Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-897-1187/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-09
Bylos Nr.: e2A-897-1187/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32238-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Asta Jakutytė-Sungailienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: I. L., Namo P
Atsakovas: Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai

Kategorijos

3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-897-1187/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32238-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. L. ir Namo P. Vileišio g. 6, Vilniuje savininkų bendrijos ieškinį atsakovei Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai dėl asociacijos valdybos sprendimų panaikinimo ir ieškovės pripažinimo asociacijos valdybos nare.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės I. L. (toliau – ieškovė, apeliantė) ir Namo P. Vileišio g. 6, Vilniuje savininkų bendrija (toliau – Bendrija, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai (toliau – atsakovė, Asociacija), kuriuo prašė: 1) panaikinti 2021 m. spalio 11 d. (ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodyta spalio 18 d., teisminio nagrinėjimo metu buvo patikslinta rašybos klaida – turi būti spalio 11 d.) Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos valdybos sprendimą „Daugiabučio namo savininkų bendriją P. Vileišio 6, Vilniuje, šalinti iš Asociacijos narių“; 2) pripažinti, kad ieškovė I. L. 2021 m. rugpjūčio 30 d. vykusio Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo buvo išrinkta Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos valdybos nare; 3) priteisti ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Bendrija nuo 2019 m. birželio 4 d. yra Asociacijos – savanoriško susivienijimo, vienijančio Vilniaus miesto ir rajono daugiabučių namų savininkų bendrijas, narė. 2021 m. rugpjūčio 30 d. vyko Asociacijos narių pakartotinis visuotinis susirinkimas (toliau – Susirinkimas), kuriame, be kitų klausimų, 6 klausimu buvo svarstyta dėl valdybos narių rinkimų bei pasiūlyta ieškovės I. L. kandidatūra. Balsavimo rezultatai pasiskirstė taip, kad „už” balsavo 10 narių; „prieš” – 2; „susilaikė” – 5; buvo nutarta, kad valdybos nare išrinkta ieškovė. Ieškovės I. L. parengto protokolo (ji buvo Susirinkimo sekretorė), kuriame nurodyta, kad ieškovė išrinkta į Asociacijos valdybą, Susirinkimo pirmininkas nepasirašė ir nurodė jį pakoreguoti, pataisant nutarimą dalyje dėl I. L. išrinkimo į Asociacijos valdybą. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutiko ir Susirinkimo protokolo nepataisė. Ieškovė I. L. prašo pripažinti ją Asociacijos valdybos nare, išrinkta 2021 m. rugpjūčio 30 d. pakartotiniame Asociacijos susirinkime, kadangi už ją balsavo reikiamas Asociacijos narių skaičius, t. y. buvo gauta daugiau balsų „už“ nei „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, kadangi jie yra laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Už ieškovės kandidatūrą balsavus daugiau nei pusei, t. y. 10 narių, 2/3 Susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų kriterijus buvo išpildytas, todėl ieškovė laikytina išrinkta Asociacijos valdybos nare.

3. Ieškovė Bendrija nesutinka su atsakovės valdybos 2021 m. spalio 11 d. bendro valdybos narių teikimo pagrindu priimtu sprendimu pašalinti Bendriją iš Asociacijos narių vadovaujantis atsakovės įstatų 7.4 dalies 7 punktu už veiklą, prieštaraujančią asociacijos įstatų nuostatoms. Bendrijos pašalinimas iš Asociacijos pripažintinas neteisėtu, nes buvo pažeista procedūra – (i) Bendrija nebuvo informuota apie tai, kad yra numatomas jos pašalinimo svarstymas tokiu būdu pažeidžiant jos teisę būti išklausytai bei pateikti paaiškinimus; (ii) sprendimas dėl ieškovės pašalinimo iš Asociacijos yra deklaratyvus, nemotyvuotas ir iš jo nėra aišku, dėl kokių priežasčių Bendrija de facto buvo pašalinta, nes Asociacijos įstatų 7.4 punkte numatytas baigtinis Asociacijos narių pašalinimo pagrindų sąrašas, o atsakovės nurodyto (už veiklą, prieštaraujančią Asociacijos įstatų nuostatoms) jame nėra; (iii) turėjo būti nurodyta, kodėl taikoma griežčiausia sankcija pašalinimas, kai ieškovė nebuvo gavusi nusiskundimų dėl jos kaip Asociacijos nario veiklos; (iv) valdybos posėdžiui turėjo pirmininkauti Asociacijos prezidentas R. K., o pirmininkavo Z. G., nėra dokumento, patvirtinančio Asociacijos nario ar prezidento teikimo, kurio reikia spręsti klausimą dėl pašalinimo, nėra duomenų, kad sprendimui priimti buvo kvalifikuota (2/3) balsų dauguma, o valdybos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė valdybos narių; (v) dėl valdybos narių pašalinimo sprendimus priima Asociacijos visuotinis narių susirinkimas, todėl Asociacijos prezidento raštu išreikšta nuomonė nėra pagrindas pripažinti ieškovės pašalinimą iš Asociacijos valdybos teisėtu.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė I. L. Susirinkimo metu atliko Susirinkimo sekretorės pareigas ir atsisakė tinkamai surašyti Susirinkimo protokolą bei jį pasirašyti. Atsakovės vertinimu, ieškovė, vykdydama sekretorės pareigas, jas atliko netinkamai, nes pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.91 straipsnio 2 ir 3 dalių ir Įstatų 6.13 punkto reikalavimus (klaidingai surašė protokolo projektą, kuris neatitiko visuotiniame susirinkime realiai priimtų sprendimų, iškraipė faktines aplinkybes bei neteisėtai bandė protokole „įforminti“ jos kandidatūros išrinkimą į Asociacijos valdybą, o vėliau apskritai atsisakė pasirašyti visuotinio narių susirinkimo protokolą). Dėl tokių neteisėtų ir nesąžiningų ieškovės veiksmų buvo praleisti CK įtvirtinti imperatyvūs 30 dienų terminai tiek protokolo surašymui, tiek ir juridinio asmens valdymo organų duomenų pasikeitimo užregistravimui Juridinių asmenų registre.

