- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-773-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00450-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- T. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ramilė“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-418-393/2021 pagal atsakovo T. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5495-393/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramilė“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ramilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. M. 4 500,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5495-393/2020, ieškinį patenkino visiškai: iš atsakovo T. M. ieškovės UAB „Ramilė“ naudai priteisė 4 500,00 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 101,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 5,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas T. M. 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5495-393/2020, kuriuo prašė peržiūrėti Alytaus apylinkės teismo 2020 lapkričio 14 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2‑5495-393/2020, ir priimti naują sprendimą, įvertinus jo pateiktus argumentus. Atsakovas nurodė, kad teismo priimtas sprendimas už akių jam buvo įteiktas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kai paštininkė paskambino, kad yra pašto siunta su teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5495-393/2020. Atsakovas nieko nežinojo apie ieškovės pateiktus įrodymus, išskyrus sprendime už akių nurodytus: 2017 m. gegužės 5 d. geodezinių darbų sutartį Nr. 170318, kadastrinių bylų pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) išrašą, sutarties šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu ir 2020 m. liepos 2 d. išankstinę sąskaitą. Ieškovė pažeidė geodezinių darbų sutartį, kadangi neatliko susitartų matavimų, bylų parengimo, sklypų paženklinimo ir suderinimo su NŽT bei VĮ Registrų centru. Iki 2017 m. birželio 31 d. nepateikė paruoštų matavimo bylų NŽT teritoriniam skyriui. Iki šios dienos nėra pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, nėra pateiktos užsakovui paruoštos kadastrinių matavimų bylos, taip pat sutarties vykdymo terminas nebuvo pratęstas ir negrąžintas atsakovo sumokėtas avansas, nes dėl esminių sutarties pažeidimų sutartis buvo nutraukta. Apie pateiktą susirašinėjimą atsakovas negalėjo nieko pasakyti, nes nežinojo, kokie buvo pateikti, nes sutartys su ieškove buvo sudarytos kelios. Ieškovė nebuvo pateikusi 2020 m. liepos 2 d. išankstinės sąskaitos, nes ji gali būti pateikta tik pilnai įvykdžius darbus, o darbai laikomi pilnai užbaigtais pasirašius priėmimo–perdavimo aktą, kuris nėra pasirašytas. Atsakovas teigė, kad turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kokiu būdu ieškovė įteikė sąskaitą, nes teigiama, kad ji buvo išsiųsta paštu, o sutarties derinimas buvo atliekamas elektroniniu būdu.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Ramilė“ pateikė byloje atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė jį atmesti. Ieškovė teigė, kad atsakovas neįrodė, jog negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, nes nurodytos aplinkybės visiškai nepaneigia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytų procesinių dokumentų įteikimo taisyklių. Teismas turėjo pagrįstą procesinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Atsakovo argumentai dėl to, kad ieškovė neva pati pažeidė 2017 m. balandžio 5 d. sudarytą geodezinių darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįsti, nes būtent atsakovas vengė priimti atliktus darbus bei pasirašyti kadastrinių matavimų bylas, taip pat atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovas yra skolingas ieškovei. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pagal sutartį parengtos kadastrinių matavimų bylos buvo parengtos ir pateiktos patikrai NŽT teritoriniam skyriui iki 2017 m. birželio 31 d., ką patvirtina pateikti išrašai iš NŽT internetinio puslapio už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Šalys nesitarė, iki kada visos kadastrinių matavimų bylos su NŽT teritoriniu skyriumi ir VĮ Registrų centro skyriumi bus suderintos, nes sutarties 4 punktas apėmė tik paruošimo ir kadastrinių matavimų bylų pateikimą NŽT teritoriniam skyriui derinimui. Šalys taip pat nesitarė dėl termino, iki kurio ieškovė turėjo pateikti galutinai parengtas ir suderintas bylas su NŽT teritoriniu skyriumi ir VĮ Registrų centro skyriumi atsakovui, todėl ieškovė sutartį įvykdė laiku, atsakovas neturėjo faktinio pagrindo nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės, todėl sutartis buvo nutraukta jei ne dėl atsakovo kaltės, tai tikrai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.671 straipsnį, atsakovui pasinaudojus vienašališko sutarties nutraukimo teise. Ieškovė taip pat nurodė, kad, remiantis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi, net jei iki 20107 m. birželio 31 d. ieškovė būtų neparengusi ir nepateikusi patikrai NŽT teritoriniam skyriui visų kadastrinių bylų, atsakovas būtų pareiškęs dėl to pretenzijas ieškovei ir vėliau nepasirašęs antros geodezinių darbų sutarties, nesumokėjęs avanso pagal antrą sutartį. Dėl to tokie atsakovo veiksmai pagrįstai leido suprasti, kad jis yra patenkintas sutarties vykdymu iš ieškovės pusės. Atsakovo atsisakymas sumokėti už atliktą darbą yra visiškai nepagrįstas. Be to, pagal skirtingas geodezinių darbų sutartis buvo tartasi dėl skirtingų sklypų ir skirtingų kadastro duomenų parengimo ir jų atlikimo terminų. Su ieškiniu pateiktose ištraukose apie kadastrinių matavimų bylų pateikimą NŽT teritoriniam skyriui matyti, kad visi sklypų numeriai yra susiję būtent su sutartimi, o ne su antrąja atsakovo nurodyta sutartimi. Atsakovas taip pat yra skolingas ir pagal antrąją sutartį, todėl ieškovė vėliau taip pat kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovas nutraukė sutartį be teisėto pagrindo, t. y. remiantis CK 6.671 straipsniu, o ieškovė turi neginčijamą teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė savo reikalavimą atsiskaityti grindė už faktiškai atliktus darbus iki sutarties nutraukimo, todėl, remiantis CK 6.671 straipsniu, jokio akto ir atitinkamai sąskaitos pateikti atsakovui neprivalėjo. Kadangi sutartis buvo nutraukta tik po to, kai ji buvo laiku ir tinkamai įvykdyta (pateikus bylas derinimui iki 2017 m. birželio 31 d.), o atsakovas skolos už paslaugas nepadengė iki šiol, teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti ieškovės byloje pateiktas ieškinys bei teismo procesiniai dokumentai, tačiau dokumentai grįžo neįteikti su nurodymu neatsiėmė pašte. 2020 m. rugsėjo 3 d., patikrinus duomenis apie atsakovo darbovietę, buvo nustatyta, kad atsakovas dirba MB „Sikstas“ ir dokumentai buvo išsiųsti į darbovietę, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su nurodymu neatsiėmė pašte. 2020 m. rugsėjo 16 ir 18 d. atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) pakartotinai išsiųstas ieškovo byloje pateiktas ieškinys bei teismo procesiniai dokumentai, nurodytu adresu buvo paliktas pranešimas apie atsakovui skirtų procesinių dokumentų saugojimą 30 dienų. Teismas laikė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, jis pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, todėl buvo pagrindas priimti sprendimą už akių atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, išsiuntus sprendimą už akių į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, neregistruota pašto siunta su sprendimu už akių atsakovui buvo įteikta. Atsakovo nuomonę apie tai, kad jis negali paaiškinti, kodėl pašto darbuotojai neįteikė jam teismo siųstų procesinių dokumentų, nes jis šiuo adresu buvo nuolat, teismas laikė subjektyvia bei negalinčia būti laikoma objektyvia aplinkybe, liudijančia neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą. Teismas laikė tokią aplinkybę tik atsakovo nuomonė, nes prie pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių nepateikti šią nuomonę patvirtinantys įrodymai. Be to, atsakovas, pasirašydamas 2017 m. balandžio 5 d. sutartį, nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)
8. Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl aplinkybių, galėjusių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, matyti, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių priėmimo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Išskyrus, ieškovės jau pateiktą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties nutraukimą dėl sutarties sąlygų pažeidimo ir elektroninį laišką, kuriuo siųstas sutarties nutraukimas.
9. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, nurodydamas, jog nutraukė 2017 m. balandžio 5 d. sudarytą su ieškove sutartį, nes ieškovė pažeidė sutartį, šiems savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas nustatė, kad pagal šalių sutartį kadastrinių matavimų bylos visos 55 buvo pateiktos NŽT teritoriniam skyriui iki 2017 m. birželio 31 d., tai patvirtina ieškovės pateikti išrašai iš NŽT interneto puslapio. Sutartyje šių bylų pateikimo terminas buvo nurodytas iki 2017 m. birželio 30 d. Šalys sutartyje nesitarė iki kada visos kadastrinių matavimų bylos su NŽT teritoriniu skyriumi ir VĮ Registrų centro skyriumi bus suderintos, nes sutarties 4 punktas apėmė tik paruošimo ir kadastrinių matavimų bylų pateikimą NŽT teritoriniam skyriui derinimui. Be to, sutartimi šalys nesitarė dėl termino, iki kurio ieškovė turėjo pateikti galutinai parengtas ir suderintas bylas su NŽT teritoriniu skyriumi ir VĮ Registrų centro skyriumi atsakovui, t. y. ieškovė sutartį įvykdė laiku, sutartyje nustatytais terminais, atsakovas neturėjo jokio faktinio pagrindo nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės. Teismas laikė, kad atsakovas nutraukė sutartį vienašališkai. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo sutartimi buvo sutarta darbų kaina 6 000,00 Eur. Atsakovas sumokėjo ieškovei 1 500,00 Eur avansą, todėl ieškovė pagrįstai už atliktus laiku sutartyje numatytus darbus pateikė išankstinę sąskaitą, kadangi atsakovas nutraukė sutartį be pagrindo priešingų įrodymų jis teismui nepateikė. Tiek CK 6.671 straipsnis, tiek ir ginčo sutarties 13 punktas, numatė, kad nutraukus sutartį užsakovas privalo sumokėti vykdytojui už faktiškai atliktus sutartyje numatytus darbus. Sąskaitą už atliktus darbus ieškovė gavo su procesiniais dokumentais, todėl teismas turėjo pagrįstą pagrindą priimti sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovo skolą.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas ieškovės buvo raginamas priimti darbus bei pasirašyti kadastrinių matavimų bylas, taip pat ir atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, o ne atvirkščiai, kaip bando teigti atsakovas. Teismas nurodė, kad atsakovas yra laikomas pažeidusiu prievolę, nes neįvykdė įsipareigojimo sumokėti už jam suteiktas paslaugas. Šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus bei prievolę. Šiuo metu terminas prievolei įvykdyti yra pasibaigęs, todėl reikalaujama 4 500,00 Eur skola buvo priteista iš atsakovo.
11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybės, padarė išvadą, kad atsakovas nenurodė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas T. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir įpareigoti teismą bylą nagrinėti iš naujo, prijungti kartu su atskiruoju skundu pateiktus papildomus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo turėjo būti teikiami visi su ginčo sutartimi susiję dokumentai, tuo pačiu ir teismo procesiniai dokumentai, skiriasi nuo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Šiuo atveju nėra tinkamai įvykdyta pareiga informuoti apie atsakovo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, dėl ko atsakovas teismo siųstų procesinių dokumentų negavo. Teismas taip pat klaidingai nurodo, kad ginčo sutartyje yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) nes sutartyje yra nurodytas kitas adresas – (duomenys neskelbtini) Atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti ir jis apie pradėtą teisminį procesą nežinojo.
12.2. Siekiant įrodyti aplinkybes, galėjusias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas pateikė susirašinėjimą su ieškove, vienasmenišką sutarties nutraukimą, ginčo sutartį ir nurodė argumentus, kurie akivaizdžiai įrodo, kad ieškovė nėra įvykdžiusi ginčo sutartyje apibrėžtų sąlygų iki bylos išnagrinėjimo.
12.3. Ginčo sutartyje yra aiškiai apibrėžti šalių įsipareigojimai ir ieškovės darbų apimtys. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas remiasi išimtinai tik ginčo sutarties 4 punktu, kuriame yra apibrėžtas prievolės įvykdymo terminas, kaip įrodančiu sutarties visišką įvykdymą, tačiau nenagrinėjo atsakovo pateiktų argumentų. Teismas nevertino sutarties visų sąlygų, t. y., kad norint ją užbaigti, ieškovė turėjo atlikti kitus darbus, o ne tik nustatytu terminu pateikti kadastrinių matavimų bylas iki 2017 m. birželio 31 d. Atsakovas ginčo sutartį vykdė tinkamai ir yra išpildęs visas jos sąlygas. Tuo tarpu, kaip patvirtina jo teismui pateikti duomenys, ieškovės NŽT pateiktos kadastrinės bylos nebuvo tinkamai paruoštos ir buvo taisytinos po kelis kartus, kad neva buvo pateiktos visos 55 kadastrinės bylos. Ieškovė sąmoningai pateikė teismui kitokią atsakovo veiklos vykdymo vietą, ne turint tikslą tinkamai išspęsti ginčą, o atgauti atlygį už savo įsipareigojimų neįvykdymą.
