Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos treanybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015m. balandžio 23d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu devyniems mėnesiams; 2) 2015m. balandžio 24d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams; 3) 2015m. rugsėjo 21d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.-laisvės apribojimu dvejiems metams; 4) 2016m. lapkričio 18d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.,-9 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu, kaip nepilnamečiam asmeniui, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, 2017m. kovo 29d. Širvintų raj. apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę; 5) 2018m. sausio 29d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 3d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-1m. ir 4 mėn. l/a; 6) 2020m. vasario 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal LR BK 138 str. 2d. 8p., 284 str., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.,-1m l/a; 7) 2022m. liepos 25d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams; 8) 2022m. spalio 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 138 str. 2d. 8p., pritaikius LR BK 63 str. 4d.,-8 mėn. l/a; 9) 2023m. vasario 27d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų pagal LR BK 140 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-6 mėn.l/a, LR BK 75 str. 2d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui;, 2023m. balandžio 25d. Vilniaus egiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; 10) 2023m. liepos 20d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų pagal LR BK 140 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str.,-1m. ir 2 mėn. l/a; 11) 2023m. spalio 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 140 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-6 mėn. l/a; 12) 2023m. lapkričio 07d. Kauo apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal LR BK 242 str., pritaikius LR BK 64¹ str.,-4 mėn. l/a, 2023m. gruodžio 28d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, LR BPK 347 str. nustatyta tvarka subendrinus paskirtas bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, galutinė bausmė nustatyta-2m l/a, 2025m. liepos 18d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, atlikęs bausmės laiką, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2025m. rugsėjo 08d, apie 22⁴⁶ val., vėlai vakare, kaltinamasis E. R. kelyje Maišiagala-Širvintos, Širvintų rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą juridinio asmens-(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, po to, kai kaltinamojo E. R. vairuojamą kelių transporto priemonę patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKA-0034(patikros sertifikato Nr. 2359780), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 22⁴⁶ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,07 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 23⁰³ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgyjęs, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2025m. rugsėjo 08d., vakare, jis savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini) išgėrė du butelius degtinės. Gėrė vienas. Kadangi buvo susipykęs su drauge, su kuria išsiskyrė, todėl ir vartojo alkoholį. Užsinorėjo kavos. Nuėjo į šalimais esantį (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo draugas-pil. L. K., nes žinojo, jog šis turi automobilį. Matė, kad kieme stovėjo draugui priklausantis automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuėjęs pas L., pastarajam pasakė, jog nori nuvažiuoti į degalinę „ (duomenys neskelbtini) “, esančią šalia (duomenys neskelbtini), kad galėtų nusipirkti kavos. L. jo klausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, į ką jis atsakęs, kad teisę vairuoti transporto priemones turi ir pastarajam parodė kortelę, jog neva tai yra jo vairuotojo pažymėjimas. Tas pažymėjimas, kurį jis pirko parduotuvėje, yra netikras, t.y. „parodija “, nes vietoj nuotraukos yra pavaizduota beždžionė. L. jam parodytos kortelės į rankas paėmęs nebuvo ir jos neapžiūrinėjo. Kad jis buvo girtas, jo manymu, L. net nepastebėjo. L. ir kartu su juo buvusi draugė-pil. A. S. pasakė, kad jie irgi nori kavos, todėl nusprendė važiuoti kartu. Automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, šalia jo sėdėjo L. K., o galinėje sėdynėje-A. S.. Nuvažiavus į degalinę, jie nusipirko kavos ir keliu Širvintos-Maišiagala grįžinėjo atgal į (duomenys neskelbtini). Kelyje, ties (duomenys neskelbtini) jie prasilenkė su policijos tarnybiniu automobiliu. Tuo metu buvo po 22⁰⁰ val. Matė, kad policijos tarnybinis automobilis apsisuko ir pradėjo važiuoti jiems iš paskos. Pamatė įjungtus policijos automobilio švyturėlius ir per garsiakalbį išgirdo reikalavimą sustoti. Nedelsiant sustabdė vairuojamą automobilį. Prie automobilio priėjus policijos pareigūnams, jis prisipažino, jog yra išgėręs. Iš pradžių su policijos pareigūnais galimai bendravo pakeltu tonu, buvo agresyvus, nes jam buvo pasakyta, jog gali prarasti automobilį. Sužinojęs, jog gali prarasti automolbilis. Alkoholio matavimo prietaisu buvo atlikti du blaivumo testai, su kurių rezultatais jis sutiko, sutikdamas ir su neblaivumo akte nurodytais jo neblaivumo požymiais. Automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str.(toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtais liudytojų L. K. ir A. S. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 75-78, 81-84, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo 2025m. rugsėjo 09d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo(b.l. 14-16, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 27-29, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 30-36, t. 1), 2025m. rugsėjo 08d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 17, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenimis(b.l. 18, 20, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKA-0034, patikros sertifikato Nr. 2359780 kopija(b.l. 19, 21, t. 1), VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymomis apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 22-23, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo 2025m. rugsėjo 09d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad, 2025m. rugsėjo 08d. tarnybos metu dirbant iš anksto nustatytu maršrutu ekipaže V1716 kartu su jaunesn. tyrėju T. Piršteliu, apie 22⁰² iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, jog iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), išvažiavo automobilis „ Audi “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Išvykus iš Ukmergės gatvės, Vilniaus mieste, važiavo A2 magistraliniu keliu, o po to nusuko į rajoninį kelią Nr. 4313. Važiuojant minėtu keliu link kito rajoninio kelio Nr. 5217, minėtas automobilis „ Audi “ pastebėtas nebuvo. Vėliau važiuojant iki (duomenys neskelbtini) keliu Nr. 5217, apylinkėse automobilis „ Audi “ taip pat pastebėtas nebuvo. Apie 22³⁵ val. važiuojant keliu Nr. 5217, apylinkėse tarp (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas automobilis, važiuojantis priešpriešais priešinga eismo juosta, kuris sukėlė įtarimą, kadangi akivaizdžiai prilėtino savo važiavimo greitį. Jiems nusukus nuo kelio į šalimais esantį vieškelį, priešpriešais važiavęs automobilis pro juos pravažiavo. Iš galinių automobilio žibintų buvo atpažinta, jog tai yra sedano tipo automobilis „ Audi A6 C6 “. Apsisukus ir pradėjus vytis nuvažiavusį automobilį, buvo pastebėta, kad automobilio valstybiniai numeriai atitinka pranešime minimus valstybinius numerius, t.y. (duomenys neskelbtini) Įjungus tarnybinio automobilio mėlynos bei raudonos spalvų švyturėlius su įspėjamuoju garsiniu signalu, per automobilio garsiakalbį buvo garsiai ir aiškiai pareikalauta automobilio „ Audi “ sustoti dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje. Automobilio „ Audi “ vairuotojas reikalavimą įvykdė ir automobilį sustabdė. Priėjus prie automobilio vairuotojo durelių, jau buvo praviras durelių langas. Per langą matėsi, kad automobilyje sėdi trys asmenys, t.y. du vyrai priekyje ir moteris gale. Per langus matėsi, kad galinėje sėdyje, šalia moters guli du alkoholio buteliai. Pradėjus bendrauti su automobilio vairuotoju, pastarojo elgsena pasidarė įtartina, nes buvo nekoordinuoti judesiai, vairuotojas kalbėjo susijaudinęs, o pastarojo paprašius užgesinti automobilio variklį ir ištraukti automobilio raktelius, šiam padaryti veiksmus buvo nelengva. Priėjus su alkotesteriu atlikti blaivumo patikros, automobilio vairuotojas pradėjo įžūliai ir grubiu tonu bendrauti. Pradžioje vairuotojas pasakė, jog pūsti į alkotesterį atsisako, tačiau pastarajam garsiai ir aiškiai buvo išaiškinta, jog, jam atsisakius tikrintis blaivumą, tokie jo veiksmai bus vertinami kaip vengimas tikrintis blaivumą, kas yra prilyginama sunkiam girtumo laipsniui. Be to, vairuotojui iš karto buvo paaiškinta ir tai, jog, vis tik jam sutikus pasitikrinti blaivumą, tačiau nesutikus su tikrinimo rezultatais, pastarasis turi teisę savomis lėšomis vykti į jam patogią asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti kraujo tyrimą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Savo teises ir pareigas vairuotojas suprato, todėl sutiko tikrintis blaivumą. 