- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- 1-1055-526/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00841-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kaltinamasis
- LR BK
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant prokurorei V. Ž., kaltinamojo gynėjai advokatei V. L., nukentėjusiajai R. D., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą: jis, 2013-06-02 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Liepojos g. 44, Klaipėdoje, konflikto su R. D., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, metu, tyčia, ne mažiau kaip 9 kartus sudavė kumščiais ir kojomis R. D. į įvairias kūno vietas, bei pargriovęs ir užgulęs ant jos 2 kartus savo galva smogė nukentėjusiajai į galvą, po ko pradėjo ją smaugti. Tokiu būdu G. S. padarė R. D. poodines kraujosruvas kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje klubinėje srityje, kairės šlaunies išoriniame, priekiniame bei vidiniame paviršiuose, dešinės šlaunies išoriniame bei užpakaliniame paviršiuose, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, dėl ko R. D. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pagal jam pareikštą kaltinimą G. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. D. nemušė ir nespardė. Namo grįžę iš išvykos prie upės, kepė šašlykus, po to su R. D. tvarkė indus. Tą dieną su ja susipyko dėl jos vaiko, kuris vos prie Danės upės nenuskendo. Nukentėjusioji jį patį skriaudė visą dieną. Kambaryje jam trenkė du smūgius į veidą, mosikavo rankomis. Jis R. D. kompiuterio nedaužė. Kompiuteris buvo padėtas ant laiptų ir jis girdėjo, kaip daiktai sudėti ant laiptų nugriuvo. Gindamasis jis paėmė R. D. už rankų. Po to ji pradėjo rinktis savo daiktus, tuo grumtynės ir užsibaigė. Kai įvyko konfliktas, jis smūgių nesudavė. Jam nuo vasario mėnesio plyšęs rankos raumuo. Anksčiau tokių atvejų nėra buvę, iki to įvykio tik žodžiu su R. D. konfliktuodavo.
Motyvuojamoji dalis
G. S. kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji R. D. parodė, kad sekmadienio popietę gerai leido laiką, konfliktų nebuvo, vaikas neskendo. Vyrai gėrė degtinę, alų, kepė šašlykus. Gintaras buvo labai stipriai išgėręs. Žodinis konfliktas prasidėjo dėl to, kad vaikas žaidė kompiuteriu. Kai G. S. puolė į vaiko kambarį, ji išsigando ir vaiką spėjo išvesti pas kaimynus. Kai grįžo, ėjo raminti kaltinamojo. Po to prasidėjo smūgiai. Kai G. S. jai smūgiavo - veidą užsidengė rankomis. Po smūgių kaltinamasis pradėjo ją smaugti. Ji buvo šoko būsenoje. Pavyko išsivaduoti ir paskambinti kaltinamojo draugui. G. S. išbėgo paskui ją į lauką ir pradėjo šaukti. Kai grįžo į kambarį, supykęs pradėjo mėtyti jos daiktus. Pati netrenkė G. S., o į ranką kando, kai jis ją smaugė. Po įvykio tą patį vakarą padarė nuotraukas. Anksčiau taip pat yra buvę žodinių konfliktų su G. S..
Liudytojas Ž. A. parodė, kad tą dieną leido laisvalaikį su savo dviem vaikais prie upės. Visi gėrė alų. R. D. taip pat gėrė. Su G. S. ir R. D. yra draugai. Tarp Gintaro ir Renatos yra buvę ir anksčiau konfliktų, tačiau kas būdavo konfliktų iniciatorius, jis nežino. Renata su Gintaru gyveno kartu, šventes švęsdavo kartu. Grįždami nuo upės važiavo pas jų į namus ir ten kepė šašlykus. Namuose gėrė ir stipresnius alkoholinius gėrimus. Renata gėrė alų. Didelių konfliktų kepant šašlykus nebuvo. Po to apie 21.00 val. jis išvažiavo su vaikais į namus. Apie 22.00 val. jam paskambino Renata ir pasakė, kad įvyko konfliktas. Kai po dešimt minučių atvažiavo ir įėjo į namo vidų, matė išmėtytus daiktus. Kompiuteris gulėjo aikštelėje prie laiptų. Kai įėjo į namus, girdėjo garsus. Kai atėjo daiktai jau buvo sudėti supakuoti ir juos nešė į mašiną. Matė Gintaro praskeltą lūpą. Gintaras sakė, kad Renata jam praskėlė lūpą, o R. D. nerodė kas jai buvo padaryta.