5. Ieškinyje klaidingai nurodoma, kad sprendimams dėl Asociacijos valdybos narių išrinkimo priimti reikia 2/3 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo balsų. Dėl Įstatų 6.2 punkte 1, 2, 3 ir 6 punktuose numatytų klausimų sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 Visuotinio narių susirinkimo balsų pritarimo, t. y. netaikoma nuostata, kad balsavimo metu susilaikę asmenys nelaikomi nedalyvavusiais balsavime, be to Susirinkime iš viso dalyvavo ne 17, bet 18 narių. Todėl, ieškovei iš 18 balsavime dalyvavusių asmenų surinkus 10 balsų „už“, ieškovės kandidatūra nesurinko privalomos 2/3 balsų daugumos, todėl ji negali būti laikoma išrinkta valdybos nare. Ieškovei atsisakius pasirašyti Susirinkimo protokolo projektą pagal Susirinkimo pirmininko nurodytus patikslinimus, Susirinkimo pirmininkas, nesutikdamas su ieškovės parengta protokolo versija, kurioje ji laikoma išrinkta į valdybą, atsisakė pasirašyti ieškovės parengtą protokolo versiją.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pažymėjo, kad nesutikdama su susirinkimo protokolo tekstu, ieškovė turėjo ne atsisakyti pasirašyti protokolą, o per 15 dienų pareikšti pastabas dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo aplinkybių (Įstatų 6.13 punktas), t. y. pateikti ir pridėti prie protokolo savo rašytines pastabas ir jį pasirašyti (CK 2.92 straipsnio 2 dalis) bei vėliau ginčyti tariamai neteisėtus visuotinio narių susirinkimo sprendimus. Atsakovės vertinimu, dėl nepagrįstų ir neteisėtų ieškovės veiksmų (atsisakymo pasirašyti susirinkimo protokolą) visuotinio susirinkimo sprendimai liko tinkamai neįforminti ir neužregistruoti VĮ Registrų centre, todėl buvo nuspręsta pakartotinai skelbti naują visuotinį narių susirinkimą, kurio sprendimo teisėtumo ieškovė neginčija.