22⁴⁶ val. atlikus pirmą blaivumo testą, buvo nustatytas 2,07 promilės neblaivumas. Pats išlipęs iš automobilio, vairuotojas paprašė, jog būtų pasodintas į policijos tarnybinį transportą. Asmuo, vairavęs automobilį „ Audi “, atsisakinėjo pasakyti asvo asmens duomenis, nepagarbiai bendravo, o klausiant asmens pavardės, vis atsakydavo „ lietuviška “, tačiau vėliau iš kartu važiavusių asmensų pavyko išsiaiškinti vairuotojo pavardę. Kartu važiavę asmenys prisistatė kaip pil. A. S. ir L. K.. Asmenys nurodė, kad automobilį vairavo pil. E. R.. Per CDB buvo nustatyta ir minėto asmens tapatybė, t.y. pil. E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Besėdint policijos tarnybiniame automobilyje, E. R. pradėjo sakyti: „ ruoškit dujas ir taserį, priešinsiuos “, po ko asmuo toliau įžūliai bendravo, buvo nepagarbus. Antrą kartą patikrinus asmens blaivumą, buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Paklaustas, ar sutinka su pūtimo rezultatais, vairuotojas nesiginčijo. Toliau bandant pildyti procesinius dokumentus, E. R. elgėsi agresyviai, nepagarbiai, nuolat reikalavo jam grąžinti jo vairuotą automobilį, reikalavo, kad atvažiuotų jo(E. R.) motina ir automobilį išvežtų. E. R. buvo paaiškinta, kad automobilis nebus grąžintas ir bus išvežtas į policijos saugojamų automobilių aikštelę, nes nėra galimybės užtikrinti, jog šis vėl nevairuos automobilio, būdamas neblaivus. Į tai E. R. jiems pasakė, jog jis ne kartą yra vairavęs būdamas neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, pasakydamas žodžius: „ man pajebat “. Dėl tokių asmens pasisakymų atiduoti automobilį E. R. motinai nebuvo galima, nes E. R. galėtų vėl sėsti už vairo ir vairuoti automobilį. Paaiškinus, kad automobilis nebus grąžintas, E. R. tęsė savo nepagarbų elgesį, nukreiptą policijos pareigūnų atžvilgiu. E. R. įteikus šaukimą atvykti į Širvintų raj. PK, pastarasis atsakė, kad niekur nevyks, tačiau šiam buvo paaiškinta, kad šaukimą vykdyti privalo. Automobilis „ Audi “ su tralu buvo išvežyas į policijos saugojamų automobilių aikštelę, o E. R. paleistas vykti į namus(b.l. 14-16, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. rugsėjo 08d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio vietoje alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKA-0034, patikros Nr. 2359780, du kartus atlikus kaltinamojo E. R., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 22⁴⁶ val., pastarajam buvo nustatytas 2,07 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 23⁰³ val., metu,-2,17 promilės girtumas, ką patvirtina ir prie bylos medžiagos pridėti neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenys. Be to, neblaivumo nustatymo akte yra užfiksuoti kaltinamajam E. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, o įvertinus bendrą minėto asmens būklę, buvo nustatyta, kad vairuotojas tiesia linija eiti gali, kuris, stovėdamas, pirštu gali pataikyti ir į nosies galiuką. Klatinamasis E. R. su tikrinimo rezultatais sutiko, kuris neblaivumo nustatymo akte pasirašė(b.l. 17-18, 20, t. 1).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis E. R. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2025m. rugsėjo 08d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam R. J. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 17-21, t. 1), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo R. J. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo E. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo E. R. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo E. R atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas dvylika kartų asmuo, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas veikas, tik 2025m. liepos 18d. būdamas paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, atlikęs bausmę, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, neblaivus sėsdamas prie vairo, nes šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas naujos veikos transporto eismo saugumui padarymu(b.l. 111-137, t. 1). Vien pagal tai, kad kaltinamasis E. R. už anksčiau padarytas veikas ne vieną kartą buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, jau atrodytų, jog kaltinamasis, grįžęs iš paskutinės įkalinimo vietos, turėjo apmąstyti savo praeities klaidas ir stoti į doros kelią, pradėdamas naują gyvenimą, tačiau kaltinamasis savo nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė. Visa tai rodo kaltinamojo E. R. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis E. R. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą neskirti jam realios laisvės atėimmo bausmės, prašydamas dar kartą juo patikėti, kartu pasižadant ateityje daugiau nebenusikalsti, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Pilnamečiam asmeniui, turinčiam neišnykusį/nepanaikintą teistumą, pagal iki 2025m. vasario 01d. galiojusią BK 27 str. redakciją buvo reglamentuotas „ savaiminio “ recidyvisto pripažinimo faktas, kas pagal BK 60 str. nuostatas būdavo pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 2025m. vasario 01d. įsigaliojo naujo LR 2024m. balandžio 25d. Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 nuostatos, pagal kurį teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, privalo spręsti dėl teisto pilnamečio asmens pripažinimo recidyvistu klausimą(pakeisto BK 27 str. 1d. redakcija).

