Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovėms I. V. ir I. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto 5‑ojo notarų biuro notarė R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovė ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nurodė, kad teismo sprendimas nesukels ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes ieškovė nėra potenciali įpėdinė, galinti pretenduoti į testatoriaus turtą po testamento nuginčijimo bei atitinkamai neturi teisės ginčyti tokį testamentą. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nusprendė dėl ginčo dalyko, dar nepriėmęs pačio ieškinio ir jo neišnagrinėjęs.

9. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, taikoma bendrosios taisyklės, pagal kurią, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išimtis ir pirmiau sudarytas testamentas laikomas galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvioji, todėl draudžiama ją aiškinti plečiamai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.84 ir 1.89 straipsniuose nustatytais pagrindais; teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007).

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ginčija 2014 m. rugpjūčio 4 d. L. K. sudarytą testamentą, kuriuo testatorius turtą paliko atsakovei I. V.. Ieškovė prašo šį testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti notarinio veiksmo atlikimo metu (CK 1.89 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. be ginčijamo testamento 1991 m. gegužės 27 d. Klaipėdos m. valstybinėje notarų kontoroje buvo sudaręs testamentą, kuriuo atitinkamą turtą buvo palikęs ieškovei I. D., I. V., J. V.. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė konkrečiai formuluoja ir reiškia ieškinį pagal CK 1.89 straipsnį, net ir tenkinus šį jos ieškinį, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika (šios nutarties 10 punktas), anksčiau sudarytas testamentas netaptų galiojančiu ir ji negalėtų tapti įpėdine pagal 1991 m. gegužės 27 d. testamentą. Juolab kad ginčijamas L. K. testamentas buvo sudarytas 2014 m. rugpjūčio 4 d., o teismo sprendimas pripažinti L. K. neveiksniu priimtas tik 2015 m. kovo 6 d.

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad subjektas, reiškiantis reikalavimą teisme, kai kreipimosi į teismą tvarka ir subjektų ratas specialiai reguliuojami įstatymu, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą. Tokios teisės akivaizdžiai ir neabejotinai nepagrindus, nesant reikalingo tokiai išvadai padaryti tyrimo, teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis subjektas neturi teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-267-611/2019, 21 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-585/2019, 54 punktas). Be to, teismas privalo patikrinti, ar ieškovas turi civilinį procesinį teisnumą, t. y. ar jis gali turėti (įgyti) civilines procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018, 33 punktas). Toks teismo vertinimas nereiškia, kad teismas bylą nagrinėja iš esmės, nes tokiu atveju tik tikrinamos procesinės kreipimosi į teismą prielaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-585/2019, 53 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019, 36 punktas).

13. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019, 33 punktas). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 20 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas aiškiai apibrėžia, subjektų, kurie turi teisę kreiptis dėl testamento nuginčijimo ratą (CK 5.17 straipsnio 1 dalis), kitaip tariant, apibrėžia asmenų procesinį teisnumą kreiptis su ieškiniu dėl testamento nuginčijimo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nėra nei įpėdinė pagal įstatymą, nei įpėdinė pagal 2014 m. rugpjūčio 4 d. testamentą. Be to, ieškovė, net ir tenkinus jos ieškinį pagal CK 1.89 straipsnį, negalėtų tapti įpėdine pagal 1991 m. gegužės 27 d. testamentą. Vadinasi, ieškovė, reikšdama ieškinį CK 1.89 straipsnio pagrindu, negali būti laikoma galima įpėdine pagal testamentą, kuri paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis, ji taip pat nėra galima įpėdine pagal įstatymą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovė neturi procesinio teisnumo reikšti aptariamą ieškinį ir jos ieškinys negalėtų sukelti jos siekiamų materialiųjų teisinių padarinių.

15. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad notarė A. G. 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. S-274 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ nurodė, kad paveldėjimo teisės pagal 1991 m. gegužės 27 d. sudarytą testamentą liudijimas ieškovei galėtų būti išduodamas tik tuo atveju, jeigu notarui būtų pateiktas įsigaliojęs teismo sprendimas, kuriuo palikėjo 2014 m. rugpjūčio 4 d. L. K. sudarytas ir Klaipėdos m. 5–ojo notarų biuro notarės R. K. patvirtintas testamentas būtų pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas asmens, teismo pripažinto neveiksniu (ar ribotai veiksniu atitinkamoje dalyje) ar pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas asmens dėl smurto ar realaus grasinimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nereiškia ieškinio notarės nutarime nurodytais (CK 1.84 arba 1.91 straipsnio) pagrindais, todėl notarės nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.