- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-218-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00918-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Pareiškėjas
- J. Č., R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1666-503/2014 pagal pareiškėjų J. Č., R. B. pareiškimus suinteresuotiems asmenims J. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos J. Č. ir R. B. pareiškimuose prašė atnaujinti joms terminą 2013 m. vasario 7 d. mirusios motinos A. Z. palikimui priimti, nustatant trijų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad nežinojo, kad po jų motinos A. Z. mirties liko pagal įstatymą paveldimas turtas – žemės sklypas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014-10-20 nutartimi pareiškėjų J. Č. ir R. B. pareiškimus atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjų motina A. Z. mirė 2013-02-07, po A. Z. mirties liko palikimas – 2,70 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pareiškėjos šio palikimo nepriėmė, nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, J. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio (šio palikimo priėmimo) fakto nustatymo, pareiškėjos nesutinka su J. Z. pareiškimu. Teismas sprendė, kad pareiškėjos neįrodė, jog jos buvo atidžios, sąžiningos, savo teises įgyvendino rūpestingai, neaplaidžiai. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog jos nežinojo, kad po motinos (palikėjos) mirties egzistavo turtas, kurį jos turi teisę paveldėti, pareiškėjoms nenurodžius ir teismui nenustačius objektyvių galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja J. Č. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, teismo nutartis priimta padarius procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas be pagrindo 2014-09-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1177-503/2014 pagal pareiškėjo J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. Č. ir R. B. reikalavimus dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išskyrė į atskirą bylą. Šiuo procesiniu veiksmu teismas siekė jas nušalinti nuo pirmosios bylos nagrinėjimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė nutartį, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, jog ji nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti. Apeliantė nuo pat pradžių nurodė, jog palikimas laiku nebuvo priimtas tik todėl, kad apie jo atsiradimą ji nežinojo, t. y. manė, kad visą savo turtą motina yra padovanojusi broliui, todėl jokio palikimo po motinos mirties nebuvo. Tai, kad toks palikimas egzistuoja, tapo žinoma tik apeliantės broliui, J. Z., kreipusis į teismą su pareiškimu prašant nustatyti, kad jis šį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Šią aplinkybę sužinojusi, apeliantė iš karto išreiškė valią priimti palikimą ir aktyviai įgyvendino teises pareikšdama teismui savarankišką reikalavimą. Teismas neįvertino, kad šios priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, pasinaudodamas CPK suteikta teise, reikalavimus išskyrė į atskiras bylas, toks sprendimas yra teismo diskrecija, tačiau 2014 m. rugsėjo 16 d. vykusio posėdžio metu (Nr. 2-1177-503/2014) reikalavimų išskyrimui neprieštaravo nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo. Tai, kad reikalavimai buvo išskirti į atskiras bylas, neapriboja J. Č. galimybės dalyvauti byloje nagrinėjant J. Z. pareiškimą ir nepašalina jos iš civilinėje byloje Nr. 2-1177-503/2014 dalyvaujančių asmenų sąrašo. Kadangi byloje apeliantės teisė paveldėti po motinos mirties likusį turtą nebuvo ginčijama, t. y. byloje nekilo ginčas dėl teisės, vadovaudamasis CPK 578 straipsniu ir atsižvelgęs į LAT praktiką, teismas pagrįstai bylą baigė priimdamas nutartį. LAT yra nurodęs, kad paveldimo turto masės, viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Mano, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; kt.).
Byloje nustatyta, kad apeliantės mama A. Z. mirė 2013-02-07, apeliantė dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė, apeliantės brolis J. Z. 2014-06-18 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti) fakto nustatymo, 2014-08-14 apeliantė pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apeliantė nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios ji praleido terminą po motinos A. Z. mirties atsiradusiam palikimui priimti – apie esantį paveldimą pagal įstatymą turtą – 2,70 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ji nežinojo, J. Z. apie jį apeliantei nepranešė, apie tai sužinojo tik gavusi iš teismo J. Z. 2014-06-18 pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Sprendžiant klausimą, ar apeliantei buvo žinoma apie palikėjai A. Z. priklausiusį ir paveldimą pagal įstatymą turtą – 2,70 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal apeliantės byloje pateiktą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 20–21) matyti, kad A. Z. nuosavybės teisėmis valdė ginčo žemės sklypą nuo 2002-12-18, duomenys apie palikėjos nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą – viešai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuo 2003-02-17. Duomenų byloje, patvirtinančių, kad santykiai tarp apeliantės ir palikėjos buvo blogi, jos nebendravo, nėra pateikta. Priešingai, kaip nurodė ir pati apeliantė, šeimoje apie paveldėjimą po tėvų mirties buvo kalbama, apeliantė nurodė netgi konkretų turtą, kurį paveldėjo po jos tėvo mirties įstatyminiai paveldėtojai, koks paveldėtas turtas kitų paveldėtojų buvo padovanotas vienam iš vaikų – J. Z.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog apeliantei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie palikėjai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Taigi apeliantė neįrodė nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežasties – kad jai nebuvo žinoma apie palikėjos turimą turtą (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nuo palikėjos mirties momento žinojo apie palikimo atsiradimo faktą, tačiau neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Duomenų, kad apeliantės galimybė dalyvauti paveldėjimo procese buvo suvaržyta, byloje nėra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paveldimo turto masės, viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K.-3-246 2011, 2011-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Būtina nustatyti, ar termino pratęsimo siekiantis asmuo buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ta aplinkybė, jog asmuo, prašantis pratęsti terminą, nežinojo, kad po palikėjo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant apeliantės elgesį negalima konstatuoti, jog ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.