Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. K. (atstovaujamos L. K.) ir L. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklai-darželiui, trečiajam asmeniui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovių I. K. (atstovaujamos L. K.) ir L. K. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

23. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mokykla-darželis, atstovaujama direktorės D. P., bei L. K. (duomenys neskelbtini) sudarė Mokymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Minėta Sutartimi šalys susitarė dėl I. K. ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą ir sąlygų pagal galimybes tenkinti vaiko saviraiškos poreikius sudarymo. Sutartis įsigaliojo nuo vaiko I. K. pirmos mokymosi dienos ir galiojo, iki vaikas baigs ikimokyklinio ugdymo programą. Pagal Sutarties 2.1. punktą atsakovė įsipareigojo užtikrinti vaikui tinkamas ugdymo sąlygas, saugumą ugdymo procese, o pagal sutarties 2.8. punktą įsipareigojo užtikrinti vaiko sveikatos priežiūros vykdymą (t. 1, e. b. l. 13–15).

24. 2018 m. sausio 23 d. I. K. darželyje patyrė nosies traumą – atsirado žaizda ant nosies nugarėlės.

25. Atsakovės įstaigoje sudaryta nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija atliko nelaimingo atsitikimo ugdymo procese tyrimą ir 2018 m. sausio 25 d. konstatavo, kad nelaimingą atsitikimą galėjo lemti per aukštas mergaitės ūgiui suoliukas, ant kurio ji sėdėjo.

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2018 m. sausio 23 d. gautas pranešimas, kad 15.55 val. dėl nosies traumos į (duomenys neskelbtini) atvežta I. K., gim. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog mokykloje-darželyje (duomenys neskelbtini) I. K. traumą patyrė neaiškiomis aplinkybėmis. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2018 m. sausio 31 d. gautas L. K. pranešimas, kad 2018 m. sausio 23 d., apie 9.49 val., L. K. paskambino darželio-mokyklos (duomenys neskelbtini) kurią lankė dukra, auklėtoja G. B. ir paaiškino, kad I. K. susižalojo nosį. Apie 10.00 val. paskambinusi auklėtoja informavo, jog atvyko greitoji medicinos pagalba ir ji kartu su I. K. vyksta į Vaikų ligoninę. Nuvykus į Vaikų ligoninę L. K. susitiko su auklėtoja, kuri paaiškino, kaip I. K. patyrė sužalojimus, ir dėl to atsiprašė. 2018 m. vasario 5 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrius nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad I. K. patyrė sužalojimą dėl neatsargių auklėtojos veiksmų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnyje yra numatyta atsakomybė asmeniui, kuris dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. Tačiau iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 30 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. K. sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitiktį (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo). O tai reiškia, kad I. K. patirtas sužalojimo mastas neatitinka BK 139 straipsnyje nurodytą sužalojimą, todėl nėra šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties (t. 1, e. b. l. 51–54). 2018 m. vasario 5 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Policijos komisariatas priėmė nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. K. 2018 m. sausio 31 d. pareiškimo (t. 1, e. b. l. 50).

27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 30 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog I. K. buvo padaryta muštinė-kirstinė kampo formos žaizda ant nosies nugarėlės. Sužalojimas atsirado kontaktuojant nosiai ir kertančiomis savybėmis pasižyminčiam daiktui (t. 1, e. b. l. 26–27).

28. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pas I. K. po 2018 m. sausio 23 d. patirtos traumos – žaizdos ant nosies nugarėlės – susidaręs randas, taikant kosmetines priemones, per 10 mėnesių neišnyko, jo pašalinimui bus reikalingas operacinis gydymas (t. 1, e. b. l. 21–23).

29. Tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio vaikui ir motinai, kai sužalojama vaiko sveikata. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė su skundžiamu sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo.

Dėl atsakovės atsakomybės

30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog 2018 m. sausio 23 d. užsiėmimų metu atsakovės patalpose ieškovė I. K. krito nuo suoliuko ir susitrenkė nosį į priešais stovinčio suoliuko kraštą.

31. Šioje byloje ieškovės įrodinėjo, kad atsakovė neužtikrino saugios aplinkos ieškovei ir tuo pažeidė tiek teisės aktų, tiek šalių sudarytos sutarties reikalavimus.

32. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovės kritimą ir sužalojimą lėmė netinkama jos priežiūra. Skundžiamu sprendimu nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokyklos organizuoto ir vykdyto renginio metu, todėl yra pagrindas svarstyti dėl mokyklos vykdytos nepilnamečio asmens priežiūros, jos tinkamumo ir įtakos žalai kilti, t. y., civilinei atsakomybei taikyti dėl netinkamos nepilnamečio asmens priežiūros ir sveikatai saugių sąlygų nesudarymo. Konstatavo, kad atsiradusios žalos priežastis – nepritaikyto vaiko sėdėjimo suoliuko naudojimas atsakovės darbe, todėl jai kyla atsakomybė pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį.

33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad I. K. traumai įtakos padarė vaiko nepriežiūra ar netinkama priežiūra. Teigia, jog atsakovė yra tiktai ugdymo ištaiga, todėl jai turėtų būti taikomi tik ugdymo ištaigoms keliami reikalavimai, ir, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, atsakovė negali turėti pareigos apsaugoti auklėtinius nuo nelaimingų atsitikimų, nepriklausančių nuo atsakovės valios. Teisėjų kolegija su tokiais apeliaciniame skunde dėstomais argumentais neturi pagrindo sutikti.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus bei išklausęs teismo posėdžių garso įrašus neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovės vaikų užsiėmimuose naudojami suoliukai neatitinka vaikų amžiaus ir ūgio, pateiktos šių (įvykio metu naudotų) suoliukų fotonuotraukos, jų aprašymas patvirtina, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 34 punkto reikalavimą, jog vaikams skirti baldai turi būti geros būklės (nesuplyšę, nesulūžę ir pan.), stalai ir kėdės — pritaikyti vaikams pagal jų ūgį (sėdint ant kėdės vaiko pėda visu padu turi liestis su grindimis). Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir atsakovė, savo 2018 m. sausio 25 d. nelaimingo atsitikimo ugdymo procese tyrimo akte konstatuodama, kad nelaimingą atsitikimą galėjo lemti per aukštas mergaitės ūgiui suoliukas, ant kurio ji sėdėjo. Tai, kad miesto savivaldybė skiria mažai lėšų tinkamam inventoriui įsigyti ar kad I. K. nukristi nuo suoliuko galėjo užmigusi, negali būti vertinama kaip aplinkybės, atleidžiančios atsakovę nuo atsakomybės.

35. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

36. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

37. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

38. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y., kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Taigi teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

39. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jog atsakovės kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje (darželyje) priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos (darželio) teritorijoje ir už jos ribų, bet priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai vykdoma ten, kur vyksta renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka išvykus į gamtą, muziejų, kitą teritoriją; renginys ne darželio patalpose).

40. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad vertinant atsakovės atsakomybės sąlygų buvimą / nebuvimą, būtina atsižvelgti ir į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių atsakovės, kaip mažamečių asmenų priežiūrą atlikusio subjekto, kaltų ir / ar neteisėtų veiksmų.

41. Minėta, jog 2018 m. vasario 5 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Policijos komisariatas priėmė nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. K. 2018 m. sausio 31 d. pareiškimo (t. 1, e. b. l. 50). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad iš priimto procesinio sprendimo matyti, jog ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nesant BK 139 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Šios aplinkybės per se (savaime) neeliminuoja atsakovės galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvimo ieškovių atžvilgiu ir nereiškia, kad civilinėje byloje nereikia savarankiškai tirti ir vertinti visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016). Kaip minėta, tiriant 2018 m. sausio 23 d. įvykį, kaip galbūt padarytą nusikalstamais veiksmais, nebuvo nustatyti atsakovės ar jos darbuotojos tyčiniai ar aplaidūs veiksmai vaiko atžvilgiu, tačiau tai nėra pagrindas, suponuojantis atsakovės nekaltumą civilinės teisės požiūriu. Atmestini apeliantės argumentai, jog nėra paskirtų jokių drausminių ar kitokių nuobaudų nei atsakovei, nei jos darbuotojams, kurios parodytų atsakovės neteisėtus veiksmus. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad atsakovės neteisėtus veiksmus lemia objektyvūs duomenys, o ne subjektyvūs pačios atsakovės procesiniai sprendimai.

42. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovė pažeidė pareigą užtikrinti I. K. saugias ugdymo sąlygas, t. y., dėl sveikatai saugių sąlygų nesudarymo, todėl atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai negu teigia apeliantė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad atsiradusios žalos priežastis – nepritaikyto vaiko sėdėjimo suoliuko naudojimas atsakovės darbe, todėl jai kyla atsakomybė pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms pagrįstai nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, atsakovės veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys ir kaltė, kaip deliktinės civilinės atsakomybės elementai, dėl to pagrįstai konstatuota, kad apeliantei kyla pareiga atlyginti ieškovėms kilusią žalą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

43. Apeliantė teigia, kad sutiktina, jog patyrusi traumą I. K. ir jos mama patyrė dvasinius išgyvenimus ir / ar sukrėtimą, įvairius nepatogumus vaikui besigydant, tačiau priteista 2500,00 Eur neturtinė žala yra per didelė, neatitinkanti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo ir teismų praktikoje įtvirtintų žalos dydžio nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka.

44. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

46. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

47. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019).

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš byloje esančių nuotraukų, medicininių išvadų matyti, kad ant ieškovės I. K. nosies yra likęs randas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė dar yra mažametė, todėl šiuo metu tai objektyviai lemia mažesnius jos dvasinius išgyvenimus dėl matomo rando. Įvertinęs ieškovės sužalojimo aplinkybes, patirtos traumos pobūdį ir pasekmės, gydymo laikotarpį, teismas nusprendė, jog siekiant kompensuoti ieškovės patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, ieškovei I. K. iš atsakovės tikslinga priteisti 2 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

49. Kaip nurodyta anksčiau, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 30 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog I. K. buvo padaryta muštinė-kirstinė kampo formos žaizda ant nosies nugarėlės (t. 1, e. b. l. 26–27). Remiantis byloje pateikto medicinos dokumento išrašo / siuntimo iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 1, e. b. l. 55), matyti, kad ieškovės kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Konsultuota LOR gydytojo – patologijos nerasta. I. K. nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. sausio 24 d. gydyta Vaikų chirurgijos skyriuje. Nustatyta klinikinė diagnozė: nosies žaizda. Nosies nugarėlės srities apie 2 cm ilgio „L“ formos žaizda, audinių defekto nėra. Medicininių išrašų duomenimis, mergaitei atlikta nosies operacija praėjo be komplikacijų, pooperacinė eiga sklandi. Iš 2018 m. vasario 2 d. viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės medicinos dokumento išrašo / siuntimo matyti, jog žaizda sugijo pirminiu būdu, pašalinti siūlai iš žaizdos (t. 1, e. b. l. 49). Duomenų, kad patirta trauma I. K. sukėlė tam tikro lygio neįgalumą, nepateikta, tačiau pateiktos medicininės išvados patvirtina, kad be papildomų chirurginių (plastikos) operacijų ateityje (po 5–10 metų) randas pats savaime gali neišnykti (t. 1, e. b. l. 48). Neginčijama, kad sugrąžinti sužaloto vaiko sveikatos į iki traumos buvusią padėtį neįmanoma, tačiau įvertinus šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus bei išklausius teismo posėdžio garso įrašus, iš ieškovės L. K. ir darželio darbuotojų parodymų matyti, kad mergaitės patirti sužalojimai šiuo metu neriboja jos įprasto gyvenimo sąlygų ir nesukelia papildomų nepatogumų. Mergaitė dėl sužalojimo pasekmių kokių nors nepatogumų nejaučia, lanko tą patį darželį, yra linksma, bendraujanti. Byloje nėra duomenų, jog dėl patirtos traumos pasunkėjo vaiko ugdymas ir lavinimas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, mergaitei sveikatos sužalojimas negali būti vertintinas kaip turintis ypač didelę neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei.

50. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino to fakto, jog dėl ieškovės L. K. neatsakingumo mergaitei padaryta žaizda buvo susiūta tik po 6 val. nuo traumos momento (mergaitė buvo išvežta į Kauną, atsisakius tvarkyti žaizdą Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigoje), todėl pati L. K. padarė įtakos galimam ryškesniam randui ant vaiko nosies. Nurodo, jog kuo didesnis laiko tarpas praeina nuo susižalojimo momento iki žaizdos sutvarkymo, tuo sunkesnės gali būti pasekmės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais. Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. paaiškino (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas), kadangi mergaitė buvo pavalgiusi pusryčius, todėl turėjo 6 val. laiko iki operacijos, per kurias įvertinusi medicinos specialistų rekomendacijas nusprendė su vaiku vykti į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad teismas šių aplinkybių nevertino (dėl jų nepasisakė), atmestinas kaip neturintis įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

