Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eglės Žakevičiūtės, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. gynėjo (duomenys neskelbtini) P. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas R. N. laikinojo sulaikymo laikąas – 2025 m. balandžio 1 d. (viena diena).

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, R. N. pripažintas recidyvistu.

R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš R. N. paimti 490 Eur. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. N. turtui – 490 Eur, paliktas galioti iki pinigų konfiskavimo.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas ir G. S., tačiau dėl jo apeliacinis skundas paduotas nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagas, ir dalį narkotinės medžiagos gabeno ir pardavė:

1.1. R. N. iki 2025 m. balandžio 1 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė 1,284 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 86,715 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,143 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. N. 2025 m. balandžio 1 d., apie 15 val., pėsčiomis neteisėtai dalį narkotinės medžiagos – 4,887 g kanapių (antžeminių dalių) atgabeno į (duomenys neskelbtini), esančią prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ją už 50 Eur pardavė G. S. Likusias dalis, t. y. 1,284 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 81,828 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,143 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, R. N. toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. balandžio 1 d., kuomet 20.55 val. kratos metu jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Nuteistojo R. N. gynėjas (duomenys neskelbtini) P. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendį: atidėti R. N. paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skundas grindžiamas tokiais motyvais:

2.1. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme R. N. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis paaiškino, kad turi (duomenys neskelbtini) ir gauna (duomenys neskelbtini). Dėl savo (duomenys neskelbtini) R. N. negali rasti darbo, o (duomenys neskelbtini) neužtenka pragyvenimui. Taigi dėl sunkios materialinės padėties R. N. pabandė prekiauti narkotinėmis medžiagomis, bet buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Jau kurį laiką nevartoja narkotinių medžiagų.

2.2. Atsižvelgdamas į tai, kad R. N. išplatino nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, įvertindamas jo (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. R. N. dėl sveikatos būklės būtų sunku įkalinimo įstaigoje atlikti bausmę. R. N. turi (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini), yra pasiryžęs daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Taigi R. N. galėjo būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

3. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) L. M. atsiliepimu prašo nuteistojo R. N. gynėjo (duomenys neskelbtini) P. R. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, į R. N. charakterizuojančius duomenis, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. R. N. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 10 kartų, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas nebuvo išnykęs. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės, įskaitant ir laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnio pagrindu, bausmės tikslų nepasiekė, R. N. toliau elgėsi nusikalstamai. Taigi teismas už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, R. N. paskyrė teisingą bausmę. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos pirmosios instancijos teismui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. N. gynėjo (duomenys neskelbtini) P. R. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau prašoma sušvelninti paskirtą bausmę, atidedant jos vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl R. N. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. šiame procesiniame sprendime pasisakoma dėl to, ar R. N. buvo paskirta teisinga ir proporcinga bausmė, ar esama pagrindo ją švelninti, atidedant bausmės vykdymą.

6. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nustatyta viena R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino R. N. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), dėl šios aplinkybės ginčo apeliaciniame skunde nėra, ir laikė tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

7. Pirmosios instancijos teismas įvertino tokias svarbias aplinkybes, jog R. N. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). R. N. yra teistas (t. 2, b. l. 34–47), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 69–73). Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad R. N. yra 10 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, veikos padarymo metu teistumai išnykę nebuvo, be to, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys pasižymi pakartotinumu. R. N. niekur nedirba (t. 2, b. l. 88), nuo 2024 m. lapkričio 7 d. registruotas (duomenys neskelbtini) tarnyboje (t. 2, b. l. 90). R. N. savo nedarbą aiškina (duomenys neskelbtini), tačiau būtina pažymėti, jog nuteistajam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ir dirbti pagal (duomenys neskelbtini) jis gali (t. 2, b. l. 95). Apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė apsunkina R. N. socialinę padėtį ir jis neturėtų būti izoliuojamas nuo visuomenės per ilgai, negali būti laikomi pagrindu bausmei švelninti, nes aptartos aplinkybės nėra išskirtinės ir negali nusverti nusikalstamos veikos pavojingumo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir būtinybės užtikrinti visuomenės saugumą.

8. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja R. N. asmenybę, nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnės rūšies bausmę ar sutrumpinus laisvės atėmimo bausmės terminą. Teismo funkcija ir užduotis yra pateikti teisinį veiksmų vertinimą (kvalifikaciją) ir už nusikalstamas veikas skirti bausmes, teismas, net ir žmogiškai suprasdamas proceso dalyvius, negali jų asmeninių interesų iškelti aukščiau už visuomenės interesą likti saugiai, teismas neturi pareigos padėti proceso dalyviams. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet proceso dalyviai galėtų manipuliuoti teisingumu ir bandyti išvengti atsakomybės, sureikšmindami savo asmeninę situaciją.

9. Bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo R. N. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Dėl R. N. tvirtinimo, jog sveikatos būklė jam neleidžia atlikti laisvės atėmimo bausmės (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog pataisos įstaigose steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos, taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 ir 3 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad, net ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos. Be to, bylos medžiagoje yra tik duomenys, kad nuteistajam R. N. nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau nesama dokumentų (duomenų), kurie patvirtintų, jog R. N. bausmės negali atlikti dėl sveikatos būklės (duomenys neskelbtini).

10. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas R. N. už sunkų nusikaltimą (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį) paskyrė laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei vidurkis. Taigi paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad R. N. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo jos švelninti. BK 75 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. R. N. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio l dalyje, yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 260 straipsnis yra BK XXXVII skyriuje, todėl už BK 260 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti iš dalies atidėtas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl taip pat nesama ir pagrindo R. N. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti visiškai.

11. Nuteistojo R. N. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug R. N. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje R. N. nebenusikals. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas ir teistumas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog nesama pagrindo švelninti R. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. keisti bausmės rūšį, atidėti jos vykdymą ar trumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. N. gynėjo (duomenys neskelbtini) P. R. apeliacinį skundą atmesti.