- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- 1S-47-202/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00440-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „UBC“ įgalioto asmens A. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties, kuria pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui ir nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo 2016 m. sausio 12 d.
Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. T. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, BK 208 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, nuo 2003 m. sausio 17 d. iki 2010 m. sausio 26 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore bei viena iš akcininkių, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus ir Panevėžio miestuose, bendrovės veiklos vietose, užimamų pareigų pagrindu atstovaudama minėtai įmonei ir veikdama jos vardu, kuriai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio reikalavimus, žinodama apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir galimą nemokumą, nevykdydama įsipareigojimų kreditoriams ir akivaizdžiai gresiant bendrovės bankrotui, kuris vėliau 2010 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi buvo paskelbtas kreditorių iniciatyva, išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms ir atsiskaitymams su kreditoriais padengti, sudarydama apsimestinį sandorį, taip padarant turtinės žalos kreditoriams, o vėliau siekė šį turtą legalizuoti. Ji, turėdama išankstinį tikslą iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu savo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jai kaip direktorei 2009 m. spalio 29 d. pasirašius minėtų patalpų apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį su D. P., žinant, kad D. P. nesumokės bendrovei sutartyje nurodytų piniginių lėšų – 300 000 Lt – už tariamai perkamas patalpas, nuo 2010 m. sausio 27 d. akcininkų sprendimu paskyrus bendrovės direktoriumi R. J., kuris, žinodamas apie apsimestinį sandorį, kaip direktorius melagingai patvirtino parašu 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje LIL Nr. 228, kad gavo iš D. P. pinigines lėšas. Taip ji (L. T.) išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą – patalpas (duomenys neskelbtini) – 300 000 Lt vertės, perrašius teisinę pastato registraciją D. P. vardu, po to sudarė galimybę direktoriui R. J. apgaulingai organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų 400 000 Lt (iš jų 300 000 Lt, tariamai gautų už parduotuvės patalpų pardavimą) kasoje panaudojimą, 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 02/09 tariamai perkant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 vnt., 400 000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 400 000 Lt.
Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką ir žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamas turtas – patalpos (duomenys neskelbtini) – yra jos nusikalstamais veiksmais pagal 2009 m. spalio 29 d. apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį iššvaistytos ir perleistos tretiesiems asmenims – D. P., kita 2010 m. rugsėjo 7 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini)), o šiai bendrovei 2011 m. rugsėjo 26 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai pardavus patalpas toliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), kuri šias patalpas įgijo per direktorių D. K., realiai nemokėdama pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip ji (L. T.), žinodama, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, pasitelkusi D. K., kuris nežinojo apie jos nusikalstamus veiksmus išvaistant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias patalpas ir jam būnant tik formaliu bendrovės direktoriumi, įteisino šias patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir, būdama faktinė šių patalpų savininkė ir valdytoja, 2011 – 2013 m. nuomodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu šias patalpas kitiems asmenims, faktiškai dalyvaudama bandant šias patalpas parduoti, 2013 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarius preliminarias sutartis su patalpų pirkėjais, bendravo su nekilnojamo turto agentūros atstovais, derindama patalpų kainą, pardavimo sąlygas, tokiu būdu faktiškai sudarydama tariamus patalpų pirkimo-pardavimo sandorius fizinių ir juridinių asmenų vardu bei šias patalpas panaudodama komercinėje veikloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gaunant pajamas už nuomą, avansinį būsimų pirkėjų 18 000 Lt mokėjimą už preliminarias sutartis, siekė nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai priklausiusį, tačiau jos pačios išvaistytą didelės vertės svetimą turtą, žinodama, kad patalpos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytos nusikalstamu būdu. Tokiu būdu išvaistė jos žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – patalpas, 300 000 Lt vertės, dėl to bendrovė neteko nuosavybės teisių į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios galėjo būti panaudotos skoloms ir atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais padengti ir nusikalstamu būdu įgytas patalpas kitos bendrovės vardu legalizavo, siekė jas parduoti iki 2014 m. sausio 17 dienos, kai buvo pritaikytas teisėsaugos institucijų laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šias patalpas.