51. Atsižvelgiant į atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį, patirtos traumos padarinius ieškovei I. K., protingumo ir teisingumo principus, pripažintina, kad yra pagrindas sumažinti skundžiamu sprendimu priteistą 2 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant kompensuoti ieškovės patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, ieškovei I. K. iš atsakovės tikslinga priteisti 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

52. Apeliantė argumentuoja, jog teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei L. K. nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teigia, jog byloje nenustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ieškovės teiginius, kad dėl dukters sužalojimo ji patyrė tokių didelių dvasinių išgyvenimų, kurie būtų įvertinti kaip esantys išimtinio pobūdžio. Nurodo, kad suprantamas ieškovės didelis rūpestis ir nerimas dėl vaiko, tačiau dukters patirtas susižalojimas, kuris įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, negali būti vertinamas kaip išimtinio pobūdžio išgyvenimai, kurie teiktų pagrindą priteisti ieškovei neturtinės žalos kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

53. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-(duomenys neskelbtini)/2013).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė L. K. susižalojus jos mažametei dukrai patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių ir mama, kuri slaugė mergaitę, rūpinosi ja tiek po patirto sužalojimo, tiek po atliktos operacijos, patyrė išskirtinai didelius išgyvenimus bei nerimą. Dėl mažamečio vaiko sužalojimo tėvų patiriamo dvasinio sukrėtimo ir dvasinių išgyvenimų faktas laikytinas visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Įvertinus bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės L. K. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai nusprendė, jog mamos (L. K.) patirta neturtinė žala įvertintina 500,00 Eur dydžiu.

Dėl turtinės žalos

55. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ieškovei L. K. 3 048,40 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir dalies, iš atsakovės ieškovei priteisė 1 267,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.

56. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog priteistas turtinės žalos atlyginimas neturi teisinio pagrindimo. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 784,00 Eur negauto darbo užmokesčio bei 186,63 Eur sumą už sumokėtą nuomos mokestį. Teismas priteisdamas 297,22 Eur sumą (vaistams, gydytojo konsultacijoms) nepasisakė dėl šių išlaidų pagrįstumo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

57. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

58. Reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo reikšminga tai, kad pagal vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

59. Nagrinėjamoje byloje ieškovė L. K. prašė priteisti negautas pajamas, apskaičiuojamas kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumą. Nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų mažametis vaikas negalėjo lankyti darželio, taip pat negalėjo būti paliekamas be priežiūros.

60. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, jog įrodinėti teisinę reikšmę civilinėje byloje turinčias aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su negautomis pajamomis, tenka reikalavimą dėl jų priteisimo pareiškusiam ieškovui, o tuo atveju, kai atsakovas jomis grindžia savo atsikirtimus, tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka jų nustatymu suinteresuotam atsakovui, taikant bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimo objektas yra pajamos, kurių ieškovas dėl patirtų sužalojimų negaus ateityje, šių nuostolių įrodinėjimo standartas turėtų būti toks, kuris suformuotų teismo įsitikinimą, jog negautos pajamos yra pagrįstai tikėtinos, jeigu nebūtų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

61. Iš byloje atsakovės pateiktos pažymos matyti, kad I. K. darželio nelankė nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. vasario 22 d. Remiantis L. K. pateiktos metinės pajamų deklaracijos nuorašo už 2018 metus duomenimis (t. 1, e. b. l. 28–30), su darbo santykiais susijusios pajamos yra 0,00 (deklaracijos 12 punktas). Iš individualios veiklos pajamų deklaracijos (t. 1, e. b. l. 30), matyti, jog ieškovė L. K. yra deklaravusi pajamas iš individualios veiklos, kurias sudaro: 1 875,30 Eur mokėtina VSDĮ ir PSDĮ suma (deklaracijos punktas V18) ir 7 524,70 Eur apmokestinama pajamų suma (deklaracijos punktas V10). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovės L. K. vieno mėnesio darbo užmokesčio suma yra 784,00 Eur. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. dirbantieji pagal individualios veiklos pažymas yra draudžiami ligos draudimu ir susirgę gali gauti ligos išmokas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atlyginti L. K. negautas pajamas slaugant kitą šeimos narį turi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o ne atsakovė. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai jos negauto darbo užmokesčio, t. y., 784,00 Eur sumą.

62. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas į ieškovės L. K. negautų pajamų ir nuostolių sudėtį įtraukė 186,63 Eur už vieno mėnesio patalpų nuomą, vykdant individualią veiklą, sumokėto nuomos mokesčio. Į bylą pateiktoje 2016 m. gegužės 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ieškovė L. K. išsinuomoja pastato, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, turinčias 33,53 kv. m ir 20,10 kv. m plotą, kurį už mokestį laikinai valdo ir naudojasi ieškovė. Nuomos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad patalpos išnuomojamos iki 2017 m. birželio 1 d. Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. nurodė, jog minėta sutartis buvo pratęsiama. Teigė, kad nuomos mokestis yra fiksuotas, turi sąskaitas faktūras bei mokėjimo pavedimus. Taip pat nurodė, jog nuomos sutartį viešame registre registruoti turi savininkas, o ne ji (ieškovė) (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas).

63. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamu atveju nuomos sutarties faktas nėra įregistruotas viešame registre, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis ieškovės pateikta nuomos sutartimi kaip pagrindu, priteisiant turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta pirmiau aptartos nuomos mokesčio mokėjimą įrodančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė iš atsakovės 186,63 Eur ieškovės sumokėto nuomos mokesčio.

64. Apeliantė teigia, jog teismas priteisdamas 297,22 Eur sumą (vaistams, gydytojo konsultacijoms) nepasisakė dėl šių išlaidų pagrįstumo.

65. Šioje byloje ieškovė L. K. prašydama priteisti turtinės žalos atlyginimą, be kita ko, nurodė, jog konkrečiu atveju I. K. patyrė tokias išlaidas, susijusias su sveikatos grąžinimu: kelionė automobiliu į (duomenys neskelbtini) ir atgal (2018 m. sausio 23 d. – 2018 m. sausio 24 d.) – 95,92 Eur; 2018 m. sausio 30 d. apžiūra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriuje – 23,30 Eur; 2018 m. gruodžio 11 d. apžiūra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriuje – 24,17 Eur; fotonuotraukos UAB (duomenys neskelbtini) – 19,50 Eur; vaistai (duomenys neskelbtini) – 41,21 Eur; vaistai (duomenys neskelbtini) – 33,12 Eur; plastikos chirurgo konsultacija – 20,00 Eur; plastikos chirurgo konsultacija – 10,00 Eur; estetinės plastinės chirurgijos gydytojo chirurgo konsultacija – 55,00 Eur; įvykio metu dėl I. K. patirtų sužalojimų buvo sugadinta I. K. suknelė, kurios vertė 30,00 Eur. Nurodytų išlaidų suma iš viso sudaro – 352,22 Eur.

66. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 297,22 Eur išlaidų, turėtų vaistų pirkimui, gydytojų konsultacijoms, nuotraukų darymui, kelionei į (duomenys neskelbtini) ir kt., laikytina, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Jas patvirtina byloje pateikti kvitai, PVM sąskaitos faktūros ir kiti įrodymai. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, teismas, priteisdamas 297,22 Eur sumą (vaistams, gydytojo konsultacijoms), šių priteistinų išlaidų pagrįstumo nepagrindė. Įvertinus ieškovės L. K. prašomą priteisti 352,22 Eur sumą ir pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dydį 297,22 Eur, laikytina, jog teismas nusprendė nepriteisti ieškovės išlaidų už estetinės plastinės chirurgijos gydytojo chirurgo konsultaciją – 55,00 Eur (352,22 Eur – 297,22 Eur).

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl I. K. patirtų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, pagrįstumo, tikslinga pasisakyti detaliau, kartu pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.