7. Atsakovė, pasisakydama dėl Bendrijos pašalinimo iš Asociacijos, nurodė, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų. Bendrija nepateikė visuotinio susirinkimo sprendimo (protokolo) kopijos, jog Bendrija būtų išreiškusi valią stoti į Asociaciją bei nesutiktų su jos pašalinimu iš Asociacijos narių ir būtų priėmusi sprendimą visuotiniame susirinkime skųsti teisme Bendrijos pašalinimą iš Asociacijos narių. Be to, Asociacijos įstatų 4.5 punkte numatyta Asociacijos nario pašalinimo tvarka, numatanti, kad Asociacijos narys gali būti pašalintas iš Asociacijos narių, valdybai priėmus sprendimą 2/3 balsų dauguma, jeigu tenkinama viena iš Įstatų 4.5.1-4.5.5 punkte nurodytų sąlygų. Asociacijos valdyba, laikydamasi Įstatuose įtvirtintų procedūrų, įvertinusi Bendrijos ir Bendrijos pirmininkės veiksmus, bendru teikimu pasiūlė valdybos posėdyje spręsti klausimą dėl Asociacijos nario pašalinimo iš Asociacijos ir vienbalsiai priėmė sprendimą pašalinti Bendriją iš Asociacijos narių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovių ieškinys tenkintas iš dalies, nuspręsta: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos valdybos 2021 m. spalio 11 d. sprendimą pašalinti ieškovę daugiabučio namo savininkų bendriją P. Vileišio 6, Vilniuje iš Asociacijos narių ir priteisti iš atsakovės ieškovės Namo P. Vileišio g. 6, Vilniuje savininkų bendrijos naudai 690 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) bylą dalyje pagal ieškovės I. L. reikalavimą nutraukti; 3) priteisti iš ieškovės I. L., atsakovės naudai 756 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą 8,96 Eur pašto išlaidų. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Byloje nustatyta, kad Susirinkimo metu sprendžiant Asociacijos valdybos narių rinkimo klausimą buvo iškelta ieškovės I. L. kandidatūra ir dėl jos balsuojama fiksuojant balsų rezultatą – „už“ – 10, „prieš“ – 2, „susilaikė“ – 5.

Atsiliepimas

8.2. Atsakovės įstatų 6.13 punkte nurodyta, kad Asociacijos Visuotiniai narių susirinkimai turi būti protokoluojami; protokolą rašo Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius; protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Visuotinio narių susirinkimo dienos, o Visuotiniame narių susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Visuotinio narių susirinkimo dienos raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo. Toks reglamentavimas numatytas ir CK 2.90 – 2.91 straipsniuose.

8.3. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovė, kurios kandidatūra buvo svarstoma svarstant klausimą dėl atsakovės valdybos narių rinkimo, taip pat buvo Susirinkimo sekretore. Ieškovei, kaip Susirinkimo sekretorei, teko pareiga, laikantis tiek įstatyminio reglamentavimo, tiek numatyto atsakovės įstatuose, įforminti susirinkimo protokolą, t. y. jį surašyti, pateikti susirinkimo pirmininkui pasirašyti, esant susirinkimo pirmininko pastaboms, pataisyti ir pasirašyti. Ieškovė, kaip kandidatė į atsakovės valdybos narius, dalyvavusi Susirinkime, galėjo skųsti sprendimą dėl jos (ne)išrinkimo tik po to, kai toks protokolas būtų parengtas laikantis tiek atsakovės įstatytuose nustatytos tvarkos, tiek nepažeidžiant CK įtvirtinto reglamentavimo. Todėl ieškovei nepasirašius protokolo, jis negalėjo būti įregistruotas Juridinių asmenų registre, nes toks protokolo įforminimas (tik esant Susirinkimo pirmininko parašui ir nesant susirinkimo sekretorės parašo) neatitinka nei atsakovės įstatais patvirtintos tvarkos, nei įstatyme reglamentuotos tvarkos, o tai reiškia, kad nesukelia teisinių pasekmių.

8.4. Teismo vertinimu, suformuluotas reikalavimas pagal nurodytą pagrindą negali būti nagrinėjamas taip pat ir todėl, kad atsakovė organizavo naują susirinkimą, kurio metu buvo išrinkta nauja valdyba ir šio sprendimo teisėtumo ieškovė neginčija. Todėl susidaro situacija, kad nekeliant vėlesnio sprendimo dėl valdybos išrinkimo teisėtumo klausimo, ieškovės reikalavimas pagal jos nurodomą pagrindą negali sukelti teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

8.5. Ieškovės teisės pagal suformuluotą ieškinio dalyką nurodytu pagrindu negali būti ginamos nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodyto reglamentavimo tvarka ir byla šioje dalyje turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teismui konstatavus, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės narių susirinkimo protokolas nebuvo pasirašytas pačios atsakovės ir atitinkamai nesukėlė atsakovės įstatuose ir įstatyme numatytų teisinių pasekmių.

8.6. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teisminio nagrinėjimo metu iš esmės neprieštaravo ieškovės Bendrijos reikalavimui dėl atsakovės valdybos sprendimo pašalinti Bendriją iš narių panaikinimo, šioje dalyje ieškovės Bendrijos reikalavimas atsakovės atžvilgiu patenkintas, naikinant valdybos sprendimą dalyje dėl Bendrijos pašalinimo iš Asociacijos narių.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) I. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą dalyje, kuriuo nutraukta byla pagal ieškovės I. L. reikalavimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo išrinkta Asociacijos valdybos nare. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas nepasisakė kaip turi būti skaičiuojami Asociacijos visuotinio narių susirinkimo balsai ir koks balsų kiekis yra pakankamas siekiant priimti sprendimą išrinkti asmenį Asociacijos valdybos nariu. Nepasisakius dėl balsų skaičiavimo tvarkos, sudaromos prielaidos kilti ginčams tarp šalių ateityje.

