Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nagrinėjamu atveju, patys pretendentai kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemės sklypą nepateikė kartografinės planinės medžiagos, o NŽT Kauno miesto skyrius tokios medžiagos neturi ir minėtuose archyvuose taip pat tokių duomenų nėra. Remtis liudytojų parodymais, nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas, jei nėra planinės archyvinės medžiagos, galima tik kaip papildomu informaciniu šaltiniu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė neturi teisinio pagrindo patvirtinti buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 m. Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Muravos kaime turėtos žemės ribas, pažymėtas matininko A. G. parengtame žemės sklypo plane, todėl prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje kilo ginčas dėl NŽT 2021-05-31 sprendimo Nr. 1SS-851-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo” ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-03-18 sprendimo Nr. 8SD-1250-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja yra pretendento I. T., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė. I. T. yra M. K. (T.), mirusios (duomenys neskelbtini)m., sūnus.

Kauno apskrities archyvo 2002-09-19 pažymėjime Nr. V10-1834-T nurodyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde, 1938-02-21 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos Pažaislio valsčiaus rūšimis paskirstytų žemių sąraše, įrašyta K. M., kuriai Muravos kaime priklauso 11,43 ha žemės. Kauno apskrities mokesčiais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938-02-21 sąraše įrašyta, kad M. T. (K.) nuosavybės teise valdė 11,43 ha žemės Muravos kaime. Tačiau pagal šiuos archyvinius dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar į minėtą 11,43 ha žemės plotą yra įskaičiuotas 1,8166 ha žemės plotas, kurį, kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 sprendimu, M. T. priėmė po tėvo P. K. mirties ir valdė iki 1940 m. nacionalizacijos.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-09-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas. Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014-03-25 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014-12-18 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjos atstovė 2021-03-03 prašė NŽT Kauno miesto skyrių pateikti duomenis, kokie procesiniai veiksmai atlikti M. K. (T.) nuosavybės teisių atkūrimo byloje nuo 2020-11-30 vykusio vietos apžiūros ir ribų nustatymo, kokie procesiniai sprendimai priimti, nurodyti priežastis, nulėmusiais, kodėl nuo 2020-11-30 nebuvo atlikti jokie veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teismui pateiktų duomenų analizė ir vertinimas patvirtina, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-03-18 sprendimu, priimtu išnagrinėjus minėtą pareiškėjos atstovės prašymą, buvo konstatuota, jog patvirtinti buvusios savininkės M. K. (T.) iki 1940 m. Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Muravos kaime turėtos žemės ribas, pažymėtas matininko A. G. parengtame žemės sklypo plane pagal liudininkų nurodytas ribas, duomenų nepakanka.

Teismas pažymi, kad paminėta išvada skyriaus sprendime nepagrįsta faktinių aplinkybių ir teisės aktų analize laiko kontekste. Sprendime tik konstatuota, jog duomenų patvirtinti turėtos žemės sklypo ribas nepakanka. Tačiau neištirta aplinkybė apie skyriuje turimus 1949 m. LTSR Kauno m. Inventorizacijos Techn. Biuro planus, apimančius nagrinėjamą teritoriją tarp Islandijos pl. ir Šiaurės pr., Kaune. Nagrinėjamą teritoriją preliminariai atitinkančiame žemės sklype Nr. 17 (plotas 5,0317 ha) rastas pažymėtas pastatas A1/b, tačiau, kam priklausė šis žemės sklypas ir jame esantis pažymėtas pastatas, duomenų nėra. NŽT Kauno miesto skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centro Vidurio Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kauno filialo archyvą dėl informacijos apie išlikusius šių pastatų savininkų žemės įsigijimo (skyrimo) dokumentų, sklypų planų, leidimo statyboms su situacijos brėžiniu bei informacijos, iš ko žemė buvo nacionalizuota, pateikimo. VĮ Registrų centras 2021-02-26 sprendimu Nr. S-23635 (16.1) atsisakė įregistruoti prašymą dėl nekilnojamojo daikto adreso arba unikalaus registro numerio duomenų trūkumo. Tačiau akivaizdu, jog šie trūkumai nebuvo ištaisyti ir šios faktinės aplinkybės nebuvo įvertintos, į jas nebuvo atsižvelgta.

Teismo vertinimu NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-03-18 sprendime nurodyta paminėta aplinkybė negali būti vertinama kaip tinkamas individualaus administracinio akto motyvavimas VAĮ normų kontekste. Pažymėtina, kad skundžiamame NŽT Kauno miesto skyriaus sprendime nenurodyta, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais remiantis yra konstatuota, jog nepakanka duomenų patvirtinti savininkės M. K. (T.) iki 1940 m. Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Muravos kaime turėtos žemės ribas pagal matininko A. G. parengtą žemės sklypo planą. Taip pat sprendime nėra pateikta jokia informacija dėl pareiškėjos prašymo nurodyti, kokie procesiniai veiksmai atlikti nuosavybės teisių atkūrimo byloje nuo 2020-11-30 vykusio vietos apžiūros ir ribų nustatymo.

Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas, tvarką, terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057. Tačiau akivaizdu, jog NŽT Kauno miesto skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, šių teisės aktų normomis nesivadovavo, jų sprendime nenurodė. Faktines aplinkybes bei teisės aktus, kuriais rėmėsi NŽT Kauno miesto skyrius galima numanyti išnagrinėjus skyriaus atsiliepimo į skundą ir NŽT rašto argumentus, tačiau tai neatleidžia NŽT Kauno miesto skyriaus nuo pareigos ginčijamą sprendimą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės normomis.

Dėl NŽT 2021-05-31 sprendimo Nr. 1SS-851-(5.59 E.), priimto išnagrinėjus išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-03-18 sprendimo Nr. 8SD-1250-(14.8.125 E.), teisėjų kolegija pažymi, kad ši institucija nagrinėjo ginčą dėl sprendimo, kuriame iš esmės nėra jokių motyvų VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimų prasme. Atsižvelgiant į tai, NŽT 2021-05-31 sprendimas gali būti vertinamas tik kaip išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos nuomonė, kokie galėjo būti NŽT 2021-05-31 sprendimo motyvai, jeigu NŽT Kauno miesto skyrius būtų priėmęs motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą. Nustačiusi, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-03-18 sprendimas Nr. 8SD-1250-(14.8.125 E.) neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu jam pritariantis NŽT 2021-05-31 sprendimas Nr. 1SS-851-(5.59 E.), todėl šis sprendimas taip pat naikintinas (žr. LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Primindama VAĮ 10 straipsnio 2 ir 5 dalių reikalavimus, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai, kuriuose turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis sprendimas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą (sprendimą) priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjų skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto (sprendimo) motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 10 straipsnio 2 ir 5 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį sprendimą. Skundžiamo individualaus akto (sprendimo) priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame sprendime) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto (sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Svarbu ir tai, kad VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas imperatyvus įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas viešojo administravimo išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Paminėtais principais atsakovė ginčo situacijoje privalėjo besąlygiškai vadovautis.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, tai yra esminis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamiems individualiems administraciniams aktams panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Konstatavus, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-03-18 sprendimas nemotyvuotas, neatitinkantis VAĮ 3, 10 straipsnių reikalavimų, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovės 2021-03-03 prašymą „Dėl duomenų pateikimo“. Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės bei atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V, de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-05-31 sprendimą Nr. 1SS-851-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo”.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021-03-18 sprendimą Nr. 8SD-1250-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių pareiškėjos A. A. atstovės 2021-03-03 prašymą „Dėl duomenų pateikimo“ išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.