Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-327-359/2017 pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, išieškotoja J. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apelianto vertinimu, antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-871-787/2007, nes jis išlaikymą teikia gera valia, pervesdamas į buvusios sutuoktinės banko sąskaitą ir mokėdamas vaikams papildomai grynaisiais ar suteikdamas paslaugas. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Antstolis, priimdamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-871-787/2007 nustatė, kad vykdomąjį dokumentą pateikė tam teisę turintis asmuo – išieškotoja J. J. (buvusi pavardė – Baubienė) (CPK 650 straipsnis), vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui pagal skolininko R. B. gyvenamąją vietą (CPK 590 straipsnis), vykdomojo rašto turinys atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis raštas pateiktas nepraleidus senaties termino (CPK 606 straipsnio 4 dalis), taip pat kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis nenustatė, todėl pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui antstolis neturėjo. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu. CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai kuomet antstolis grąžina vykdomąjį dokumentą, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, išieškotojui, tačiau aplinkybių vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/00001, kurioms esant galima būtų grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai, nenustatyta. Apelianto vertinimu, antstolis neturėjo priimti vykdomojo dokumento, kadangi santuokos nutraukimo byloje bendru sutarimu šalys nebuvo susitarę dėl išlaikymo indeksavimo. CK 3.193 straipsnio 1 dalyje, skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai – periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu patenkino J. B. ir R. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria R. B. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ž. B. ir M. B., mokant po 250,00 Lt (72,41 Eur ) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Kadangi tėvų sutartis dėl vaikų išlaikymo tvirtinama teismo ir jos sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą, tai sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tai reiškia, išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Taigi akivaizdu, kad tiek teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo CK 3.194 straipsnyje nustatytais atvejais, tiek ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – ir dėl vaiko išlaikymo atitinkama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta forma, įgyja vienodą res judicata galią, turi būti vykdomi, priešingu atveju įvykdomi priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo proceso metu.CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių reglamentuojama CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas).Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Tokiu atveju neturi reikšmės išlaikymo, būtent – periodinių išmokų vaikui mokėjimo pagrindas, t. y. ar teismui sprendimu priteisiant jas CK 3.194 straipsnio 1, 2 nustatytais atvejais ginčo teisenos tvarka, ar teismo sprendimu tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius). Abiem atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, minėta, – vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu.Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksacijos klausimą nesprendžiama dėl priteisto išlaikymo dydžio keitimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje, kuriame aiškiai įvardytas indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Taigi akivaizdu, kad tais atvejais, jeigu išlaikymas priteistas ne periodinėmis išmokomis ir (ar) nėra infliacijos, išlaikymas neindeksuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Taigi, indeksacijos atvejai nustatyti CK 3.208 straipsnyje, o Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuota indeksavimo tvarka.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo priėmimo metu minėta CK 3.208 straipsnio nuostata dėl indeksavimo galiojo, todėl Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 reglamentuota indeksavimo tvarka šiuo atveju yra taikoma. Todėl apelianto argumentai, kad šalys sprendime dėl išlaikymo priteisimo dėl indeksavimo nebuvo susitarę ir, kad Vyriausybės nutarimas priimtas vėliau nei teismo sprendimas, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto argumentai, kad teismas nevertino aplinkybių, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas sutiko su blogesne turtine padėtimi, tikslu dalį vaikų išlaikymo padengti nekilnojamuoju turtu, kad atmetus pareiškėjo argumentus, nebus įgyvendinta pareiškėjo teisė į teisingą, nešališką teisminį procesą, o pradėjus įgyvendinti antstolio reikalavimus, pareiškėjas ir dabartinė jo šeima patirs žalą, yra nesusiję su nagrinėjamu ginču, niekuo nepagrįsti ir neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako. Pažymėtina, kad pats apeliantas neginčija fakto, jog išlaikymo neteikia nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, o apie papildomą išlaikymo teikimą į bylą jokių įrodymų nepateikė. Kaip teisingai nurodė antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą, visus paaiškinimus apie teikiamą išlaikymą bei tai patvirtinančius įrodymus apeliantas galėjo teikti antstoliui arba dėl antstolio veiksmų bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi nenustatyta, jog antstolis D. J. pažeidė CPK 651 straipsnio, 613 straipsnio nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.