9.2. Apeliantė įrodinėjo, kad balsai turi būti skaičiuojami ieškinyje nurodyta tvarka, tuo tarpu atsakovė su tokia apeliantės pozicija nesutiko ir pateikė kitokį balsavimo skaičiavimo metodą. Kadangi tuo pačiu teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu Bendrijos pašalinimas iš Asociacijos, o apeliantei, esant Bendrijos pirmininke, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsiranda materialioji teisė dalyvauti Asociacijos valdybos bei kitų Asociacijos organų rinkimuose ir tokiu būdu realizuoti pasyviąją rinkimų teisę, balsų skaičiavimo tvarka yra tiesiogiai susijusi su apeliantės teisėmis.

9.3. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Protokolas buvo nepasirašytas ir neįregistruotas dėl apeliantės kaltės – atsakovė, kol buvo derinamas Protokolo projektas tarp apeliantės ir Asociacijos pirmininko, pateikė Protokolą registravimui be apeliantės parašo. Apeliantė nežinojo ir nebuvo informuota apie tai, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. Susirinkimo protokolas, pasirašytas tik Asociacijos pirmininko, buvo pateiktas registruoti Juridinių asmenų registrui, be to, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad dar iki 2021 m. spalio 4 d. vyko protokolo derinimas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl apeliantės veiksmų protokolas negalėjo būti įregistruotas Juridinių asmenų registre, neatitinka byloje esančių įrodymų.

9.4. Teismas nepagrįstai susiejo apeliantės teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl pripažinimo, kad apeliantė buvo išrinkta asociacijos valdybos nare, su reikalavimu skųsti vėlesnį Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo išrinkti nauji valdybos nariai. Ieškinio pareiškimo dieną ir iš esmės viso proceso metu, atsakovė nebuvo pateikusi informacijos, kad yra išrinkta nauja valdyba, ši faktinė aplinkybė atsirado tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, todėl apeliantė ieškinio pareiškimo metu ar pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, negalėjo reikšti reikalavimo dėl naujos valdybos išrinkimo, kadangi tokia faktinė aplinkybė objektyviai neegzistavo.

9.5. Apeliantė ieškiniu siekė, kad teismas pripažintų faktą, kad ji buvo išrinkta Asociacijos valdybos nare, o ne, kad teismas grąžintų ją į Asociacijos valdybos narius. Toks pripažinimas reiškia Asociacijos narių išreikštą pasitikėjimą apeliante, o tai neatsiejamai susiję su apeliantės padėtimi Asociacijoje bei savirealizacija. Teismas, nutraukdamas bylą apeliantės reikalavimų dalyje, paneigė apeliantės teisę į minėtą pripažinimą ir netinkamai kvalifikavo apeliantės reikalavimą, kaip siekį, kad Teismo sprendimu būtų suteikta teisė apeliantei eiti valdybos nario pareigas.

Atsiliepimas

10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Ieškinio reikalavimu buvo siekiama pripažinti, jog apeliantė 2021 m. rugpjūčio 30 d. vykusiame Asociacijos Susirinkime buvo išrinkta į Asociacijos valdybą. Ieškiniu nebuvo prašoma nustatyti ar pateikti išaiškinimą, kaip Susirinkime turėjo būti skaičiuojami balsai, t. y. tokio savarankiško reikalavimo apeliantė nebuvo suformulavusi.

10.2. Teismui įvertinus aplinkybę, kad Susirinkimo protokolas nebuvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Susirinkime spręsti klausimai laikytini nepriimtais bei nesukeliančiais jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde atskirai, kaip savarankiškas reikalavimas, suformuluotas balsų skaičiavimo teisingumo klausimas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo teisme dalyku, nes tiesioginio poveikio apeliantės teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.

10.3. Apeliantė galėjo skųsti sprendimą dėl jos (ne)išrinkimo teismui tik po to, kai toks protokolas būtų parengtas laikantis tiek atsakovės įstatuose nustatytos tvarkos, tiek nepažeidžiant CK įtvirtinto reglamentavimo bei įregistruotas Juridinių asmenų registre, todėl teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotas protokolas nesukelia teisinių pasekmių. Asmens noras pateikti savo mintis ar įsivaizdavimus, kaip juridinius faktus ir jų pagrindu įrodinėti teisinių santykių atsiradimą (pvz., išrinkimą į valdymo organo narius), prieštarauja tiek teisinio fakto prigimties turiniui, tiek jo atsiradimo pagrindams.

