Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. e2S-709-430/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
e2S-709-430/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00916-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
V. Z.
Suinteresuotas asmuo
I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-709-430/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00916-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje I. G. (buvusi pavardė – Z.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. Z. pateikė antstoliui Dariui Bliznikui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-19-35-35332. Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. S-20-35-1164 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. netenkino pareiškėjo V. Z. skundo dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5557-1089/2020 netenkino pareiškėjo V. Z. skundo dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų.

3. Teismas nustatė, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį išmokomis V. Z. iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo V. Z. Nurodytas vykdomasis raštas išduotas, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-95-595/2013 patvirtintos tarp V. Z. tėvų V. Z. ir I. G. sudarytos taikos sutarties sąlyga, pagal kurią V. Z. įsipareigojo sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį nuo 2013 m. sausio mėn. mokėti periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur). 2019 m. gruodžio 16 d. antstolis Darius Bliznikas priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo darbovietei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB (duomenys neskelbtini)) nurodė iš pareiškėjo V. Z. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Patvarkyme taip pat nurodyta išskaičiuoti 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 156,10 Eur.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, jog antstolis negalėjo savo iniciatyva indeksuoti vykdomajame rašte nurodytos V. Z. išlaikymui kas mėnesį mokėtinos sumos, nes nei teismo sprendime, nei vykdomajame rašte nėra parašyta apie išlaikymo indeksavimą. Pareiškėjo manymu, antstolis, taikydamas periodinės išmokos indeksaciją, elgiasi neteisėtai ir pakeitė teismo sprendimą bei vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010, kurioje 2010 m. liepos 30 d. nutartyje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės faktiškai tapačioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas, atsižvelgdamas į minėtoje kasacinėje nutartyje nurodytus išaiškinimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolis Darius Bliznikas indeksavo išieškomo išlaikymo sumą, vykdydamas jam teisės aktuose nustatytas pareigas. Indeksavęs išlaikymo sumą, antstolis nepakeitė iš pareiškėjo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisto (sutarto pagal taikos sutartį mokėti) išlaikymo sumos, kadangi periodinių išmokų indeksavimo klausimas sprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu. Aplinkybė, kad patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo aptartas išlaikymo indeksavimo klausimas, nereiškia, jog periodinėmis išmokomis mokama išlaikymo suma neturi būti indeksuojama, kaip tai imperatyviai, kad būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje. Pabrėžė ir tai, kad taikos sutarties sudarymo faktas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su reikalavimu dėl mokamo išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau nagrinėjamu atveju antstolis Darius Blinzikas visus veiksmus atliko teisėtai, laikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Apeliantas V. Z. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5557-1089/2020, prašydamas panaikinti šią nutartį; pripažinti, kad antstolio 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-19-35-35332 yra neteisingas; palikti nepakeistą 2013 m. sausio 13 d. sutartį, patvirtintą teismo, ir išduotą vykdomąjį raštą.

7. Apelianto manymu, antstolis neteisingai interpretuoja dokumentų žodžių prasmę ir klaidingi remiasi CK 3.208 straipsniu, taip pat klaidina teismą. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju antstolis skundžiamu patvarkymu pakeitė įsiteisėjusį 2013 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-95-595/2013 ir šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, o pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino žodžių „taikos sutartis“ ir „priteisimas“ reikšmes. Pažymi, kad antstolis neturi teisės pakeisti šalių susitarimo, kurį patvirtino teismas.

8. Teigia, kad teismo patvirtina taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad pareiškėjas savo sūnaus išlaikymui kas mėnesį nuo 2013 m. sausio mėn. mokės po 500 Lt (144,81 Eur) periodines išmokas iki sūnaus pilnametystės. Teismas 2013 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-95-595/2013 nenusprendė, kad išlaikymui skirtą pinigų sumą reikia indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, o išieškotoja I. G. iki šios dienos nesikreipė į teismą dėl taikos sutarties pakeitimo, dėl to šiuo atveju antstolis bando atlikti teisėjo vaidmenį pareiškėjo atžvilgiu ir tokiu būdu sąmoningai pažeidžia įstatymus, kišasi į pareiškėjo asmeninį gyvenimą, viršija savo kompetenciją ir aplaidžiai vykdo pareigas.

9. Pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos teismo taip pat atkreipti dėmesį į 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6301-960/2019, kurioje teismas teisingai pažymėjo, jog vykdomuosius dokumentus išduoda teismas ir kitos įgaliotos institucijos, o ne antstolis, ir antstolis negali keisti vykdomojo dokumento turinio ir privalo jį įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5557-1089/2020, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-95-595/2013 patvirtino ieškovės I. Z. ir V. Z. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui V. Z. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Taikos sutarties 1 punkte bylos šalys susitarė, kad V. Z. savo sūnaus V. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui kas mėnesį nuo 2013 m. sausio mėn. mokės po 500 Lt periodines išmokas iki sūnaus pilnametystės. Taikos sutarties 2 punkte bylos šalys susitarė, kad išlaikymo įsiskolinimo sumą (2 400 Lt) V. Z. įsipareigoja sumokėti I. Z. per metus nuo teismo sprendimo priėmimo. Ši teismo nutartis įsiteisėjo. 2015 m. gegužės 6 d. išieškotoja I. Z. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2015 m. gegužės 18 d. išieškotojai išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo. 2015 m. birželio mėn. šis vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstoliui Dariui Bliznikui. 2019 m. gruodžio 16 d. antstolis Darius Bliznikas priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo darbovietei (duomenys neskelbtini) nurodė iš pareiškėjo V. Z. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Patvarkyme taip pat nurodyta išskaičiuoti 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 156,10 Eur kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas V. Z. pateikė antstoliui Dariui Bliznikui skundą dėl jo veiksmų, prašydamas panaikinti 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-19-35-35332, motyvuojant tuo, kad antstolis negalėjo savo iniciatyva indeksuoti vykdomajame rašte nurodytos V. Z. išlaikymui kas mėnesį mokėtinos sumos, nes nei teismo sprendime, nei vykdomajame rašte nėra parašyta apie išlaikymo indeksavimą. Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. S-20-35-1164 skundo netenkino ir persiuntė nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. netenkino pareiškėjo V. Z. skundo dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų.

15. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadomis, argumentuodamas, kad teismas buvo suklaidintas antstolio, kuris, priimdamas 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymą, veikė neteisėtai, nes antstolis, indeksuodamas išlaikymą, skundžiamu patvarkymu pakeitė įsiteisėjusį 2013 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-95-595/2013 ir išduotą vykdomąjį raštą, o pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino žodžių „taikos sutartis“ ir „priteisimas“ reikšmes. Pažymi, kad antstolis neturi teisės pakeisti šalių susitarimo, kurį patvirtino teismas.

17. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms. Pirmiausia pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnyje, reglamentuojančiame šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių reglamentuojama CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas).

18. Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y., kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Tokiu atveju neturi reikšmės išlaikymo, būtent – periodinių išmokų vaikui mokėjimo pagrindas, t. y., ar teismui sprendimu priteisiant jas ginčo teisenos tvarka, ar teismo sprendimu tvirtinant sutartį. Abiem atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, minėta – vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu.

19. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje minimoje kasacinėje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad periodinių išmokų indeksavimo klausimas išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje, kuriame aiškiai įvardytas indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis ir 2) atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Taigi, indeksacijos atvejai nustatyti CK 3.208 straipsnyje, o Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuota indeksavimo tvarka.

20. Skundžiamo antstolio 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymo priėmimo metu minėta CK 3.208 straipsnio nuostata dėl indeksavimo galiojo, dėl to Vyriausybės reglamentuota indeksavimo tvarka šiuo atveju pagrįstai buvo taikoma, todėl apelianto argumentai, kad šalys taikos sutartyje dėl išlaikymo priteisimo dėl indeksavimo nebuvo susitarę, ir dėl to antstolis negalėjo indeksuoti, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad dėl iš esmės tapačių apeliantų argumentų, ne kartą jau buvo pasisakę apeliacinės instancijos teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1017-436/2017).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto V. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja Loreta Braždienė