Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-8673-980/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
2YT-8673-980/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06262-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Pareiškėjas
T. Ž.
Civilinė byla Nr. 2YT-8673-980/2017Proceso Nr. 2-06-3-06262-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.11.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 29 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Brigitai Tamkevičienei, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl antstolio veiksmų (neveikimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos T. Ž. 2017 m. balandžio 18 d. skundas. Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0005/16/01091 ir Nr. 0005/16/01092 dėl nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2712-730/2013. 2017 m. balandžio 18 d. skundu prašo antstolės kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, konfiskuoti skolininkės grynuosius pinigus, uždėti areštą G. M. nuosavybės teise priklausančiam turtui, atlikti kratą ir paimti buhalterinės apskaitos dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, realizuoti iš varžytinių įmonės turimą turtą, dėl A. K. T. nusikalstamų veiksmų kreiptis į FNTT bei prokuratūrą.

2017 m. gegužės 29 d. pareiškėja T. Ž. teismui pateikė papildomą skundą dėl antstolės B. Tamkevičienės veiksmų.

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu skundo netenkino, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0005/16/01091 ir Nr. 0005/16/01092 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog antstolė neturi diskrecijos teisės kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio nuostatas, nes minėtame straipsnyje numatytos baudos gali būti teismo skiriamos už skolininko tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, tuo tarpu išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0005/16/01091 ir Nr. 0005/16/01092 yra piniginio pobūdžio, todėl vykdant piniginio pobūdžio išieškojimą negalima vadovautis specialiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymą.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/16/01091 pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. vykdomojo rašto Nr. 2-2712-730/2013 dublikatą, kurioje vykdomas išieškojimas dėl išvardintų sumų: neatskaičius privalomų mokėti mokesčių 110,42 Eur darbo užmokesčio, ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų, 15,93 Eur ir 11,19 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso 137,54 Eur, už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-09-28 (nuo atleidimo iš darbo dienos) iki 2013-11-25 imtinai (teismo sprendimo priėmimo dienos) apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 289,62 Eur, po 5,59 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-11-26 (sprendimo priėmimo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, išieškotojos T. Ž., naudai. Taip pat vykdomas priverstinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01092 dėl 79,69 Eur darbo užmokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, išieškotojos T. Ž. naudai, kuris pradėtas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. vykdomojo rašto Nr. 2-2712-730/2013 dublikatą.

Atliekant išieškojimo veiksmus 2016 m. liepos 11 d. antstolė patvarkymu nurodė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurašyti skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytose bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas (vykd. b. 0005/16/01091, l. 51). 2016 m. rugpjūčio 14 d. išieškotoja T. Ž. kreipėsi į antstolę su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo (vykd. b. l. 52). 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. 2016 m. rugsėjo 20 d. antstolė patvarkymu įpareigojo skolininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenis apie turimą turtą (vykd. b. l. 55). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą nustatyta, kad skolininkė neturi ir niekada neturėjo jokio nekilnojamojo turto. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pastatas - sargo namelis ir inžineriniai statiniai - kiemo aikštelė, tvora, kurie nuosavybės teise priklauso G. M. (vykd. b. l. 86-90). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis antstolė nustatė, kad skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra registruota jokių transporto priemonių (vykd. b. l. 124-127). Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių įmonių akcijų. Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (PLAIS) duomenimis skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra atidaryta banko sąskaitų. Vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis (AIS) nustatyta, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje yra vykdomos dvi vykdomosios bylos: Nr. 0004/12/01792 ir 0004/12/00362 dėl piniginių lėšų išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. vasario 20 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17004001 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, kuriuo antstolė Vida Daugirdienė informuota, jog yra areštuojamos UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos, kurias privalu pervesti į antstolė Brigitos Tamkevičienės depozitinę sąskaitą.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241, galiojusio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., redakcija), jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013).

Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi (ankstesnės redakcijos 5 dalis, todėl toliau nutartyje vadovaujamasi aktualia ginčui 2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241, galiojusio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., redakcija), jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 5 dalies (dabar galiojančios redakcijos 6 dalies) norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu). Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad antstolė atsisakydama kreiptis į teismą dėl budos skyrimo dėl teismo sprendimo nevykdymo elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nes esant piniginio pobūdžio išieškojimui (šiuo atveju išieškoma skola – nesumokėtas darbo užmokestis) pagrindo taikyti CPK 771 straipsnį, kuris išimtinai reglamentuoja neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymą, juridinio pagrindo nėra.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad 2017 m. balandžio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo skolininkė įpareigota pateikti antstolei informaciją apie skolininkės turimą turtą (vykd. b. l. 138), minėtame patvarkyme skolininkei nurodytos antstolio reikalavimų nevykdymo pasekmės. Tuo atveju jei minėtas patvarkymas nebus įvykdytas antstolė turės galimybę spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo pagal CPK 645 straipsnio nuostatas.

Pareiškėja savo skunde prašo realizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pinigines lėšas naudoti įmonės skolų dengimui taip pat detaliai nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo savo veiklą ir gauna neteisėtas pajamas, todėl reikalauja, kad antstolė atliktų kratas A. K. T. ir įmonės vadovo G. M. namuose, konfiskuotų juose esantį turtą ir turimas pinigines lėšas.

Atkreiptina, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu neturi jokio registruotino turto ar piniginių lėšų į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Taip pat pažymėtina, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Ribota civilinės atsakomybė pasižymi tuo, kad įmonės ir akcininkų turas yra atskiras, įmonė už atsiradusias prievoles (mokesčius, skolas, padarytą žalą) atsako tik savo turtu. Atsiradusios prievolės juridinio asmens dalyviams (akcininkams), organizacijos nariams (vadovui, darbuotojams, pvz., buhalteriui) nepereina. Taigi, pareiškėjos prašymas nukreipti skolos išieškojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, akcininko ar darbuotojų turtą areštuoti jiems priklausančias pinigines lėšas, negali būti tenkinamas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės nepereina įmonės dalyviams.

Pareiškėja prašo antstolės atlikti kratas, turto konfiskavimą, informuoti atitinkamas institucijas apie galimai neteisėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus. Pareiškėjai paaiškintina, kad CPK 624 straipsnyje įtvirtintos priverstinio vykdymo priemonės, kuriomis antstolis naudojasi, tačiau į šį sąrašą nepatenka teisė konfiskuoti asmenų turtą. Pažymėtina ir tai, antstolių įgaliojimus reglamentuoja Antstolių įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio l dalyje nurodyta, kad antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymo nustatytas funkcijas. To paties įstatymo 21 straipsnis apibrėžia antstolių atliekamas funkcijas bei jų teikiamas paslaugas. Iš paminėtų teisės normų matyti, kad antstolio veikla sietina tik su teismo pavedimų vykdymu bei įstatymu apibrėžtų paslaugų teikimu. Nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų tyrimas, kratos ir turto konfiskavimo veiksmai nepatenka į minėtame straipsnyje numatytų antstolio atliekamų funkcijų sąrašą.

Pareiškėjos prašymai kreiptis į prokuratūrą ar kitas atitinkamas institucijas, bei prašymai antstolę atlikti veiksmus susijusius su galimai neteisėtais UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais, yra nesusiję su šio skundo nagrinėjimo ribomis, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vykdydama išieškojimą antstolė nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 510 str.).

2017 m. gegužės 29 d. teisme gautas T. Ž. papildomas skundas dėl antstolės veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tik tuo atveju, jei antstolis patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

Iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėja skundžia patvarkymą Nr. S-17009696 priimtą vykdomojoje byloje, kuriuo antstolė atsisakė kreiptis į teismą dėl bylos skolininkei skyrimo, nurodo, kad šie antstolės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, jog pareiškėja šio skundo neteikė antstolei, kurios veiksmus skundžia, o kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos 2017 m. gegužės 29 d. skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3-5 dalimis, 510-513 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.

2017 m. gegužės 29 d. pateiktą pareiškėjos papildomą skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/01091 ir Nr. 0005/16/01092 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė