Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1N-166-453/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-24
Bylos Nr.: 1N-166-453/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-00440-2011-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą

Teisėjas: Aloyzas Kruopys

Kategorijos

2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Byla Nr. 1N-166-453/2015

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00440-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „M. O.“ bankroto administratoriaus UAB „UBC“ įgaliotojo asmens A. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 25 d., taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas BUAB „M. O.“ priklausančiam nekilnojamajam turtui.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. T. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad ji, būdama nuo 2003 m. sausio 17 d. iki 2010 m. sausio 26 d. UAB „L.“ ( į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore bei viena iš akcininkių, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2014 m. sausio 17 d., Vilniaus ir Panevėžio miestuose, bendrovės veiklos vietose, užimamų pareigų pagrindu, atstovaudama minėtai įmonei ir veikdama jos vardu, kuriai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio reikalavimus, žinodama apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir galimą nemokumą, nevykdydama įsipareigojimų kreditoriams ir akivaizdžiai gresiant bendrovės bankrotui, kuris vėliau 2010 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi buvo paskelbtas kreditorių iniciatyva, išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms ir atsiskaitymams su kreditoriais padengti, sudarydama apsimestinį sandorį, taip padarant turtinės žalos kreditoriams, o vėliau siekė šį turtą legalizuoti, tai yra ji, turėdama išankstinį tikslą iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu savo žinioje buvusį UAB „L.“ nekilnojamąjį turtą - patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jai kaip direktorei 2009 m. spalio 29 d. pasirašius minėtų patalpų apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį su D. P., žinant, kad D. P. nesumokės bendrovei sutartyje nurodytų piniginių lėšų - 300 000 Lt už tariamai perkamas patalpas, nuo 2010 m. sausio 27 d. akcininkių sprendimu paskyrus bendrovės direktoriumi R. J., kuris, žinodamas apie apsimestinį sandorį, kaip direktorius melagingai patvirtino parašu 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje LIL Nr. 228, kad gavo iš D. P. pinigines lėšas, taip ji išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą bendrovės „L.“ turtą patalpas (duomenys neskelbtini) - 300 000 Lt vertės, perrašius teisinę pastato registraciją D. P. vardu, po ko sudarė galimybę direktoriui R. J. apgaulingai organizuoti bendrovės „L.“ buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „L.“ priklausančių piniginių lėšų 400 000 Lt (iš jų 300 000 Lt, tariamai gautų už parduotuvės patalpų pardavimą) kasoje panaudojimą, 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 02/09 tariamai perkant iš UAB „E. K.“ 5000 vnt. - 400 000 Lt vertės UAB „L. P.“ akcijų už 400 000 Lt, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką ir žinodama, kad UAB „L.“ nekilnojamas turtas - patalpos - (duomenys neskelbtini) yra jos nusikalstamais veiksmais pagal 2009-10-29 apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį iššvaistytos ir perleistos tretiesiems asmenims - D. P., kita 2010 m. rugsėjo 7 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai parduotos UAB „P. P.“ (buvusi „E. T.“ į. k. (duomenys neskelbtini)), o šiai bendrovei 2011 m. rugsėjo 26 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai pardavus patalpas toliau UAB „M. O.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), kuri šias patalpas įgijo per direktorių D. K. realiai nemokėdama pinigų UAB „Produktų pasaulis“, taip ji, žinodama, kad BUAB „L.“ iškelta bankroto byla, pasitelkusi D. K., kuris nežinojo apie jos nusikalstamus veiksmus išvaistant UAB „L.“ priklausiusias patalpas ir jam būnant tik formaliu bendrovės direktoriumi, įteisino šias patalpas UAB „M. O.“ vardu ir, būdama faktinė šių patalpų savininkė ir valdytoja, 2011-2013 metais nuomodama UAB „M. O.“ vardu šias patalpas kitiems asmenims, faktiškai dalyvaudama bandant šias patalpas parduoti, 2013 m. spalio 24 d. UAB „M. O.“ vardu sudarius preliminarias sutartis su patalpų pirkėjais, bendravo su nekilnojamo turto agentūros atstovais, derindama patalpų kainą, pardavimo sąlygas, tokiu būdu faktiškai sudarydama tariamus patalpų pirkimo-pardavimo sandorius fizinių ir juridinių asmenų vardu bei šias patalpas panaudodama komercinėje veikloje UAB „M. O.“ vardu gaunant pajamas už nuomą, avansinį būsimų pirkėjų 18 000 Lt mokėjimą už preliminarias sutartis, taip siekė nuslėpti UAB „L.“ teisėtai priklausiusį, tačiau jos pačios išvaistytą didelės vertės svetimą turtą, žinodama, kad patalpos UAB „M. O.“ vardu įgytos nusikalstamu būdu, tokiu būdu išvaistė jos žinioje buvusį svetimą UAB „L.“ didelės vertės turtą - patalpas 300 000 Lt vertės, dėl ko bendrovė neteko nuosavybės teisių į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios galėjo būti panaudotos skoloms ir atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais padengti ir nusikalstamu būdu įgytas patalpas kitos bendrovės vardu legalizavo ir siekė jas parduoti iki 2014 m. sausio 17 dienos, kai buvo pritaikytas teisėsaugos institucijų laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šias patalpas.

R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad jis nuo 2010 m. sausio 27 d. dirbdamas UAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. Vilniaus mieste, turėdamas tikslą pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį UAB „L.“ turtą - pinigines lėšas, pasinaudodamas užimamų pareigų pagrindu vykdomais UAB „L.“ kasininko įgaliojimais, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, nuostatą kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje numatytus rekvizitus“ apgaulingai organizavo teisės aktais reikalaujamą bendrovės UAB „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagaminęs žinomai netikrus dokumentus ir klastodamas apskaitos dokumentus, juos pateikdamas apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie jo nusikalstamus veiksmus, kad įtrauktų į buhalterinę apskaitą, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „L.“ priklausančių piniginių lėšų gavimą ir jų panaudojimą, tai yra jis, žinodamas, kad buvusi bendrovės UAB „L.“ direktorė L. A.-T. pagal 2009 m. spalio 29 d. pasirašytą apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja D. P. dėl bendrovei priklausiusių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), D. P. realiai nesumokant sutartyje nurodytų piniginių lėšų - 300 000 Lt už tariamai perkamą pastatą, jis 2010 m. sausio 28 d. kaip bendrovės direktorius melagingai patvirtino parašu 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje LIL Nr. 228, kad gavo iš D. P. minėtus grynus pinigus - 300 000 Lt, kuriuos jis 2010 m. sausio 27-31 d. kasos knygoje pagal 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį LIL Nr. 228 užfiksavo kaip gautas 300 000 Lt kasos pajamas,

po to, žinodamas apie realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių įmonių UAB „E. K.“ ir UAB „L. P.“ (kurios formaliu direktoriumi jis buvo nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. pagal akcininkų sprendimą) veiklą ir dirbtinai padidintą akcijų vertę, 2010 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, atspausdinęs žinomai netikrą 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09, kurioje patvirtino kaip UAB „L.“ direktorius savo parašu žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L.“ iš UAB „E. K.“ įsigijo 5000 vnt. 400 000 Lt vertės UAB „L. P.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcijų, kurių vertė 400 000 Lt, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario-balandžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, išgalvotų ir nedirbančių asmenų - UAB „E. K.“ vyr. buhalterės A. A. ir direktoriaus pavaduotojo A. V. vardu atspausdino žinomai netikrus UAB „E. K.“ kasos pajamų orderius: 2010-02-09 serijos EU Nr. 0016 – 350 000 Lt sumai; 2010-04-22 serijos EU Nr. 0021 – 10 000 Lt sumai; 2010-04-22 serijos EU Nr. 0022 – 40 000 Lt sumai, įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad bendrovėje „E. K.“ pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09 gautas UAB „L.“ atsiskaitymas už neva įsigytas UAB „L. P.“ akcijas, 2010 m. vasario-balandžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba atspausdino tariamą atsiskaitymą pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09 patvirtinančius UAB „L.“ kasos išlaidų orderius: 2010-02-09 Nr. 212/1 – 350 000 Lt sumai; 2010-04-22 Nr. 236 – 10 000 Lt sumai; 2010-04-22 Nr. 237 – 40 000 Lt sumai, kuriuos patvirtinęs savo parašu, įrašė į 2010 m. vasario 6 d. – 2010 m. vasario 19 d. laikotarpio UAB „L.“ kasos knygą bei kaip kasininkas savo parašu patvirtino žinomai netikros UAB „L.“ 350 000 Lt sumos panaudojimą pagal 2010 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 212/1 patvirtinančius duomenis ir įrašė į 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d. laikotarpio kasos knygą bei kaip kasininkas savo parašu patvirtino žinomai netikros 50 000 Lt sumos panaudojimą pagal kasos išlaidų orderius 2010-04-22 Nr. 236 ir 2010-04-22 Nr. 237 patvirtinančius duomenis. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje siekė pagrįsti tariamai teisėtą UAB „L.“ priklausančių piniginių lėšų 400 000 Lt (iš jų 300 000 Lt, tariamai gautų už patalpų pardavimą) iš kasos panaudojimą UAB “L. P.“ akcijų pirkimui imituojančių sandorių ir dokumentų pagrindu, dėl ko negalima iš dalies buvo nustatyti UAB „L.“ už 2010 m. sausio 27 d. – 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpį turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei tuo pačiu pasisavino svetimą didelės vertės jo žinioje buvusį UAB „L.“ turtą - pinigines lėšas -100 000 Lt.

Taip pat R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad jis siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „L.“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, panaudojęs jam žinomų realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių įmonių UAB „E. K.“ ir UAB „L. P.“ rekvizitus, 2010 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniaus mieste, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba atspausdino žinomai netikrą 2010-02-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09, kurią patvirtinęs savo, kaip UAB „L.“ direktoriaus parašu, įtvirtino žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L.“ iš UAB „E. K.“ įsigijo 5000 vnt. 400 000 Lt vertės UAB „L. P.“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcijų už 400 000 Lt sumą, tokiu būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo įtraukdamas į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną Vilniaus mieste, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba, išgalvotų asmenų- UAB „E. K.“ vyr. buhalterės A. A. ir direktoriaus pavaduotojo A. V. vardu atspausdino žinomai netikrus UAB „E. K.“ kasos pajamų orderius: 2010-02-09 Serijos EU Nr.0016 - 350 000 Lt sumai; 2010-04-22 Serijos EU Nr.0021 – 10 000 Lt sumai; 2010-04-22 Serijos EU Nr.0022 – 40 000 Lt sumai, įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad bendrovėje UAB „E. K.“ pagal 2010-02-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02/09 gautas UAB „L.“ atsiskaitymas už neva įsigytas UAB „L. P.“ akcijas, tokiu būdu pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo įtraukdamas į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą.

D. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo kad jis nuo 2011-09-13 paskirtas UAB „M. O.“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, tuo pačiu vykdančiu ir kasininko funkcijas, žinodamas, kad bendrovėje faktinė veikla realiai nebus vykdoma ir būdamas tik formaliu direktoriumi, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 17 d., Vilniaus mieste, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, klastodamas dokumentus ir suklastotus dokumentus pateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „V.“ atstovei, nežinančiai apie jo nusikalstamą veiką, kad ji įtrauktų į apskaitą, taip tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės „M. O.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, „kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Vykdydamas buvusios UAB „L.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) akcininkės ir direktorės L. A.-T. prašymus, jis 2011-09-26 apsimestinėje Negyvenamosios patalpos pirkimo ir pardavimo sutartyje pasirašęs fiktyvų iš UAB „Produktų pasaulis“ (buvusi „E. T.“ į.k. (duomenys neskelbtini)) 2009 metais UAB „L.“ priklausiusių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimą už 280 000 Lt sumą, žinodamas, kad bendrovėje nėra piniginių lėšų ir nemokėdamas pinigų UAB „Produktų pasaulis“, o UAB „M. O.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovės UAB „V.“ įgaliotai atstovei pateikė minėtą apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį bei 2011-12-02 surašytą vekselio kopiją dėl tariamo 280 000 Lt gavimo iš užsienio įmonės „H. C. LLP“, bet nepateikė jokių pirminių dokumentų, dėl ko apskaitoje nebuvo registruotas tariamų 280 000 Lt pinigų gavimas, taip suklastotų dokumentų pagrindu įteisino šias patalpas UAB „M. O.“ vardu, po ko L. A.-T., būnant faktine šių patalpų savininke ir valdytoja, jam 2011-2013 metais tik UAB „M. O.“ vardu pasirašant šių patalpų nuomos sutartis ir jas nuomojant kitiems asmenims, iš gautų už nuomą 46 621,61 Lt, pajamų dalinį 39 000 Lt skolos sumokėjimą bendrovei „H. C. LL“ pagal tariamą vekselio kopiją nepatvirtino jokiais apskaitos dokumentais ir jų nepateikė apskaitą tvarkančiai atstovei, nes pagal išrašytus jo kasos išlaidų orderius 2013-05-24 A Nr. 9 – dėl 18 000 Lt ir 2013-10-01 A Nr.10 dėl 21 000 Lt nepateikė jokių dokumentų, kad „H. C. LLP“ minėtus pinigus gavo. Jam 2013 m. spalio 24 d. UAB „M. O.“ vardu tik pasirašius preliminarias sutartis su būsimais patalpų pirkėjais ir gavus į atsiskaitomą bendrovės sąskaitą avansinį būsimų pirkėjų 18 000 Lt mokėjimą, o L. A.-T. faktiškai bendraujant su nekilnojamo turto agentūros atstovais, derinant patalpų kainą, pardavimo sąlygas, bandant šias patalpas parduoti, tokiu būdu jam apgaulingai tvarkant UAB „M. O.“ buhalterinę apskaitą, ji siekė UAB „M. O.“ vardu nuslėpti UAB „L.“ teisėtai priklausiusį minėtą turtą, kuriam 2014-01-17 buvo pritaikytas teisėsaugos institucijų laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Dėl visų išvardintų pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „M. O.“ 2011-2014 m. veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti D. P. (laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. dirbusiai UAB „L.“) pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio1 dalį, R. S. (UAB „E. T.“ direktorei) pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio1 dalį, G. B. (UAB „E. T.“ įgaliotam atstovui) pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. birželio 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą, kuriuo prašoma galimam turto konfiskavimui užtikrinti, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą BUAB „M. O.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) priklausančiam nekilnojamajam turtui, kuris buvo suformuotas padalijus patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvi: 1) negyvenamąją patalpą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąją patalpą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini).

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi patenkintas prokurorės parašymas ir nutarta taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą BUAB „M. O.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. Nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 25 d. Teismo sprendimas motyvuojamas tuo, kad BUAB „M. O.“ teisiškai priklausantis turtas (negyvenamosios patalpos) gali būti įgytos nusikalstamu būdu, sudarius apsimestinį sandorį, dėl ko BUAB „L.“ neteko nuosavybės teisių į šias patalpas. Dėl minėtų aplinkybių minėtas BUAB „M. O.“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu ar priemone, todėl jam gali būti taikomas turto konfiskavimas (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalies 2 punktas), nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje BUAB „M. O.” yra proceso dalyvis, ar ne.

Šalies argumentai

BUAB „M. O.“ bankroto administratoriaus UAB „UBC“ įgaliotasis asmuo A. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį.

Skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje, nepagrįstai nurodyta, kad ji gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos. Toks nutarties teiginys prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 6 dalies bei 440 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pažymi, kad skundas buvo paduotas laiku, nepraleidus įstatymo nustatyto septynių dienų termino. Skunde taip pat pažymima, jog 2015 m. birželio 18 d. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo svarstomas prokurorės prašymas, paskirti BUAB „M. O.” nuosavybės teise priklausančiam turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, išklausiusi proceso dalyvių pasisakymus, teisėja pasakė, jog teismas priims nutartį, kuri bus išsiųsta paštu, tačiau nenurodė, kada nutartis bus priimta ir kada ji bus paskelbta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad skundžiama nutartis viešai nebuvo paskelbta. Kadangi nutarties nuorašas buvo gautas tik 2015 m. liepos 2 d., įgaliotojo asmens teigimu, jiems kyla abejonių ar iš tikrųjų nutartis buvo priimta 2015 m. birželio 25 d., o ne vėliau.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje, išnagrinėjęs BUAB „M. O.“ bankroto administratorės A. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, panaikino BUAB „M. O.“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: negyvenamajai patalpai - parduotuvei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiai adresu Laisvės al. 15-1B, Panevėžys, bei negyvenamajai patalpai - parduotuvei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiai adresu (duomenys neskelbtini), taikytą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog kaltinimai BUAB „M. O.“ nėra pareikšti, BUAB „M. O.“ pagal įstatymus nėra materialiai atsakinga už šioje baudžiamojoje byloje galimai kaltinamųjų nusikalstama veika padarytą žalą. Skundžiama nutartimi apygardos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą BUAB „M. O.“ priklausančiam turtui pritaikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pagal kurį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį. Atstovė skunde aptardama Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigia, jog tai, kad sandoris yra apsimestinis, gali būti nustatyta civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju sutartis nėra pripažinta negaliojančia, o BUAB „M. O.“ baudžiamojoje byloje kaltinimai nėra pareikšti, tai yra BUAB „M. O.“ yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas. Atstovės teigimu, jeigu būtų įtariama, kad BUAB „M. O.“ sudarė apsimestinį sandorį tyčia, tai yra padarė nusikalstamą veiką, įmonei turėjo būti pareikšti kaltinimai. Be to, tiek BUAB „M. O.“, kuriai šiuo metu priklauso minėtas nekilnojamasis turtas, tiek BUAB „L.“, kuriai iki 2009-10-29 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo priklausė negyvenamosios patalpos, yra bankrutavusios įmonės. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi BUAB „M. O.“ iškelta bankroto byla, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi BUAB „L.“ iškelta bankroto byla. BUAB „M. O.“ ir BUAB „L.“ bankroto bylas nagrinėjantis teismas yra patvirtinęs šių įmonių kreditorių finansinius reikalavimus, todėl tai, kad turtas būtų konfiskuotas valstybės naudai, prieštarautų teisingumo principui bei prieštarautų įmonių bankroto proceso tikslui - užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012). Atstovės teigimu, šiuo atveju konfiskuoti BUAB „M. O.“ priklausantį turtą, būtų netikslinga. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį, iš kaltininkų galėtų būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kas skundžiamos nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog BUAB „M. O.“ turtui taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra pagrindo ne tik dėl to, kad nėra pakankamai duomenų, jog ji galėtų būti įtraukta civiliniu atsakovu, bet ir todėl, kad BUAB „M. O.“ nuosavybės teisių apribojimas nebūtų suderinamas su įmonės ir kreditorių teisėtų interesų apsauga, trukdytų sklandžiam ir nepertraukiamam bankroto procedūrų vykdymui, tai yra prieštarautų bankroto proceso paskirčiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis negali būti palikta galioti, kadangi nuosavybės teisių apribojimas BUAB „M. O.“ turtui baudžiamojoje byloje yra negalimas, nes tokia procesinė prievartos priemonė neteisėtai pažeistų ūkio subjektų teisėtus interesus, tai yra tokie teismo veiksmai sąlygotų žalos kilimą, už kurį būtų atsakingas neteisėtą proceso sprendimą priėmęs teismas.

Skunde pažymima, jog BUAB „L.“, atstovaujama bankroto administratorės E. G. Vilniaus apygardos teismui yra pareiškusi civilinį ieškinį atsakovams D. P., UAB „Produktų pasaulis“ (buvusi UAB „E. T.“) ir BUAB „M. O.“ dėl 2009-10-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VB7-7890, sudarytos tarp BUAB „L.“ ir D. P., 2010-09-07 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-5286, sudarytos tarp D. P. ir UAB „P. P.“ (buvusi UAB „E. T.“) ir 2011-09-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-5587, sudarytos tarp UAB „P. P.“ (buvusi UAB „E. T.“) ir UAB „M. O.“ pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. BUAB „L.“ teismui pareikštame ieškinyje prašė taikyti restituciją natūrą ir išreikalauti iš BUAB „M. O.“ bei grąžinti BUAB „L.“ nuosavybės teise turtą - patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštą) - apriboti disponavimą BUAB „M. O.“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5225-450/2015 apribojo nuosavybės teises BUAB „M. O.“ priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl šiuo atveju negali būti taikomas konfiskavimas. Tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2004, 2K-70/2005, 2K-95/2004, 2K-213/2004, 2K-551/2003, 2K-573/2003, 2K-270/2004, 2K-632/2004), taip pat ir Lietuvos apeliacinis teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382/2006). Atkreipia dėmesį ir į tai, jog klausimas dėl tų pačių patalpų yra nagrinėjamas dviejuose skirtinguose teismo procesuose ir dėl to paties turto gali būti priimti du skirtingi sprendimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kad galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias teises ir pareigas. Todėl šiuo atveju visi BUAB „M. O.“ arešto dokumentai turėtų būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui. Taigi, šiuo atveju nėra nei vieno būtino laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindo (nei siekiant patenkinti civilinį ieškinį, nei galimas turto konfiskavimas, nei galimas išplėstinis turto konfiskavimas), todėl nesant įstatyme numatyto pagrindo ši procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma.

Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

BUAB „M. O.“ bankroto administratoriaus UAB „UBC“ įgaliotojo asmens A. G. skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su bankroto administratoriaus atstovės skundo argumentais, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje Vilniaus apygardos teismas neteisingai nurodė nutarties apskundimo terminą, tai yra neteisingai nurodė, kad nutartis skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismo nutartis skundžiama Lietuvos Respublikos BPK X dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundas dėl apygardos teismo nutarties paduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos per nutartį priėmusį teismą. Nors skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodytas nutarties apskundimo terminas, tačiau bankroto administratoriaus atstovės skundas net ir praėjus septynioms dienoms po nutarties priėmimo dienos pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ir išsiųstas nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Taigi, bankroto administratoriaus atstovui teisė realizuoti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties apskundimą nebuvo suvaržyta, todėl šią apygardos teismo rašymo apsirikimo klaidą laikyti esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuotas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – galimas turto konfiskavimas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat iš esmės nesprendžia ar byloje bus taikomas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų I. G., S. R., V. Š., specialistės Z. M. paaiškinimai, 2014 m. gegužės 27 d. specialisto išvada Nr. 5-5/47 ir kiti baudžiamosios bylos duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamieji galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat leidžiančių daryti išvadą, kad BUAB „M. O.“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas pagrįstai.

Nors Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BUAB „M. O.“ kaltinimai nėra pareikšti, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. T. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, D. K. (nuo 2011 m. sausio 13 d. BUAB „M. O.“ direktorius) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, D. P. (laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. dirbo UAB „L.“) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, R. S. (UAB „E. T.“ direktorė) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, G. B. (UAB „E. T.“ įgaliotas atstovas) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl neišnagrinėjus baudžiamosios bylos negali būti atmesta galimybė, jog BUAB „M. O.“ priklausantis turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas ar priemonė. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas, gali būti konfiskuojamas nepaisant to ar jis nuteistas už baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, ar ne, jeigu turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinius sandorius. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų matyti, jog galimai BUAB „M. O.“ turtas buvo parleistas sudarius apsimestinius sandorius. Todėl Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant užtikrinti galimai iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimą, BUAB „M. O.“ turtui būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas BUAB „M. O.“ priklausančiam nekilnojamajam turtui, nepatvirtina, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties matyti, jog teismas nustatė, kad nėra pagrindo BUAB „M. O.“ taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, nes minėta įmonė baudžiamojoje byloje negalėtų būti įtraukta civiliniu atsakovu. Tačiau šiuo atveju skundžiama nutartimi BUAB „M. O.“ nuosavybės teise priklausančiam turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas ne civiliniam ieškiniui, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad skundžiama apygardos teismo nutartis prieštarauja galutinei ir neskundžiamai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarčiai.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus apygardos teisme pagal BUAB „L.“ atstovės ieškinį nagrinėjama civilinė byla, kurioje prašoma tris pirkimo-pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo pripažinti negaliojančiomis bei taikyti restituciją natūra, išreikalauti iš atsakovo BUAB „M. O.“ bei grąžinti BUAB „L.“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštą) – apriboti disponavimą BUAB „M. O.“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos CPK ir Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas skirtinguose procesuose nustato galimybes ir pagrindus taikyti tam tikrus suvaržymus asmenims, dėl kurių galimai neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų yra pradėta byla ar ikiteisminis tyrimas. Tiek Lietuvos Respublikos CPK, tiek Lietuvos Respublikos BPK nustato skirtingas sąlygas ir tvarką taikant laikinąsias apsaugos priemones ar laikiną nuosavybės teisių apribojimą ar juos panaikinant. Baudžiamojoje byloje turto konfiskavimas netaikomas tik tuo atveju, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) arba tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo (skunde teisingai nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, patenkinus civilinį ieškinį turtas nėra konfiskuojamas). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nei civilinėje byloje, nei baudžiamojoje byloje galutinis sprendimas nėra priimtas. Visi klausimai, susiję su galimu turto konfiskavimu, bus išspręsti baudžiamąją bylą išnagrinėjus iš esmės, išsprendus kaltinamųjų kaltės klausimą dėl jiems pareikštų kaltinimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui pakanka to, kad turto konfiskavimas byloje yra galimas, tai yra tikėtinas. Skundo argumentas, jog dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalės būti taikomas turto konfiskavimas yra nepagrįstas. Šioje proceso stadijoje negalima tvirtinti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turto konfiskavimas nebus galimas, kadangi Vilniaus apygardos nagrinėjamoje civilinėje byloje galutinis sprendimas nėra priimtas, tuo tarpu teismas negali daryti išankstinio sprendimo, kad civilinėje byloje civilinis ieškinys tikrai bus patenkintas. Be to, teismui baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad taikoma procesinė prievartos priemonė tampa nebereikalinga, jis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 8 dalimi gali panaikinti baudžiamojoje byloje taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Atsakant į skundo argumentus dėl įmonės ir kreditorių teisėtų interesų pažeidimo taikant procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pažymėtina, kad tai, jog Vilniaus apygardos teisme civilinio proceso tvarka nagrinėjamos BUAB „L.“ ir BUAB „M. O.“ bankroto bylos, savaime nereiškia, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris yra taikomas pagal Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio nuostatas, galimam turto konfiskavimui užtikrinti, taip pat tai nereiškia, kad pažeidžia įmonės ir kreditorių teisėtus interesus ar trukdo bankroto proceso vykdymui. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 153 straipsnio 1 dalį visi su laikinu nuosavybės teisės apribojimu susiję įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tuo atveju jeigu baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas civiliniam ieškiniui užtikrinti, tačiau ir tokiu atveju dokumentus baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas gali perduoti, bet neprivalo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas galimam turto konfiskavimui užtikrinti, todėl baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neprivalo perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui visus su laikinu nuosavybės teisės apribojimu susijusius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentas dėl įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui atmetamas. Be to, toks skundo argumentas prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatoms. Panaikinus laikiną nuosavybės teisių apribojimą minimam turtui, nebūtų užtikrintas galimas turto konfiskavimas.