68. Ieškinyje nurodyta, kad po 2018 m. sausio 23 d. įvykio (duomenys neskelbtini) mokykloje-darželyje I. K. nuolat lankėsi pas gydytojus, jai buvo išrašomi įvairūs medikamentai, taip pat suteikiamos įvairios sveikatą grąžinančios priemonės, medicininė pagalba. Išanalizavus bylos duomenis, nustatyta, jog mergaitei dėl patirto sužalojimo buvo paskirtas medikamentinis gydymas: 2018 m. kovo 12 d. medicinos dokumente išraše / siuntime nurodyta, jog I. K. nosies nugarėlės srityje yra L formos 1,5x1 cm dydžio randas. Rekomenduotas tepalas randams mažinti ir vengti tiesioginių saulės spindulių 6 mėnesių laikotarpiu (t. 1, e. b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, ieškinyje nurodytos vaistinėje patirtos 41,21 Eur išlaidos (už (duomenys neskelbtini)) laikytinos pagrįstomis. Pažymėtina, jog išlaidas patvirtinantys dokumentai turi atitikti CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pripažintina, kad ieškovei, reikalaujančiai priteisti iš atsakovės sveikatos grąžinimui turėtas išlaidas, tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje yra pateiktas ieškovės L. K. prekės – (duomenys neskelbtini) – įsigijimo dokumentas (33,12 Eur (t. 1, e. b. l. 37). Šis byloje pateiktas dokumentas nevertintinas kaip įrodymas apie ieškovės patirtas išlaidas sveikatos grąžinimui ir 33,12 Eur suma nepriteistina kaip turtinė žala, kadangi pateiktas dokumentas nėra išverstas į lietuvių kalbą.

69. Apelianto teigimu, ieškovei nebuvo būtina atlikti mokamas apžiūras teismo medicinos tarnyboje, kadangi nusikaltimas nebuvo padarytas, apžiūrą galėjo atlikti ir valstybės apmokami specialistai Klaipėdos vaikų ligoninėje.

70. Nustatyta, jog ieškovės L. K. iniciatyva I. K. buvo atliktos dvi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto apžiūros ir pateiktos išvados. Už šias paslaugas ieškovė L. K. sumokėjo 47,17 Eur (23,30 Eur +24,17 Eur) (t. 1, e. b. l. 31, 40), kuriuos prašė priteisti iš atsakovės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tyrimo atlikimo pagrindas – mamai L. K. prašant. Tyrimo tikslas: nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, e. b. l. 26–27). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimo atlikimo pagrindas: prašant nepilnametės mamai L. K.. Tyrimo tikslas: dėl nosies rando pašalinimo galimybių (t. 1, e. b. l. 21–23). Atkreiptinas dėmesys, kad nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. K. 2018 m. sausio 31 d. pareiškimo, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Policijos komisariatas priėmė 2018 m. vasario 5 d. (t. 1, e. b. l. 50). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į mergaitės sužalojimo aplinkybes, tikslinga iš atsakovės ieškovei L. K. priteisti 23,30 Eur išlaidas, patirtas už 2018 m. sausio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą.

71. Apeliantė argumentuoja, jog nebuvo būtinybės nagrinėjamoje situacijoje lankytis pas privačius plastikos chirurgus. Visos konsultacijos vaikams Lietuvos Respublikoje teikiamos nemokamai.

72. Nustatyta, jog ieškovė L. K. už plastikos ir estetikos gydytojų konsultacijas iš viso sumokėjo 85,00 Eur (20 Eur + 10 Eur +55 Eur) (t. 1, e. b. l. 38, 47, 39, 48, 41). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtų 55,00 Eur išlaidų už estetinės plastinės chirurgijos gydytojo chirurgo konsultaciją nepriteisė. 2018 m. kovo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše / siuntime, be kita ko, nurodyta, jog specialistas ar institucija, kuriai siunčiamas išrašas, siuntimo tikslas: advokatui, draudimo kompanijai. Ieškovė L. K. už minėtą konsultaciją sumokėjo 20,00 Eur (t. 1, e. b. l. 38, 47). 2018 m. gruodžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše / siuntime, be kita ko, nurodyta, kad siuntimo tikslas: teismo ekspertui. Ieškovė už šią konsultaciją sumokėjo 10,00 Eur (t. 1, e. b. l. 39, 48). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog I. K. būtų numatytos reguliarios plastikos ir estetikos gydytojų konsultacijos, laikytina, kad lankymasis pas minėtus specialistus – tai ieškovės L. K. sąmoningas sprendimas, todėl nėra pagrindo savaime šias išlaidas perkelti atsakovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi patirtos traumos pobūdį ir pasekmės, atsižvelgusi į tai, jog mergaitės sužalojimas yra ant veido, mano, kad yra pagrindas priteisti ieškovei L. K. 20,00 Eur išlaidų sumą (2018 m. kovo 12 d. plastikos chirurgo konsultacija).