12.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neturėjo termino pasiruošti teismui ir nežinodamas ieškovės argumentų, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su išdėstytais prieštaravimais ieškovei, manydamas, kad teismas juos tinkamai įvertins. Tačiau teismas nebuvo objektyvus ir ginčą išnagrinėjo neišsamiai, įvertino tik vieną sutarties punktą, nevertindamas jo visame ginčo sutarties kontekste. Iš ginčijamos nutarties turinio matyti, kad teismas yra šališkas atsakovo atžvilgiu ir neobjektyvus.
12.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kokia sutarties dalis buvo ir yra įvykdyta iki jos nutraukimo. Teismui taip pat nekilo abejonės ir dėl to, kad ieškovė, baigusi darbus, neiniciavo atliktų darbų perdavimo pagal sutartį atsakovui. Be to, ieškovė, kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, turėjo išrašytą atsakovu sąskaitą registruoti mokesčių inspekcijoje, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl galima taip pat daryti prielaidą, kad ieškovė atsakovui nėra pateikusi sąskaitos už paslaugų apmokėjimą. Ieškovė taip pat atsisakė pateikti atsakovui ataskaitą ir apie atliktus darbus pagal ginčo sutartį. Tokie ieškovės veiksmai kelia pagrįstu abejonių dėl jos ketinimų įvykdyti tinkamai sutartį.
12.6. Teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės taikymo klaidą, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tuo tarpu atsakovas turi teisę į teisingą teismą, kuris jo argumentus įvertintų objektyviai.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „Ramilė“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Atsakovas neįrodė, jog negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, nes jo nurodytos aplinkybės visiškai nepaneigia CPK nustatytų procesinių dokumentų įteikimo taisyklių.
13.2. Atsakovas, teikdamas su atskiruoju skundu naujus įrodymus, ne tik nenurodė, bet ir neįrodė dėl kokių priežasčių jis negalėjo šių įrodymų pateikti anksčiau, o taip pat, kodėl jis juos teikia tik dabar su atskiruoju skundu. Todėl yra pagrindas juos atsisakyti priimti.
13.3. Atsakovas sąmoningai klaidina teismą, kad ne visos kadastrinės bylos buvo pateiktos laiku. Be to, nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl ginčo sutarties įvykdymo termino. Jei iš tiesų kadastro duomenų atsakovui būtų reikėję po 6 mėnesių nuo jų pateikimo derinti NŽT dienos, atsakovas ginčo sutartį su ieškove būtų nutraukęs ne 2018 m. pabaigoje, bet tais pačiais metais, t. y. 2017 m. gruodžio mėn. Kadangi jis to nepadarė, vadinasi galutinis kadastro duomenų suderinimo terminas nebuvo esminis ginčo sutarties elementas ir dėl jo šalys iš viso nesitarė, o atsakovas neketino įsigyti 50 žemė sklypų.
13.4. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas dėl to, jog neva jam nebuvo pateikta sąskaita faktūra ir nebuvo pasirašyta atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas. Ieškovė neturėjo galimybės prieš kreipiantis į teismą pateikti atsakovui sąskaitos faktūros ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo akto, kadangi atsakovas nutraukė ginčo sutartį. Be to, ginčo sutartyje nebuvo aptarta kokią sąskaitą faktūrą turėtų pateikti ieškovė. Kadangi atsakovas vengė kontaktuoti su ieškove, todėl išankstinė sąskaita buvo parengta prieš kreipiantis į teismą.
