Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-458-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-12-11Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
1A-218-458-2014
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00841-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
G. S.
Nukentėjusysis
R. D.
Advokatai
Mindaugas Martinaitis, Vita Litinskienė
Kategorijos
Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudž. byla Nr. 1A-218-458/2014

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00841-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.2. ; 2.4.6.3.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. kovo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teisėjų Lino Pauliukėno, Dalios Kursevičienės,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,nuteistajam G. S., jo gynėjai advokatei Vitai Litinskienei,nukentėjusiosios R. D. atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti patenkino iš dalies ir priteisė iš G. S. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. D..

Priteisė iš G. S. 190,82 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir netenkino (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dėl 2110 Lt turtinės žalos priteisimo iš G. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą: jis 2013-06-02, apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su R. D., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, metu tyčia, ne mažiau kaip 9 kartus sudavė kumščiais ir kojomis R. D. į įvairias kūno vietas bei pargriovęs ir užgulęs ant jos 2 kartus savo galva smogė nukentėjusiajai į galvą, po to pradėjo ją smaugti. Tokiu būdu G. S. padarė R. D. poodines kraujosruvas kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje ant klubinėje srityje, kairės šlaunies išoriniame, priekiniame bei vidiniame paviršiuose, dešinės šlaunies išoriniame bei užpakaliniame paviršiuose, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, dėl to R. D. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji R. D. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos m. apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t. y. paskiriant griežtesnę laisvės apribojimo bausmę, kuri būtų artima sankcijos vidurkiui, bei taikyti LR BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytą papildomą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei iš nuteistojo priteisti 4 000 litų neturtinės žalos atlyginimo R. D.. Teismas, paskirdamas G. S. per pusę švelnesnę bausmę, nei prašė prokurorė, nors kaltinamasis iš viso nepripažino savo kaltės ir dėl padarytos veikos nesigailėjo, netinkamai taikė BK 41 str., 48 str., 54 str. 2 d. nuostatas bei nepagrįstai paskyrė mažesnę nei BK 48 str. 2 d. numatytos bausmės vidurkis. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau neatsitiktinio pobūdžio, kadangi nukentėjusioji turi duomenų, kad G. S. prieš keletą metų panašiai pasielgė su savo sutuoktine. Visuma pastarojo atliktų veiksmų rodo, kad jis yra linkęs šeimoje smurtauti ir prieš silpnesnius žmones, savo elgesio kritiškai nevertina ir išvadų nedaro, sąmoningai piktnaudžiauja alkoholiu. Be to, aplinkybę, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, teismas turėjo pripažinti sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kadangi G. S. neprisipažino padaręs nusikaltimo, savo atliktiems veiksmams nėra kritiškas ir nėra jokio pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų bei nesmurtaus artimoje aplinkoje, turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 str., 48 str., 54 str. 2d. nuostatomis, t. y. paskiriant griežtesnę laisvės apribojimo bausmę, kuri būtų artima sankcijos vidurkiui, kuris yra 13,5 mėnesių, bei skiriant BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytą papildomą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusioji skundu taip pat nurodo, jog nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismas jos 20 000 Lt sumos ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino bei priteisė tik 500 Lt. Nurodydama CK 6.250 straipsnio nuostatas pažymi, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus bei kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus: žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais veiksmais ir sukeltos pasekmės objektyviai yra nežymus sveikatos sužalojimas. Tai, jog nukentėjusioji jautriai išgyveno šį įvykį ir jo pasekmes, yra realus pagrindas sumažinti ieškinį, tačiau ne tokios sumos (500 Lt). Nurodo, jog nukentėjusiajai buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, gydymas dėl patirtų traumų vyko ilgą laiko tarpą, dėl to negalėjo eiti jai pavestų pareigų darbo vietoje. Dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos tapo uždaresnė, mažiau bendravo su savo šeimos nariais ir draugais, daug mąstė apie galėjusias kilti labai skaudžias pasekmes jai ir jos sūnui, vartojo įvairius nervinę sistemą raminančius vaistus, o patirtas stresas neigiamai atsiliepė ir sveikatos bendrai būklei. Nurodo, jog teismas, įvertinęs visus minėtus kriterijus bei atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (vedęs, dirba, gauna pakankamas pajamas, išlaikytinų asmenų neturi, nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir namą) bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, o taipogi LAT formuojama praktika panašiose bylose (2K-497/2013, 2K-176/2013), iš nuteistojo turėjo priteisti 4 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui R. D..