74. Ieškinyje, be kita ko, nurodyta, jog ieškovė L. K. patyrė 19,50 Eur išlaidas už fotonuotraukas. Iš byloje pateiktos 2018 m. sausio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog prekė: nuotraukų gamyba ekspertizei 13 vienetų (1,24 Eur be PVM), už kurias sumokėta iš viso – 19,50 Eur. Pastebėtina, kad nė viename Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje (2018 m. sausio 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 11 d. papildoma specialisto išvada) Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad specialistui būtų teiktos nuotraukos. Remiantis bylos medžiaga, byloje pateiktos 5 fotonuotraukos. Įvertinus šias fotonuotraukas, matyti, jog jų gamintojo identifikuoti nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog anksčiau aptartos dizainerės gamintos fotonuotraukos į bylą nėra pateiktos. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė iš atsakovės ieškovės sumokėtą 19,50 Eur sumą už fotonuotraukos.

75. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sugadinta mergaitės suknelė, kurios vertė 30,00 Eur. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie pirktos suknelės išlaidas bei apie tai, jog suknelė po nelaimingo atsitikimo tapo netinkama naudoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti 30,00 Eur sumą už mergaitės suknelę atmestinas.

76. Apeliantė argumentuoja, jog ieškovei nebuvo būtina vykti į ligoninę Kaune, nes Klaipėdos mieste yra tinkamos kvalifikacijos medikų galinčių susiūti žaizdas.

77. Nustatyta, kad 2018 m. sausio 23 d. darželyje-mokykloje I. K. susižalojo nosį. Mergaitės grupės auklėtoja nedelsdama informavo tėvus, o atvykus greitajai medicinos pagalbai, ji kartu su I. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės Priimamąjį skyrių. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus bei išklausęs teismo posėdžių įrašus nustatė, jog sprendimas vaiką vežti į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo pasirinktas ir priimtas mergaitės tėvų. Be to, į bylą nėra pateikta minėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Todėl ieškovės 95,92 Eur išlaidos, susijusios su kelione į (duomenys neskelbtini), laikytinos nepagrįstomis.

78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pakeičia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės: priteisia ieškovei L. K. 84,51 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties

79. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas. Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos ir iš dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės: priteisia ieškovei I. K. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovei L. K. – 84,51 Eur turtinės žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

80. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

81. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis.

82. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ). Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

83. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškinio reikalavimai tenkinti 45 proc. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą mažinant priteistas sumas, byloje susiklostė situacija, kai ieškovių tenkintų reikalavimų procentinė išraiška sumažėjo.

84. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 573,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, skaičiuojant procentine išraiška, laikant, kad buvo patenkinta 11,36 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų (1 084,51 x 100 / 9 548,40), ieškovė turėtų atlyginti atsakovei jos patirtas advokato pagalbos išlaidas.

85. Įstatyme nėra nustatyta, kaip vertinti situaciją, kai ieškovas tampa atsakingas už atsakovo bylinėjimosi išlaidas dėl neturtinio reikalavimo, kuris iš esmės tenkintas, tačiau priteisiama mažesnė nei buvo prašoma suma, bei iš dalies tenkinamas kitas ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Vadinasi, šią teisinio reguliavimo spragą teismas turi teisę užpildyti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 8 dalyje nustatytais principais.

86. Atsižvelgdama į tai, kad iš dalies tenkintas tiek turtinis ieškovės L. K. reikalavimas, tiek reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dviem ieškovėms, CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, nurodytą šios nutarties 82 punkte, į ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių, kurias jos patyrė pirmosios instancijos teisme, neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir palikti šalis prie jų turėtų išlaidų. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl šių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintina.

87. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bei į priteistą žalos atlyginimo sumą, iš atsakovės priteistinas 24,00 Eur žyminis mokestis valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

88. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 96 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš ieškovės L. K. atsakovei priteistina 71,60 Eur atsakovės sumokėto žyminio mokesčio.

89. Kitų duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovė nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

90. Ieškovė L. K. už atsiliepimą į apeliantės apeliacinio skundo parengimą patyrė 900,00 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistina 228,70 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) dydžio neturtinę žalą, ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 84,51 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus, 51 ct) dydžio turtinę žalą bei 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) dydžio neturtinę žalą.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24,0 Eur (dvidešimt keturis eurus,00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 228,70 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus, 70 ct) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklai-darželiui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 71,60 Eur (septyniasdešimt vieną eurą, 60 ct) atsakovės sumokėto žyminio mokesčio.