Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Simonai Šukytei, Linai Pazdrazdienei, Sandrai Žiobakaitei, Alinai Bružienei, dalyvaujant ieškovei T. Ž., jos atstovei adv. M. S., atsakovės atstovei A. K. T., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Smart Solutions‘ dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo pripažinimo neteisėta ir panaikinimo, su darbo santykiais susijusių išmokų, neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje buvo nagrinėjami ieškovės ieškiniu reiškiami reikalavimai – pripažinti darbdavio atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu, grąžinti ieškovę į pirmykštį darbą ir priteisti iš darbdavio visą atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-09-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kartu priteisiant 5 procentų metines palūkanas; priteisti nesumokėtą darbo užmokestį nuo 2012-04-13 iki neteisėto atleidimo 2012-09-26, taip pat kompensaciją už neišnaudotas atostogas, išeitinę kompensaciją ir kitas išmokas, kartu priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas; priteisti ieškovei ir ieškovės dukrai 48000,00 Lt neturtinės žalos ir 5 penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos, priteisti bylinėjimosi išlaidas kartu su 5 procentų palūkanomis (b.l. 3, 1 tomas).

2013-11-04 nutartimi (b.l. 111-112, 3 tomas) iš bylos išskirti UAB „Smart Solutions“, B. K., R. P. reiškiami reikalavimai T. Ž. ir perduoti nagrinėti skyrium (Nr. 2-14852-730/2013).

Rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, nagrinėjant bylą teisme, ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, atsakovė ieškinio nepripažino. Šalys paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo taikymo.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad 2012 m. balandžio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės, atstovaujant jos direktorei A. K. T., buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 05 (b.l. 80-81, 1 tomas). Darbo sutartimi šalys sulygo dėl sekančių būtinųjų darbo sąlygų, kad ieškovė pas atsakovę dirbs administratore, ieškovei bus mokama pusė minimalios mėnesinės algos, nustatytas darbo laikas iki 20 valandų per savaitę, darbuotojas pradeda dirbti 2012 m. balandžio 13 d. Ieškovei 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 2012/0928 paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną ir šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta 2012 m. rugsėjo 28 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu (b.l. 81, 88, 1 tomas).

Byloje iškilo ginčas dėl ieškovei paskirtos atsakovės drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu teisėtumo.

Atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (Lietuvos Respublikos DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Lietuvos Respublikos DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad nustačius darbuotojo pravaikštą reikia nustatyti ir priežastis, dėl kurių padaryta pravaikšta. Lietuvos Respublikos DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (LAT senato 2004 m. birželio 18 d. apibendrinimas „Lietuvos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga“, Teismų praktika Nr. 21).

Pagal Lietuvos Respublikos DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė jas netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė. Tačiau, formuojama teismų praktika, kad šių aplinkybių nenurodymas nedaro atleidimo iš darbo neteisėtu ir atsakovas turi teisę, nagrinėjant bylą, nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes (LAT 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005, 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

Atsakovės 2012 m. rugsėjo 28 d, įsakyme nenurodyta už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą, tai yra, už kokį laikotarpį kai ieškovė neatvyko į darbą, jai buvo paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo. Tačiau nagrinėjant bylą teisme, remiantis atsakovės atstovės, liudytojo R. P., kuris, būdamas laikinai einančiu atsakovės direktoriaus pareigas, priėmė įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei, paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė buvo atleista iš darbo pas atsakovę nuo 2012 m. rugsėjo 28 d., kadangi nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. neatvyko į darbą (b.l. 173, 176, 2 tomas).

Nagrinėjant bylą teisme, šalys aplinkybės, kad ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. neatvyko į darbą, neginčijo. Byloje tarp šalių kilo ginčas ar turėjo atsakovė pagrindą ieškovę atleisti iš darbo, kadangi ieškovė neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, neatvykimo į darbą priežasčių buvimo, jų svarbos.

