Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. R. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Česlovo Bakasėno (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo priėmimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 190 Eur sumos, kaip konfiskuotino automobilio „Audi A6“ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant jį per aštuonis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus paskirtą arešto bausmę, dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

E. R. pripažintas recidyvistu.

Paskirtos arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo kaltinamojo E. R. sulaikymo dienos, jį suimant.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam E. R. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors plačiau dėl to ir nepasisakė, tačiau pagrįstai nuteistojo E. R. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos arešto bausmės vykdymo.

8. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo nuosprendžio sprendimui skirti arešto bausmę nuteistajam, atsižvelgia į tai, kad E. R. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, taip pat įvertintini nuteistojo E. R. asmenybę apibūdinantys duomenys – jis yra jauno amžiaus, paskutinį kartą oficialiai dirbo 2023 m. rugpjūčio mėn. (1 t., b. l. 142), Sodra duomenimis, šiuo metu nuo 2025 m. lapkričio 10 d. verčiasi individualia veikla, per pastaruosius vienerius metus iki nusikaltimo padarymo vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 138–139). Be kita ko, E. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteisiamas tryliktą kartą, aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus pusantro mėnesio, vos tik atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, padarytos ankstesnės nusikalstamos veikos kitokio pobūdžio, nei šioje byloje analizuojama nusikalstama veika. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, šios aplinkybės tik patvirtina, kad E. R. nusikalto ne spontaniškai, jo elgesys regresuoja. Tai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo E. R. nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei tai leidžia pagrįstai spręsti, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa, kadangi net ir atlikęs ankstesniais sprendimais paskirtas griežtesnes – laisvės atėmimo bausmes, kai teistumas nebuvo išnykęs ir panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistąjį E. R. charakterizuojančias ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad paskirta arešto bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

9. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad praeityje nuteistajam E. R. ne kartą (2016, 2023 metais) buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kuris abiem atvejais buvo panaikintas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį E. R.. Taigi, nei švelnesnės bausmės, nei anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistojo E. R. elgesio nepakeitė ir jis toliau vis nusikalsdavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, nuteistasis E. R. nepateisino anksčiau teismų jam išreikšto pasitikėjimo jo resocializacijos galimybe, jis ir toliau pakartotinai darė nusikalstamas veikas, ignoruodamas visuomenės ir nukentėjusiųjų nuo jų daromų nusikalstamų veikų interesus ir jau žinodamas gresiančius padarinius už pasikartojančius įstatymų pažeidimus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis E. R. piktybiškai nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamos bei rodo, kad jis nevertina savo nusikalstamo elgesio neigiamai.

10. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam E. R. atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. R., paskirdamas arešto bausmę, tinkamai parinko bausmės rūšį bei jos dydį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir tą aplinkybę, jog nuteistasis E. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir ši aplinkybė buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei mažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir nustatyti jos dydį, t. y. šešiasdešimt parų arešto.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokios bylos aplinkybės galimybę, kad bausmės tikslai nuteistajam E. R. galėtų būti pasiekti be realaus tos bausmės atlikimo, visiškai paneigia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam E. R. BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija, nekartodama šioje nutartyje aptartų aplinkybių, sprendžia, kad sprendimas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Nepaisant to, kad dėl to apeliacinis skundas nepaduotas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonių nepakaktų nuteistojo E. R. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojamoje teismų praktikoje konstatuota, jog asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs, teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžios terminą, jį skaičiuojant kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 10 d., priėmė neteisingą ir nuteistajam E. R. palankesnį sprendimą, tačiau nesant dėl to prokuroro apeliacinio skundo, minėtas pažeidimas netaisomas, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties.

13. Taip pat skundžiame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateiktą kaltinimą nuteistajam E. R. papildė naujomis aplinkybėmis, detalizuodamas kaip „<..> vėlai vakare, <...> registruotą juridinio asmens UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vardu, būdamas neblaivus, po to, kai jo vairuojamą kelių transporto priemonę patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0034 (patikros sertifikato Nr. 2359780), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 22.46 val. atlikto pirmo pūtimo metu iškvėptame ore yra 2,07 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 23.03 val. atlikto antro pūtimo metu jo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija“, kadangi pateiktame pirminiame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakako nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai apibūdinti. Kita vertus, teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad toks aplinkybių detalizavimas pablogino nuteistojo padėtį, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių nešalina.

Dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu

14. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nuteistąjį pripažino recidyvistu. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas E. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu bei nuteistąjį recidyvistu pripažino nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako, ar E. R. laikomas recidyvistu ir, ar yra pagrindas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, recidyvisto sąvoka įtvirtinta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vertinant, ar E. R. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas recidyvistu, taip pat atsižvelgtina ir į BK 97 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, laikomi turinčiais teistumą trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

16. Nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu E. R. buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) dvylika kartų, būdamas pilnamečiu nuteistas septynis kartus, nusikalstamas veikas darė sistemingai, teistumas neišnykęs. Skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, E. R. nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą. Nors pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas nuteistojo E. R. pripažinimą recidyvistu, nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis yra padaręs BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes ją padarė būdamas nepilnamečiu, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad E. R. tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 20 d., tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. spalio 17 d., tiek Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiais nuosprendžiu buvo teistas už tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 242 straipsnyje padarymą, todėl analizuojamo nusikaltimo padarymo metu jo teistumas buvo neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad jis tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą.

17. Atsižvelgusi į bendrą nuteistojo E. R. teistumų skaičių būnant pilnamečiu, ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdį, kas neabejotinai leidžia vertinti jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti bei spręsti, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o taip pat nustačiusi, kad šioje byloje jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veikas jis padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pripažinti E. R. recidyvistu. Tai, kad skundžiamame nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant kito asmens vardą ir pavardę, neleidžia vertinti, jog buvo įvertintos ir aptartos ne nuteistojo E. R. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Taigi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai ir pagrįstai E. R. buvo pripažintas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2026 m. sausio 12 d. pažymą Nr. APD-2026-00384 dėl 83,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato Česlovo Bakasėno suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. R..

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas E. R. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats E. R. su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo E. R., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo E. R. gynėjo advokato Česlovo Bakasėno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. spalio 27 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo E. R. gynybos apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.