R. J. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, nuo 2010 m. sausio 27 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. Vilniaus mieste, turėdamas tikslą pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, pasinaudodamas užimamų pareigų pagrindu vykdomais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko įgaliojimais, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, nuostatą kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje numatytus rekvizitus“, apgaulingai organizavo teisės aktais reikalaujamą bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagaminęs žinomai netikrus dokumentus ir klastodamas apskaitos dokumentus, juos pateikdamas apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie jo nusikalstamus veiksmus, kad įtrauktų į buhalterinę apskaitą, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų gavimą ir jų panaudojimą, t. y. žinodamas, kad buvusi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. A. – T. pagal 2009 m. spalio 29 d. pasirašytą apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja D. P. dėl bendrovei priklausiusių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), D. P. realiai nesumokant sutartyje nurodytų piniginių lėšų – 300 000 Lt – už tariamai perkamą pastatą, jis 2010 m. sausio 28 d. kaip bendrovės direktorius melagingai patvirtino parašu 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje LIL Nr. 228, kad gavo iš D. P. minėtus grynus pinigus – 300 000 Lt, kuriuos jis 2010 m. sausio 27 d. 2010 m. sausio 31 d. kasos knygoje pagal 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį LIL Nr. 228 užfiksavo kaip gautas 300 000 Lt kasos pajamas. Po to, žinodamas apie realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios formaliu direktoriumi jis buvo nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. pagal akcininkų sprendimą) veiklą ir dirbtinai padidintą akcijų vertę, 2010 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, atspausdinęs žinomai netikrą 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09, kurioje patvirtino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo parašu žinomai melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 5000 vnt. 400 000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcijų, kurių vertė 400 000 Lt, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario – balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, išgalvotų ir nedirbančių asmenų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės A. A. ir direktoriaus pavaduotojo A. V. vardu atspausdino žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2010 m. vasario 9 d. serijos EU Nr. 0016 – 350 000 Lt sumai; 2010 m. balandžio 22 d. serijos EU Nr. 0021 – 10 000 Lt sumai; 2010 m. balandžio 22 d. serijos EU Nr. 0022 – 40 000 Lt sumai, įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09 gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už neva įsigytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2010 m. vasario – balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba atspausdino tariamą atsiskaitymą pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09 patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius: 2010 m. vasario 9 d. Nr. 212/1 – 350 000 Lt sumai; 2010 m. balandžio 22 d. Nr. 236 – 10 000 Lt sumai; 2010 m. balandžio 22 d. Nr. 237 – 40 000 Lt sumai, kuriuos patvirtinęs savo parašu, įrašė į 2010 m. vasario 6 d. – 2010 m. vasario 19 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą bei kaip kasininkas savo parašu patvirtino žinomai netikros UAB „(duomenys neskelbtini)“ 350 000 Lt sumos panaudojimą pagal 2010 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 212/1 patvirtinančius duomenis ir įrašė į 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d. laikotarpio kasos knygą bei kaip kasininkas savo parašu patvirtino žinomai netikros 50 000 Lt sumos panaudojimą pagal kasos išlaidų orderius 2010 m. balandžio 22 d. Nr. 236 ir 2010 m. balandžio 22 d. Nr. 237 patvirtinančius duomenis. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje siekė pagrįsti tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų 400 000 Lt (iš jų 300 000 Lt, tariamai gautų už patalpų pardavimą) iš kasos panaudojimą UAB “ (duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimui imituojančių sandorių ir dokumentų pagrindu, dėl to iš dalies buvo negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2010 m. sausio 27 d. – 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpį turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei tuo pačiu pasisavino svetimą didelės vertės jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas – 100 000 Lt.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai taip pat pareikšti R. J., D. P., R. S., G. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir D. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 17 d. nutarimu buvo laikinai apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo suformuotas padalijus patalpas (unikalus (duomenys neskelbtini)) į: negyvenamąją patalpą-parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąją patalpą-parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini). Vėliau teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas ir ši procesinė prievartos priemonė bendrovės turtui galiojo iki 2015 m. balandžio 17 d.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi paminėtam UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui iš naujo paskyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nes nustatė, kad byloje yra pareikštas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens civilinis ieškinys ir jam užtikrinti yra tikslinga taikyti tokią procesinės prievartos priemonę.
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamajam turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje galėtų būti pripažinta civiliniu atsakovu, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas BPK 151 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu pritaikytas nepagrįstai.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi paminėtam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui vėl paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nustatytas trijų mėnesių terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 25 d. Teismas nustatė BPK 151 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad byloje yra duomenų, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiškai priklausantis turtas gali būti įgytas nusikalstamu būdu ir pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu ar priemone, todėl jam gali būti taikomas turto konfiskavimas (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paminėtam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamajam turtui. Nustatytas trijų mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 7 d.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi vėl paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paminėtam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamajam turtui. Nustatytas trijų mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 12 d.
Skunde BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „UBC“ įgaliotas asmuo A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį.
Pareiškėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 440 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundas dėl apygardos teismo nutarties paduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos.
Skunde nurodoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl BPK nuostatos, reglamentuojančios laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, šiai įmonei, kuriai galioja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytas teisinis režimas, taikytinos tik tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą skundžiamoje nutartyje nurodytam nekilnojamajam turtui, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesas tampa negalimas, kadangi dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo negalima padengti administravimo išlaidų, patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų. Tai stabdo bankroto procedūras. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridiniam asmeniui kaltinimai nėra pareikšti. Be to, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį pareiškė R. J. ir L. T., o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartyje konstatuota, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui negali būti taikomas.
Skunde taip pat pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatyta, kokį konkretų, įtvirtintą BK konfiskuotino turto požymį atitinka BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas. Konstatavimas, jog turtas buvo panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti grindžiamas konkrečiais ir abejonių nekeliančiais duomenimis. Nesant pagrindimo, kokį iš BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą konfiskuotino turto požymį atitinka konkretus turtas, konfiskavimas negali būti taikomas. Dar ikiteisminio tyrimo metu turi būti nustatyti konkretūs tai įrodantys duomenys.
Be to, skunde teigiama, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas negalėtų būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kadangi neatitinka nusikalstamos veikos priemonės sampratos, įtvirtintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2010 m. vasario 18 d. apžvalgoje Nr. 32. Laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas nepagrįstai.
Skunde daroma išvada, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcingas. Be to, jis susijęs ne tik su asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, teisėmis, bet ir su bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų turtinių interesų užtikrinimu bei teise nukreipti kreditorinį reikalavimą į nurodytą nekilnojamąjį turtą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. B2-3181-450/2015 Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus 79 037,37 Eur sumai. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju taikytina BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata ir iš kaltinamųjų galėtų būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Antraip būtų pažeisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, kurie nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, interesai, nes jų finansiniai reikalavimai nebūtų patenkinti.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „UBC“ įgalioto asmens A. G. skundas atmetamas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 72³ straipsnyje numatytais atvejais arba kai siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš šių dviejų pagrindų. Pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Šioje baudžiamojoje byloje L. T. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 208 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, R. J. – padaręs BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, D. P., R. S., G. B. – padarę BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, D. K. – padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (liudytojų parodymai, specialisto išvada, specialisto paaiškinimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamieji galimai padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui, kuris buvo suformuotas padalijus patalpas (unikalus (duomenys neskelbtini)) į: negyvenamąją patalpą-parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąją patalpą-parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad skunde pateikti iš esmės tie patys argumentai, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme pagal ankstesnį pareiškėjos skundą dėl aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo. Skundą nagrinėjantis teismas dar kartą pažymi, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės apribojimo į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo įvykdymas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galimai įgijo nusikalstamu būdu, t. y. sudarius apsimestinius sandorius. Todėl darytina išvada, kad paminėtam nekilnojamajam turtui gali būti taikomas turto konfiskavimas (BK 72 straipsnio nuostatos).
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, tačiau atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad tik pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs bei įvertinęs visus bylos duomenis, nuspręs, ar konkrečioje byloje turi būti taikomas turto konfiskavimas. Neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, negali būti atmesta galimybė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas yra nusikalstamos veikos rezultatas ar priemonė. Šio klausimo nesprendžia ir skundą dėl aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo nagrinėjantis teismas. Todėl skundo argumentai dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo šioje baudžiamojoje byloje atmetami kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Todėl, priešingai nei nurodoma skunde, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam nekilnojamajam turtui proporcingumo principo nepažeidžia. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso. Skunde nurodoma aplinkybė, kad šioje baudžiamojoje byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridiniam asmeniui kaltinimai nėra pareikšti, taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Kaip teisingai nustatė Vilniaus apygardos teismas, turtas gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo turi kokį nors procesinį statusą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Be to, skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui pritaikytas kitu pagrindu – siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Todėl ankstesnis laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi nereiškia, kad aptariama procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma.
Pareiškėjos skunde teisingai nurodyta, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nustatytas nutarties apskundimo terminas (neteisingai nustatyta, kad nutartis skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tai nesuvaržė pareiškėjos teisės apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį. Pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ir išsiųstas nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Todėl tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, suteikiančiu pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „UBC“ įgalioto asmens A. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.