Pripažįstama, kad atsakovė, turėdama pareigą įrodyti, įrodė, jog ji turėjo pagrindą atleisti ieškovę iš darbo, kadangi ieškovė neatvyko į darbą be svarbių priežasčių. Šią išvadą teismas daro, vadovaudamasis civilinio proceso įstatyme nurodytomis (Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis), teismų praktikoje suformuotomis, įrodinėjimo taisyklėmis (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.), laikydamas nustatytomis sekančias faktines bylos aplinkybes, remdamasis sekančiais argumentais. 2012 m. rugpjūčio 20 d. prašymu atsakovei ieškovė prašė suteikti jai nemokamas atostogas nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d., nenurodant nemokamų atostogų pabaigos datos, prašyme yra atsakovės atstovės direktorės A. K. T. įrašas, kad išleisti ieškovę nemokamų atostogų nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. (b.l. 85, 1 tomas). 2012 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė priėmė įsakymą, kad suteikia ieškovei nemokamas atostogas nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. (imtinai) jai pačiai prašant (t.y. dėl jos pablogėjusios sveikatos stovio) (b.l. 143, 1 tomas). Ieškovė pripažino, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas suteikti nemokamas atostogas jai buvo įteiktas (b.l. 170, 2 tomas). Nors ieškovė nepripažino (b.l. 43-44, 3 tomas), tačiau teismas, vertindamas atsakovės atstovės paaiškinimų (b.l. 173, 2 tomas), liudytojo R. P. (b.l. 176-178, 2 tomas), B. K. (b.l. 46, 3 tomas) parodymų, 2012 m. rugsėjo 20 d., 2012 m. rugsėjo 21 d. pranešimų (b.l. 86, 1 tomas, 81, 2 tomas) visumą, laiko nustatyta aplinkybę, kad į pašto dėžutę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta šalių sudarytoje darbo sutartyje, kaip adresas korespondencijai (b.l. 80), 2012 m. rugsėjo 20 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo išsiųsti ieškovei pranešimai, siekiant išsiaiškinti ieškovės neatvykimo į darbą priežastis, į kuriuos ieškovė pranešimuose nurodytu terminu atsakovei neatsakė. Liudytojas R. P. yra atsakovės darbuotojas, liudytoja B. K. yra bendrovės, teikiančios atsakovei buhalterines paslaugas, direktorė, tačiau pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, kadangi tarpusavyje tarp liudytojų parodymų esminių prieštaravimų nėra, iš esmės jie nurodo tapačias aplinkybes, tai yra, kad siuntė pranešimus ieškovei į darbo sutartyje nurodytą pašto dėžutę, kadangi neturėjo duomenų apie kitą ieškovės buvimo vietą. Vertinant atsakovės atstovės paaiškinimus, liudytojos B. K. parodymus, nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, ieškovė nesutiko darbo sutartyje nurodyti savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, todėl atsakovė objektyviai neturėjo galimybės ieškovei kitu būdu įteikti pranešimus su prašymu pranešti atsakovei ieškovės neatvykimo į darbą priežastis (b.l.173, 175, 2 tomas, 45 3 tomas). Ieškovė pripažino, jog sutiko, kad visi procesiniai dokumentai būtų siunčiami į pašto dėžutę, kadangi gyvena daugiabutyje, kur prapuola visi laiškai, pašto dėžute naudojosi aštuonis metus ir gaudavo visą korespondenciją (b.l. 174, 2 tomas,107, 3 tomas).

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė ėmėsi priemonių nustatyti ieškovės neatvykimo į darbo priežastis objektyviai įmanomomis priemonėmis, o ieškovei nepateikus duomenų apie savo neatvykimo į darbą priežastis, neatsakius į atsakovės pranešimus pranešimuose nurodytu terminu, turėjo pagrindą laikyti, kad ieškovė neatvyko į darbą be svarbių priežasčių.

Ieškovė, įrodinėdama neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, įrodinėjo, kad į darbą ji neatvyko, kadangi nemokamos atostogos jai buvo suteiktos nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., o 2012 m. rugsėjo 20 d. ieškovė išsiuntė registruotu laišku atsakovės atstovei (direktorei) į namus ir buhalterei elektroniniu paštu prašymą pratęsti nemokamas atostogas, direktorė sakė, kad patenkins prašymą, ieškovė sirgo ir jai reikėjo gydytis, gydėsi jūrininkų poliklinikoje (b.l. 170-171, 173, 2 tomas, b.l. 43-44, 108, 3 tomas). Byloje pateiktas ieškovės prašymas pratęsti nemokamų atostogų laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. spalio 22 d. imtinai, kadangi serga, 2012 m. rugsėjo 20 d. AB „Lietuvos paštas“ kvitas, siuntos numeris RN548715053 LT, ieškovės nuomone, patvirtinantis, kad prašymas pratęsti nemokamų atostogų laiką buvo įteiktas atsakovei (b.l. 145-148, 2 tomas).