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis G. S. teismo prašo R. D. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog skundas nepagrįstas, kadangi teismas tinkamai įvertino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes: buvo abipusis konfliktas, buvo sužalotas ir nuteistasis, kad neišgalvojo aplinkybių apie įtemptus santykius. Nurodo, jog pagal sužeidimų padarymo pobūdį ir byloje nustatytas įvykio aplinkybes pagrįstai galima teigti, kad R. D. veiksmuose taip pat yra BK 140 str. sudėtis. Taip pat nurodo, jog skundo motyvai dėl smurto prieš nuteistojo sutuoktinę, grasinimo nukentėjusiąją nužudyti bei piktnaudžiavimo alkoholiu yra niekuo nepagrįsti, nepatvirtinti bylos medžiaga ir tiesiog sąmoningai šmeižikiški. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad nėra pagrindo manyti, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nesmurtaus artimoje aplinkoje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nuteistasis nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, o teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Apylinkės teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos aplinkybes, pasekmes, pačios nukentėjusiosios elgesį, taigi įvertino ir atsižvelgė į esmines neturtinei žalai priteisti reikšmingas aplinkybes. R. D., pareikšdama civilinį ieškinį, jo išvis nedetalizavo ir negrindė jokiais objektyviais kriterijais, neįrodinėjo jai padarytos žalos dydžio. Apeliacinio skundo teiginiai apie ilgą gydymą ir streso poveikį sveikatos bendrai būklei atsirado tik apeliaciniame skunde ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai buvo pakenkta negrįžtamai ar būtų kilusios kokios sunkios pasekmės. Nurodo, jog nuteistojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios ją sužaloti, ji nebuvo jo šeimos narys, ir mano, kad teismas nustatė maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Taip pat pažymi, jog panašaus pobūdžio bylose pagal LR BK 140 str. 1 d. LAT baudž. byla Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-273/2011 priteista panaši suma, todėl R. D. prašoma 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįsta.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Martinaitis prašo griežtinti bausmę bei didinti neturtinės žalos dydį. Nuteistasis G. S. su apeliaciniu skundu nesutinka. Prokurorė nurodo, jog sutinka su teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir iš dalies sutinka su apeliacinio skundo prašymu dėl neturtinės žalos didinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl bausmės.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. S. pripažino kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuteisė jį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo paskirti griežtesnę laisvės apribojimo bausmę, kuri būtų artima sankcijos vidurkiui, bei taikyti papildomą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinę bei turtinę padėtį, daro išvadą, kad bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir LR Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi ir BK 54 straipsnio 2 dalies, ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį ir tik iš jų į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra mažesnė už vidurkį, numatytą BK 48 str. 2 d. Nukentėjusiosios argumentas, kad nuteistasis G. S. prieš keletą metų smurtavo prieš sutuoktinę, todėl yra linkęs šeimoje smurtauti, yra nepagrįstas jokiais duomenimis, todėl teismo nevertintinas sprendžiant bausmės keitimo klausimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė jokių G. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nukentėjusioji skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai laikytina sunkinančia aplinkybe. G. S. prisipažino tą vakarą gėręs alkoholinius gėrimus (b. l. 55–56), šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas Ž. A., tačiau kaltinamajame akte ši aplinkybė nenurodyta kaip G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant G. S. apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui, byloje nėra duomenų, kokio laipsnio buvo apsvaigimas, be to, atsižvelgtina ir į pačios nukentėjusiosios elgesį, todėl darytina išvada, jog ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjant bylą teisme nuteistasis savo kaltės nepripažino, žalos neatlygino ir neatsiprašė nukentėjusiosios. Tačiau byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios elgesys, o bausmės individualizavimą įtakojo ir aplinkybė, jog G. S. taip pat patyrė sužalojimus konflikto metu. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į G. S. asmenybę, teistumo nebuvimą bei į aplinkybę, jog jis nebaustas administracine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, todėl griežtinti nuteistajam G. S. paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o BPK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis asmuo, kuris reikalauja baudžiamojoje byloje atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, civiliniu ieškovu toks asmuo pripažįstamas prokuroro ar teismo nutartimi.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš dalies tenkintas R. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos ir iš G. S. jos naudai priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. R. D. nesutinka su šia suma ir apeliaciniu skundu teismo prašo iš nuteistojo priteisti 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, jog ši suma atitiktų neturtinės žalos priteisimui keliamus kriterijus ir teismų praktiką. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio yra keistina apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.251 str. 2 d. bei CK 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Taip pat vertintini ir kiti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji R. D. apeliaciniame skunde teismo prašo priteisti 4000 Lt neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad asmuo turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl patirto sužalojimo turėjo ilgą laiką gydytis, negalėjo eiti jai pavestų pareigų darbo vietoje, tačiau nukentėjusioji šių savo nurodytų aplinkybių nepagrindė įrodymais. Skunde taip pat nurodo, jog dėl psichologinės ir fizinės traumos tapo uždaresnė, mažiau bendravo. Asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju R. D., patyrusi fizinį poveikį, po kurio jai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikimas, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo sutrikimus, kurie taip pat turi būti vertinami nustatant padarytos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jog nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, R. D. jautė fizinį skausmą, nepatogumus, be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiosios, kaip asmens, neliečiamybės teises, taip pat įvertina G. S. turtinę ir šeiminę padėtį, aplinkybę, jog išlaikytinių neturi. Todėl teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-605/2014, ir kt.) bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio tenkintinas iš dalies ir priteistina 2000 Lt (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Martinaitis teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti 500 Lt už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas ir advokato orderis patvirtina, kad tokia suma buvo sumokėta advokatui Mindaugui Martinaičiui. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje dalyvavo R. D. advokatas M. Martinaitis, pateiktas apeliacinis skundas, prašomos priteisti išlaidos yra protingos, nėra aiškiai per didelės, todėl R. D. priteistinos 500 Lt išlaidos už advokato paslaugas, suteiktas apeliacinės instancijos teisme iš G. S..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. S. 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. D..

Priteisti iš G. S. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų, turėtų už advokato pagalbą baudžiamojoje byloje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Linas PauliukėnasDalia Kursevičienė