Liudytojas A. D. parodė, kad girdėjo kaip mama su Gintaru pykosi. Jis visą laiką buvo kambaryje ir sėdėjo prie kompiuterio. Nors buvo užsikimšęs ausis, bet vis tiek girdėjo triukšmą. Po to atėjo Gintaras ir numetė jo kompiuterį. Gintaras pradėjo ant jo pykti, tada mama jam padavė raktus ir jis išėjo pas kaimynę. Nematė, bet girdėjo, kad Gintaras mušė mamą ir pyko ant jos. Vėliau matė, kad mamos kompiuteris numestas nuo laiptų.
Specialisto išvadoje Nr. G1142/13( 03) nurodyta, kad R. D. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje klubinėje srityje, kairės šlaunies išoriniame, priekiniame bei vidiniame paviršiuose, dešinės šlaunies išoriniame bei užpakaliniuose paviršiuose, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimus R. D. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais – sumušant, smulkias poodines kraujosruvas galūnių srityje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje – galimai suspaudus pirštų galais, stipriai suspaudus pirštais kaklą smaugimo metu. Pagal sužalojimų išsidėstymą išskiriami mažiausiai 11 trauminio poveikio vietų. Dėl padarytų sužalojimų R. D. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 31-32).
Iš akistatos su įtariamuoju G. S. protokolo matyti, kad R. D. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ( b.l. 62-63).
Daikto apžiūros protokolu užfiksuota R. D. pateiktų sudaužyto kompiuterio nuotraukų apžiūra ( b.l. 41-43 ).
Nors kaltinamasis G. S. kaltu ir neprisipažino, jis neneigė aplinkybės, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje, konfliktavo su R. D.. Jis teigė, kad konfliktą pradėjo ir jam du kartus trenkė kumščiu R. D., o jis gindamasis tik paėmė Renatą už rankų. Iš byloje esančios medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad vyko apibusis konfliktas, kilo triukšmas, tačiau pačio veiksmo, kurio metu buvo panaudotas smurtas, liudytojai nematė. Liudytojas Ž. A. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Ne tik R. D., bet ir G. S. taip pat buvo sužalotas. Kaltinamojo parodymai, kad jis nemušė R. D. yra paneigti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatuoja, jog yra visiškai įrodyta, kad G. S., kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė smūgius R. D., ko pasekoje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau 10 smūgių ranka, 10 kartų spyrė ir du kartus trenkė galva. Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad ant nukentėjusiosios kūno galima išskirti mažiausiai vienuolika trauminio poveikio vietų, todėl G. S. pareikštame kaltinime mažinamas suduotų smūgių skaičius iki vienuolikos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas kaltinamojo parodymais, kad jis nemušė R. D., netiki ir vertina juos kaip pasirinktą gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą R. D., todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1 d.
G. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. G. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas, jo atžvilgiu nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų teismuose nėra, savo kaltės nepripažino, savo poelgio nevertina kritiškai, žalos neatlygino ir neatsiprašė nukentėjusiosios. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiosios elgesys, į tai, kad konflikto metu G. S. taip pat buvo sužalotas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą veiką G. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji R. D. dėl nusikalstamų G. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą bei nežymų kūno sužalojimą, didelį emocinį sukrėtimą, stresą ir neigiamus išgyvenimus, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, bei į šių sužalojimų pobūdį. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į žalą padariusio asmens kaltę, bei į tas aplinkybes, kuriomis kaltinamasis įvykdė šią nusikalstamą veiką. Teismas mano, kad prašoma priteisti 20000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiosios R. D. naudai priteistini 500 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa Valstybės ligonių kasos prie LR SAM interesais pareiškė
190,82 Lt civilinį ieškinį. Šis ieškinys pagrįstas ir įrodytas G. S. kaltės įrodymais, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas pilnai (b.l. 35-36).
Byloje pareikštas UAB ,,Renkvita“ civilinis ieškinys dėl 2110 Lt turtinės žalos, kurią sudaro nuostoliai dėl sugadinto kompiuterio. LR BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ieškinį. Šiuo konkrečiu atveju G. S. pareikšti kaltinimai pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai. Bylos medžiaga nustatyta, kad betarpiškai šios nusikalstamos veikos įvykdymo metu turtas nebuvo sugadintas. Jokie kaltinimai G. S. dėl tyčinio ar neatsargaus turto sugadinimo nėra pareikšti, todėl šioje byloje nėra pagrindo spręsti ir UAB „Renkvita“ pareikšto civilinio ieškinio dėl bendrovės turto sugadinimo, todėl šios bendrovės pareikštas ieškinys netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. S. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. S. 500 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. D. naudai.
Priteisti iš G. S. 190,82 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Netenkinti UAB ,,Renkvita“ civilinio ieškinio dėl 2110 Lt turtinės žalos priteisimo iš G. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.