Svarbių neatvykimo į darbą priežasčių sąrašas Lietuvos Respublikos DK nenustatytas. Formuojama teismų praktika, kad konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, priežasčių svarbumo klausimą sprendžia darbdavys, o šalių ginčui esant teisme – konstatuoja teismas, patikrindamas, ar darbuotojo neatvykimo į darbą priežastys buvo įvertintos tinkamai (LAT 2007 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007). Taip pat formuojama teismų praktika, kad darbuotojo laikinasis nedarbingumas, kaip neatvykimo į darbą svarbi priežastis, gali būti patvirtintas tik sveikatos priežiūros įstaigų išduotais pažymėjimais ar pažymomis, jų išdavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 307/68 patvirtintos Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklės („Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga“, 2. Darbuotojų drausminės atsakomybės pagal DK pagrindai, Teismų praktika Nr. 21), bet priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių darbuotojo sveikatos būklė gali būti pripažįstama svarbia neatvykimo į darbą priežastimi net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas neturėjo nedarbingumo pažymėjimo (LAT 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-350/2011).

Tačiau pripažįstama, kad nagrinėjant bylą teisme, ieškovė turėdama pareigą įrodyti neatvykimo į darbą priežastis, jų svarbą, įrodė, kad į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių 2012 m. rugsėjo 21 d., tačiau neįrodė, kad dėl svarbių priežasčių neatvyko į darbą nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. Šią išvadą teismas daro, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, laikydamas nustatytomis sekančias faktines bylos aplinkybes, remdamasis sekančiais argumentais.

2012 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė priėmė įsakymą, kad suteikia ieškovei nemokamas atostogas nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. (imtinai) jai pačiai prašant (t.y. dėl jos pablogėjusios sveikatos stovio) (b.l. 143, 1 tomas). Ieškovė pripažino, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas suteikti nemokamas atostogas jai buvo įteiktas (b.l. 170, 2 tomas). Vertinant liudytojos B. K., rengusios 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą, parodymus, VSDFV duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovė pranešė VSDFV, jog ieškovės nedraudiminis laikotarpis yra nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d., yra pagrindas išvadai padaryti, jog faktiškai ieškovei nemokamos atostogos buvo suteiktos nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d., o atsakovės 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme padaryta spausdinimo klaida (b.l. 188, 1 tomas, 46, 3 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, jog dėl atsakovės kaltės 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme buvo padaryta spausdinimo klaida, nurodant ieškovės suteikiamų nemokamų atostogų pabaigos datą, tai yra, 2012 m. rugsėjo 21 d., kuris ieškovei buvo įteiktas, yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovė 2012 m. rugsėjo 21 d. neatvyko į darbą, esant svarbioms priežastims, tai yra, turėdama pagrindą manyti, kad jai 2012 m. rugsėjo 21 d. suteiktos nemokamos atostogos.

Lietuvos Respublikos DK 164 straipsnyje nustatyta, kad atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. Nemokamos atostogos yra priskiriamos prie tikslinių atostogų rūšių, kadangi nemokamų atostogų suteikimas yra susijęs su tam tikra darbuotojo teisine padėtimi, sveikatos būkle ar specifinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos DK 184 straipsnis).