10.4. Juridinio asmens valdymo organų pasikeitimui, kaip teisiniam faktui, užregistruoti yra būtina laikytis imperatyvių reikalavimų, t. y. per nustatytą terminą surašyti ir pateikti juridinio fakto atsiradimą patvirtinančius dokumentus juridinių asmenų registrui. Tik tada, kai juridinio asmens valdymo organo pasikeitimas įregistruojamas juridinių asmenų registre, jis laikomas įgijusiu objektyvią išraišką, t. y. tampa juridiniu faktu, sukeliančiu teisinius padarinius. Šiuo atveju apeliantė kėlė klausimą dėl Susirinkime priimtų sprendimų (balsavimo rezultatų), kurie liko neįregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ieškovė teismo reikalavo įvertinti nenorminio akto – savarankiškai parengto protokolo projekto, nesukeliančio jokių teisinių padarinių pagrįstumą ir teisingumą.

10.5. Remiantis Asociacijos įstatų 6.13. punktu susirinkimo protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas pirmininko bei sekretoriaus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio narių susirinkimo dienos. Šiuo atveju, apeliantė 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. septintąją dieną po Susirinkimo patvirtino, el. laišku išreiškė poziciją, kad protokolo pasirašyti negali ir jo nepasirašys. Asociacijos įstatuose įtvirtintas minėtas 7 dienų terminas laikytinas naikinamuoju, todėl jo praleidimas užkerta kelią protokolo ir juridinio asmens organų pakeitimų įregistravimui Juridinių asmenų registre. Apeliantei nepasirašius protokolo, Susirinkime priimti sprendimai liko neįforminti teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl tapo niekiniais, t. y. nesukeliančiais jokių teisinių padarinių. Todėl apeliantės argumentai, jog 7 dienų protokolo surašymo termino praleidimas nepanaikino galimybės Susirinkimo protokolą pasirašyti vėlesniais terminais, atmestini kaip nepagrįsti.

10.6. Kadangi apeliantė, pasinaudodama sekretorės pareigomis, siekė parengti išimtinai sau palankią protokolo projekto versiją, kuria ji būtų pripažinta išrinkta į valdybos narius, todėl laikytina balsavimo rezultatais suinteresuotu asmeniu (kandidatu į valdybos narius). Būtent ši aplinkybė lėmė ginčo atsiradimą, kadangi apeliantė kategoriškai nesutiko pasirašyti protokolo nesutikdama dėl jos kandidatūros (ne)išrinkimu į valdybos narius. Pastebėtina, kad dėl jokių kitų protokole užfiksuotų aplinkybių ar netikslumų apeliantė, kaip sekretorė, klausimų nekėlė ir kitų balsavimo rezultatų nevertino bei neginčijo. Aplinkybė, dėl kieno kaltės ar veiksmų buvo nepasirašytas protokolas, nekeičia fakto, kad Susirinkimo protokolas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre ir dėl to vienos iš protokolo projekto versijos teisingumo klausimas teisme negali būti nagrinėjamas.

10.7. Apeliantės suformuluotas reikalavimas pagal jo nurodytą pagrindą negali būti nagrinėjamas dar ir todėl, kad atsakovė organizavo naują susirinkimą, kurio metu buvo išrinkta nauja valdyba ir šio sprendimo teisėtumo ieškovė neginčija. Todėl susidaro situacija, kad nekeliant vėlesnio sprendimo dėl valdybos išrinkimo teisėtumo klausimo, ieškovės reikalavimas pagal jo nurodomą pagrindą negali sukelti teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

10.8. Atsakovė 2022 m. sausio 3 d. atsiliepime nurodė, jog Juridinių asmenų registre neužregistravus Susirinkimo protokolo, Susirinkimo rezultatai tapo niekiniais (nesukeliančiais teisinių padarinių), todėl nutarta pakartotinai skelbti naują visuotinį narių susirinkimą bei pateikė skelbimo apie šaukiamą susirinkimą kopiją (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 2). Taigi, apeliantei turėjo būti žinoma apie naujai organizuojamą pakartotinį susirinkimą, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl nežinojimo apie vėliau išrinktus naujus Asociacijos valdybos narius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo dalis, kuria byla dalyje dėl ieškovės I. L. reikalavimo – pripažinti, kad ji, 2021 m. rugpjūčio 30 d. vykusiame Asociacijos (atsakovės) susirinkime, buvo išrinkta Asociacijos valdybos nare, – nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Ieškovė (apeliantė) I. L. yra Namo P. Vileišio g. 6 Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkė (e. t. 1, b. l. 134). 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo šaukiamas pakartotinis Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai – Asociacijos prezidento rinkimai, valdybos narių rinkimai ir revizoriaus rinkimai (e. t. 1, b. l. 21-28, 29, 80-82).

