- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- TS-6-929/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-243, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (7 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 254 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.
Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 5 d.
1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2019 m. gegužės 5 d.
Neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 29 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 2 metai 11 mėnesių ir 7 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus pataisos namuose, 2019 m. lapkričio 29 d. protokolu Nr. 59-52 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką (nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 77 taškai), kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 59-243 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo A. B. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 77 balus (statinių veiksnių taškai – 35, dinaminių – 42), nusikalstamoms veikoms būdingą modelį, nedarbą, taip pat darbinės patirties stoką, mažą atliktos bausmės dalį, nedengiamus teismo jam priteistus ieškinius, nepakankamą savo veiksmų pasekmių įvertinimą bei tam tikrą identifikaciją su kriminalinę subkultūrą toleruojančiais asmenimis.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir neteisingas, todėl naikintinas. Nuteistasis nurodo, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją, bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už aktyvų dalyvavimą socialinėse programose yra skatintas 6 kartus, drausminių nuobaudų neturi. Palaiko socialinius ryšius su sutuoktine, dukra, tėvais ir broliu. Jo socialinio tyrimo išvadose nefiksuoti mąstymo, emocinio ar elgesio sutrikimai, yra nurodyti apsauginiai veiksmai. Savo priežiūrą jis vertina teigiamai. Taip pat jis turi darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) pažymą dėl įsipareigojimo įdarbinti, lygtinio paleidimo atveju jam yra saugoma darbo vieta ir, teismui patvirtinus lygtinį paleidimą, jis pradės dirbti. Šie ir kiti socialinio tyrimo nurodyti faktai yra išplėstai išdėstyti ir analizuojami Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus sudarytoje socialinio tyrimo išvadoje ir yra priskiriami prie apsauginių veiksnių, kurie leidžia spręsti, kad jis, atlikęs bausmę, savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog nors jam pagal OASys metodiką nustatyta 77 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Nutarime Komisija nevykdė savo pareigos įvardinti, kiek šis balas sumažėjęs, OASys balų dinamikos nenagrinėjo ir nevertino, nors tokią pareigą aiškiai deklaruoja teismai, apie tai pasisakydami beveik visuose nutarimuose lygtinio paleidimo klausimu. Nuteistojo nuomone, toks valstybės institucijos pareigų neatlikimas negali būti interpretuojamas aplinkybe, atimančia, ar kokiu nors būdu varžančia jo teisę į lygtinį paleidimą. Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo išvadas sudarę pareigūnai jam nesuteikė galimybės pasinaudoti įstatymo suteikiama teise peržiūrėti savo bausmės ir priežiūros planą bei dėl jo pareikšti nuomonę, taip pat nepateikė jokių komentarų ir neįvertino jo pasiektų rezultatų. Nutarime Komisija privalėjo pateikti įrodymus, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistojo vertinimu, Nutarime apsiribota tuščiažodžiavimu, jokie aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai Nutarime nenurodomi, nepateikti jokie įrodymai, jog jis galimai neatitiktų minimalių kriterijų. Nuteistojo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, Komisiją turi dominti tik keturi skaičiai – jam skirtos bausmės dydis, jo atlikta bausmės dalis, jo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas. Nutarimas, nuteistojo nuomone, yra visiškai nemotyvuotas, jį sudaro tik Komisijos pasisakymai apie tai, kas neturi jokio loginio ryšio su jo lygtinio paleidimo nagrinėjimu, dėl ko Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Nuteistasis pabrėžia, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas ir nėra baustas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl, jo nuomone, nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Vadovaudamasis išdėstytu, prašo teismo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo A. B. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad A. B. yra nuteistas subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausme už tyčinių nusikaltimų padarymą, pusę šios bausmės jis atliko 2019 m. gegužės 5 d, tokiu būdu nuteistojo A. B. prašymas yra paduotas tinkamai pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą terminą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. lapkričio 26 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-219 (toliau socialinio tyrimo išvados) 5.2 p. nurodoma, kad pagal turimus duomenis nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra stebimi teigiami nuteistojo tam tikri elgesio pokyčiai. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, organizuojamuose renginiuose, prisideda prie šių renginių organizavimo: dalyvavo programoje „kompiuterinio raštingumo pradmenys“; dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje „Pilietiško ugdymo kelias“; dalyvavo „Žaliosios oazės“ užimtume, užsiėmė daržininkyste; dalyvavo praktinėje paskaitoje „Stresas. Jo valdymo būdai“; dalyvavo 42 akademinių valandų socialinių įgūdžių lavinimo programoje, kurioje tobulino bendravimo su aplinkiniais įgūdžius, mokėsi socialiai priimtinų konfliktų sprendimo būdų, analizavo asmenybės stipriąsias, silpnąsias savybes, lavino prognostinius, planavimo įgūdžius; dalyvavo seminarų cikle „Padėk sau“, paruošto pagal 12 žingsnių programą; dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas darbuotojo vedamame grupiniame užsiėmime „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai. Gydymosi galimybės Lietuvoje“; dalyvavo Kybartų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto vedamame grupiniame užsiėmime „Sveiko gyvenimo būdas“; dalyvavo Meno terapijos programoje; Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo elektra būdu profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas daro išvadą, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl ši lygtinio paleidimo sąlyga yra.
Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) turi būti padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymą bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis bei interviu metu gauta informacija, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2019 m. lapkričio 5 d. nustatytą, nustatyta vidutinė A. B. nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys vertinimo metodiką) – 77 taškai. Taigi, A. B. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2017 m. vasario 23 d. nuteistajam A. B. buvo nustatyta vidutinė rizika – 88 taškai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2018 m. vasario 23 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika – 70 taškų. 2018 m. rugsėjo 17 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika – 56 taškai. 2019 m. gegužės 3 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika – 56 taškai. Ir, kaip jau minėta, pastarojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2019 m. lapkričio 5 d. jam buvo nustatyta vidutinė rizika – 77 taškai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistasis A. B. nepadarė pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką lyginant jo paskutinio ir priešpaskutinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatus – priešingai, A. B. nusikalstamo elgesio rizika nuo praėjusio jos įvertinimo padidėjo net 21 balais (buvo 56 taškai, o dabar yra 77 taškai). Tokiu būdu teismas vertina, kad šiuo atveju negalima teigti, jog A. B. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą formalią sąlygą būti padarius pažangą mažinant savo (vidutinę) nusikalstamo elgesio riziką.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2019 m. gegužės 3 d. pakartotinio nusikaltimo elgesio rizikos įvertinimo, 2019 m. gegužės 10 d. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Nr. LK-21 buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą A. B., tačiau 2019 m. birželio 3 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2019 m. gegužės 10 d. komisijos nutarimą, o Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį paliko galioti. Abiejose nutartyse teismai vertino, kad A. B. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką (kuri tuo metu sudarė 56 balus) nebuvo pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Tokios ankstesnės teismų išvados leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo metu padidėjusi A. B. nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo. Nors nuteistasis savo skunde nurodo ne vieną teismo nutartį, kaip pavyzdį, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kuriems taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – pvz. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. 1S-202-337/2018 ir 2019 m. sausio 17 d. nutartį Nr. 1S-11-337/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį Nr. 1S-845-593/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį Nr. 1S-1-873/2019, tačiau susipažinus su minėtų nutarčių turiniu, pažymėtina, kad visais šiais atvejais teismai nustatė nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o nagrinėjamu atveju teismas tokios A. B. pažangos nenustatė. Dabartinį A. B. rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką sudaro 77 balai, iš kurių 35 yra statiniai (sumažinti nėra galimybės) ir 42 yra dinaminiai – vadinasi daugiau nei pusę nuteistojo rizikos įvertinimo sudaro dinaminiai balai, kuriuos A. B. turi galimybę sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.
Savo skunde nuteistasis teigia, kad Nutarime Komisija tik formaliai nurodė, kad jam nustatyta 77 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau neįvardino, kiek šis balas yra sumažėjęs, nenagrinėjo ir nevertino OASys balų dinamikos, nors to svarba akcentuotina teismų nutarimuose lygtinio paleidimo klausimu. Šiuo klausimu nuteistasis yra teisus, kadangi Nutarime iš tiesų nėra nurodyta, kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika keitėsi lyginant su ankstesniais vertinimais. Taip pat sutiktina su nuteistojo teiginiu, kad tai, jog Komisija Nutarime neanalizavo aptariamo klausimo, negali būti interpretuojama kaip aplinkybė, atimanti, ar kokiu nors būdu varžanti jo teisę į lygtinį paleidimą. Visgi pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė šiuo atveju nei atima, nei varžo nuteistojo teisės į lygtinį paleidimą, kadangi iš aukščiau pateiktos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos analizės matyti, kad nuteistojo elgesio rizika nuo praėjusio jos vertinimo yra padidėjusi, dėl ko nuteistasis neatitinka vieno iš formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo kriterijų.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo išvadas sudarę pareigūnai jam nesuteikė galimybės pasinaudoti įstatymo suteikiama teise peržiūrėti savo bausmės ir priežiūros planą bei dėl jo pareikšti nuomonę, taip pat nepateikė jokių komentarų ir neįvertino jo pasiektų rezultatų. Su šiuo nuteistojo argumentu teismas nesutinka, kadangi socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte nurodyta, be kita ko, kad „rizikos taškų įverčių didėjimas nustatytas vertinant A. B. lėšų valdymo ir pajamų sritį, kadangi materialinių poreikių tenkinimui nuteistasis pasirinko neteisėtą praturtėjimo būdą bei šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų atlyginti padarytą nusikaltimo turtinę žalą. Taip pat rizikos taškų įverčių didėjimas nustatytas vertinant gyvenimo stiliaus ir draugų sritį, kadangi nuteistojo neatsakingas gyvenimo būdas, struktūros elgesyje stoka, ribų nebuvimas, netinkami atrankos kriterijai pasirenkant draugus, gyvenimo stiliaus ypatumai įvertinti kaip reikšmingai susiję su nusikalstamu elgesiu ir jo pasireiškimo rizika ateityje. Taip pat nustatyta, kad nuteistajam būdinga pakankamai aukšta savivertė bei pasitikėjimo savimi lygis. Taškų įverčiai taip pat padidėjo atkreipus dėmesį į nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Remiantis nuteistojo nusikalstamo elgesio analize, pastebėta, kad nuteistojo nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų vertinimo stoka buvo tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu, todėl yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys intervencinių priemonių nukreipimo. Rizikos taškai padidėjo vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, kadangi jam yra būdinga tam tikra identifikacija su kriminalinę subkultūrą toleruojančiais asmenimis bei neigiama nuostata į visuomenę, vertinant nuteistojo pasikartojančias nusikalstamas veikas, siejamas su kito asmens turtinių teisių nuvertinimu. Atkreipiamas dėmesys, kad pakartotinio įvertinimo metu taip pat buvo nustatyti tam tikri teigiami pokyčiai lyginant su pirminiu rizikos įvertinimu. Rizikos taškai pakito (sumažėjo) vertinant nuteistojo pasiekimus mokymosi srityje. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. B. oficialiai patvirtino galimos bedarbystės problemos sprendimą – gauta pažyma apie jo įdarbinimą po paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Taip pat oficialiai patvirtinta jo gyvenamoji vieta laisvėje. Artimųjų palaikymas ir galima teigiama įtaka bei pagalba nuteistajam, gali būti vertinami kaip apsauginis, nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Remiantis įvertinimo rezultatais, rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka vidutinė“. Kaip matyti, nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje buvo pateikta išsami A. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato dinamikos analizė, motyvuoti nustatytų balų pokyčiai bei nurodyti juos didinantys ir mažinantys kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis su socialinio tyrimo išvada buvo supažindintas pasirašytinai, todėl darytina išvada, kad jos turinys A. B. yra žinomas. Visgi, savo skunde A. B. nenurodo jokių prieštaravimų dėl socialinio tyrimo išvadoje pateiktų jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčius pagrindžiančių kriminogeninių veiksnių, bei nepateikė jokių argumentų, kurie teiktų pagrindą teismui abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų patikimumu bei objektyvumu.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad, jo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, Komisiją turi dominti tik keturi skaičiai – jam skirtos bausmės dydis, jo atlikta bausmės dalis, jo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas. Tačiau teismas pažymi, kad nurodyti kriterijai iš esmės leidžia tik konstatuoti, ar egzistuoja formalieji BVK 157 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriems esant apskritai gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas. Teismų praktikoje sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus yra ne kartą pabrėžta, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės. Dėl šios priežasties Nutarime yra pateiktas ir pastarųjų aplinkybių vertinimas, kurį savo skunde nuteistasis nepagrįstai vadina „tuščiažodžiavimu“, nepaisant to, kad savo skunde pats išskiria savo elgesį ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, dauguma iš kurių yra paminėtos ir Nutarime. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pastarosios aplinkybės yra glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, kurios svarbą išskiria pats nuteistasis, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių (taip pat ir juos atspindinčių balų) pokytis priklauso taip pat ir nuo šių aplinkybių. Pvz. nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje, kaip jo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (mažinantys nusikalstamo elgesio riziką) yra įvardinama jo galimybė gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje, turimas išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija bei teigiami santykiai su artimaisiais – šios aplinkybės taip pat yra įvertintos ir Nutarime. Tuo tarpu kaip nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo nusikalstamo elgesio riziką, socialinio tyrimo išvadoje išskiriami jo darbinės patirties ir įgūdžių stoka, jo neigiama nuostata į darbą, neatlyginama paskutinio nusikaltimo metu padaryta turtinė žala, gyvenimo stiliaus praeityje neigiami aspektai ir nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas. Nutarime šios aplinkybės taip pat yra akcentuojamos Komisijos. Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad nuteistasis turimais duomenimis yra skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo didelę pinigų sumą – 18533,28 Eur, tačiau savanoriškai priteistų sumų nedengia, nes nedirba, pats yra išlaikomas artimųjų. Nors nuteistasis rodo iniciatyvą įsidarbinti laisvėje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirba, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis anksčiau oficialaus darbo, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, pragyvenimui pasirinko neteisėtą praturtėjimo būdą, tai pabrėžia nuteistojo darbinės patirties stoką ir kelia abejonių nuteistojo sugebėjimu pelnytis pragyvenimui nenusikalstamais būdais išėjus į laisvę. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarime viena iš nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų nurodoma mokėti teismo priteistą ieškinį dėl žalos atlyginimo, ko nuteistasis galėtų siekti įsidarbindamas laisvės atėmimo įstaigoje, tokiu būdu rodydamas savo teigiamą požiūrį į darbą ir norą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kas jį charakterizuotų teigiamai ir mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 77 balai, iš kurių 42 balai yra dinaminiai, vadinasi, dar yra galimybė ženkliai šią riziką mažinti toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė pakankamą pagrindą šią riziką mažinant, dėl ko šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo A. B. gebėjimo išėjus į laisvę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kadangi nuteistasis A. B. iš esmės neatitinka vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, teismas vertina kad A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-243, todėl nuteistojo A. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-243 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.