Lietuvos Respublikos DK 184 straipsnis nereglamentuoja nemokamų atostogų suteikimo tvarkos, teisės pasirinkti nemokamų atostogų laiką. Teismo nuomone, šiuo atveju sprendžiant dėl nemokamų atostogų suteikimo tvarkos, taikytina bendroji taisyklė pagal Lietuvos Respublikos DK 35 straipsnio 1 dalį, nustatanti, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai ar jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendrojo gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog pas atsakovę buvo nustatyta tam tikra atostogų suteikimo tvarka. Todėl, teismo nuomone, laikantis nurodytų principų (Lietuvos Respublikos DK 35 straipsnis), tokiais atvejais yra būtinas individualus darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl atostogų suteikimo. Tokiu susitarimu šalys turi aiškiai suderinti savo valią dėl atostogų pradžios ir pabaigos ir darbuotojas neturi teisės savavališkai eiti nemokamų atostogų, nesulaukęs darbdavio įsakymo šiuo klausimu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos DK 24 straipsnio 1 dalimi, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas, esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams.

Pripažįstama, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog ieškovė atsakovei įteikė 2012 m. rugsėjo 20 d. prašymą pratęsti nemokamas atostogas ir su atsakove pagal šį prašymą suderino nemokamų atostogų pradžią ir pabaigą, bei laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. sirgo, nes byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, išskyrus ieškovės paaiškinimus, nėra. Nei atsakovės atstovė (b.l. 172, 173, 2 tomas), nei liudytoja B. K., kuriai ieškovė nurodė, kad siuntė prašymą, nepripažino, jog gavo ieškovės 2012 m. rugsėjo 20 d. prašymą pratęsti nemokamas atostogas, bei buvo suderinta dėl nemokamų atostogų suteikimo pagal ieškovės prašymą. Iš AB „Lietuvos paštas“ pranešimo nustatyta, kad registruotoji pašto korespondencijos siunta, siuntos numeris RN548715053 LT adresuota A. K. T., (duomenys neskelbtini), kuria, kaip nurodė ieškovė, buvo siųstas prašymas pratęsti nemokamas atostogas, nepavykus įteikti, gražinta siuntėjai, siuntėjai neatsiėmus, siunta saugoma saugykloje (b.l. 97, 3 tomas). Iš VšĮ „Jūrininkų priežiūros sveikatos centras“, kur nurodė ieškovė gydėsi, pranešimo nustatyta, kad nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. ieškovė pas šeimos gydytoją nesikreipė ir jai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas šiuo laikotarpiu nebuvo išrašytas (b.l. 15, 3 tomas).

Kadangi ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. neatvyko į darbą, neturėdama duomenų, kad atsakovei yra įteiktas jos prašymas pratęsti jai nemokamas atostogas, be to, prašymas buvo siunčiamas ne atsakovės buveinės adresu, nesuderinusi nemokamų atostogų pradžios ir pabaigos, nesant įrodytai aplinkybei, kad tuo metu ieškovė sirgo, yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovė šiuo laikotarpiu į darbą neatvyko be svarbių priežasčių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė savo, kaip darbuotojo, pareigas ir padarė darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Respublikos DK 234, 235 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas vertina, ir aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos DK 184 straipsnyje pagrindų suteikti nemokamas atostogas sąrašas yra baigtinis, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, buvus įstatyme numatytiems pagrindams suteikti nemokamas atostogas.

Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į tokių veiksnių visumą kaip darbo drausmės pažeidimo sunkumas, sukeltos pasekmės, darbuotojo kaltė, aplinkybės, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai kaip darbuotojas dirbo anksčiau, šiuos nuostatos turi būti taikomos parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, parinkdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi vadovautis Lietuvos Respublikos DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Respublikos DK 35 straipsnio 1 dalis, 238 straipsnis, 242 straipsnio 2 dalis).

Pripažįstama, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nėra per griežta, parinkta tinkamai įvertinus jos padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, jos kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip dirbo anksčiau (Lietuvos Respublikos DK 238 straipsnis). Šią išvadą teismas daro vertindamas sekančias aplinkybes. Ieškovė be svarbių priežasčių į darbą neatvyko 7 dienas, tai yra, padarė ilgalaikę pravaikštą. Ieškovė ir pasibaigus jos prašomam suteikti nemokamų atostogų laikui, tai yra, po 2012 m. spalio 20 d., neatvyko į darbą. Akivaizdu, kad ieškovė, kurios darbas pas atsakovę buvo teisinių paslaugų teikimas, suprato, kad pasibaigus nemokamoms atostogoms, yra būtina atvykti į darbą arba pateikti darbdaviui savo neatvykimą į darbą pateisinančius dokumentus. Šios aplinkybės rodo ypatingą ieškovės nerūpestingumą ir aplaidumą, vykdant savo pagrindinę kaip darbuotojo pareigą – atvykti į darbą ir dirbti darbdavio interesais.

Skiriant drausminę nuobaudą, darbdaviui privalu laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos DK 240 straipsnis, kuris numato, kad darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, turi būti atitinkamo organo sutikimas įstatymų numatytais atvejais, drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.

Lietuvos Respublikos DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui Šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.

Teismo nuomone, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo išsiųsti ieškovei pranešimai į jos darbo sutartyje nurodytą pašto dėžutę, kuriuose atsakovė prašė atvykti į darbą arba pranešti neatvykimo į darbą priežastis iki 2012 m. rugsėjo 24 d., atsakovė įvykdė savo pareigą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė iki atleidimo dienos nepasinaudojo savo teise pateikti atsakovei pasiaiškinimą dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, todėl atsakovė turėjo pagrindą skirti drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo.

Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo atitinkamo organo, kurio išankstinis sutikimas buvo būtinas drausminei nuobaudai skirti.

Drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 2012/028 (b.l. 88, 2 tomas). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad šis įsakymas atsakovei buvo įteiktas pasirašytinai. Formuojama teismų praktika, kad darbuotojo atsisakymas, vengimas būti supažindintam su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir pasirašyti apie supažindinimą prilyginami jo supažindinimui („Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga“, 3.3. dalis, Teismų praktika Nr. 21). Vertinant sekančias aplinkybes, pripažįstama, kad ieškovė vengė būti supažindinta ir pasirašyti atsakovės įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, todėl yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovė su įsakymu skirti drausminę nuobaudą buvo supažindinta tinkamai. Iš liudytojų B. K., R. P. parodymų (b.l. 176, 2 tomas, 46-47, 3 tomas), ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei įsakymas, pranešimas apie atleidimą iš darbo buvo išsiųsti į pašto dėžutę, kuria ji naudojosi (b.l. 174, 2 tomas), kadangi objektyviai kitų galimybių įteikti ieškovei dokumentus nebuvo, nes ieškovė atsakovei nebuvo nurodžiusi savo gyvenamosios vietos, telefono numerio. Remiantis „LITEKO“ sistemos duomenimis (Lietuvos Respublikos CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad 2012-11-08 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gauta ir nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-22-659/2013, kurioje ieškovei buvo pareikšti kaltinimai, 2012-12-18 byloje ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta paieška, kadangi ieškovė slėpė savo gyvenamąją vietą, nurodydama tik pašto dėžutę, neatvyko į teisiamąją posėdį, 2013-01-23 ieškovė buvo suimta. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė vengė gauti bet kokius jai skirtus dokumentus, taip pat ir susijusius su atleidimu iš darbo.

Drausminės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas (Lietuvos Respublikos DK 241 straipsnis).

Kadangi teismas laiko, jog ieškovė neatvykdama į darbą nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d., padarė darbo drausmės pažeidimą, skiriant drausminę nuobaudą nebuvo pažeista jos skyrimo tvarka, drausminės nuobaudos parinkimo nuostatos, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta neteisėtai, todėl drausminės nuobaudos panaikinti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 234 straipsnis, 235 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 240 -241 straipsniai, 248 straipsnis). Nesant pagrindo panaikinti drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, nėra pagrindo ieškovei priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Darbo užmokesčio mokėjimas, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas, yra darbdavio piniginė prievolė ir ji vykdytina tiksliai nustatyta forma – pervedant darbo užmokestį į darbuotojo nurodytą sąskaitą arba mokant darbo užmokestį grynais pinigais.

Pripažįstama nustatytomis aplinkybes, vertinant atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščius už ieškovės darbo laikotarpį (b.l. 85-90, 2 tomas), VSDFV Klaipėdos skyriaus pranešimą (b.l. 64, 2 tomas), kad ieškovės pas atsakovę darbo laikotarpiu ieškovė sirgo ir jai buvo priskaičiuota ir pervesta ligos pašalpų: už 2012-05-31 – 13, 99 Lt, už 2012-06-01 iki 2012-06-18 laikotarpį - 167, 89 Lt, už 2012-07-29 iki 2012-07-31 laikotarpį 27, 31 Lt, už 2012-08-01 iki 2012-08-16 -153, 9 Lt.

Pripažįstama nustatytomis aplinkybes, vertinant atsakovės Klaipėdos apskrities VMI pateiktą 2012 m. gruodžio 06 d. pažymą Nr. 4 (b.l. 82, 107 1 tomas), mokėjimo žiniaraščius už 2012 m. balandžio – birželio mėnesius (b.l. 91-93, 2 tomas), kad už kitą pas atsakovę darbo laikotarpį ieškovei priskaičiuota išmokėti ir išmokėta grynais pinigais darbo užmokesčio: už 2012 m. balandžio mėnesį - 218, 40 Lt; už 2012 m. gegužės mėnesį - 297, 79 Lt; už 2012 m. birželio mėnesį 156, 00 Lt (b.l. 82, 107, 1 tomas). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog mokėjimo žiniaraščiuose už nurodytą laikotarpį, yra ne ieškovės parašas. Nors nagrinėjama byla yra darbo byla, kurioje teismas turi įrodymų rinkimo iniciatyvos teisę, tačiau ieškovė taip pat neatleidžiama nuo pareigos įrodinėti, ieškovė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nepasinaudojo galimybe teikti prašymo skirti rašysenos ekspertizę.

Pripažįstama nustatytomis aplinkybes, vertinant atsakovės Klaipėdos apskrities VMI apteiktą pažymą 2012 m. gruodžio 06 d. pažymą Nr. 4 (b.l. 82, 107, 1 tomas), darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius (b.l. 94-96, 2 tomas), darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b.l. 88-90, 2 tomas) už 2012 m. liepos - rugsėjo mėnesius, VSDFV Klaipėdos skyriaus pranešimą (b.l. 64, 2 tomas), atsakovės pranešimus VSDFV (b.l. 87-80, 3 tomas), kad ieškovei už dirbtą laiką priskaičiuota, bet neišmokėta, neišskaičiavus privalomų mokėti mokesčių: darbo užmokesčio už 2012 m. liepos mėnesį – 361,95 Lt, ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų, 18,18 Lt už laikotarpį nuo 2012-07-27 iki 2012-07-28, ieškovei nepriskaičiuota ir neišmokėta ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų, 36,36 Lt už laikotarpį nuo 2012-05-29 iki 2012-05-30, darbo užmokesčio už 2012 m. rugpjūčio 17 d. - 19,32 Lt (nuo 2012-08-01 iki 2012-08-16 sirgo, 18-19 poilsio dienos, nuo 2012-08-20 nemokamos atostogos), už nepanaudotas atostogas ieškovės darbo laikotarpiu 38,64 Lt.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti, neatskaičius mokėti privalomų mokesčių: 381,27 Lt (361,95 Lt ir 19,32 Lt) darbo užmokesčio, ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų, 55,00 Lt, (18,18 Lt ir 36,36 Lt) ir 38, 64 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso 474,91 Lt.