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo E. R. praeityje visos padarytos veikos, dėl kurių teistumas dar nėra išnykęs, baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie tyčinių nusikaltimų, iš kurių veikos, numatytos BK 140 str. 1d., 140 str. 2d., 187 sr. 1d., 242 str. ir 284 str., yra priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str. 3d.), nusikaltimai, numatyti BK 178 str. 2d. ir 138 str. 2d. 8p.,-apysunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str. 4d.), o nusikaltimas, numatytas BK 22 str. 1d. 180 str. 3d.,-sunkių nsusikaltimų kategorijai(BK 11 str. 5d.), t.y. pagal BK 11 str. nuostatas priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis E. R. bylos duomenimis, grįžęs iš įkalinimo vietos, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje nors ir būdamas kaltinamas naujos tyčinės nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), padarymu, visgi atsižvelgiant į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo E. R. asmenybę, teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamąjį šioje byloje pripažinti recidyvistu, todėl ši aplinkybė yra laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamojo E. R. atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Nuo 2025m vasario 01d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025m. vasario 01d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje(LR 2000m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi kaltinamasis E. R. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė po 2025m. vasario 01d., teismas, paskirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025m. vasario 01d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.

Kadangi kaltinamajam E. R. inkriminuojama veika yra tyčinė, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuriam buvo taikytos ir švelnesnės bausmių rūšys(laisvės apribojimas), o sankcijoje už naujai padarytą nusikaltimą numatytos alternatyvios bausmės rūšies-baudos paskyrimas kaltinamajam būtų visiškai neefektyvus, nes kaltinamasis, neturėdamas pastovaus pragyvenimo šaltinio, niekur oficialiai nedirba ir registruojais Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo(b.l. 141-143, t. 1), juolab, kad kaltinamajam dar yra taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, kas irgi yra turtinio pobūdžio sankcija, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis E. R., kaip piktybiškai įstatymų nesilaikantis ir toliau linkęs nusikalsti asmuo, gali būti pataisytas ir perrauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo E. R. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Nors kaltinamojo E. R. padaryta veika jokių paekmių ir nesukėlė, tačiau, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir pačios veikos padarymo aplinkybes(pastaba: bylos duomenimis, policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius kaltinamojo E. R. vairuojamą automobilį, pastarasis iš pradžių atsisakė pasitikrinti blaivumą, nenorėdamas įvardinti ir savo asmenybės, buvo agresyvus, įžūliai ir grubiu tonu bendravo su policijos pareigūnais), teismo vertinimu, kaltinamajam E. R. yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšį-areštą, paskirtiną arešto bausmę mažinant 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. R. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgyjęs, nes niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ką patvirtina ir byloje esantys vairuotojų registro duomenys(b.l. 85, t. 1).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., pakeisto BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 1p. ir 3d. redakcija).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. R. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis E. R. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, kuris jokių pasekmių nesukėlė, o metų bėgyje administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo(b.l. 138-140, t. 1), teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių kartu atsižvelgdamas tiek į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis), tiek ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, visgi laiko, kad, kaltinamajam E. R., uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, todėl, asmeniui taikant baudžiamąją atsakomybę, už vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytinas didesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas), pastarajam yra nustatytinas mažesnis, nei įstatymo numatytos galimos skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

BK 67 str. 3d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį E. R. nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., o po to, tenkinant raštišką prašymą, pagal Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. vyr. tyrėjo 2025m. rugsėjo 11d. nutarimu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, buvo perduotas saugoti juridiniam asmeniui-(duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės savininkui(b.l. 37-39, 67-71, t. 1).

Iš byloje esančioje VĮ „ Regitra “ išduotoje pažymoje užfiksuotos informacijos apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą matyti, kad pagal pažymoje užfiksuotą informaciją apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą nuo 2023m. spalio 10d. automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra nurodomas juridinis asmuo-(duomenys neskelbtini), šį automobilį 2023m. spalio 07d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu už 5.500,- Eur. sumą įsigijęs iš buvusio transporto priemonės savininko(juridinio asmens)- (duomenys neskelbtini), o automobilio valdytojas yra nurodomas pil. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo E. R. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti(BK 72 str. 4d. 1p.).

Šiuo nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2023m. spalio 07d. (duomenys neskelbtini), kaip davėjas, ir fizinis asmuo-pil. L. K., kaip gavėjas, kuris šioje byloje buvo apklaustas liudytoju, sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pil. L. K. už gaunamą darbo užmokestį iš minėtos bendrovės išsimokėtinai lizingo(nuomos) pagrindu įsigijo pastarosios iš (duomenys neskelbtini) perkamą automobilį „ Audi A6 “, kurio vertė yra 5.500,- Eur.(penki tūkstančiai penki šimtai eurų ir 00 eur/ct.), už kurį pil. L. K. mėnesines įmokas tebemoka ir šiuo metu, o įmokų pabaiga yra 2028m. rugsėjo 17d.(b.l. 44-66, t. 1) Pagal sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį pil. L. K., valdymui ir naudojimui perimdamas įsigyjamą automobilį, įsipareigojo prisiimti atsakomybę už visų galimų padarinių(transporto priemonės apgadinimo, sugadinimo, sunaikinimo ar kitokio praradimo) atsiradimo riziką, nes viena iš sąlygų, leidžiančių (duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės davėjui, vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį, yra tai, jeigu transporto priemonė yra pavogta, pagrobta, visiškai sugadinta, sunaikinta, prarasta, įstatymų nustatyta tvarka priverstinai išregistruota, sulaikyta, išieškoma per teismą arba apribotos jos valdymo, naudojimo ir/ar disponavimo ja teisės pagal trečiųjų asmenų reikalavimus, arba dėl bet kokių kitų priežasčių transporto priemonė nebėra gavėjo valdyme ir/ar naudojime ir gavėjas nepranešė davėjui apie šias aplinkybes sutartyje nustatyta tvarka(sutarties II dalies 12.13.4 punktas)(b.l. 63, t. 1). Apie tokią vienašališką sutarties nutraukimo galimybę (duomenys neskelbtini), sužinojusi apie jai priklausančio automobilio „ Audi A6 “ sulaikymą ir nuvežimą į automobilių saugojimo aikštelę, informavo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, pateikdama raštišką prašymą dėl automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo(b.l. 42-43, t. 1). Tokiu būdu šiuo nagrinėjamu atveju pil. L. K., kaip transporto priemonės gavėjui, perdavus jam valdymui perduotą automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, t.y. kaltinamajam E. R., (duomenys neskelbtini), kaip davėjas, negali būti atsakinga už kliento ir(ar) trečiojo asmens padarytus teisės pažeidimus/nusikalstamas veikas, kad galėtų užkirsti kelią neteisėtam klientui perduotos valdyti transporto priemonės panaudojimui.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo E. R. vairuota kelių transporto priemonė, yra registruota trečiojo(juridinio) asmens-(duomenys neskelbtini) vardu, kurios faktinis valdytojas yra pil. L. K., įsigijęs automobilį nuomos pagrindu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam E. R. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo E. R. vairuoto keleivinio automobilio „ Audi A6 “ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 3.190,- Eur.(trys tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 24, t. 1). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Em-prekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta keleivinio automobilio „ Audi A6 “ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „ vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų keleivinių automobilių „ Audi A6 “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius transporto priemonės gamybos metus, jos nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus).

Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis E. R., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto keleivinio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis E. R., sėsdamas neblaivus už vairo, tokiu savo elgesiu ne tik sukėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.), vertina, jog iš kaltinamojo E. R. turi būti išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Em-prekis “ pateiktą automobilio „ Audi A6 “ vidutinę kainą(su PVM) Lietuvoje(BK 67 str. 3d., 72 str. 5d.), o automobilis yra grąžintinas juridiniam asmeniui-(duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės savininkei, kuriai minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(BPK 151 str. 8d.).

LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., buvo patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kuriuo buvo papildytas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, numačius ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.(BK 67 str. 2d. 10p.). Kadangi kaltinamasis E. R., kaip nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, o pasak paties kaltinamojo, jis turi priklausomybę alkoholiui, tam, kad užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, teismo vertinimu, naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo E. R., kaip nuteistojo, elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį/auklėjamąjį poveikį(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas(BPK 51 str. 1d. 7p.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam E. R. buvo paskirtas advokatas Č. Bakasėnas, kaip gynėjas pagal paskyrimą, atstovavęs kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu(b.l. 11, 16-17, 26, t. ).

2025m. rugsėjo 30d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam E. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 169,13 Eur.(vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus ir 13 eur/ct.)(b.l. 20-23, t. 2).

BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi bylos duomenimis kaltinamasis E. R. šiuo metu niekur oficialiai nedirba ir registuojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, o baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas(BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo E. R. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo E. R. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti areštu 90(devyniasdešimčiai) parų.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. R. paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu areštu 60(šešiasdešimčiai) parų.

BK 67 str. 3d. ir 68 str.(Lietuvos Respublikos 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam E. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2025m. rugsėjo 10d., t.y. Vilniaus apskrities VP Širvintų raj. PK vyr. tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo priėmimo dienos.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam E. R. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. 3.190,- Eur.(trijų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ Audi A6 “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

BK 67 str. 2d. 10p. ir 3d., 72⁵ str.(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam E. R. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per aštuonis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus paskirtą arešto bausmę, dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Kaltinamąjį E. R. pripažinti recidyvistu.

Paskirtos raešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo E. R. sulaikymo dienos, jį suimant.

Išaiškinti kaltinamajam E. R., kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 7(septynias) dienas yra privaloma atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), paskirtai arešto bausmei atlikti. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į įkalinimo įstaigą, apie tai informuoti (duomenys neskelbtini) kalėjimą raštu ar telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. R. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo E. R. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymą-keleivinį automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti juridiniam asmeniui-(duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės savininkei, nuosprendžiui įsiteisėjus, su užvedimo spynelės rakteliu grąžinti jo savininkei-(duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.