Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. R., jos atstovui advokatui Mindaugui Normantui, nukentėjusiojo E. L. R. atstovui J. R., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovams Audriui Klišauskui, Laimonui Gaubiui, Ievai Rimdeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 8 d. pateiktą skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau VVTAT prie SADM) 2025 m. liepos 23 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1101-2025 (ROIK Nr. 25275619341).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VVTAT prie SADM 2025 m. liepos 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1101-2025 R. R. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubausta įspėjimu, už tai, kad 2025 m. gegužės 26-28 d. neužtikrino nepilnamečio sūnaus E. L. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu J. R., su kuriuo bendravimo tvarka susitarta atvejo vadybos posėdžio metu bei detalizuota 2024 m. spalio 11 d. pagalbos plane Nr. 347.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar Institucijai nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Byloje nustatyta, kad R. R. ir J. R. yra E. L. R. tėvai, tarp jų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Tiek R. R., tiek J. R. šeimoms yra taikoma atvejo vadyba. Iš Akmenės rajono paramos šeimai centro 2024 m. spalio 11 d. pagalbos plano matyti, kad vaiko motina R. R. buvo įpareigota (įsipareigojusi) sudaryti tinkamas sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu – pokalbiai telefonu tarp tėvo ir sūnaus galimi kiekvieną vakarą prieš miegą; pokalbiai vaizdo skambučiu – pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 20.30 val., sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val. Toks įpareigojimas R. R. buvo nustatytas 2024 m. spalio 7 d. vykusio atvejo vadybos posėdyje susitarus abiem vaiko tėvams. Taigi buvo nustatyta vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarka, kuri užtikrintų vaiko interesus.

Byloje iš esmės ginčas kyla dėl to, kad laikotarpiu 2025 m. gegužės 26-28 d. vaiko E. L. R. tėvui J. R. R. R. neužtikrino vaiko su tėvu bendravimo tvarkos, kuri susitarta ir detalizuota 2024 m. spalio 11 d. pagalbos plane Nr. 347.

Bylos nagrinėjimo metu R. R. nurodė, kad 2025 m. gegužės 27 d. išvyko į Vilnių, o gegužės 28 d. išskrido į Turkiją, ir į Lietuvą sugrįžo 2025 m. birželio 2 d. Nutarimas grindžiamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 26-28 d. J. R. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi.

Pareiškėja R. R. tiek teismo posėdžio metu, tiek pateiktame skunde nurodė, kad tokiu elgesiu nebuvo siekiama pakenkti vaiko interesams, kadangi ji su sūnumi E. L. R., buvo išvykusi atostogų į Turkiją, norėjo, kad vaikas pamatytų šalį, pakeliautų, todėl tik atskridus, išvyko į suplanuotą ekskursiją, dėl to, neturėjo ir nepasirūpino, kad vaikas turėtų mobilųjį ryšį. Taip pat pažymėjo, kad viešbutyje nebuvo nemokamo bevielio tinklo, o vėliau jį užsisakė, tačiau jis veikė tik viešbučio teritorijoje, todėl tik tada vaikui ir tėvui buvo sudaryta galimybė bendrauti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog 2025 gegužės 28 d., R. R. su sūnumi tik nuvykus į užsienio šalį, kurioje lankėsi pirmą kartą, nors ir nebuvo sudaryta galimybė sūnui bendrauti su tėvu, pažymi, jog nelaikytina objektyvia priežastimi nesilaikyti tarpusavio priimtos bendravimo tvarkos. Tačiau teismui įvertinus tai, kad bendravimas buvo negalimas ne dėl piktybiškų pareiškėjos veiksmų, tačiau dėl internetinio ryšio nebuvimo, į tai, kad E. L. R. nurodė, kad tėtis J. R. žinojo apie jo kelionę į Turkiją, todėl negalima konstatuoti, jog R. R. veikė priešingai vaiko interesams. Teismas, dėl likusio laiko, kurį pareiškėja su sūnumi praleido Turkijoje daugiau nepasisako, kadangi tai neįeina į nutarime nurodytą konkretų laikotarpį.