16. Susirinkimo metu, sprendžiant Asociacijos valdybos nario rinkimo klausimą, buvo iškelta apeliantės kandidatūra ir dėl jos balsuojama fiksuojant balsų rezultatą – „už“ – 10, „prieš“ – 2, „susilaikė“ – 5 (e. t. 1, b. l. 23). Pildant Susirinkimo protokolą, tarp Susirinkimo pirmininko ir Susirinkimo sekretorės (apeliantės), kilo ginčas dėl balsavimo rezultatų renkant valdybos narį skaičiavimo (e. t. 1, b. l. 30-31, 63-67). 2021 m. rugpjūčio 30 d. Susirinkimo protokolas nebuvo pasirašytas ir užregistruotas Juridinių asmenų registre. Ieškovė reiškė reikalavimą ją pripažinti atsakovės (Asociacijos) valdybos nare, išrinkta 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės organizuoto Susirinkimo metu.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo

17. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Susirinkimo protokolas negalėjo būti įregistruotas Juridinių asmenų registre dėl apeliantės kaltės. Apeliantės teigimu, ji nežinojo ir nebuvo informuota apie tai, kad Susirinkimo protokolas, pasirašytas tik Asociacijos pirmininko, 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo pateiktas registruoti Juridinių asmenų registrui, o iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad dar iki 2021 m. spalio 4 d. vyko protokolo derinimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

18. CK 2.90 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens kolegialaus organo posėdžiai (susirinkimai) turi būti protokoluojami. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad protokole turi būti nurodyta: posėdžio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai; prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas ir informacija apie posėdžio (susirinkimo) sušaukimą; posėdyje (susirinkime) dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija; visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. CK 2.91 straipsnio 1 dalis numato, kad protokolą surašo posėdžio (susirinkimo) sekretorius, posėdžio (susirinkimo) pirmininkas, jei posėdžio (susirinkimo) sekretorius nėra renkamas, arba kolegialus juridinio asmens organo pirmininkas, jei posėdžio (susirinkimo) pirmininkas ir sekretorius nėra renkamas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir posėdžio (susirinkimo) pirmininkas, o jei jis nėra renkamas, – kolegialaus juridinio asmens organo pirmininkas. CK 2.91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas per steigimo dokumentuose arba įstatymuose nustatytą terminą, tačiau visais atvejais terminas negali būti ilgesnis nei trisdešimt dienų nuo posėdžio (susirinkimo) dienos.

19. Atitinkamai CK 2.92 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog dalyvavę posėdyje (susirinkime) asmenys turi teisę pareikšti pastabų dėl protokolo per tris dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne ilgiau nei per tris dienas ir steigimo dokumentų protokolui surašyti nustatytą maksimalų terminą. Pastabos dėl protokolo pridedamos prie protokolo ir nurodoma, ar protokolą pasirašę asmenys su jomis sutinka, ar nesutinka.

20. Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos asociacijos įstatų (toliau – Įstatai) (e. t. 1, b. l. 12-20). 6.2. punkto 2 papunktyje numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas renka ir atšaukia Asociacijos valdybos narius. Įstatų 6.13. punkte nurodyta, kad Asociacijos Visuotiniai narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą rašo Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Visuotinio narių susirinkimo dienos. Visuotiniame narių susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Visuotinio narių susirinkimo dienos raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo.

21. CK 2.68 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti atvejai, kai registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, o būtent, jeigu: 1) pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose; 2) praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai; 3) pateikti registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys; 4) dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams.

22. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad apeliantė 2021 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė Susirinkimo pirmininkui Susirinkimo protokolą bei nurodė, kad: „...<lauksiu Jūsų pastebėjimų ar patvirtinimo, dokumentas paruoštas tinkamai ir galima jį pasirašyti“. Susirinkimo pirmininkas 2023 m. rugsėjo 3 d., atsakydamas į šį laišką, nurodė, kad parengtas protokolas neatitinka faktinių aplinkybių, todėl turi būti parengtas naujas, bei pažymėjo, kad protokolas turi būti parengtas per septynias dienas nuo susirinkimo dienos. Iš apeliantės 2023 m. rugsėjo 6 d. el. laiško matyti, kad apeliantė nesutiko su pirmininko pateiktomis pastabomis, kadangi jos manymu, tokiu atveju protokolas prieštarauja įstatymų normomis bei nurodė, kad „...<apgailestauju, tačiau negaliu pasirašyti dokumento prieštaraujančio įstatymo ir įstatų normoms...>“. Susirinkimo pirmininkas 2021 m. spalio 4 d. išsiuntė apeliantei laišką nurodydamas: „...<aš jau anksčiau buvau rašęs, kad negaliu sutikti su tavo išsakytais teiginiais dėl pakartotiniame susirinkime priimtų rezultatų>...“.