Skunde abejojama tuo, kad skundžiama nutartis iš tiesų buvo priimta nutartyje nurodytu laiku, kadangi baudžiamojoje byloje vykusio teisiamojo posėdžio metu nebuvo pranešta kada bus paskelbta teismo nutartis dėl prokurorės pateikto prašymo, be to, nutartis viešai nebuvo paskelbta. Nors teisiamojo posėdžio protokole (t. 22, b.l. 88-91), išklausius proceso dalyvių nuomonės dėl prokurorės pateikto prašymo – BUAB „M. O.“ turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą - proceso dalyviams nebuvo pranešta apie nutarties paskelbimo datą bei laiką, taip pat baudžiamojoje byloje nėra teisiamojo posėdžio protokolo apie Vilniaus apygardos teisme 2015 m. birželio 25 d. priimtos nutarties paskelbimą, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu pripažinti, kad sprendimas laikinai apriboti nuosavybės teise BUAB „M. O.“ priklausančiam turtui yra nepagrįstas. Taip pat tai nelaikytina pažeidimu, dėl kurio būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant prašymų nagrinėjimo tvarkos teisme (Lietuvos Respublikos BPK 253 straipsnio 1 dalis), be to, teismo priimta nutartis, kitą dieną po jos priėmimo dienos, buvo išsiųsta proceso dalyviams, suteikiant teisę ją apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti, jog skundžiamą nutartį apygardos teismas priėmė būtent 2015 m. birželio 25 d., kadangi iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog minėtoje sistemoje 2015 m. birželio 25 d. buvo pažymėtas įvykis procese apie baudžiamojoje byloje priimtą nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo BUAB „M. O.“ turtui. Be to, kaip nurodyta aukščiau, 2015 m. birželio 26 d. skundžiamos nutarties nuorašai buvo išsiųsti proceso dalyviams bei turto arešto aktų registro tvarkytojui (t. 22, b.l. 98, 99-100). Todėl skundžiama nutartis negalėjo būti priimta vėliau, nei skundžiamoje nutartyje nurodyta jos priėmimo data.

Atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į įmonės turtą, negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, pažeidžianti proporcingumo principą. Taigi, dėl paminėtų aplinkybių, naikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

BUAB „M. O.“ bankroto administratoriaus UAB „UBC“ įgaliotojo asmens A. G. skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys