Šiaulių apygardos teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties pagrindu perduotoje civilinėje byloje, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reneco“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23250-863/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reneco“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centras ir Europos finansų centras, uždarajai akcinei bendrovei dėl reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės UAB „Reneco“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei Europos finansų centras, UAB perleisti 2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/08/17-19 ir jos priedu Nr. 1 2017 m. kovo 8 d. Priėmimo-perdavimo aktu į ieškovę UAB „Reneco“ įgytą reikalavimą tretiesiems asmenims (1 t., el. b. l. 93?95).Teismas pripažino, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir tiesiogiai susijęs su reiškiamu reikalavimu tik iš dalies. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad ieškovė prašo pripažinti 2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/03/08/17-19 ir jos priedą Nr. 1 2017 m. kovo 8 d. Priėmimo-perdavimo aktą, tiek, kiek jie susiję su perleistu reikalavimu ieškovės atžvilgiu, niekiniais ir negaliojančiais, teismas nusprendė, kad tikslinga ieškovei uždrausti perleisti 2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/08/17-19 ir jos priedu Nr. 1 2017 m. kovo 8 d. Priėmimo-perdavimo aktu į ieškovę įgytą reikalavimą tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, ši laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su reiškiamu reikalavimu ir užtikrina status quo (iš lot. esamoji padėtis) išsaugojimą ginčo laikotarpiu. Netaikius draudimo atsakovei Europos finansų centras, UAB perleisti reikalavimo teisę į ieškovę, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti, dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, pasunkėtų galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas apskritai uždrausti atsakovei Europos finansų centras, UAB įgyvendinti bet kokias teises neatitinka proporcingumo, sąžiningumo reikalavimų, tokiu būdu būtų apribojamos visos atsakovės teisės neapibrėžtam laikui. Pažymėjo, kad visos atsakovės teisės ieškovės atžvilgiu kildinamos iš ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo, todėl bet kuri kita inicijuota civilinė byla, pavyzdžiui, ieškovės nurodytas atvejis dėl skolos priteisimo, turėtų būti sustabdyta iki būtų išnagrinėta ši byla. Todėl teismas padarė išvadą, kad kitų atsakovės teisių apribojimai, kurie minimi ieškovės prašyme, nėra tiesiogiai susiję su ieškovės reiškiamais reikalavimais ir jų netaikymas nelems to, jog galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikomos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė „Reneco“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, uždraudžiant atsakovei Europos finansų centras, UAB įgyvendinti bet kokias jo kaip kreditorės ieškovės UAB „Reneco“ atžvilgiu teises, kol šioje civilinėje byloje bus priimtas ir įvykdytas galutinis teismo sprendimas (1 t., el. b. l. 104?110). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai netaikė ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės uždrausti atsakovei Europos finansų centras, UAB įgyvendinti bet kokias jos kaip kreditorės teises ieškovės atžvilgiu, kol šioje byloje bus priimtas ir įvykdytas galutinis teismo sprendimas, ir apribojo tik dalį atsakovės Europos finansų centras, UAB kaip ieškovės kreditorės teisių. Atsakovė Europos finansų centras, UAB jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei UAB „Reneco“, nors tenkinus ieškinį būtų pripažinta, kad atsakovė Europos finansų centras, UAB nėra ieškovės UAB „Reneco“ kreditorė, taigi neturi teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad atsakovė Europos finansų centras, UAB kaip ieškovės kreditorė gali inicijuoti kitas bylas, pavyzdžiui, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos priteisimo, tačiau atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovei Europos finansų centras, UAB pareiškus nepagrįstus reikalavimus, jai tektų prisiimti neigiamas pasekmes, o iškeltoji byla būtų stabdoma iki šios bylos išnagrinėjimo. Atsisakydamas taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę teismas neužtikrino ieškovės teisių ir teisėtų interesų apsaugos, tik pasirūpino sklandžiu bylos nagrinėjimu.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Europos finansų centras, UAB prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą (1 t., el. b. l. 123?129). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą užtikrins draudimas reikalavimo teisę perleisti tretiesiems asmenims, o kitų ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, nes jos nėra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimais, todėl ir jų netaikymas negali lemtu galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo ar neįvykdymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taikomas proporcingumo principas. Draudimas atsakovei Europos finansų centras, UAB įgyvendinti visas jos kaip kreditores teises būtų neproporcinga priemonė, nepagrįstai prioritetas būtų suteikimas ieškovės interesams, pažeidžiant atsakovės teisėtus interesus. Ieškovės įsiskolinimas yra akivaizdus ir egzistuojantis, pati ieškovė ieškinyje pripažino, kad yra skolinga atsakovei VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, tačiau nesutinka su skolos dydžiu, todėl ieškovė iš esmės ginčija ne reikalavimo teisės perleidimo sutartį, o įsiskolinimo dydį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2015 m. sausio 26 d. ieškovė UAB „Reneco“ ir atsakovė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras sudarė sutartį Nr. 15-ZS-05 „Dėl atliekų priėmimo į Zabieliškio sąvartyną“, pagal kurią atsakovė įsipareigojo priimti į Zabieliškio sąvartyną ieškovės pristatytas atliekas šalinimui (1 t., el. b. l. 15–16, 17). Pagal Sutarties 2.1 punktą ieškovė už atliekų