23. Šiame kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad apeliantė 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. septintąją dieną po Susirinkimo aiškiai išreiškė atsisakymą pasirašyti protokolą pagal Susirinkimo pirmininko pateiktas pastabas. Kartu svarbu pažymėti, kad apeliantė, kaip Susirinkimo sekretorė, turėjo būti susipažinusi su Įstatais ir jai taip pat turėjo būti žinoma tiek protokolo pildymo ir pasirašymo, tiek jo pateikimo VĮ „Registrų centras“ tvarka ir terminai, įskaitant ir aplinkybę, kad apeliantė, nesutikdama su protokolu, turi teisę pareikšti pastabas dėl protokolo per tris dienas nuo susipažinimo su juo momento. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog Susirinkimo protokolas dar buvo derinamas iki 2021 m. spalio 4 d., o 7 dienų protokolo surašymo termino praleidimas nepanaikino galimybės Susirinkimo protokolą pasirašyti vėlesniais terminais, todėl ji negalėjo tikėtis, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. protokolas bus pateiktas registruoti, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent dėl to, jog apeliantė nevykdė savo, kaip sekretorės pareigos per nustatytą terminą pasirašyti Susirinkimo protokolo, jis negalėjo būti įregistruotas Juridinių asmenų registre.

24. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, jog nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl Asociacijos visuotinio narių susirinkimo balsų skaičiavimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti, kaip balsai turi būti skaičiuojami, be to, apeliantės teigimu, balsų skaičiavimo tvarka yra tiesiogiai susijusi su jos teisėmis, kadangi apeliantei, esant Bendrijos pirmininke, ji turi materialiąją teisę dalyvauti Asociacijos valdybos bei kitų Asociacijos organų rinkimuose ir tokiu būdu realizuoti pasyviąją rinkimų teisę.

25. Atsakovė, nesutikdama su minėtais argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad ieškiniu nebuvo prašoma nustatyti ar pateikti išaiškinimą, kaip Susirinkime turėjo būti skaičiuojami balsai, t. y. tokio savarankiško reikalavimo apeliantė nebuvo suformulavusi. Be to, Susirinkimo protokolo neįregistravus teisės aktų nustatyta tvarka, balsų skaičiavimo teisingumo klausimas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, tiesioginio poveikio apeliantės teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022, 46 punktas).

27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

28. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida yra aiškinamas kaip materialusis teisinis suinteresuotumas. Materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023).

29. Pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių apskritai negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 15 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

31. Kaip minėta, apeliantė ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovė I. L. 2021 m. rugpjūčio 30 d. vykusio Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo metu buvo išrinkta Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos valdybos nare. Šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad Susirinkimo metu, balsuojant dėl apeliantės kandidatūros tapti Asociacijos valdybos nare, už jos kandidatūrą balsavo reikiamas Asociacijos narių skaičius, todėl turi būti pripažinta, kad apeliantė valdybos nare buvo išrinkta. Taigi, apeliantė šiuo atveju ieškinyje apibrėžė savo reikalavimą – pripažinti apeliantę Asociacijos valdybos nare bei nurodė faktinį ieškinio pagrindą – Susirinkimo metu vykusį balsavimą.

32. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškiniu savarankiško reikalavimo nustatyti, kaip Susirinkime turėjo būti skaičiuojami balsai, apeliantė nebuvo suformulavusi. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Susirinkimo protokolo neįregistravus teisės aktų nustatyta tvarka, Susirinkime spręsti klausimai laikytini nepriimtais, todėl balsų skaičiavimo teisingumo klausimas bei apeliantės ieškinio reikalavimas, pripažinti, kad ji Susirinkimo metu buvo išrinkta Asociacijos valdybos nare, patys savaime negali sukelti teisinių pasekmių bei nedaro tiesioginio poveikio apeliantės teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Apeliantė aplinkybės, kad Susirinkimo protokolas nagrinėjamu atveju negali būti skundžiamas ir, kad jo neįregistravimas VĮ Registrų centre nesukelia jai jokių materialiųjų teisinių pasekmių neginčijo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byla dalyje dėl apeliantės pripažinimo Asociacijos valdybos nare nutrauktina, sprendime pagrįstai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Asociacijos įstatuose numatytos balsavimo tvarkos, renkant Asociacijos valdybos narį. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai civilinė byla nutraukiama, teismas toliau bylos nenagrinėja, todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl ginčijamų aplinkybių, nepagrįstas, kadangi toks teismo pasisakymas reikštų bylos išnagrinėjimą iš esmės nutraukus bylą. Galiausiai, apeliantės argumentas, kad nesant išaiškintai tvarkai dėl balsų skaičiavimo, galimai ateityje gali kilti ginčai tarp šalių, nesudaro pagrindo vertinti balsų skaičiavimo teisingumo klausimą nagrinėjamos bylos kontekste.

