- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- eI3-3557-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00070-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. A. patikslintu skundu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-12-15 sprendimą Nr. 1SS-2265-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020-11-09 sprendimo Nr. 8SD-5260-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kuria atsisakyta rengti išvadas dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų, atitinkančių nustatytas M. K. (T.) iki 1940 m. valdytos žemės sklypų ribas ir jų nominalią vertę, perdavimo neatlygintinai A. A. nuosavybėn; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių parengti išvadas dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų, atitinkančių nustatytas M. K. (T.) iki 1940 m. valdytos žemės sklypų ribas ir jų nominalią vertę, perdavimo neatlygintinai A. A. nuosavybėn.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėja yra pretendento I. T. (mirusio (duomenys neskelbtini)) įpėdinė. I. T. yra M. K. (T.), mirusios (duomenys neskelbtini)m., sūnus.
I. T. 1991-12-30 prašymu Nr. T-4856, adresuotu tuometiniam Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G. V., laisva forma išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į motinos M. K. (T.) iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą žemę ir pateikė archyvo pažymą Nr. K-505. Vėliau, gavęs naujus archyvinius dokumentus, – 2002-09-19 pažymą Nr. V10-1834-T, patvirtinančią, kad K. M. M. kaime faktiškai priklausė daugiau žemės, nei nurodyta pažymoje Nr. K-505, t. y. 11,43 ha žemės (III rūšies – 10,0 ha, IV rūšies – 1,43 ha), I. T. 2002-09-19 prašymu (reg. Nr. 3709) patikslino savo 1991-12-30 prašyme išreikštą valią atkurti nuosavybės teises į motinos žemę dėl turėtos žemės ploto – 11,43 ha ir atlyginimo būdo – grąžinti (natūra) arba išmokėti pinigais ir pateikė 2002-09-19 archyvo pažymėjimą Nr. V10-1834-T.
Nuosavybės teisės nei pretendentui I. T., nei jo įpėdinei pareiškėjai A. A. į M. K. (T.) iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą žemę nėra atkuriamos ir taip pažeidžiami pretendento įpėdinės interesai.
Šalies argumentai
Pareiškėja ne kartą kreipėsi su prašymais į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. (Tarasovienės) iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą žemę, tačiau jos prašymai nebuvo patenkinti. Pareiškėja 2020-11-12 dar kartą kreipėsi į NŽT, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) parengti išvadas dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų, atitinkančių nustatytas M. K. (T.) iki 1940 m. valdytos žemės sklypų ribas ir jų nominalią vertę, perdavimo neatlygintinai A. A. nuosavybėn. NŽT ginčijamu 2020-12-15 sprendimu Nr. 1SS-2265-(5.59 E.) pareiškėjos skundo nepatenkino.
Ginčijami sprendimai yra nemotyvuoti, nepagrįsti, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinas teisės normas, teisinį nustatytų faktų vertinimą.
Individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Šiuo atveju NŽT atsakymas nėra motyvuotas, nėra nurodytos teisės normos, kurių pagrindu daroma išvada, jog nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti parengti prašomas išvadas. Atsakovė nenurodė teisinio pagrindo, t. y. įstatymo nuostatos, pagrindžiančios neegzistuojantį teisinį pagrindą parengti prašomas išvadas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1991-12-30 prašymu I. T. pateikė archyvo pažymą Nr. K-505, įrodančią, kad jo motina M. K. (T.) turėjo 5,45 ha žemės, tačiau 2002-09-19 buvo gauta nauja archyvo pažyma Nr. V10-1834-T, patvirtinanti, kad K. M. M. kaime faktiškai priklausė daugiau žemės, t. y. ne 5,45 ha, o 11,43 ha žemės (III rūšies – 10,0 ha, IV rūšies – 1,43 ha). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalis numatė, kad nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus galima pateikti iki 2003-12-31. Gavęs šį archyvinį pažymėjimą, I. T. 2002-09-19 prašymu patikslino savo 1991-12-30 prašyme išreikštą valią atkurti nuosavybės teises į motinos žemę dėl turėto žemės ploto – 11,43 ha ir atlyginimo būdo – grąžinti (natūra) arba išmokėti pinigais bei pateikė naujas aplinkybes patvirtinantį archyvo pažymėjimą Nr. V10-1834-T. Taigi, nėra aišku, kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, kad tik 1991-12-30 prašymu buvo išreikšta valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos nuomone, institucija apskritai nevertino fakto, kad yra pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į M. K. (T.) turėtą 11,43 ha žemę.