tvarkymą apmoka VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras patvirtintą kainą – 14,2203 Eur už vieną toną plius PVM. Atsakovė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras dėl 2016 m. birželio mėn. priimtų ieškovės atliekų išrašė 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ATC Nr. 0005761, kurioje nurodoma ieškovei mokėtina suma 21 188,01 Eur (1 t., el. b. l. 20).Atsakovė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras dėl 2016 m. liepos mėn. priimtų ieškovės atliekų 2016 m. liepos 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija ATC Nr. 0005839, kurioje nurodoma ieškovei mokėtina suma 19 390,19 Eur (1 t., el. b. l. 21).Ieškovė pripažino, kad pristatė atliekas į Zabieliškio sąvartyną, tačiau iki šiol nėra apmokėjusi atsakovės VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. liepos 29 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nes, jos teigimu, atsakovė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras nepagrįstai pakeitė atliekų tvarkymo įkainius nuo sutartyje numatytų 14,2203 Eur už vieną toną plius PVM iki 47,4800 Eur už vieną toną plius PVM.2017 m. kovo 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/08/17-19 atsakovė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras perleido atsakovei Europos finansų centras, UAB reikalavimo teisę į skolininkę. 2017 m. kovo 8 d. Priėmimo-perdavimo akte detalizuojama, kad perleidžiama reikalavimo teisė į ieškovės UAB „Reneco“ skolą už neatsiskaitytas paslaugas – ieškovės pristatytas atliekas į Zabieliškio sąvartyną pagal 2015 m. sausio 26 d. sutartį Nr. 15-ZS-05 „Dėl atliekų priėmimo į Zabieliškio sąvartyną“ ir jos pagrindu 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. liepos 29 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (el. 1 t., b. l. 10–12, 13–14).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23250-863/2017, kuriuo atmetė ieškovės UAB „Reneco“ ieškinį atsakovėms VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras ir Europos finansų centras, UAB dėl reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais. Taip pat paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (2 t., el. b. l. 111–116). Ieškovė UAB „Reneco“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis padavė apeliacinį skundą (2 t. el. b. l. 122–130). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2A-2525-XX/2017 pagal ieškovės UAB „Reneco“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, tačiau iki šiol nėra paskirtas teisėjas (teisėjų kolegija) nagrinėsiantis apeliacinį skundą, taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-23250-863/2017 nėra įsiteisėjęs, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakeistos ar panaikintos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taigi jam tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014). Minėta išvada paremta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, kad galimas ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas, kad egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taigi ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdyti. Teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 straipsnis, 146 straipsnis). Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir (ar) jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovės teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jai kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2017).Įvertinęs atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovei Europos finansų centras, UAB įgyvendinti bet kokias jos kaip ieškovės kreditorės teises, t. y. apriboti visas kreditorės teises, ne tik teisę perleisti reikalavimo teisę tretiesiems asmenims.Teismų praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismui atlikus ieškovės pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovei palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Pagrįstos abejonės dėl ieškovei palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovei nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016, 2016 m. rugsėjo 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1905-302/2016). Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-23250-863/2017 pagal ieškovės UAB „Reneco“ ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais iš esmės išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą (2 t., el. b. l. 111?116). Taigi aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimas ieškovei palankus teismas sprendimas, neegzistuoja viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Nors dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo ieškovė UAB „Reneco“ padavė apeliacinį skundą (2 t. el. b. l. 122–130), apeliacinės instancijos teisme byla iki šiol nėra išnagrinėta, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai yra pakankamas pagrindas netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – apriboti visas atsakovės Europos finansų centras, UAB teises į skolininkę (ieškovę) UAB „Reneco“. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždraudimą atsakovei Europos finansų centras, UAB įgyvendinti bet kokias (visas) jos kaip ieškovės kreditorės teises, kadangi tokie atsakovės Europos finansų centras, UAB teisių suvaržymai neatitiktų ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų ir nepagrįstai apribotų atsakovės Europos finansų centras, UAB teises ir teisėtus interesus įgyvendinant turimą reikalavimo teisę į ieškovės skolą.

Dėl bylos procesinės baigties

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Ieškovės UAB „Reneco“ atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu nėra pagrindo riboti visų atsakovės Europos finansų centras, UAB kaip ieškovės kreditorės teisių. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atskirąjį skundą ieškovės UAB „Reneco“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62 ¹ straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.