33. Nors apeliantės tvirtinimu pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl balsų skaičiavimo tvarkos skundžiama sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta (CPK 263 straipsnis), tačiau pagal kasacinio teismo praktiką sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-701/2022). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą skundžiamoje dalyje, t. y. teisingai pritaikė procesines teisės normas, bei tinkamai argumentavo dėl ko byla skundžiamoje dalyje nutraukiama, skundžiamo sprendimo dalies nėra pagrindo naikinti apeliantės išdėstytais argumentais.

34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susisiejo apeliantės teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl pripažinimo, kad apeliantė Susirinkimo metu buvo išrinkta valdybos nare, su reikalavimu skųsti vėlesnį Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo išrinkti nauji valdybos nariai. Nurodo, kad atsakovė iš esmės viso proceso metu nebuvo pateikusi informacijos, kad yra išrinkta nauja valdyba, ši faktinė aplinkybė paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo pabaigoje.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2022 m. sausio 4 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad: „Dėl nepagrįstų ir neteisėtų ieškovės I. L. veiksmų (atsisakymo pasirašyti susirinkimo protokolą) visuotinio susirinkimo sprendimai liko tinkamai neįforminti ir neužregistruoti VĮ Registrų centre. Atsakovė, įvertinusi teisinę galimybę kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti sekretorę pasirašyti protokolą̨, nusprendė̇ ja nepasinaudoti, kadangi teisminiai ginčai gali užsitęsti neribotą laiką bei kainuoti nemažai papildomų išlaidų Asociacijai. Todėl buvo nuspręsta, kad racionaliau bus pakartotinai skelbti naują visuotinį narių susirinkimą“ (atsiliepimo 6 punktas), taip pat kartu su atsiliepimu pateikė ir duomenis apie viešai paskelbtą pranešimą, kad Asociacijos narių susirinkimas vyks 2022 m. sausio 26 d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė turėjo žinoti apie tai, kad bus renkamas naujas valdybos narys, todėl apeliantės argumentas, kad apie naujai išrinktą valdybą sužinojo tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad naujo susirinkimo metu priimto sprendimo, kuriuo buvo išrinkta nauja valdyba teisėtumo apeliantė neginčijo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nekeliant vėlesnio sprendimo dėl valdybos išrinkimo teisėtumo klausimo, ieškovės reikalavimas pagal nurodytą pagrindą negali sukelti teisinių pasekmių.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinio reikalavimą kvalifikavo netinkamai, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Kaip minėta, apeliantė ieškiniu prašė pripažinti, kad ji Susirinkimo metu buvo išrinkta Asociacijos valdybos nare. Nors apeliantė tvirtina, kad šiuo reikalavimu nesiekia eiti Asociacijos valdybos nario pareigų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinimas, kad apeliantė buvo išrinkta Asociacijos valdybos nare, neatsiejamai reikštų ir tai, kad apeliantė turi teisę eiti minėtas pareigas ir įgyvendinti Asociacijos įstatuose numatytas nario teises ir pareigas. Vien fakto, kad apeliantė buvo išrinkta Asociacijos valdybos nare, pripažinimas, kaip įvardija apeliantė, dėl to, kad pats išrinkimo faktas yra susijęs su apeliantės savirealizacija ar teisės į pripažinimą įgyvendinimu, nenagrinėtinas teisme, kadangi tokiu reikalavimu nebūtų pasiekiamas joks materialusis teisinis efektas.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą dalyje pagal ieškovės I. L. reikalavimą pripažinti, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo išrinkta Asociacijos valdybos nare, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

39. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenimis, pagrindžiančius, kad patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jai iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliantės (ieškovės) I. L. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai, juridinio asmens kodas 122776185, iš ieškovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Asta Jakutytė-SungailienėVirginijus KairevičiusIeva Navickaitė-Sakalauskienė