Po nurodytų prašymų pateikimo NŽT neatliko jokių veiksmų, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą. NŽT Kauno miesto skyrius nesiėmė veiksmų nei nuosavybės teises atkurti prioritetiniu būdu – natūra į likusį žemės plotą, nei iki 2003-04-01 kreipėsi į pretendentą ar vėliau į jo teisių perėmėją A. A., siekdamas išsiaiškinti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitais įstatyme numatytais būdais. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įvirtinta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra (prioritetiniu būdu), privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą, neinformavo A. A., kad ji turi teisę pakeisti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo.
Taigi, ginčijamas 2020-12-15 sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), iš esmės atsakymu konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo prašymui patenkinti, tačiau nenurodomi išsamūs ir konkretūs motyvai, pagrindžiantys daromą išvadą. Vien tai, kad dar 1991 m. I. T. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta valia dėl atkūrimo būdo. Pareiškėja, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, jog I. T. Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G. V. 1991-12-30 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodyta, kad jis nori atgauti jo motinai priklausančią žemę – 5,45 ha – pagal archyvo pažymą Nr. K-505. Šioje pažymoje nurodyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde rastas 1935-03-09 Pažaislio valsčiaus viršaičio pranešimas mokesčių inspektoriui, kuriame įrašyta, kad K. P. (taip nurodyta dokumente) Pažaislio valsčiuje M. kaime turėjo iš viso 5,45 ha žemės sklypų.
Šalies argumentai
I. T. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui 2002-09-19 pateikė prašymą, kuriuo prašė grąžinti arba išmokėti kompensaciją už M. K. žemę. Taip pat pateikė Kauno apskrities archyvo 2002-09-19 pažymėjimą Nr. V10-1834-T, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde, 1938-02-21 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos Pažaislio valsčiaus rūšimis paskirstytų žemių sąraše, įrašyta K. M., kuriai M. kaime priklauso 11,43 ha žemės. Taigi galima būtų daryti išvadą, jog M. T. (K.) iki nacionalizacijos valdė 11,43 ha žemės sklypą M. kaime.
Tačiau pažymėjo, kad pagal šiuos archyvinius dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar į 11,43 ha žemės plotą, kurį, kaip nurodyta Kauno apskrities archyvo 2002-09-19 pažymėjime Nr. V10-1834-T ir 1938-02-21 Kauno apskrities mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąraše, valdė M. T., yra įskaičiuotas 1,8166 ha žemės plotas, kurį, kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 sprendime, M. T. priėmė po tėvo P. K. mirties ir valdė iki 1940 m. nacionalizacijos.
Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka).
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo reglamentuota, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Analizuojant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, galiojusias nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo, akivaizdu, kad asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002-04-19 iki 2003-04-01 turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003-04-01 pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu.
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad I. T. 1991-12-30 pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė, kad nori atgauti jo motinai priklausantį 5,45 ha žemės sklypą pagal archyvo pažymą Nr. K-505. Vėlesniu prašymu 2002-09-19 prašė grąžinti arba išmokėti kompensaciją už M. K. žemę, t. y. prašė atkurti žemę natūra arba kompensuoti pinigais. Vadovaujantis Tvarkos 3 punktu nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme. Šiuo atveju vadovaujantis 2002-09-19 prašyme nurodytu būdu (-ais). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo parengti išvadas dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų, atitinkančių nustatytas M. K. (T.) iki 1940 m. valdytos žemės sklypų ribas ir jų nominalią vertę, perdavimo neatlygintinai A. A. nuosavybėn. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje kilo ginčas dėl NŽT 2020-12-15 sprendimo Nr. 1SS-2265-(5.59 E.) ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-11-09 sprendimo Nr. 8SD-5260-(14.8.125 E.) dalies, kuria atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą parengti išvadas dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų, atitinkančių nustatytas M. K. (T.) iki 1940 m. valdytos žemės sklypų ribas ir jų nominalią vertę, perdavimo neatlygintinai A. A. nuosavybėn, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja yra pretendento I. T. (mirusio (duomenys neskelbtini)) įpėdinė. I. T. yra M. K. (T.), mirusios (duomenys neskelbtini)m., sūnus.
I. T. 1991-12-30 prašymu Nr. T-4856, adresuotu tuometiniam Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G. V., laisva forma išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į motinos M. K. (T.) iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą žemę ir pateikė archyvo pažymą Nr. K-505. Vėliau, gavęs naujus archyvinius dokumentus, – 2002-09-19 pažymą Nr. V10-1834-T, patvirtinančią, kad K. M. Muravos kaime faktiškai priklausė daugiau žemės, nei nurodyta pažymoje Nr. K-505, t. y. 11,43 ha žemės (III rūšies – 10,0 ha, IV rūšies – 1,43 ha), I. T. 2002-09-19 prašymu (reg. Nr. 3709) patikslino savo 1991-12-30 prašyme išreikštą valią atkurti nuosavybės teises į motinos žemę dėl turėtos žemės ploto – 11,43 ha ir atlyginimo būdo – grąžinti (natūra) arba išmokant pinigais ir pateikė 2002-09-19 archyvo pažymėjimą Nr. V10-1834-T.