Dar daugiau, J. R. teismui pateikė UAB „Tele2“ detalią informaciją apie apmokestinamas paslaugas (išklotinę), iš kurios galima matyti, jog J. R. 2025 m. gegužės 26 d. skambino sūnui E. L. R., skambučio trukmė – 00:00:02, 2025 m. gegužės 27 d., trukmė 00:00:04, 2025 m. gegužės 28 d., trukmė 00:00:04. Iš UAB „Tele2“ rašto „Dėl gauto kreipimosi“, nurodyta, kad išklotinėse yra pateikiama tik apmokestinamoji balsinio ryšio paslauga. Patikslina, kad kai skambučio gavėjas buvo nepasiekiamas ar neįvyko skambučio sujungimas, t. y. nebuvo suteikta apmokestinamoji balsinio ryšio paslauga, informacija nėra įtraukiama į mėnesio paslaugų ataskaitą/išklotinę.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad J. R. bandė su sūnumi susisiekti mobilaus ryšio tinklu aukščiau minėtu laikotarpiu, tačiau taip pat pastebėtina, kad R. R. 2025 m. gegužės mėnesį atitinkamomis dienomis, t. y. ne kiekvieną dieną, tačiau sudarė sąlygas vaikui bendrauti telefonu su skyrium gyvenančiu tėvu. R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad minimu laikotarpiu 2025 m. gegužės 26-27 d. sūnus su tėvu nebendravo galimai dėl vaiko emocinės būsenos (vaikas ne visuomet nori bendrauti, jis ne visada yra geros nuotaikos). Teismo vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti ir į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, ar bendravimas vaikui nesukels neigiamų emocijų, ar vaikas nori bendrauti, nes visų svarbiausia yra nepilnamečio vaiko interesai. Tai, kad E. L. R. nebendravo su tėvu, dėl to, jog nenorėjo, nėra pagrindas nustatyti R. R. kaltę šiuo atžvilgiu, kadangi versti vaiką daryti tai ko jis nenori, būtų galima laikyti, kaip veiksmą priešingą vaiko interesams.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad R. R. tinkamai nesilaikė susitartos skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo telefonu tvarkos, kad vaikas patvirtino, kad jis būdamas Turkijoje bendravo su tėvu, kad pertrauka tirtu laikotarpiu tarp vaiko ir tėvo bendravimo buvo, daroma išvada, kad dėl tokio R. R. elgesio mažamečio vaiko interesai esmingai nebuvo pažeisti, kad R. R. dėl to būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Pastebėtina, kad duomenų, jog po tirto laikotarpio R. R. toliau nesilaiko nustatytos tvarkos, byloje nėra, priešingai teismo posėdžio metu J. R. patvirtino, jog po teismo nustatytos laikinos jo ir sūnaus bendravimo tvarkos, jokių pažeidimų nėra. Visuma aptartų įrodymų leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju vaiko interesų pažeidimas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad R. R. dėl to reikėtų bausti administracine tvarka, kaip teigiama Institucijos skunde.

Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpis, kurį vaikas nebendravo su tėvu telefonu yra trys dienos (laikotarpiu nuo 2025 m. gegužė 26-28 d.). Šie duomenys patvirtina, kad R. R. nesilaikė susitartos skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo telefonu tvarkos, kad dėl to vis tik nukentėjo vaiko interesai, tačiau įvertinus tai, kad vaiko motina buvo vaiką išsivežusį atostogų į užsienį, kad nebuvo galimybės įsigyti mobilaus ryšio kortelės, kad tai buvo vienkartinis veiksmas, kurio metu vaikas negalėjo bendrauti su tėvu laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 26-28 d., taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio emocinę būseną, darytina išvada, kad vaiko interesų pažeidimas šiuo atveju nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad asmenį dėl to būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Nors vaikui ir buvo užtikrinta galimybė nustatyta tvarka bendrauti su tėvu, tačiau nebendravimo pertrauka buvo minimali. Teismas pažymi, kad šiuo atveju įvertinta ir tai, kad tirtas laikotarpis buvo trys dienos, ir toliau, kaip tvirtino pati R. R. bei J. R., yra laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos.