13.5. Ieškovė savo reikalavimą atsiskaityti grindžia už faktiškai atliktus darbus iki ginčo sutarties nutraukimo, todėl, remiantis CK 6.671 straipsniu, jokio akto ir atitinkamai sąskaitos faktūros ieškovė pateikti atsakovui neprivalėjo. Ginčo sutartis buvo nutraukta tik po to, kai ji buvo laiku ir tinkamai įvykdyta (pateikus kadastrines bylas derinimui iki 2017 m. birželio 31 d.), o atsakovas savo skolos (4 500,00 Eur) už paslaugas nepadengė iki šiol, todėl teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
16. Atsakovas T. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 2021 m. sausio 19 d. nutarties kopiją, 2020 m. lapkričio 13 d. pareiškimo teismui kopiją, 2017 m. balandžio 5 d. kadastrinių matavimų sutarties kopiją, sutarties nutraukimą – išsiuntimo laiško ieškovei kopiją, sutarties nutraukimo rašto kopiją, susirašinėjimą su ieškove el. laiškais, rašto dėl ginčo sutarties vykdymo ieškovei ir jos atsakymo kopijas, sklypo 1430-46 kadastro bylos registravimo žurnalo kopiją, sklypo 1430-3 kadastro bylos registravimo žurnalo kopiją ir sklypo 1430-3 pakartotinio kadastro bylos registravimo žurnalo kopiją, kuriuos atsakovas prašo prijungti prie bylos.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo teikiami papildomi įrodymai, t. y. 2021 m. sausio 19 d. nutarties kopija, 2020 m. lapkričio 13 d. pareiškimo teismui kopija, 2017 m. balandžio 5 d. kadastrinių matavimų sutarties kopija, sutarties nutraukimas – išsiuntimo laiško ieškovei kopija, sutarties nutraukimo rašto kopija, susirašinėjimas su ieškove el. laiškais, nėra naujai gauti duomenys ir yra pateikti į nagrinėjamą bylą, šiuos įrodymus atsisako pakarotinai prijungti prie bylos. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kitų atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų turinį ir pobūdį (sklypo 1430-46 kadastro bylos registravimo žurnalo kopija, sklypo 1430-3 kadastro bylos registravimo žurnalo kopija ir sklypo 1430-3 pakartotinio kadastro bylos registravimo žurnalo kopija, rašto dėl ginčo sutarties vykdymo ieškovei ir jos atsakymo kopijos), taip pat įvertinus tai, kad su šiais duomenimis ieškovė taip pat turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų išreikšti savo poziciją, šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, kad yra pagrindas šiuos įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl ginčo esmės
19. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
20. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes sprendė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas) atsakovui (apeliantui) T. M. įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sprendimas už akių priimtas nepagrįstai, nes: 1) jis apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2020 m. lapkričio 17 d., paaiškinti, kodėl anksčiau deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jis teismo siųstų procesinių dokumentų negavo, negalėjo; 2) sprendime už akių ieškovės nurodyti įrodymai yra neteisingi – ieškovė ginčo sutartyje numatytus darbus nėra tinkamai ir laiku atlikusi, todėl su ieškove ginčo sutartis buvo nutraukta, jam nebuvo pateikta ir išankstinė sąskaita už atliktus darbus, be to, su ieškove buvo sudarytos kelios darbų atlikimo sutartys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje su šiais apelianto argumentais nesutiko, todėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
22. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija per nustatytą terminą nepateikusiai atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko) šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
23. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, visų pirma spręstina, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi, aktuali yra ta aplinkybė, ar apeliantui, kaip procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
24. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje procesinių dokumentų tinkamą įteikimą grindė CPK 123 straipsnio 3 dalimi – procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą) apeliantui įteikus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su jam skirtų procesinių dokumentų įteikimu, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas apie pradėtą procesą buvo informuotas tinkamai, o jam procesiniai dokumentai įteikti nepažeidžiant CPK nustatytų taisyklių.
25. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Pažymėtina, kad, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais kitose civilinėje bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018; 2019 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019), toks įteikimo fiziniam asmeniui procesinių dokumentų būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
26. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iš tiesų pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas įstatyme numatytas procesines galimybes įteikdamas procesinius dokumentus apeliantui. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliantui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), t. y. tokiu pačiu adresu, koks yra nurodytas ir paties apelianto pateiktame 2018 m. lapkričio 20 d. ginčo sutarties nutraukime, tačiau apeliantas jų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas tikrino duomenis apie apelianto darbovietę ir nustatė, jog jis verčiasi individualia veikla, bei siuntė jam skirtus procesinius dokumentus nurodytų veiklos adresu ((duomenys neskelbtini) t. y. tokiu pačiu adresu, koks yra nurodytas ir ginčo geodezinių darbų sutartyje, tačiau ir šiuo adresu apeliantas jų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Apeliantas nėra prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP), jo elektroninio pašto adresas ieškovės ieškinyje nebuvo nurodytas, todėl įteikti procesinių dokumentų elektroninių ryčių priemonėmis ar teisme galimybės nebuvo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pakartotinai procesiniai dokumentai apeliantui išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini) ir laikyti įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirąjį skundą, nurodė adresą ((duomenys neskelbtini) (deklaruotas)), laikydamas jį savo gyvenamąja vieta, o atskirajame skunde taip pat nurodė ir adresą ((duomenys neskelbtini) (individualios veiklos vykdymo vieta)). Apeliantas pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčijo, kad nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jis negyvena ir / ar kad nurodytu individualios veiklos adresu nevykdo veiklos (CPK 178 straipsnis).
27. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui procesinius dokumentus siuntė nurodytais adresais ir teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo pripažinti įteiktais pagal įstatymą, išnaudojus realias jų įteikimo asmeniškai apeliantui galimybes. Taigi aptariamu atveju darytina išvada, kad apeliantui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį, bei esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindą sprendimo už akių priėmimui (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
28. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių, šiuo atveju būtina nustatyti, ar apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir yra pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
29. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
30. Pažymėtina, jog CK 287 straipsnyje nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti ne tik nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, išskyrus, elektroninį susirašinėjimą tarp šalių, o kiti atsakovo teikti duomenys: ginčo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimas apie sutarties nutraukimą dėl sutarties sąlygų pažeidimo ir elektroninis laiškas, kuriuo siųstas sutarties nutraukimas, ieškovės buvo pateikti kartu su ieškiniu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės vertino tuos pačius byloje pateiktus įrodymus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas už akių, ir pasisakė dėl pareiškime sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių.
31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės UAB „Ramilė“ (darbų vykdytojas) ir atsakovo T. M. (darbų užsakovas) 2017 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta geodezinių darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė atsakovui turėjo parengti 55 žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, paženklinti sklypus ir suderinti juos su Nacionaline žemės tarnyba bei VĮ Registrų centru (Sutarties 2 punktas), o ieškovas už atliktus darbus turėjo atsiskaityti su ieškove. Ginčo sutartyje nurodyta darbų kaina – 6 000,00 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu – 7 260,00 Eur, Sutarties 3 punktas). Šalys susitarė, kad kadastrinių matavimų bylos turėtų būti paruoštos ir priduotos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui iki 2017 m. birželio 31 d. (Sutarties 4 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. M. 4 500,00 Eur skolą, nurodydama, kad ji ginčo sutartį įvykdė, t. y. parengtas kadastrinių matavimų bylas pateikė patikrai Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu skyriumi laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. gegužės 15 d., t. y. savo pareigas dėl bylų suruošimo ir jų pateikimo patikrai, įvykdė tinkamai ir laiku, visos kadastrinių matavimų bylos su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu skyriumi ir VĮ Registrų centras skyriumi buvo suderintos iki 2018 m. spalio mėn., ir 2018 m. spalio 18 d. atsakovui buvo pasiūlyta atsiimti kadastrinių matavimų bylas bei už jas galutinai atsiskaityti, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti ir ieškovei pateikė 2018 m. lapkričio 20 d. pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą. Ieškovė pateikdama ieškinį, kartu pateikė ir kadastrinių bylų pateikimo Nacionalinės žemės tarnybai duomenų lentelės nuorašą, iš kurio matyti, kad kadastrinių matavimų bylos pagal ginčo sutartį visos 55 buvo pateiktos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui iki 2017 m. birželio 31 d. Iš byloje esančių ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų taip pat matyti, kad atsakovas dar 2017 m. mėn. buvo kviečiamas ieškovės pasirašyti ant parengtų kadastrinių matavimų bylų.
33. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-103/2014; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-192-219/2016).
34. Atsakovas, nesutikdamas su sprendimu už akių, nurodo, kad ieškovė pažeidė sutarties 2 punktą, kadangi neatliko susitartų matavimų, bylų parengimo, sklypų paženklinimo ir suderinimo su Nacionalinės žemės tarnyba bei VĮ Registrų centru, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo sutartimi sutartų darbų ieškovė nėra atlikusi ir / ar, kad darbai atlikti netinkamai, nevisiškai ar, kad turi trūkumų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas tik beveik po vienerių metų po ieškovės siųstų raginimų pasirašyti kadastrinių matavimų bylas, pateikdamas ieškovei 2018 m. lapkričio 20 d. vienašališką sutarties nutraukimą, esminiu sutarties pažeidimu tenurodė darbų neatlikimą ginčo sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2017 m. birželio 31 d. Šiuo atveju atsakovas, nesutikdamas su sprendimu už akių, taip pat nurodo, kad ieškovė yra pažeidusi sutarties 4 punktą, nes iki 2017 m. birželio 31 d. nepateikė paruoštų kadastrinių matavimo bylų Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui. Atsakovas tik su atskiruoju skundu pateikia sklypų 1430-3 ir sklypo 1430-46 kadastro bylų registravimo žurnalo kopijas, kurios, jo teigimu, pagrindžia, kad ieškovė paruoštas kadastrines bylas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui nėra pateikęs laiku, t. y. 2017 m. birželio 31 d. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina, kad ieškovė ginčo sutartyje nustatytu terminu nebūtų pateikusi kadastrinių bylų Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.
35. Pasinaudojus VĮ Registrų centro duomenų baze, nustatyta, kad atsakovo T. M. vardu yra registruoti net 196 registrai (tiek nuosavybė, tiek juridiniai faktai, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal atsakovo pateiktą sklypų 1430-3 kadastro bylų registravimo žurnalo kopiją matyti, kad buvo rengiama kadastro duomenų byla žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad minėtas žemės sklypas 2018 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu yra išnuomotas atsakovui, žemės sklypo kadastriniai duomenys atlikti J. K. (2016 m. rugsėjo 23 d. Kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, įrašas galioja nuo 2018 m. gegužės 24 d. Tokia pati kadastro žyma atžymėta ir ant kitų VĮ Registrų centro registre įregistruotų žemės sklypu, kurie yra išnuomoti atsakovui (pvz. žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir kt.). Taigi, nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovas, patvirtina, kad ieškovė yra faktiškai atlikusi sutartus darbus pagal ginčo sutartį ir atsakovas turi galimybę naudotis atliktais darbais, tuo tarpu priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurios sudarytų pagrindą abejoti priimtu teismo sprendimu už akių, atsakovas į bylą nėra pateikęs (pvz. žemės sklypų, kurių kadastrinių matavimų bylas ieškovas pagal ginčo sutartį turėjo parengti, Nekilnojamojo turto registro išrašus, ieškovei siųstas pretenzijas ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas ir nurodo, kad ieškovė ginčo sutartyje nustatytais terminais nepateikė paruoštų kadastrinių matavimo bylų Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui, tačiau su ginčo sutarties nutraukimo į ieškovę kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo ginčo sutartyje įtvirtinto termino pabaigos, taip pat byloje nėra duomenų, kad per visą šį laiką atsakovas būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl laiku ir / ar netinkamai neatliktų darbų.
36. Atsakovas, nesutikdamas su sprendimu už akių, taip pat nurodo, kad su ieškove nėra pasirašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, atsakovui taip pat nėra perduotos ir kadastrinių matavimų bylos, kaip tai įtvirtinta ginčo sutarties 7 ir 8 punktuose. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai tai pat nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių pagrįstumu.
37. Pažymėtina, kad pareiga atsiskaityti už atliktus darbus nebūtinai siejama su atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės pats atsakovas buvo raginamas priimti darbus bei pasirašyti kadastrinių matavimų bylas, taip pat ir atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas. Taigi aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekeičia fakto, jog darbai atlikti ir priimti, bei nešalina atsakovo pareigos vykdyti priešpriešinių įsipareigojimų ieškovės naudai. Akcentuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, kad ieškovei būtų pareikštos pretenzijos dėl laiku ir / ar netinkamai neatliktų darbų. Atsakovas tiesiog deklaratyviai nurodo, kad ieškovė pažeidė ginčo sutartį ir, kad darbai nėra priimti. Šiuo atveju ieškovės ieškinys yra pareikštas dėl skolos iš atsakovo priteisimo už ieškovės faktiškai atliktus darbus. Ieškovė atliko darbus, kurių užsakovas buvo atsakovas, sąskaitą už faktiškai atliktus darbus ieškovas gavo su teismo siųstais procesiniais dokumentais.
38. CK 6.671 straipsnio nuostatos, numato, kad jei įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktą darbų rezultatą, o rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Ginčo sutarties 13 punkte taip pat numatyta, kad jei vykdant darbus paaiškėja, kad toliau juos tęsti netikslinga užsakovo pageidavimu, vykdytojas juos nutraukia, o užsakovas sumoka vykdytojui už faktiškai atliktus darbus. Šiuo atveju atsakovui neįrodžius, kad ginčo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, sprendimu už akių buvo pagrįstai priteista iš atsakovo skola ieškovės naudai.
39. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsakovas nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo
40. Atsakovo atskirojo skundo netenkinus, jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.