d. NŽT Kauno miesto skyriaus rašte Nr. 8SD-4911-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog 2022 m. sausio 25 d. rašte Nr. 8SD-364-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ išsamiai atsakė, kad nepagrįstai matininko A. G. parengtas buvusio savininko ribų planas negali būti pagrindu, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, ir pakartotinai informavo neturintis teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir grąžinti žemę natūra, remiantis pridėtu matininko A. G. parengtu buvusios savininkės M. K. (T.) turėtos žemės ribų planu. 2022 m. spalio 12 d. pareiškėja pateikė NŽT skundą dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. NŽT Kauno miesto skyriaus atsakymo Nr. 8SD-4911-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“. 2022 m. lapkričio 21 d. NŽT raštu Nr. 1SS-1688-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ netenkino pareiškėjos skundo dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. NŽT Kauno miesto skyriaus rašto Nr. 8SD-4911-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo. 2022 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius rašte Nr. 70-2-2927 „Dėl žemės grąžinimo natūra“ pareiškėjos atstovei nurodė laisvos žemės plotus pageidaujamoje susigrąžinti žemėje (nagrinėjimo schema pažymėta kadastro žemėlapio ištraukoje). 2024 m. balandžio 9 d. matininkas A. G. sudarė dar vieną schemą „Iki 1940 m. M. K. – T. turėtos žemės valdos žemės sklypo ribų patikslinimo planas“ (toliau – 2024 metų Schema). 2021 m. birželio 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3557-423/2021 panaikinta 2020 m. gruodžio 15 d. NŽT sprendimo Nr. 1SS-2265-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2020 m. lapkričio 9 d. NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimo Nr. 8SD-5260-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalis, kuria atsisakyta rengti išvadas dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų, atitinkančių nustatytas M. K. (T.) iki 1940 metų valdytos žemės sklypų ribas ir jų nominalią vertę, perdavimo neatlygintinai pareiškėjos nuosavybėn. Šį sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022 paliko nepakeistą, o pareiškėjos ir NŽT apeliacinius skundus atmetė. 2023 m. kovo 24 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 7VĮ-216-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“, kuriuo patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas. Šiame sąraše nurodytas I. T., kuris pagal 2022 m. birželio 21 d. išvadą Nr. 7IG-12 turi teisę gauti konkrečios rūšies nekilnojamąjį turtą –žemės plotą 10,80 ha (25 022,00 Eur).

Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos

23. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, kurios svarba yra pripažįstama visuotinai tiek nacionalinių teisės aktų (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Vis dėlto Konstitucijos 28 straipsnyje yra įtvirtinta ir tai, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-497-969/2018, 20–21 punktai).

25. Konvencija ir Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas).

26. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tvarką detalizuoja CPK nuostatos. CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, dėl kokių juridinių faktų nustatymo teismas nagrinėja bylas. Be CPK 444 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose nustatytų juridinių faktų, teismas taip pat nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

27. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

28. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 19 punktas), o jeigu jis priimtas - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).

29. Minėta, kad nors Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ir ši teisė negali būti paneigiama (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą bei atnaujino praleistą terminą, nes neįvertino to, jog įstatymu yra numatyta neteisminė tvarka nustatyti pareiškėjos prašomą faktą. Teismas netinkamai taikė 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 445 straipsnio nuostatas.

31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. D1-393 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. D1-384 redakcija) numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, t. y. nagrinėja piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius.

32. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Atkūrimo įstatymą nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka).

33. Pagal Tvarkos 106¹ punktą, žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – Metodiniai nurodymai). Vadovaujantis Metodiniais nurodymais, žemės sklypo ribų kartografavimas atliekamas pagal žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančius dokumentus. Minėtos nuostatos patvirtina, jog teisės aktuose yra įtvirtinta neteisminė žemės sklypo ribų kartografavimo tvarka, kurią įgyvendina būtent Nacionalinė žemės tarnyba.

34. Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje reglamentuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų ribų kartografavimą, žemės sklypų nustatymą pagal planus. Pagal minėtų nurodymų 5 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Pagrindas NŽT priimti sprendimą patvirtinti buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas, yra jų nustatymas pagal išlikusią planinę archyvinę medžiagą, o jei ji nepakankama, ar jos nėra išlikusios, gali būti remiamasi papildomu informacijos šaltiniu – liudytojų parodymais. Šiuos Metodiniuose nurodymuose nurodytus veiksmus NŽT atliko - 2020 m. lapkričio 30 d. atliko savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribų kartografavimą ir surašė šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, kurio metu nenustatė teisinio pagrindo atlikti turėtos žemės ribų žymėjimo, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba atliko jai teisės aktais pavestas pareigas. Vien akto surašymas laikytinas iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribų kartografavimu.

35. Kaip nurodo suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos po 2020 m. lapkričio 30 d. vykusio žemės ribų kartografavimo, bei nenustačiusi teisinio pagrindo patvirtinti buvusios savininkės iki 1940 m. Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribas, pažymėtas matininko A. G. parengtoje schemoje, pakartotinai peržiūrėjo turimus dokumentus, išnagrinėjo 1949 m. LTSR Kauno m. Inventorizacijos Techn. Biuro planus, apimančius nagrinėjamą teritoriją tarp (duomenys neskelbtini). Šią teritoriją preliminariai atitinkančiame žemės sklype Nr. 17 (plotas 5,0317 ha) buvo rastas pažymėtas pastatas A1/b, tačiau kam priklausė šis žemės sklypas ir jame esantis pažymėtas pastatas duomenų gauti nepavyko. Šie Nacionalinės žemės tarnybos atliekami veiksmai patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka jai įstatymo pavestas funkcijas (yra aktyvi ir vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procesą). Vien tai, kad pareiškėjos esama situacija netenkina, nereiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba nevykdo savo pareigos, ar kad pareiškėja turi teisę savo nuožiūra rinktis kas turi atkurti nuosavybės teises į žemę.

36. Taigi, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba, jos kompetencijai priskirta vertinti nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus, kartografuoti žemės sklypų ribas, todėl tokio paties fakto nustatymo (kad buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta 11,43 ha žemė buvo viename gabale bei ribose, kurios nurodytos 2021 m. lapkričio 29 d. matininko A. G. parengtoje schemoje „Iki 1940 m. M. K. – T. turėtos žemės valdos žemės sklypo ribų nustatymo planas M 1:2000“) negalima reikalauti nustatyti civilinio proceso tvarka kaip juridinę reikšmę turinčio fakto, nes tai neatitinka CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 445 straipsnyje numatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba, nenustačiusi teisinio pagrindo patvirtinti buvusios savininkės iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribas, pažymėtas 2021 m. lapkričio 29 d. matininko A. G. parengtoje schemoje „Iki 1940 m. M. K. – T. turėtos žemės valdos žemės sklypo ribų nustatymo planas M 1:2000“, nesudaro pagrindo šį faktą nustatinėti teisme ypatingosios teisenos tvarka, reiškiant reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo sprendimu nustačius pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, būtų paneigta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas, dėl ko būtų priimti du skirtingi sprendimai (tiek teismo, tiek Nacionalinės žemės tarnybos) dėl to paties. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja patikslintu pareiškimu siekia ne nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise faktą (dėl žemės valdymo fakto ginčo nėra), bet siekia kartografuoti buvusios savininkės valdytos 11,43 ha žemės ribas pagal matininko A. G. 2021 m. lapkričio 29 d. parengtą schemą „Iki 1940 m. M. K. – T. turėtos žemės valdos žemės sklypo ribų nustatymo planas M 1:2000“, t. y. siekia, kad Nacionalinei žemės tarnybai pavestas funkcijas atliktų teismas.

37. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas; CPK 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

38. Teismui pripažinus, jog civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme, teismas nepasisako dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams (teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) pateikti į M. K. (T.) nuosavybės teisių atkūrimo bylą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Apeliacinį skundą tenkinus, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti iš dalies suinteresuoto asmens (apeliantės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 8 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.