Visiškai sutiktina su Institucijos atstovu, kad R. R. pasirašė šį protokolą, susipažino su jo turiniu ir žinojo, kad ji turi leisti vaikui su tėvu bendrauti telefonu, taip pat, kad R. R. suprato, kad tai yra jos pareiga, tačiau teismo vertinimu, esant susiklosčiusiai tarp vaiko tėvų konfliktinei situacijai, kai yra duomenų, kad abu tėvai daro neigiamą įtaką vaikui, remtis vien formaliu pagrindu konstatuojant R. R. tyčią, negalima. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad R. R. veiksmai buvo kryptingai nukreipti į vaiko interesų pažeidimą. R. R. veiksmai šiuo atveju rodo jos norą siekti galbūt asmeninių tikslų, nukreiptų prieš J. R., rodo jos neatsakingumą, tačiau nepatvirtina jos kryptingo elgesio pažeisti būtent vaiko interesus. Duomenų, kad ji netinkamai panaudodama motinos valdžią suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį, t. y. kad pažeidžia vaiko interesus, negauta.

Dar daugiau, Institucija tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pagalbos šeimai planas nėra rekomendacinio pobūdžio ir kad jo nesilaikymas gali sukelti asmeniui teisines pasekmes. Vis tik, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 50 straipsnis, reglamentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje bei 52 straipsnis, reglamentuoja Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimus vaiko teisių apsaugos srityje. Šiuose straipsniuose nenustatyta, kad šios tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojai turi teisę duoti privalomus nurodymus tėvams, kai iškyla būtinybė vertinti pagalbos vaikui (ir) ar šeimai poreikį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, kad pagalbos plane šalių sudaryta bendravimo tvarka buvo susitarta abiejų šalių, kurią jie geranoriškai sutiko vykdyti, tačiau jos nevykdant, nėra numatyta jokių teisinių pasekmių, kurios gali kilti jos nevykdant.

Teismas pažymi, kad, siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, todėl atkreiptinas R. R. dėmesys, kad ji, atsižvelgdama išimtinai į vaiko interesus, jo amžių, privalo tinkamai užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo pastovų bendravimą su vaiku ir tam nekliudyti ir privalo paisyti specialistų teikiamų rekomendacijų, nustatytos skyrium gyvenančio tėvo su vaiku bendravimo tvarkos.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė LAT nutartį administracinio nusižengimo byloje 2AT-19-303/2023 bei nurodė, kad byloje nurodyta analogiška situacija, kaip ir šiai nagrinėjimai bylai, kai ištuokos procese sistemiškai pažeidžiamos vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia motina. Atkreiptinas dėmesys, kad minimoje byloje nustatyta, kad tai nebuvo pavienis veiksmas, situacija periodiškai kartojosi penkiolika kartų, todėl vertintina, kad byloje nurodyta situacija nėra tapati šiai nagrinėjimai bylai, kadangi šiuo atveju, nenustatyti pasikartojantys veiksmai atlikti priešingi vaiko interesams, o tik vienkartinis veiksmas nutarime nurodytu laikotarpiu, kuris truko gan trumpą laiką, t. y. tris dienas, kurios yra pateisintos.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju R. R. veiksmuose nėra įrodyti visi ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymiai, todėl remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Esant išdėstytiems aplinkybėms, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau VVTAT prie SADM) 2025 m. liepos 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1101-2025, naikintinas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukiama nesant veikoje visų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-41-648/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. R. skundė Institucijos nutarimą ir būtent tai lėmė, kad ji patyrė atstovavimo išlaidų. Išnagrinėjus skundą, šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta tenkinti R. R. skundą ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes R. R. veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių. Taigi, atsižvelgus į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, nagrinėjimų klausimų apimtį ir sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl patirtų 900,00 (devynių šimtų eurų) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas ir vadovaujantis paminėta teismų praktika, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos R. R. skundą tenkinti.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. liepos 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1101-2025, panaikinti ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti iš valstybės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 900,00 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.