Nuosavybės teisės nei pretendentui I. T., nei jo įpėdinei pareiškėjai A. A. į M. K. (T.) iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą žemę nėra atkurtos.
Pareiškėja ne kartą kreipėsi su prašymais į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. (T.) iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą žemę, tačiau jos prašymai nebuvo patenkinti. Pareiškėja 2020-11-12 dar kartą kreipėsi į NŽT, prašydama įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių parengti išvadas dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų, atitinkančių nustatytas M. K. (T.) iki 1940 m. valdytos žemės sklypų ribas ir jų nominalią vertę, perdavimo neatlygintinai A. A. nuosavybėn. NŽT Kauno miesto skyrius 2020-11-09 ginčijamu sprendimu Nr. 8SD-5260-(14.8.125 E.) ir NŽT 2020-12-15 ginčijamu sprendimu Nr. 1SS-2265-(5.59 E.) pareiškėjos skundo netenkino.
Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamus sprendimus, teigia, kad jie yra neteisėti, neaiškūs, formalūs ir nemotyvuoti, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.); skundu vadinamas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).
Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 11 str. 1 d.). Tokios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės). Atsižvelgiant į Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai. Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte taip pat nurodoma, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, tai yra: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus atsakoma laisva forma.
Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 p.).
Įvertinus pareiškėjos 2020-10-12 NŽT Kauno miesto skyriaus gauto prašymo turinį, jis pripažintinas skundu pagal VAĮ 2 straipsnio 12 dalį, nes pareiškėja iš esmės akcentuoja savo teisių pažeidimą dėl to, kad jai nėra atkuriamos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. K. (T.) žemės sklypą (-us), iki šiol nėra nustatytos savininkės valdytų žemės sklypų ribos ir nėra parengta išvada dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.
VAĮ 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Taigi, pareiškėjos ginčijami aktai turi būti vertinami kaip administraciniai sprendimai.
Tikrindamas, ar atsakovė tinkamai reagavo į pareiškėjos nurodytus galbūt padarytus pažeidimus ir pateikė pakankamą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Bylos duomenys patvirtina, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2020-11-09 sprendimo dalyje dėl prašymo parengti išvadą dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn vadovavosi Atkūrimo įstatymu, tačiau nenurodė konkrečių straipsnių (jų dalių), reglamentuojančių valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimą ir pakeitimą, nevertino faktinės situacijos ir faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad nekartografavus ginčo žemės sklypo ir nenustačius jo ribų (tai tuo metu nebuvo atlikta) nėra galimybės spręsti dėl konkretaus nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir NŽT 2020-12-15 sprendime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT net nevertino 2002-09-19 I. T. prašymo, jo nesiejo su Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, atsižvelgė tik į 1991-12-30 prašyme išreikštą pretendento valią.
Aptarta faktinė situacija patvirtina, kad ginčijami aktai VAĮ bei ABTĮ požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tokie, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Atsižvelgiant į byloje surinktus dokumentus bei įvertinus ginčijamų aktų turinį, darytina išvada, kad jie neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. nėra tinkamai motyvuoti, teisiškai pagrįsti ir suprantami, nes juose nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateiktas konkretus (suprantamas) teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius aktus.
Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijamas NŽT 2020-12-15 sprendimas Nr. 1SS-2265-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir ginčijamo NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-11-09 sprendimo Nr. 8SD-5260-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalis, kuria atsisakyta rengti išvadas dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų, atitinkančių nustatytas M. K. (T.) iki 1940 m. valdytos žemės sklypų ribas ir jų nominalią vertę, perdavimo neatlygintinai A. A. nuosavybėn, naikintini, o atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos 2020-10-12 prašymą iš naujo.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-12-15 sprendimą Nr. 1SS-2265-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020-11-09 sprendimo Nr. 8SD-5260-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kuria atsisakyta rengti išvadas dėl lygiaverčių žemės ir miško sklypų, atitinkančių nustatytas M. K. (T.) iki 1940 m. valdytos žemės sklypų ribas ir jų nominalią vertę, perdavimo neatlygintinai A. A. nuosavybėn.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. A. 2020-10-12 prašymą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.