- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2K-176/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01882-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Viktoras Aidukas, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Irena Maksimova, Bogdanas Chranovskis
- Kategorijos
- 2.3.2.2.8Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme (BPK 242 str.)
- 2.3.6.3.1Draudimas grįsti teismo nuosprendį teismo posėdyje neištirtais įrodymais (BPK 301 str. 1 d.)
- 2.6.7.5Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 str. 5 p.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. P. atstovo advokato Bogdano Chranovskio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendis.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. J. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnis 1 dalis 1 punktas). Panaikinta nuosprendžio dalis dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo S. P. , ieškinys paliktas nenagrinėtas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais penkiems mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti penkiolika valandų visuomenės labui. Iš J. P. nukentėjusiajai S. P. priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1575,41 Lt turtinės žalos atlyginimo netenkintas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, prokurorės, prašiusios skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiosios ir jos gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių skundą atmesti paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
J. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad jis nežymiai sutrikdė S. P. sveikatą, t. y. 2011 m. rugsėjo 30 d., apie 17.00 val., bute, esančiame Vilniuje, A. P. K. g. 13-209, tarpusavio konflikto metu, S. P. stovint virtuvėje prie lango, pradėjo ją stumdyti ir rankos kumščiu sudavė apie 2-3 smūgius į veidą, griebė už rankos, jai pargriuvus ant grindų spardė į įvairias kūno vietas, daugiausia į dešinį šoną, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje blauzdoje.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas J. P. skundą tenkino ir jį išteisino - konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma neduoda pagrindo laikyti, jog buvo padaryta veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusiosios S. P. atstovas advokatas B. Chranovskis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šališkas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai ir atskirai vieną nuo kito, suteikė pirmenybę išteisintajam palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetė kitus. Tvirtinama, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai išanalizuoti vienašališkai, nesilaikant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios ir liudytojų M. R. , D. J. parodymai vertinti ypač skeptiškai, vertinant tik detales, o ne aplinkybes apie esminius bylos faktinius duomenis. Išteisintojo J. P. parodymais tikėta nekreipiant dėmesio į prieštaravimus ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme neginčijamai nustatyta, jog jo parodymai nepatikimi. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas S. P. parodymus įvertino kaip prieštaringus, tačiau tokią išvadą padarė nurodęs tik nedidelius netikslumus jos parodymuose, kurie nesusiję su visų parodymų nepatikimumu. Kasatorius, nesutikdamas su tokia teismo išvada nurodo, kad S. P. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir esminėmis aplinkybėmis tokie patys, patvirtinti liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei kita bylos medžiaga. Skunde pažymėta, kad liudytojų M. R. ir D. J. parodymai buvo iškraipyti, teismas išvadas grindė tik šių parodymų ištraukomis, kurios palankios išteisintajam ir išteisinamajam nuosprendžiui priimti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisme (BPK 301 straipsnio 1 dalis), t. y. 2012 m. gegužės 7 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-827-96/2012, kurio kopija yra pateikta į baudžiamąją bylą (sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su J. P. ). Pažymėta, kad S. P. su šiuo sprendimu sutiko, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nustatyti, kad dėl minėto sprendimo ji galėjo apkalbėti J. P. . Be to, ši civilinė byla teismo posėdyje nebuvo apžiūrėta, jos medžiaga nebuvo balsu perskaityta (tas pasakytina ir apie šios bylos sprendimą) ar kitaip nagrinėjama.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, neišsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai ir teikdamas pirmenybę aiškiai abejotiniems išteisintojo parodymams, patvirtinantiems vien tik jo poziciją. Be to, pažymėta, kad BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, kuriomis vadovavosi apeliacinės instancijos teismas priimant skundžiamą nuosprendį, numato, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kai apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad „...J. P. išteisintinas nepadaręs veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje‘‘, o rezoliucinėje dalyje nurodo, kad „J. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas)‘‘. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nepaneigęs pirmosios instancijos teismo išvadų, nustatė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 3-5 dalyse įtvirtintas nuostatas, neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, išvadas grindė teisme neišnagrinėtais įrodymais, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK reikalavimų taikymo apeliacinės instancijos teisme
Vertinant apeliacinės instancijos teismo atliktą šios bylos patikrinimą, pažymėtina, kad nors šis teismas ir vadovavosi BPK nustatyta įrodymų vertinimo sąlyga – vertinti bylos įrodymus ne tik kiekvieną atskirai, bet ir jų visumą, tačiau vis dėlto visus bylos duomenis, kuriais grindė nuosprendį, ištyrė nesivadovaudamas BPK normose esančiomis taisyklėmis, kurios galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau taikytinos ir apeliaciniame teisme. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas, patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Tokiu principu apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo, nagrinėdamas nuteistojo J. P. , nukentėjusiosios S. P. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atliekant įrodymų tyrimą bei vertinant kitus byloje esančius duomenis.
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, jame pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškėjo, jog teismo sprendimu civilinėje byloje J. P. ir S. P. vaiko gyvenamoji vieta nustatyta ne pas motiną, o pas J. P. . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarp buvusių sutuoktinių konfliktai vyko seniai, tuo metu jie bylinėjosi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl padarė išvadą, jog netinkamas J. P. elgesys galėtų būti vienas iš argumentų atsakovei S. P. įrodyti, kad vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti pas ją. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, konstatuotina, kad teismas šią išvadą pagrindė įrodymu, kuris nebuvo išnagrinėtas teisme (BPK 301 straipsnio 1 dalis), t. y. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-827-96/2012; iš baudžiamosios bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nebuvo išreikalavęs šios civilinės bylos, posėdyje medžiaga nepaskelbta.
Pagal BPK 324 straipsnio 10 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką nustato šio Kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką pirmosios instancijos teisme. O vienas esminių reikalavimų nuosprendžiui yra tas, kad nuosprendis gali būti pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju yra suvaržomos kaltinamojo teisės, įtvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, – dalyvauti tiriant įrodymus ir duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai paprastai pripažįstami esminiais (kasacinės nutartys Nr. 2K-554/2006, 2K-P-218/2009,2K-663/2010, 2K-50/2011 ), nes dėl to, kaip minėta, yra suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Taigi, apeliacinis teismas, savo nuosprendį pagrįsdamas duomenimis, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje (atlikto įrodymų tyrimo metu), pažeidė BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tiesioginio įrodymų ištyrimo taisyklę bei BPK 301 straipsnio 1 dalyje esančią teismo sprendimo pagrindimo tik teisme išnagrinėtais įrodymais taisyklę. Abiejų instancijų teismuose visai neištirti bylos duomenys negali būti pagrindas apeliacinės instancijos teismo sprendimui, kuris yra priešingas nei pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimti.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas J. P. apeliacinį skundą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai laikytina esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą priimant sprendimą.
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, todėl teismo sprendimas dėl kasatoriaus skundo tiesiogiai priklausys nuo apeliacinio teismo sprendimo šioje byloje. Kita vertus, nukentėjusiosios atstovo kasacinio skundo išnagrinėjimas kasacinėje instancijoje ir sprendimo priėmimas susidariusioje situacijoje pažeistų BPK 386 straipsnio 2 dalies imperatyvą, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.