Kadangi su ieškove atleidžiant nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl svarstytina dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo sutinkamai su Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Aptariamosios išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalyje mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; kt.). Tačiau svarbus aspektas yra tai, jog taikyti Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atleidžiant ieškovę iš darbo pas atsakovę nebuvo išmokėta 474,91 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, tai yra, nebuvo laiku atsiskaityta. Tačiau, teismo nuomone, esant sekančioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo, tai yra, ieškovės kaltės. Ieškovė 2012 m. balandžio 13 d. buvo pateikusi atsakovei prašymą darbovietėje gaunamą darbo užmokestį mokėti vieną kartą per mėnesį grynais pinigais (b.l. 80-81, 193, 1 tomas), byloje nėra įrodymų, šalys tokių aplinkybių nenurodė, jog atsakovei ieškovė pateikė savo atsiskaitomosios sąskaitos duomenis, į kurią ieškovė pageidautų gauti darbo užmokestį. Pas atsakovę darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas grynais pinigais. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė buvo įsipareigojusi, kad gauti darbo užmokestį atvykti į darbovietę. Kadangi teismas laiko, jog ieškovei apie atleidimą buvo pranešta tinkamai, todėl ieškovė turėjo atvykti pas atsakovę po atleidimo, kad su ja būtų atsiskaityta. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų atvykusi pas atsakovę, vienokiu ar kitokiu būdu kreipusis į atsakovę, kad su ja būtų atsiskaityta, ieškovė iš karto su ieškiniu kreipėsi į teismą. Objektyviai atsakovė kitokiu būdu, nei pačiai ieškovei atvykstant, kad su ja būtų atsiskaityta savalaikiai iki ieškovė kreipėsi į teismą, neturėjo. Tačiau, teismo nuomone, vertinant sekančias aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, jog uždelsta buvo atsiskaityti su ieškove ir dėl atsakovės kaltės, kuri turėjo įtakos DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui. Atsakovė savo atsiliepime, kuris teisme gautas 2013-05-15 ir priimtas 2013-05-21, jau žinodama apie galimybę su ieškove atsiskaityti, nepripažino ir reikalavimų dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, nurodydama, kad ieškovei nėra skolinga, šių reikalavimų nepripažino ir bylos nagrinėjimo eigoje, todėl, teismo nuomone, su ieškove buvo uždelsta atsiskaityti ir dėl atsakovės kaltės.

Esant tokioms aplinkybėms, jog teismas laiko, kad su ieškove nebuvo laiku atsiskaityta, o dėl neatsikaitymo yra tiek ieškovės, tiek atsakovės kaltė, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalį priteisdamas darbuotojui (ieškovei), su kuriuo darbdavys teismo sprendimo priėmimo dieną vis dar nėra visiškai atsiskaitęs (uždelsimas atsiskaityti tęsiasi), vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką privalo apskaičiuoti ir priteisti darbuotojui (ieškovei) konkrečią sumą, apskaičiuotą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo tos dienos, kurią darbdavys privalėjo atsiskaityti, iki teismo sprendimo priėmimo imtinai. Darbuotojas (ieškovė) taip pat turi teisę gauti iš darbdavio (atsakovės) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki uždelsimo atsiskaityti pasibaigimo dienos, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, apskaičiuoti konkrečią šios išmokos sumą neturi galimybės, nes nėra žinoma, kada darbdavys (atsakovė) sumokės darbuotojui (ieškovei) uždelstas išmokėti sumas. Priteisdamas pastarąją išmoką, teismas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje turi nurodyti priteisiamą vidutinį darbo dienos užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, šio laikotarpio pradžios dieną ir pabaigos momentą, darbuotojo (ieškovės) savaitės darbo laiko režimą (darbo dienų skaičių per savaitę). Konkrečią darbuotojui (ieškovei) išieškotino vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, buvusį po teismo sprendimo priėmimo, sumą apskaičiuoja antstolis vykdymo procese.

Vertinant aplinkybę, jog uždelsta atsikaityti suma 474, 91 Lt yra didesnė nei vidutinis ieškovės darbo užmokestis, ieškovės vidutinis darbo už mokestis yra 275, 16 Lt (b.l. 79, 1 tomas), pagal formuojamą teismų praktiką ieškovei turėtų būti priteistina po visą vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą laiką. Ši suma nuo atleidimo dienos 2012-09-28 iki sprendimo priėmimo dienos (2012-11-25), tai yra, už beveik 14 mėnesių sudarytų 3852,00 Lt (14x 275,16).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad taikant šią teisės normą būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su Lietuvos Respublikos DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (LAT 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą formuojamą teismų praktiką, vertindamas bylos nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, jog dėl uždelsimo atsikaityti yra ir ieškovės kaltė, į byloje pateiktus įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį, pripažįsta, kad apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką – 3852,00 Lt – priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su lietuvos Respublikos DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Todėl nurodyta išmoka yra mažintina, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1000,00 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką (Lietuvos Respublikos DK 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis).

Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo priėmimo skatina darbdavį (atsakovę) greičiau pašalinti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojui (ieškovei). Darbdaviui (atsakovei) operatyviai įvykdžius teismo procesinį sprendimą, kuriuo darbuotojui (ieškovei) priteistos uždelstos išmokėti išmokos, po teismo sprendimo įsiteisėjimo darbdavys (atsakovė) gali apskritai jau nebeturėti pareigos mokėti darbuotojui (ieškovei) už uždelsimą atsiskaityti arba šios terminuotos išmokos mokėjimas laiko atžvilgiu gali būti minimalizuotas. Iš darbo sutarties, darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 80-81, 1 tomas, 138-141, 2 tomas) matyti, kad ieškovė dirbo penkių darbo dienų savaitės rėžimu, vienos dienos ieškovės vidutinis darbo užmokestis 19,31 Lt (b.l. 78, 1 tomas). Todėl ieškovės, dirbusios penkių darbo dienų savaitės režimu, naudai iš atsakovės priteistina po 19,31 Lt (b.l. 78, 1 tomas) vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką (kiekvieną uždelsimo atsiskaityti laikotarpio darbo dieną) nuo 2013-11-26 iki tol, kol atsakovė sumokės ieškovei uždelstas išmokėti 474, 91 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas (Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalis). Ieškovei nėra pagrindo priteisti išeitinės išmokos, kadangi išmoka priteisiama, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių (Lietuvos Respublikos DK 140 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. (LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Todėl ieškovei iš atsakovės nepriteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 250 straipsnis). Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Formuojama teismų praktika, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (LAT 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (LAT 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė atleisdama ieškovę iš darbo, neišmokėdama jai darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, padarė neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė išgyvenimu, pažeminimu, dvasiniu sukrėtimu, depresija, sveikatos pablogėjimu, fiziniu skausmu (b.l. 106-107, 2 tomas, 107, 3 tomas).

Byloje nustatyta, jog nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta neteisėtai, su ieškove uždelsta atsiskaityti ir dėl pačios ieškovės kaltės, todėl yra pagrindas išvadai padaryti, kad nėra būtinųjų atsakomybės sąlygų ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės (DK 250 straipsnis). Teismo nuomone, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimas yra pakankamas ieškovės pažeistoms teisėms apginti dėl nesavalaikio su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Iš atsakovės proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Byloje yra įrodymai apie valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas - valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 1337, 25 Lt (b.l. 36, 3 tomas), įrodymų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Pripažįstama, kad ieškovės reikalavimų patenkinta dalis sudaro 15 procentų, vertinant, kad ieškovė reiškė keturis reikalavimus, iš kurių vienas reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 200,00 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 6,00 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (39,75x15%).

Ieškovė, paduodant ieškinį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovės priteistina 3 procentai mokėtino žyminio mokesčio nuo ieškovei priteistos sumos, tai yra, 14,00 Lt (474, 91x3%).

2013-09-19 nutartimi atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neviršijant 48 000,00 Lt ieškinio sumos, kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, be to, yra priteistas vidutinis darbo užmokestis už priteistą laiką po sprendimo įvykdymo, nėra galimybės nustatyti, kada sprendimas bus įvykdytas visiškai, todėl laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 3 dalis). Sprendimo dalis dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, Lietuvos Respublikos DK 417 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Smart Solutions“ ieškovei T. Ž., neatskaičius privalomų mokėti mokesčių 381,27 Lt darbo užmokesčio, ligos pašalpos, mokamos iš darbdavio lėšų, 55,00 Lt ir 38, 64 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso 474,91 Lt.

Priteisti iš atsakovės UAB „Smart Solutions“ ieškovei T. Ž., už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-09-28 (nuo atleidimo iš darbo dienos) iki 2013-11-25 imtinai (teismo sprendimo priėmimo dienos) apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 1000,00 Lt.

Priteisti iš atsakovės UAB „Smart Solutions“ ieškovei T. Ž., dirbusiai penkių darbo dienų savaitės rėžimu po 19,31 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-11-26 (sprendimo priėmimo dienos) iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Smart Solutions“ valstybei 200,00 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 14,00 Lt žyminio mokesčio, 6,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 220,00 bylinėjimosi išlaidų.

2013-09-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo – neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 275, 16 Lt, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.